Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-269/2020, kuriuo P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, nuo bausmės atlikimo pradžios įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o per vieną mėnesį – atsiprašyti nukentėjusiosios J. B.. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, P. G. skirta 6 MGL (300 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą ją sumokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per vienerius metus į nurodytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą banke.

Civilinei ieškovei J. B. priteista solidariai iš civilinių atsakovų P. G. ir ,,ERGO Insurance SE“ 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinei ieškovei J. B. priteista solidariai iš civilinio atsakovo P. G. 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinei ieškovei J. B. priteistos iš P. G. 1 324,95 Eur ir 211,75 Eur proceso išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3.4. Civilinio atsakovo teigimu, nesant pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį P. G. atžvilgiu, 2018 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio metu vairavusio apdraustą transporto priemonę Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo ir civilinio ieškinio tenkinimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinio atsakovo draudiko ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą.

5. Teismo posėdyje nuteistojo P. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. G. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinis skundas atmetamas

6. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė, tinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles, nuteistojo P. G. veika kvalifikuota tinkamai ir už ją paskirta bausmė yra proporcinga ir teisinga.

7. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Vadinasi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, reikia nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (t. y. Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo) ir kilusių padarinių (kito žmogaus žūties). Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157-895/2016, 2K-262-303/2018). Nusikalstama veika, nustatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje, yra padaroma dėl neatsargumo. Nusikalstama veika yra neatsargi, jei ji padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis).

9. Pagrindinis nuteistojo P. G. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinis skundo argumentas yra tas, kad žuvęs R. B., įvykio metu vairavęs motociklą, pažeidė KET 117, 125, 140.1 punktų reikalavimus, greičiausiai kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, buvo nematomoje nuteistajam zonoje (važiavo šalia sunkiasvorės transporto priemonės), todėl būtent žuvusiojo veiksmai ir nulėmė eismo įvykio kilimą.

10. Nustatytoms faktinėms aplinkybėms įvertinti, kartu atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pateikia paminėtų KET punktų analizę. KET 140 punkte nurodyti atvejai, kuomet lenkti draudžiama. Tačiau pagal KET 3.9 punktą lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Šiuo atveju motociklas sunkvežimį apvažinėjo iš dešinės, jo nelenkė, todėl šis KET pažeidimas skunde nurodamas nepagrįstai, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

11. KET 117 punkte nustatyta, kad „jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais“. Pagal šiuos reikalavimus galima suprasti, kad viena transporto priemonė turi važiuoti viena eismo juosta, o vienoje eismo juostoje tuo pačiu metu važiuoti vienai šalia kitos kelioms transporto priemonėms nėra leidžiama. Tačiau jau kitas (taip pat minimas skunde) KET punktas tokius veiksmus leidžia: KET 125 punkte teigiama, kad „draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.“ Taigi pagal KET 125 punktą transporto priemonę, sukančią į kairę, galima apvažiuoti iš dešinės. Akivaizdu, kad apvažiavimas iš dešinės yra susijęs su judėjimu ta pačia eismo juosta vienu metu ir transporto priemonėms būnant šalia vienai kitos. Esant daugiau nei vienai eismo juostai ta pačia kryptimi pats apvažiavimas ir jo reguliavimas KET prarastų prasmę bei būtų nereikalingas, kadangi tokiu atveju transporto priemonei, važiuojančiai tiesiai, kita transporto priemonė, sukanti į kairę, netrukdytų ir jos apvažiuoti nebūtų reikalinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šioje byloje ir buvo nustatytos tokios aplinkybės, kai ta pačia viena eismo juosta važiuojantis sunkvežimis artėdamas prie sankryžos mažino greitį, rengėsi sukti į kairę. Tokias aplinkybes nurodė ir pats nuteistasis: sunkvežimis sulėtino greitį, tuo metu atstumas nuo jo iki sunkvežimio buvo 50-70 metrų, todėl pagalvojo, kad spės iki jo atvažiavimo prie sankryžos ją pervažiuoti. Vėliau minėtas sunkvežimis ir atliko posūkio manevrą – šias aplinkybes patvirtino liudytojas I. B., todėl daroma išvada, kad artėdamas prie sankryžos sunkvežimis ketino sukti į kairę, dėl ko turėjo rodyti posūkio signalą. Šios aplinkybės apygardos teismui leidžia daryti išvadą, kad sunkvežimis prieš pat eismo įvykį KET prasme buvo sukanti į kairę transporto priemonė.

12. KET 137 punkte nustatyta, kad „jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.“ Nustačius, jog sunkvežimis ketino atlikti posūkio manevrą, mažino greitį, tikėtinai rodė posūkio signalą, motociklo vairuotojas ne tik galėjo, bet ir privalėjo šį sunkvežimį apvažiuoti iš dešinės arba palaukti, kol jis pasuks į kairę. Minėta, kad nuteistasis P. G. nematė motociklo, todėl tikėtina, kad motociklo vairuotojas tuo metu apvažinėjo sunkvežimį iš dešinės.

13. Apelianto teigimu, motociklo vairuotojas to daryti negalėjo, nes jis važiavo arba per arti sunkvežimio šono, arba kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Aukštesnės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pagal byloje esantį eismo įvykio vietos planą (t. 1, b. l. 9) matyti, kad eismo juostos važiuojamosios dalies, kuria judėjo sunkvežimis ir motociklas, yra 3,8 metro. UAB „I.“ eksperto 2019 m. gruodžio 9 d. išvadoje nurodyta, kad įprastas krovinio automobilio gabaritinis plotis yra apie 2,5 metro (t. 2, b. l. 22-27). Nors šioje išvadoje teigiama, kad saugus važiavimas viena eismo juosta sunkvežimiui ir motociklui šalia vienas kito, negalėjo būti užtikrintas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad sunkvežimis tuo metu turėjo būti maksimaliai arti kelio vidurinės ištisinės linijos, motociklo vairuotojui liko apie 1,3 metro kelio važiuojamosios dalies. Toks kelio plotis yra pakankamas tilpti motociklui paliekant sąlyginai saugų tarpą iki sunkvežimio, juolab, kad motociklui iš dešinės buvo 2 metrų pločio asfaltuotas kelkraštis, kuris sudarė galimybę motociklo vairuotojui laisviau manevruoti.

14. Apygardos teismo vertinimu, KET šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje nedraudė motociklui kirsti plačios ištisinės linijos (KET 3 priedo 1.2 punktas), žyminčios važiuojamosios dalies kraštą. Jau minėtas apelianto skunde nurodomas neva motociklo vairuotojo pažeistas KET 117 punktas leidžia kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. KET 3 priedo 1.2 punkte nurodyta, kad šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą. Šiuo atveju ištisinė linija atskyrė eismo juostos važiuojamąją dalį nuo kelkraščio, taigi ji žymėjo būtent važiuojamosios dalies kraštą. Tai reiškia, kad nei KET 117 punktas, nei KET 3 priedo 1.2 punktas motociklo vairuotojui nedraudė kirsti šios linijos, tą teismo posėdyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo ekspertas V. L.. Priešingai, KET 137 punktas, kaip minėta anksčiau, netgi įpareigojo motociklo vairuotojui sunkvežimį apvažiuoti iš dešinės. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad motociklo vairuotojas, apvažinėdamas sukantį į kairę ar besirengiantį tai daryti sunkvežimį iš dešinės, KET nepažeidė, o jeigu ir važiavo per arti sunkvežimio, tai toks tikėtinas KET pažeidimas negalėjo būti pagrindine eismo įvykio priežastimi.

15.1. Apeliantas nepagrįstai teigia ir tai, kad P. G. nematydamas motociklo, galimai buvusio už sunkvežimio, negalėjo jo praleisti, todėl jo veiksmuose nėra neatsargios kaltės požymių (kazusas). Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad P. G. veikė nusikalstamai nerūpestingai. BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kazusas baudžiamosios teisės teorijoje suprantamas kaip atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos.

15.2. Turėjimas numatyti padarinius siejamas teisės aktų, kurie reguliuoja konkrečioje situacijoje esančio asmens elgesį, pažeidimu ir pareiga elgtis pagal įtvirtintas teisės normas. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad P. G. pažeidė KET 154 punkto reikalavimus, nes važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu nedavė kelio motociklui, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu. Taigi nuteistojo KET atitinkantis elgesys buvo apibrėžtas būtent KET 154 punkte ir nagrinėjamoje situacijoje turėjo jį atitikti. P. G. elgiantis priešingai jis turėjo numatyti galimas savo elgesio pasekmes.

15.3. Apeliantas skunde nesutinka su tuo, kad P. G. pagal savo asmenines savybes galėjo numatyti kilusius padarinius, kadangi objektyviai buvo neįmanoma pastebėti už sunkvežimio buvusio motociklo. Apygardos teismas sutinka, kad nuteistasis artėdamas prie sankryžos galėjo nematyti už sunkvežimio buvusio motociklo. Tačiau tokios aplinkybės jo neatleidžia nuo KET įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Preziumuojama, kad nuteistasis žino KET, todėl turėjo žinoti ir numatyti, kad sukančią į kairę transporto priemonę iš dešinės gali apvažiuoti kita transporto priemonė, o ši transporto priemonė nebūtinai bus automobilis, kurio nesant šiuo atveju nuteistasis galimai pagrįstai tikėjosi. Tačiau nuteistasis nepagrįstai nesiėmė būtinų atsargumo veiksmų siekdamas įsitikinti, ar sukančio į kairę iš dešinės neapvažiuoja, pavyzdžiui, motociklas, ką pagal savo sugebėjimas galėjo padaryti.

15.4. Pažymima ir tai, kad pagal KET kelkraščiu gali važiuoti dviračiai, vadeliotojai, neįgalieji, eiti pėstieji. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams). Dviračiu, motoriniu dviračiu, ar šiai kategorijai priskirtinu elektriniu paspirtuku, elektriniais riedžiais ir pan., galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.

15.5. Taigi šiuo atveju kelkraščiu galėjo važiuoti ne tik automobilis, apvažiuojantis sukantį sunkvežimį iš dešinės, bet ir pakankamai greitai judantys dviračiai, elektriniai paspirtukai ir pan. Akivaizdu, kad ir tokio pobūdžio judančių transporto priemonių nuteistasis galimai nebūtų pastebėjęs, nes jos kurį laiką galėjo judėti kelkraščiu šalia sunkvežimio. Tačiau P. G. per sankryžą su pagrindiniu keliu važiavo nesaugiai greitai (54-55 km/h greičiu), dėl ko, net ir pastebėjęs iš už sunkvežimio šono išvažiuojančią kitą transporto priemonę, nebūtų spėjęs imtis veiksmų laiku sustabdyti vairuojamą automobilį. Taigi nuteistasis ne tik turėjo, bet ir galėjo šioje situacijoje tinkamai įvertinti savo veiksmų rizikingumą, važiuoti per sankryžą saugiu greičiu, kuris leistų pastebėti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę. Tai reiškia, kad nuteistojo galimybės numatyti padarinius priklausė ne tuo kitos transporto priemonės vairuotojo elgesio, o nuo jo paties pasirinktų veiksmų pobūdžio.

15.6. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo P. G. veiksmai, kuomet jis, norėdamas spėti pravažiuoti prieš pagrindiniu keliu atvažiuojantį sunkvežimį, važiavo per sankryžą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, lėmė eismo įvykio kilimą, o jo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Pažymima, kad P. G. turėjo ir galėjo automobiliu per sankryžą važiuoti lėčiau, įvažiavęs į sankryžą, tuo momentu, kai zona už sunkvežimio šono pasidaro matoma, sulėtinti automobilio greitį tiek, kad pastebėjus pagrindiniu keliu važiuojančią kitą transporto priemonę, galėtų laiku, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, sustabdyti savo vairuojamą automobilį.

15.7. Apeliacinis skundas grindžiamas ir UAB „I.“ eksperto išvada bei šią išvadą rengusio specialisto V. M. paaiškinimais teisme, kad neva motociklo vairuotojas apvažinėdamas sunkvežimį kelkraščiu pažeidė KET. Tačiau šio specialisto išvada ir paaiškinimai yra daugiau teisinio pobūdžio, nepagrįsti išsamia KET analize, tiesiog konstatuojant, kad motociklo vairuotojas negalėjo taip elgtis, o toks jo elgesys lėmė eismo įvykį. Apygardos teismas vertina kaip nepagrįstus tokius specialisto V. M. paaiškinimus, juos atmeta atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus teismo argumentus (nutarties 10-15 punktai), kurie yra pagrįsti tiek KET analize, tiek byloje esančių įrodymų visuma.

2. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad UAB „I.“ eksperto išvados 2.4 papunktyje nustatyta, jog motociklo vairuotojui nebuvo būtina visiškai sustabdyti motociklą, kad būtų išvengta susidūrimo, tam būtų užtekę savalaikiai sureaguoti bei efektyviai stabdyti vairuojamą motociklą, kadangi tokiu atveju transporto priemonės būtų prasilenkusios apie 1,5 metrų atstumu. Viena vertus, ši išvada prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad motociklo vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu, kuomet motociklo vairuotojui iškilo grėsmė eismo saugumui. Kita vertus, specialistų atlikti skaičiavimai yra daugiau sąlyginiai ir nėra visiškai tikslūs (naudojamas apytikslis greitis, neindividualus vairuotojo reakcijos laikas ir pan.), nes labai tiksliai numatyti, kuriuo momentu motociklo vairuotojas galėjo pastebėti automobilį, yra sudėtinga. Šias aplinkybes apylinkės teismo posėdyje patvirtino ir ekspertas V. L., kuris paaiškino, kad jie nagrinėjo situaciją, jog lyg transporto priemonės būtų judėjusios vienodais greičiais, tačiau kaip buvo iš tikrųjų, jos greitėjo ar lėtėjo iki susidūrimo, nėra nustatyta (t. 2, b. l. 60). Be to, šiuo atveju būtinoji padarinių kilimo sąlyga buvo ne tai, kad motociklo vairuotojas laiku nesustabdė savo vairuojamo motociklo, o tai, kad nuteistasis automobiliu įvažiavo į sankryžą su pagrindiniu keliu, neįsitikinęs, jog tai daryti saugu. Tokią techniniu požiūriu pagrindinę eismo įvykio kilimo sąlygą nurodė ir teismo ekspertas V. L.. Akivaizdu, kad nesant tokių nuteistojo veiksmų padariniai nebūtų kilę. Tuo tarpu motociklo vairuotojo veiksmai važiuojant pagrindiniu keliu, galimai apvažiuojant sunkvežimį iš dešinės ar nespėjus sustabdyti motociklo, nėra tiesioginiame ir būtiname priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

3. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – P. G. kaltė padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta, o jam paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta ar neteisinga, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

4. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. B. atstovo advokato Simono Janušaičio atsiliepime prašoma iš P. G. priteisti 786,50 Eur proceso išlaidoms atlyginti – advokato pagalbai apmokėti. Pagal byloje esantį mokėjimo nurodymą matyti, kad 786,50 Eur sumokėjo J. B. (t. 2, b. l. 174).

18.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

18.2. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartis Nr. Nr. 2K-374/2012).

18.3. Teismas, spręsdamas šių išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms, vertina tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta bendra proceso tvarka per vieną teismo posėdį, advokatas surašė atsiliepimą, kurio apimtis nėra didelė (5 puslapiai), bylos aplinkybės advokatui buvo žinomos, nes jis atstovavo J. B. ir pirmosios instancijos teisme, byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, advokatas nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl iš P. G. priteisiama 300 Eur suma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. G. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo P. G. J. B. 300 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.