Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

1. Kaltinamasis O. V. 2021 metų lapkričio 26 dieną, apie 16.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Kia Ceed“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 24, 119 ir 128 punktų reikalavimus – privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, imtis papildomų atsargumo priemonių esant kelyje vaikui, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, nebuvo kelyje atidus, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, iškilus grėsmei eismo saugumui – kelyje elektriniu paspirtuku važiuojančiam nepilnamečiui K. Š., laiku nestabdė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir važiuodamas arčiau kairiojo kelkraščio, partrenkė automobilio „Kia Ceed“ priekinės dalies kaire puse per kelio važiuojamąją dalį, automobilio „Kia Ceed“ atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę važiavusį elektrinį paspirtuką „Xiaomi Mi M 365“, vairuojamą K. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta K. Š. sveikata – K. Š. nustatytas kairiosios blauzdos sumušimas pasireiškęs uždarais kairio blauzdikaulio kūno artimojo ir tolimojo galų lūžiais kartu su uždaru kairiojo šeivikaulio tolimojo galo lūžiu.

2. Kaltinamasis O. V. savo kaltės nepripažino, teismo posėdyje parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. aš iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir grįžinėjo iš darbo. Ten matė ženklą, ribojanti greitį iki 40 km/h, bet ten ir tiek važiuoti nelabai įmanoma, nes kelias nelygus ir labai daug sankryžų. Privažiavus stotelę, matė, kad paspirtuku keliu važiuoja žmogus. Jis pristabdė, nes ten yra posūkis į dešinę. Paspirtuko vairuotojas, kadangi priekyje stovėjo automobilis, mėtėsi kelyje, jo važiavimas buvo neužtikrintas. Susidarė įspūdis, kad žmogus bijojo apvažiuoti automobilį. Kaltinamasis nematė, kad paspirtuku važiavo vaikas. Paspirtuku tiesiog važiavo žmogus, apie 1,60 m ūgio, dėvintis tamsiai mėlyną striukę. Jis neturėjo nei šviesą atspindinčios liemenės, nei šalmo. Privažiavęs automobilį, paspirtuku važiuojantis žmogus nei pristabdė, nei apsidairė, jis iš karto pradėjo apvažiavimo manevrą. Ir kai jis taip vingiavo, kaltinamasis pagalvojo, kad gal žmogus neblaivus, ir nusprendė įjungti kairįjį posūkį. Išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Automobilį apvažinėjo priešinga eismo puse, ir gal už 10 metrų paspirtukas staigiai pasuko į kairę. Kai žmogus atsitrenkė į kapotą, tik jo kritimo momentu kaltinamasis suprato, kad tai yra vaikas. Jis atšoko kartu su paspirtuku ant žalios vejos. Kaltinamasis įjungė avarinį signalą ir išlipęs priėjo prie jo. Paklausė, ką jam skauda, jis atsakė koją. Tada pamatė, kad šalia parko keliuku priėjo liudininkė. Kadangi lietuviškai nesupranta, o berniukas nesupranta rusiškai, paprašė paklausti, kodėl jis palindo po mašina. Berniukas neva atsakė, galvojo, jog spės. Kaltinamojo nuomone, jisai apvažiavęs automobilį tiesiog pasimetė gatvėje. Buvo drėgna, prietema. Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiavo 30 km/h, bet prie kiekvienos sankryžos vis sulėtindavo, kad apsidairytų į abi puses. Kai privažiavo autobusų sustojimą, kadangi ten posūkis į dešinę, sulėtino galbūt iki 15 km/h. Paspirtuką pamatė ties sustojimu. Prie sustojimo yra posūkis į dešinę, jis sulėtino, pamatė, kad važiuoja paspirtukas, įjungė kairįjį posūkį ir ėmė apvažinėti. Už posūkio automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Ten stovėjo šviesios spalvos autobusiukas. Paspirtukas tą automobilį aplenkė. Nuo automobilio pavažiavęs nedidelį atstumą, paspirtukas pasuko į kairę pusę. Kai paspirtukas lenkė autobusiuką, kaltinamasis jam važiavo iš paskos. Paspirtuką pradėjo lenkti nuo tos sankryžos, kuri buvo už sustojimo, kaltinamasis nuolat judėjo priešinga eismo juosta. Paspirtuko vairuotojas, toks vaizdas, kad buvo išsigandęs, jam užėjo noras ir jis pasuko. Atstumas nuo jo kertančio gatvę iki automobilio negali pasakyti, koks buvo. Paspirtukas, kai apvažinėjo autobusiuką, tuo momentu, pasirodė, kad važiuoja greičiau už kaltinamąjį. Tuo momentu, kai jis suko, negaliu pasakyti. Čia buvo sekundžių reikalas, prieš kaltinamąjį važiavo paspirtukas, ir jis staiga suko prie jo. Pasakyti tikslaus greičio negali. Po smūgio sustojo iš karto, nes po mašina gulėjo paspirtukas. Kaip liudytoja sakė, jis nieko neapvažinėjo. Automobilis stovėjo ir niekur nepajudėjo po to momento, kai įvyko smūgis. Buvo už 0,5 metro nuo mašinos buferio vaiko sportbatis. Paspirtukas tuo metu buvo skersai kaltinamojo automobilio. Kontaktas galėjo būti į kairiąją valstybinio numerio rėmelio pusę. Ten buvo pažeidimas, rėmelis nukrito. Kaltinamasis ta gatve dažnai važinėja iš darbo, dabar nevažinėja, nes ten vyksta remontas. Toje vietoje yra dvipusis eismas. Kaltinamojo vairavimo stažas yra nuo 2005 metų. Jis negalėjo priimti sprendimo visą laiką važiuoti už paspirtuko, sustoti, kada jis sustoja ir t.t. Jis nusprendė parodyti kairįjį posūkį ir jį aplenkti. Negali pasakyti, koks buvo atstumas tarp automobilio ir paspirtuko. Negali pasakyti, kokiu tiksliai greičiu jis važiavo, mano apie 15-20 km/h. Pasukimo metu, paspirtukas buvo savo eismo juostoje. Lenkdamas žiūrėjo, kas vyksta priešais jį, todėl nematė, ką daro paspirtukas. Apvažiavęs automobilį, paspirtukininkas važiavo ramiai, todėl kaltinamasis ir priėmė sprendimą jį aplenkti. Apvažiavęs automobilį, vaikas važiavo ramiai. Jeigu padalintume gatvę skiriamąja juosta, per vidurį, jis važiavo arčiau skiriamosios juostos ir galbūt jis jau planavo sukimo manevrą. Kaltinamasis nematė jokios grėsmės, jis išvažiavo į lenkimo manevrą, pažiūrėjo, kad priekyje saugu, o dešinėje, savo eismo juosta važiavo žmogus, kokia dar galėjo būti grėsmė? Šioje situacijoje reikia mąstyti logiškai ir žinoti eismo taisykles. Už vaiko elgesį atsako tėvas, vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metų. Jis važiavo važiuojamąja kelio dalyje, ir tai nebuvo gyvenamoji teritorija. Buvo ženklas 40 km/h, ten važiuoja dideli autobusai. Iš pradžių moteriai vaikas sakė, kad skauda koją, vėliau prašiau moters paklausti, kodėl vaikas palindo po mašina. Jis atsakė, kad galvojo, kad spės, o kur suspės, nežinau. Vaiko tėvas išlipo iš savo automobilio, vaikas gulėjo kaltinamojo automobilyje ant sėdynės. Tėvas vaiko kažko paklausė ir iš karto nuėjo prie automobilio priekio ir ėmė jį apžiūrinėti. Kaltinamajam susidarė nuomonė, kad jis labiau rūpinasi dėl automobiliui padarytos žalos, kad vaiko tėvas suprato, jog tai vaiko kaltė ir galvojo, kad jam reiks sumokėti už automobiliui padarytą žalą. Policijoje, apklausos metu, tėvas buvo atvažiavęs pasiimti paspirtuko, kaltinamasis tėvo paklausė, kaip vaiko sveikata. Tėvas parodė, kad vaikui yra kojos lūžis, kaltinamojo draugui, kuris kalba lietuviškai, davė savo telefono numerį. Kadangi kaltinamasis nekalba lietuviškai, pokalbis vyko per jo draugą. Kaltinamasis žinojo, kad vaikui bus daroma operacija, paskui bus reabilitacija. Dėl šio įvykio, mano, kad tai yra vaiko kaltė, bet jis yra vaikas, jis nemoka elgtis važiuojamoje dalyje, tai ne gyvenamoji vieta, kur leistinas greitis 10 km/h. Tai vieta, kur važiuoja viešasis transportas, dideli autobusai. Kai kurie ten važiuoja ir 70 km/h greičiu. O vaikas su gobtuvu, nieko negirdėjo. Pasisukęs matė tik gobtuvo šoną. Jis tiesiog nemokėjo elgtis važiuojamoje dalyje. Kelio plotis jeigu reikėtų lenkti automobilį, o ne paspirtuką yra pakankamas. Kaltinamasis nesitikėjo paspirtukininko staigaus manevro į kairę. Nors paspirtukininkas sakė, kad važiavo 15 km/h greičiu, bet mano, kad jis važiavo greičiau, nes jis staigiai pasuko ir iš karto atsidūrė po kapotu. Pagal eismo taisykles, galima atlikti tokius manevrus, nes ten nebuvo jokių draudžiamų ženklų. Paspirtukininkas apvažinėjo automobilį nenulipęs nuo paspirtuko, jis nesidairė, ar yra kliūtis iš priekio ar šonų. Vaikas nebuvo sustojęs tame kelio ruože, jis nuolatos judėjo.

3. Liudytojas V. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nuketėjusiojo tėtis. Buvo 2021 lapkričio 26 d. galimai. Apytiksliai buvo apie 16 val. Buvo grįžęs iš darbo ir vaikas paprašė išvažiuoti pas draugą su elektriniu paspirtuku. Kadangi buvo pakankamai šviesu, kelias iki draugo tik 15 min, jį išleido. Po 10 min gavo skambutį iš moters, kad jo vaikas partrenktas. Iki tos vietos buvo ne daugiau kaip kilometras, todėl jis greitai ten nusigavo. Nuvažiavęs pamatė, kad vaikas gulėjo kaltinamojo automobilyje, paspirtukas mėtėsi ant gatvės, vaikas buvo be vieno bato ir skundėsi vienos kojos skausmu. Kaltinamasis bandė kažką sakyti rusiškai, aiškintis apie įvykį, bet kadangi V. Š. rusiškai nesupranta, neišėjo pasišnekėti. Sulaukė gretintosios medicininės pagalbos ir išvažiavo į ligoninę. Priimamajame nustatė, kad vaikui buvo daugybinis kojos lūžis, vaikas buvo paguldytas į ligoninę. Lapkričio 30 d. jam buvo atlikta kaulų atstatymo operacija. Po kelių dienų jis buvo išleistas namo, lankėsi reabilitacijoje, bet po pirminio reabilitacijos etapo jam nepagerėjo, tad jis buvo išsiųstas į vaikų sanatoriją Palangoje. Vaikas, grįžęs iš reabilitacijos, pusę metų negalėjo daryti kūno kultūros, jautė skausmus, šlubavo, koja patindavo po didelės fizinės veiklos. Taip pat, po didesnės fizinės veiklos vaikui atsiranda maudimas kojoje. Įvykio metu nukentėjusiajam buvo (duomenys neskelbtini) metų, už kelių dienų turėjo sueiti (duomenys neskelbtini) metų. Iki įvykio paspirtuką turėjo gal virš metų, juo naudojosi liudytojas ir vaikas. Paspirtuku naudodavosi po lygiai. Paspirtuką nusipirko važinėjimui į darbą, bet kadangi tai buvo nepasiteisinęs pirkinys, atidavė jį vaikui. Vaikas buvo pakankamai patyręs paspirtukininkas, važinėjo jau gana ilgą laiko tarpą, prieš duodant paspirtuką, supažindino vaiką su kelių eismo taisyklėmis, jis žinojo savo pareigas kelyje. Šalmą vaikas turėjo, bet įvykio metu nedėvėjo. Šviesą atspindinčios liemenės įvykio metu neturėjo, nes buvo šviesus paros metas, švietė paspirtuko žibintai tiek gale, tiek priekyje. Paspirtuko žibintą galima išjungti tik priekyje, gale jis dega visada. Tą dieną jis važiavo pas draugą. Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tada važiavo (duomenys neskelbtini), tada pasuko į dešinę į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jam reikėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve. Jis buvo apsirengęs striukę, džinsus ir tamsius sportbačius. Išvažiuodamas vaikas buvo užsidėjęs kapišoną. Matymui jis neturėjo trukdyti. Paspirtukas maksimaliai pasiekia 24-25 km/h greitį. Kai išleido vaiką, buvo pakankamai šviesu, kai atvyko į įvykio vietą, jau temo, bet matomumas buvo geras. Buvo truputi šlapia, jautėsi lengva drėgmė. Įvykio vietoje matė sustojusią mašiną, ji stovėjo prieš eismą, kelkraštyje. Paspirtukas buvo ant kelkraščio, arčiau žolės, ne važiuojamoje dalyje. Automobilis stovėjo, galbūt, du ratai važiuojamoje dalyje, ant kelkraščio. Sūnus buvo automobilyje, ant galinės sėdynės. Jis tuo metu skundėsi kojos skausmu. Apie įvykį sūnaus nieko neklausė, klausė ką skaudą, rūpinosi sūnaus savijauta. Aplinkui stovėjo automobiliai, galėjo būti, kad kitoje gatvės pusėje stovėjo automobilis. Ką jam sakė vairuotojas pasakyti negali, nes nesupranta rusiškai, neklausė ir jam paskambinusios moters, kad išverstų, nes tuo metu rūpėjo vaiko sveikta. Tada atvažiavo greitoji ir jį išvežė. Šiuo metu gydymas vaikui yra baigtas. Jam kartais vis dar paskauda koją, po didesnės fizinės veiklos koja patinsta. Vaikui psichologiškai nėra gerai, jis nebesijaučia gerai būdamas gatvėse, ypač po pačio įvykio, buvo užsidaręs, nėjo į kiemą, mokykloje sulaukė patyčių. Ieškinį palaikė, neturtinę žalą grindė vaiko psichologine savijauta. Tada buvo karantinas, negalėjo lankyti vaiko ligoninėje, kalbėdavosi kiekvieną dieną su vaiku telefonu, jis verkė, norėjo, kad jį kuo greičiau išleistų. Jis stipriai išgyveno. Grįžus iš ligoninės jam reikėjo nuolatinės priežiūros. Vaikas negalėjo nei pasiimti valgyti, nei nieko, jam reikėjo visokeriopos priežiūros. Trumpam grįžęs į mokyklą sulaukė patyčių. Nukentėjo jo pažymiai dėl praleistų pamokų. Jam atliekamos reabilitacijos buvo skausmingos. Grįžus iš ligoninės vaikui reikėjo gerti vaistus, nes juto didelį skausmą, buvo sunku net apsisukti lovoje. Apie mėnesį laiko antrinės reabilitacijos metu vaikas vėl buvo atskirtas nuo šeimos, galėjo tik susisiekti telefonu. Jis vėl liko vienas per visas šventes, be šeimos, jautė liūdesį. Vaikas vis dar bijo užsiimti fizine veikla, važiuoti paspirtuku. Po to įvykio vaikas praktiškai nebeturi socialinio gyvenimo ir nieko nebenori veikti. Jis važiavo su kapišonu, nes buvo ganėtinai vėsu. Jis dėvėjo tamsiai mėlyną striukę ir šviesiai mėlynus džinsus. Pagal paspirtuko techninius parametrus kažkiek domėjosi, ar vaikas gali važiuoti paspirtuku, bet labai intensyviai nesigilino. Vaikas buvo smulkaus kūno sudėjimo, gerokai paaugęs. Vaiko striukė buvo su pamušalu labiau žieminė, bet ji nebuvo ypatingai stora. Maršrutas važiuojant pas draugą (duomenys neskelbtini) gatve atitinka, nes įvykis įvyko prie Pušynėlio, jo draugas gyvena už jo, skersai už parkelio, kur įvyko įvykis. Jam reikia pervažiuoti (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, jam reikia pervažiuoti į kitą gatvės pusę, kad nuvažiuotų pas draugą. (duomenys neskelbtini) neturi šaligatvių, todėl važiuojama daugiausia važiuojamąja dalimi, o jeigu jie yra, jie labai apaugę. Kur įvyko įvykis, aplink parkelį eina keliukas. Sūnus anksčiau yra važinėjęs maršrutu, kuriame įvyko įvykis. Sūnaus parodymų patikrinime vietoje dalyvavo, matė, ką jis rodė. Kalbos, kad kažką ne taip parodė nebuvo, jis ką prisiminė, tą parodė. Teismo apklausoje, vaikas jau buvo pamiršęs tą įvykį. Tai jau buvo seniai, jis daug ką buvo pamiršęs, bet liudytojui jis pasakojo, kad važiavo. Paspirtukas nežino, ar turėjo defektų po įvykio. Į stovintį automobilį dėmesio neatkreipė, bet jį matė, tą dieną nematė jokių defektų. Pagal situaciją įvykio vietoje, kirsti gatvę sūnui, mano, reikėjo, nes pagal parkelį yra šioks toks keliukas, nes po dešine, jis būtų važiavęs važiuojamąja dalimi, persirikiavus į kairiąją pusę, jam pasidaro važiuoti saugiau. (duomenys neskelbtini) gatve jam reikėjo pavažiuoti iki 500 metrų, gal 300 metrų, sunku pasakyti. Anksčiau paminėtas atstumas yra važiuojamas važiuojamąja dalimi. Ten iš dešinės palei gatvę, yra nuosavi gyvenamieji namai. Ir toje pusėje gatvės statomi automobiliai. Susidarė įspūdį, kad vaikas buvo partrenktas priešpriešinėje eismo juostoje. Automobilis buvo sustojęs kelkraštyje. Paspirtukas buvo toliau nuo kelkraščio. Atstumas tarp automobilio ir paspirtuko buvo 2-3 metrai. Paspirtukas gulėjo. Tuo metu nebuvo gatvės apšvietimo. Su jam paskambinusia moterimi įvykio vietoje nesikalbėjo, nebuvo laiko, nes rūpėjo tik vaikas. Vaikui tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto mokymo kurso mokykloje nebuvo išklausęs. Jis tik savarankiškai, su liudytojo pagalba buvo išmokęs kelių eismo taisykles, pažymėjimo neturėjo. Į gatvę leido važiuoti, nes jis buvo pakankamai įgudęs važiuoti. Savo elgesį vertina blogai, supranta, kad yra atsakingas už tai, kas atsitiko vaikui. Reikšdamas civilinį ieškinį atsižvelgė į vaiko jausmus ir išgyvenimus. Į savo kaltę neatsižvelgė. Iki draugo tuo maršrutu, gal važiavo kirsdamas kampą kitus kartus, gal už parkelio. Gal vaikas tuo maršrutu važiavo pirmą kartą. Kairėje gatvės pusėje yra takas, bet jis apaugęs žole, juo neįmanoma pavažiuoti, nuo Pušynėlio prasideda geresnis takas. Vaiko išleisti su paspirtuku nelabai norėjo, bet pamatė, kad dar buvo šviesu, todėl išleido. Įvykio vietoje gal ir pasakė, kad nenorėjo vaiko išleisti, nepamena. Stresinėje situacijoje sunku pasakyti, ką darė.

7. Nukentėjusysis K. Š. 2023 m. gegužės 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui davė parodymus apie tai, kad jis važiavo gatvės kraštu su elektriniu paspirtuku, sustojo prie priparkuotos mašinos galo, tada nulipo nuo paspirtuko, kad galėtų pervažiuoti per gatvę, apsidairė į abi puses ir ėjo per gatvę, paspirtuką vedėsi. Tada atvažiavo nuo stotelės mašina ir atsitrenkė jam į koją. Jis matė mašiną, kad ji buvo toli prie stotelės ir galvojo, kad ji jį praleis, bet nepraleido. Vedėsi paspirtuką ir tiesiog mašina atsitrenkė į jo koją. Jis atsimena, kad kai jį nutrenkė, gulėjo ant šaligatvio. Taip pat parodė, kad toje vietoje, jam atrodo, pėsčiųjų ženklas yra, bet perėjos nebuvo. Ten buvo ne sankryža, tiesiog ištisas kelias. Šalmo nedėvėjo, kitų apsaugos priemonių taip pat nedėvėjo. Taip, paspirtuką per gatvę vedėsi. Geriau atsiminė, kai pasakojo tyrėjai, nes ne taip seniai buvo. Patvirtina, kad dabar nebeatsimena gerai, gali būti, kad jis važiavo per kelią su paspirtuku, o ne vedėsi jį. Mokykloje aiškino apie Kelių eismo taisykles ir tėtis aiškino, kaip reikia elgtis kelyje. Tėtis žinojo, kad jis išvažiavo su paspirtuku, sakė, kad važiuoja pas draugą. Tėvai sutikimą davė. Jam sužalojo kairės kojos čiurną. Pirminis smūgis buvo į koją iš išorės. Paspirtuko ratai nedaug didesni nei meškučio galva. Gydėsi ligoninėje, iš pradžių gulėjo savaitę ir paskui vedė daryti operaciją, kad atstatytų kaulus. Iš viso ligoninėje gulėjo apie dvi savaites. Po smūgio buvo sąmoningas. Automobilio vairuotojo jis nesuprato, nes kalbėjo ne lietuvių kalba, kažkokia moteris jam išvertė, ką jis sako. Nežino po kiek laiko atvyko medikai, į laiką nežiūrėjo, gal už kokių 10-15 min. Nežino, ar tėvai yra jį apdraudę. Datos neatsimena kada tai įvyko, žino, kad buvo prieš jo gimtadienį, lapkričio mėnesį 2021 m. Taip, galėjo būti lapkričio 26 d. Buvo apie 16:00 val. Kelio danga galbūt buvo šiek tiek šlapia. Neatsimena gatvės pavadinimo, kuria važiavo. (duomenys neskelbtini) gatvės Panevėžyje nežino. Atsimena važiavo dešine puse ir kairėje pusėje, kitoje gatvės pusėje matė parką. Stotelės buvo dvi ir vienoje kelio pusėje, ir kitoje. Ta puse, kuria važiavo, ne šaligatvis, o kelkraštis. Jis važiavo arti žolės, stengėsi važiuoti toliau nuo pagrindinės gatvės. Neatsimena, koks automobilis stovėjo, žino, kad lengvoji mašina, spalvos ir markės neatsimena. Tas automobilis turėjo įtakos dėl to, kad kirto gatvę, nors jis jį ir galėjo apvažiuoti, bet draugas gyveno kitoje gatvės pusėje ir pamatęs priešais automobilį, nusprendė kirsti gatvę. Kai nulipo nuo paspirtuko, jį pasuko, kad galėtų važiuoti į kitą pusę, apsidairė į abi puses ir matė tą mašiną atvažiuojančią prie autobusų stotelės, bet jis įvertino, kad tas automobilis pakankamai toli. Jis neatsimena, ar paspirtuką vedėsi per gatvę, ar važiavo juo. Neatsimena, kaip važiavo paspirtuku – ar skersai gatvės, ar įstrižai. Nusprendė kirsti kelią, nes stovėjo mašina ir trukdė jam pravažiuoti. Pervažiavęs gatvę, jis planavo apvažiuoti parke ratą ir važiuoti pas draugą, nes jis ten šalia gyvena. Kitoje kelio pusėje buvo normalus šaligatvis. Neatsimena, kurioje kelio dalyje buvo smūgis. Prieš susidūrimą jokio garso negirdėjo, neatkreipė dėmesio. Su klausa jam viskas gerai. Važiavo be ausinukų. Jis buvo apsirengęs mėlynos spalvos kelnes ir tamsiai mėlynos spalvos striukę. Buvo užsidėjęs kapišoną, nes pūtė vėjas. Po smūgio jis gulėjo ant šaligatvio, o paspirtukas šiek tiek toliau nuo jo gulėjo, taip pat ant šaligatvio, jo niekas nejudino. Vairuotojas po smūgio pavažiavęs šiek tiek toliau sustojo ant šaligatvio ir priėjo prie jo. Savo ūgio įvykio metu neatsimena, dabar jo ūgis 164 cm. Prieš pasukant, važiavo kažkur 15 km/h. Žino greitį, nes ant vairo yra skydelis, kuriame rodo greitį. Nepasakys, koks greitis buvo, kai kirto gatvę. Paspirtuko galiniai žibintai neišsijungia, o priekiniai, jam atrodo, irgi buvo įjungti. Dabar jau paspirtuku nebesinaudoja, nes pats sau neleidžia. Dviratį turi, su dviračiu viskas gerai, važinėja. Su dviračiu važiuojant baimių neturi. Paspirtuką tėtis nusipirko sau važinėti į darbą, bet jis atsiklausęs, gavo leidimą irgi naudotis. Paspirtuku iki įvykio važinėjo apie pusę metų. Prieš kertant kelią, jis sustojo mažesnėje šoninėje kelio dalyje.

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadose Nr. G 647/2022 (05) ir Nr. G 1057/2022 nurodyta, kad K. Š. nustatytas kairiosios blauzdos sumušimas, pasireiškęs uždarais kairio blauzdikaulio kūno artimojo ir tolimojo galų lūžiais, kartu su uždaru kairiojo šeivikaulio tolimojo galo lūžiu. K. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai (2 t., b. l. 4-5, 9-10).

9. 2021 m. lapkričio 26 d. (apžiūra pradėta 16.45 val.) kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, kad įvykio vieta apžiūrėta tamsiu paros metu, automobilių žibintų šviesoje, kelio danga – šlapias asfaltas. Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) g. (ties namu Nr. (duomenys neskelbtini)), Panevėžys. Važiuojamosios kelio dalies plotis 8.0 m, kairės pusės (iš schemos matyti, kad pietinė pusė) šaligatvio plotis 2.4 m, šiaurinėje pusėje šaligatvio nėra. Automobilis „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)stovi galu į (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, tai yra galu į rytus, priešingoje eismo juostoje. Nuo automobilio priekinės ašies dešiniojo rato iki gatvės važiuojamosios dalies šiaurinio pakraščio 6.40 m atstumas, nuo automobilio galinės ašies dešiniojo rato iki gatvės važiuojamosios dalies šiaurinio pakraščio 6 m atstumas. Nuo automobilio galinės ašies dešiniojo rato iki namo, esančio adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pietinės sienos – 9 m atstumas. El. paspirtukas „Xiaomi PRO“ guli ant žalios vejos, pietinėje gatvės pusėje, paspirtuko vairas į vakarinę pusę, nuo paspirtuko vairo iki automobilio priekinės ašies kairiojo rato (vairuotojo pusės) 2.40 m. atstumas (1 t., b. l. 40-47).

10. 2021 m. lapkričio 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad el. paspirtukas „Xiaomi PRO“, neapgadintas (1 t., b. l. 48-53).

11. 2021 m. lapkričio 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobiliui „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis valstybinis numeris (1 t., b. l. 55-60).

12. 2022 m. kovo 14 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad detaliau apžiūrimas ant automobilio „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio valstybinio numerio esantis apgadinimas, kuris atsirado eismo įvykio metu. Daugiau ant minėto automobilio apgadinimų nepastebėta (1 t., b. l. 64, 65).

13. 2022 m. kovo 31 d. parodymų patikrinimo vietoje metu K. Š. paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 26 d. eismo įvykio metu, vairuodamas elektrinį paspirtuką „Xiaomi Pro“, važiavo (duomenys neskelbtini) g., nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. Važiavo arčiau važiuojamosios dalies krašto, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) g. šiaurinio krašto apie 0,20 m atstumu. Važiavo tiesiai, nevinguriuodamas, apie 15 km/h greičiu. Po to K. Š. parodė, kur jis važiuodamas elektriniu paspirtuku sustojo ir nuo elektrinio paspirtuko nulipo, nes norėjo pervažiuoti į kitą kelio pusę, kad toliau galėtų važiuoti šaligatviu. K. Š. parodyta sustojimo vieta yra 0,20 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g. šiaurinio krašto ir 2,80 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) namo vakarinės sienos išvestinės. K. Š. paaiškino, kad sustojo prie kelkraštyje stovėjusio automobilio galinės dalies. Kur tiksliai stovėjo automobilis K. Š. parodyti negalėjo. Stovėdamas K. Š. pasižiūrėjo į kairę pusę ir pamatė atvažiuojanti automobilį, kuris buvo ties autobusų sustojimo stotele, tai yra apie 100 m atstumu nuo jo (nubraižytoje schemoje padėtis Nr. 3). K. Š. paaiškino, kad automobilis jam pasirodė esantis pakankamai toli, todėl užlipęs ant elektrinio paspirtuko ir viena koja atsispyręs važiavo įstrižai kelio į kitą pusę. K. Š. parodė, kurioje kelio dalyje jis buvo, kai važiuodamas elektriniu paspirtuku pamatė automobilio šviesas ir pajuto smūgį į kairę koją, – ta vieta yra 1,20 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) g. pietinio krašto (atstumas iki kelkraščio nuo paspirtuko priekinio rato ašies) ir 16,20 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) g. vakarinio krašto išvestinės (schemoje padėtis Nr. 4). K. Š. nurodė, kad automobilį atvažiuojantį jam iš kairės pusės pamatė tik prieš pat smūgį. K. Š. paaiškino, kad po smūgio nukrito ant šaligatvio ir parodė vietą, kurioje gulėjo, tai vieta, schemoje pažymėta ant kelkraščio, 1,40 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g. pietinio krašto ir 18,0 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g. vakarinio krašto išvestinės (schemoje padėtis Nr. 5). K. Š. parodė, kad elektrinis paspirtukas gulėjo šalia jo. K. Š. paaiškino, kad po smūgio automobilis pavažiavo į priekį ir sustojo kelkraštyje, – apie 20,70 m. atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g. vakarinio krašto išvestinės (schemoje padėtis Nr. 6) (1 t., b. l. 125-136).

14. 2022 m. vasario 25 d. parodymų patikrinimo vietoje metu O. V. parodė, kad, pamatęs paspirtuką, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve savo eismo juosta, pamatytas paspirtukas buvo 39,7 m atstumu nuo jo ir 1,40 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g. šiaurinio krašto (schemoje padėtis Nr. 3). Po to O. V. parodė 53,30 m atstumu į vakarus, kitoje – pietinėje gatvės pusėje, 1,70 m atstumu iki pietinio gatvės krašto vietą (schemoje padėtis Nr. 4), kurioje buvo jo vairuojamas automobilis, išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą (pagal schemą, tai vieta apie 20 m atstumu iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g., kurios plotis 4,50 m). O. V. paaiškino ir parodė, kad tuo metu, kai jis buvo priešpriešinėje eismo juostoje, paspirtukas buvo pavažiavęs į priekį 33,30 m ir buvo 2,0 m atstumu nuo gatvės šiaurinio krašto (schemoje padėtis Nr. 5). Po to O. V. parodė vietą, kurioje buvo jo vairuojamas automobilis, prieš paspirtukui pasukant į kairę pusę, tai vieta 1,70 m atstumu iki gatvės pietinio krašto, už sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. (schemoje padėtis Nr. 6). El. paspirtuko padėtis prieš pasukant į kairę buvo 1,90 m atstumu nuo gatvės šiaurinio krašto ir 1,50 m atstumu iki namo Nr. 54 vakarinės sienos išvestinės (schemoje padėtis Nr. 7). O. V., nuo parodytos padėties schemoje Nr. 6, už 7,80 m į vakarus parodė vietą, kur įvyko susidūrimas su paspirtuku, nuo šios vietos iki gatvės pietinio krašto 0,20 m atstumas (schemoje padėtis Nr. 8) (2 t. b. l. 107-110).

15. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2295 (22) nurodyta, kad transporto priemonių susidūrimas kelio pločio atžvilgiu įvyko, tikėtina, priešpriešinio eismo juostoje, arčiau kairiojo kelkraščio (žiūrint automobilio judėjimo kryptimi), automobiliui „Kia Ceed“ judant smailiu kampu į kairę, o elektriniam paspirtukui „Xiaomi“ judant iš dešinės į kairę. Nustatyti tikslesnės susidūrimo vietos negalima. Susidūrimo metu elektrinis paspirtukas „Xiaomi“ automobilio „Kia Ceed“ atžvilgiu buvo pasisukęs kairiu šonu. Tiksliai nustatyti transporto priemonių padėčių vienas kito atžvilgiu, negalima. Nustatyti, kokiu atstumu nuo elektrinio paspirtuko vairuotojo K. Š. partrenkimo vietos buvo O. V. vairuojamas automobilis „Kia Ceed“, kai kilo grėsmė eismo saugumui, t. y. elektriniam paspirtukui „Xiaomi“ pradėjus judėti į kitą kelio pusę, negalima (eismo įvykio vietoje nėra užfiksuota jokių duomenų, apibūdinančių tikslias transporto priemonių judėjimo trajektorijas iki susidūrimo, jų išsidėstymą kelio atžvilgiu prieš eismo įvykį. Taip pat iš tyrimui pateiktų duomenų negalima nustatyti transporto priemonių judėjimo greičių bei tikslios susidūrimo vietos). Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas. Automobilis „Kia Ceed“, vairuojamas O. V., važiavo (duomenys neskelbtini) g. Tuo metu per kelio važiuojamąją dalį, automobilio atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę judėjo elektrinis paspirtukas „Xiaomi“, vairuojamas K. Š.. Automobilis „Kia Ceed“, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, tikėtina, arčiau kairiojo kelkraščio (žiūrint automobilio judėjimo kryptimi) savo priekinės dalies kaire puse, t. y., priekiniu bamperiu, ties valstybinio numerio rėmelio kairiu kraštu, trenkėsi į vertikalioje arba tokiai artimoje padėtyje buvusio elektrinio paspirtuko vairuotojo K. Š. kairės kojos blauzdą. Po kontakto elektrinio paspirtuko „Xiaomi“ vairuotojas ir paspirtukas buvo bloškiami į priekį ir nukrito ant kelio. Po partrenkimo automobilis „Kia Ceed“ buvo sustabdytas priešpriešinio eismo juostoje taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Nustatyti, kokiu greičiu judėjo automobilis „Kia Ceed“ prieš pat partrenkiant elektrinio paspirtuko „Xiaomi“ vairuotoją, negalima. Automobilio „Kia Ceed“ vairuotojas, važiuodamas jo paties nurodytu 15-20 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti elektrinio paspirtuko „Xiaomi“ vairuotojo K. Š. partrenkimo, laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, jeigu pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, t. y. elektriniam paspirtukui „Xiaomi“ pradėjus judėti į kitą kelio pusę, automobilis „Kia Ceed“ nuo partrenkimo vietos atitinkamai buvo nemažesniu kaip 7,1-10,1 m atstumu (priklausomai nuo automobilio važiavimo greičio). Buvusioje kelio eismo situacijoje elektrinio paspirtuko „Xiaomi“ vairuotojo K. Š. veiksmai – važiuodamas į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį prie jo artėjusio automobilio „Kia Ceed“ vairuotojui O. V., – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Kia Ceed“ vairuotojas O. V. turėjo techninę galimybę išvengti elektrinio paspirtuko vairuotojo K. Š. partrenkimo, t. y. jeigu važiuodamas jo paties nurodytu 15-20 km/h greičiu, nuo susidūrimo vietos buvo nutolęs atitinkamai didesniu kaip 7,1-10,1 m atstumu, tai jo veiksmai, – laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to partrenkė į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę važiavusi elektrinio paspirtuko „Xiaomi“ vairuotoją K. Š., – techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 17-22).

16. Lietuvos teismo ekspertizės centro kompleksinio teismo medicinos eismo įvykio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-2294(22) nurodyta, kad susidūrimo metu elektrinio paspirtuko vairuotojas K. Š., buvo vertikalioje arba tokiai artimoje padėtyje. K. Š. kūno sužalojimų padarymo eismo įvykio metu mechanizmas tikėtina buvo toks: automobilis „Kia Ceed“ priekinės dalies kaire puse, t. y. priekiniu bamperiu, ties valstybinio numerio rėmelio kairiu kraštu, trenkėsi į vertikalioje arba tokiai artimoje padėtyje buvusio elektrinio paspirtuko vairuotojo K. Š. kairės kojos blauzdą, padarydamas kairiosios blauzdos sumušimą, pasireiškusį uždarais kairio blauzdikaulio kūno artimojo ir tolimojo galų lūžiais kartu su uždaru kairiojo šeivikaulio tolimojo galo lūžiu. K. Š. sužalojimai padaryti automobilio „Kia Ceed“ priekiniu bamperiu, ties valstybinio numerio kairiuoju kraštu (2 t., b. l. 28-31).

17. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje pažymoje nurodyta, kad apšvietimas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 2021 m. lapkričio 26 d. buvo įjungtas 16.30 val. (2 t., b. l. 45).

18. Civilinis atsakovas ADB (duomenys neskelbtini) į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti apskritai atmestas. Atlygindamas neturtinę žalą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) atveju Draudikas vadovaujasi ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 4.2.3 p., kai sveikata sutrikdoma nuo 3 iki 6 mėnesių, rekomenduojamas atlyginti neturtinės žalos dydis iki 6 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA). Eismo įvykio metu MMA sudarė 642 Eur, todėl maksimali rekomenduojama kompensacija tokiu atveju siekia – 3 850,00 Eur. Esant tokiai situacijai bei atsižvelgiant į teismų praktiką bei Rekomendacijas, neturtinės žalos dydis dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų galėtų siekti 4 000,00 Eur t. y. daugiau nei du kartus mažiau, nei pateiktas ieškinio reikalavimas. Pažymėjo, kad vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 55 p. važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Įvykio metu Nukentėjusysis buvo tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Duomenų, kad įvykio metu buvo išklausęs Kelių eismo taisyklėse nurodytą kursą nėra, todėl jo važiavimas elektriniu paspirtuku apskritai laikytinas neteisėtu. Kadangi iš bylos medžiagos yra aišku, jog tėvas tokiam nukentėjusiojo elgesiui pritarė ir iš esmės jį skatino, būtent tėvas (tėvai) ir turėtų prisiimti iš šio įvykio kilusias pasekmes. Kaltinamasis tvirtina, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajam važiuojant tapačia kryptimi nukentėjusysis su paspirtuku staiga pasuko į kairę skersai važiavimo krypčiai, todėl dėl nedidelio atstumo įvyko susidūrimas. Iš esmės byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos kaltinamojo teiginius. Net ir pats nukentėjusysis paaiškino, jog per gatvę važiavo nenulipęs nuo paspirtuko, nes jam pasirodė, kad kaltinamojo automobilis yra toli. Įvertinus dar ir tą aplinkybę, jog vietoje šalmo nukentėjusysis ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, labai tikėtina, kad dėl to ir nematė kitų eismo dalyvių, kuriuos pagal Kelių eismo taisykles privalo praleisti. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2295 nurodyta, jog būtent paties nukentėjusiojo veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, koks buvo tiksliai kaltinamojo automobilio greitis ir kokiu jis atstumu buvo iki nukentėjusiojo nukentėjusiajam pradėjus pavojingą ir neprognozuojamą manevrą į kairę, todėl Draudiko vertinimu byloje neįrodyta, kad kaltinamajam kyla baudžiamoji atsakomybė dėl eismo įvykio kilimo. Specialisto išvadoje yra pateikti tik vertinimai, kad jeigu būtų kaltinamasis važiavęs jo nurodytu greičiu (15-20 km/h), ir būtų buvęs nuo nukentėjusiojo nutolęs nuo 7 iki 10 m. tai būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu būtų laiku stabdęs. Iš bylos medžiagos nėra jokių abejonių, kad kaltinamasis automobilį stabdė, nes liudytoja R. G. girdėjo padangų cypimą, tačiau koks buvo atstumas tarp automobilio ir paspirtuko taip ir lieka neaišku. Remtis paties kaltinamojo parodymais, kad jis galimai važiavo jo nurodytu greičiu nėra jokio pagrindo – stresinėje situacijoje vargu ar galima iš eismo įvykio dalyvio reikalauti, kad jis nurodytų maksimaliai tiksliai važiavimo greitį, o vėliau tokius duomenis naudoti skaičiavimuose ir jais grįsti kaltinimą. Kadangi susidūrimas įvyko iš karto po stabdymo garso (liudytojos parodymai), tai tikėtina, kad atstumas tarp automobilio ir paspirtuko buvo minimalus ir nepakankamas eismo įvykio išvengimui. Jeigu kaltinamasis būtų pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, paties nukentėjusiojo veiksmai turėtų būti laikomi dideliu neatsargumu, o priteistinos sumos mažinamos per pusę t. y. priteisiama iš civilinio atsakovo nedaugiau kaip 2 000,00 Eur neturtinės ir 248,00 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 182-183).

19. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

22. Tuo tarpu nukentėjusysis K. Š. parodė, kad jis pas draugą važiavo paspirtuku važiuojamąja gatvės dalimi kuo arčiau kelkraščio, pamatęs priešais kelkraštyje stovintį automobilį, nusprendė kirsti gatvę, kadangi jo draugas gyveno kitoje gatvės pusėje. Sustojęs apsidairė į abi puses ir matė tą mašiną atvažiuojančią prie autobusų stotelės, bet jis įvertino, kad tas automobilis pakankamai toli ir galvojo, kad ji jį praleis, bet nepraleido. Neatsimena, kurioje kelio dalyje buvo smūgis. Prisipažino, kad buvo užsidėjęs kapišoną, nes pūtė vėjas. Šalmo nedėvėjo, kitų apsaugos priemonių taip pat nedėvėjo. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo duoti parodymai nėra nuoseklūs ir tikslūs. 2022 m. sausio 25 d. nukentėjusysis parodė, kad sustojo, nuo elektrinio paspirtuko nulipo viena koja, apsidairė, tada, įvertinęs kad automobilis yra pakankamai toli, jis atsistojo ant elektrinio paspirtuko ir pradėjo važiuoti į kitą kelio pusę. Į kitą kelio pusę važiavo tiesiai. Tuo tarpu 2023 m. gegužės 5 d. nukentėjusysis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodė, kad sustojo prie priparkuotos mašinos galo, tada nulipo nuo paspirtuko, kad galėtų pervažiuoti per gatvę, apsidairė į abi puses ir ėjo per gatvę, paspirtuką vedėsi. Uždavus klausimus pirmininkaujančiajam, K. Š. vis dėlto nurodė, kad gali būti, jog per kelią važiavo paspirtuku. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad toje vietoje buvo pėsčiųjų ženklas, bet perėjos nebuvo. Taip pat negalėjo nurodyti, ar gatvę kirto statmenai, ar įstrižai. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad toje vietoje buvo pėsčiųjų ženklas, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo O. V. parodymų patikrinimo vietoje schema (2 t., b. l. 111) iš esmės atitinka eismo įvykio vietos apžiūros schemą (1 t., b. l. 44), tuo tarpu nukentėjusiojo K. Š. parodymų patikrinimo vietoje schemoje (1 t., b. l. 129) nurodyta elektrinio paspirtuko nutrenkimo vieta, automobilio sustojimo vieta po eismo įvykio neatitinka eismo įvykio vietos apžiūros schemos.

23. O. V. yra kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 24, 119 ir 128 punktų reikalavimus.

24. Kelių eismo taisyklių 9 punktas sako, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

25. Kelių eismo taisyklių 24 punktas sako, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų.

26. Kelių eismo taisyklių 119 punktas sako, kad vairuotojas važiuotų kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

27. Kelių eismo taisyklių 128 punktas nurodo, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, pažeidimu.

28. Iš 2021 m. lapkričio 26 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos bei eismo įvykio vietoje užfiksuotų nuotraukų (1 t., b. l. 40-47) matyti, kad kaltinamojo vairuotas automobilis po eismo įvykio stovėjo kairėje (priešpriešinėje) kelio pusėje, galu į (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Iš kaltinamojo O. V. parodymų matyti, kad prieš eismo įvykį jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, paspirtuką pamatė ties autobusų stotele, maždaug metrų iki susidūrimo vietos. Prie sustojimo yra posūkis į dešinę, jis sulėtino, pamatė, kad važiuoja paspirtukas, įjungė kairįjį posūkį ir ėmė apvažinėti. Už posūkio prie 52 namo stovėjo automobilis – šviesios spalvos autobusiukas. Paspirtukas tą automobilį aplenkė. Nuo automobilio pavažiavęs nedidelį atstumą, paspirtukas pasuko į kairę pusę. Kai paspirtukas lenkė autobusiuką, kaltinamasis jam važiavo iš paskos. Paspirtuką pradėjo lenkti nuo tos sankryžos, kuri buvo už sustojimo, kaltinamasis nuolat judėjo priešinga eismo juosta. Kaltinamasis viso proceso metu teigė, kad jis nuo pat autobusų stotelės matė paspirtuką, važiuojantį dešine važiuojamosios dalies puse ir būtent todėl nutarė jį aplenkti, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tokias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, aplinkybę, kad kelkraštyje stovėjo bent vienas automobilis, kurį, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, reikėtų aplenkti, nurodė tiek nukentėjusysis K. Š., tiek liudytoja R. G.. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.6. punktą, lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Be to, lenkiant turi būti užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės (Kelių eismo taisyklių 136.4. punktas). Todėl atliekant lenkimo veiksmą neįmanoma ir neturi būti laikomasi kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamasis, atlikdamas kelkraštyje stovinčių automobilių bei paspirtuku važiuojančio K. Š. lenkimo manevrą ir dėl to nevažiuodamas kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė.

30. Kaltinamasis viso proceso metu tvirtino, kad tai ne jis atsitrenkė į elektrinį paspirtuką, o būtent K. Š., važiuodamas elektriniu paspirtuku atsitrenkė į kaltinamojo vairuojamą automobilį.

31. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2295 (22) nurodyta, kad eismo įvykio eiga buvo tokia – Automobilis „Kia Ceed“, vairuojamas O. V., važiavo (duomenys neskelbtini) g. Tuo metu per kelio važiuojamąją dalį, automobilio atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę judėjo elektrinis paspirtukas „Xiaomi“, vairuojamas K. Š. Automobilis „Kia Ceed“, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, tikėtina, arčiau kairiojo kelkraščio (žiūrint automobilio judėjimo kryptimi) savo priekinės dalies kaire puse, t. y., priekiniu bamperiu, ties valstybinio numerio rėmelio kairiu kraštu, trenkėsi į vertikalioje arba tokiai artimoje padėtyje buvusio elektrinio paspirtuko vairuotojo K. Š. kairės kojos blauzdą. Po kontakto elektrinio paspirtuko „Xiaomi“ vairuotojas ir paspirtukas buvo bloškiami į priekį ir nukrito ant kelio.