Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-139-269/2020

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-04-21
Bylos Nr.: 1-139-269/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45626-2018-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis: P. G.
Civilinis ieškovas: J. B.

Kategorijos

1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-139-269/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45626-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.9.7.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.4.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas T. V., sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei ir Erikai Bernotaitei,

dalyvaujant prokurorams Egidijui Motiejūnui, Ingridai Gureckienei ir Linui Gružui,kaltinamajam P. G. (P. G.) ir jo gynėjui advokatui Nerijui Plėdžiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B. bei jos įgaliotam atstovui advokatui S. J.,

uždaros akcinės bendrovės Impulsana Joint-Stock Company transporto (toliau-bendrovė) trasologo teismo eksperto kvalifikaciją turinčiam technikos mokslo daktarui V. M.,

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiajam ekspertui Vidui Leipui,

vertėjoms Alicijai Stančinskai ir Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje P. G. (P. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, neįgalus, (duomenys neskelbtini)., neteistas, lenkas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau-KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

jis, 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 13.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), iš kelio į (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą su (duomenys neskelbtini) atžvilgiu laikomas pagrindiniu keliu, pažeidė KET 154. punkto reikalavimus, numatančius, kad ,,Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.“, t. y., vairuojamu automobiliu iš šalutiniu keliu laikomo kelio į (duomenys neskelbtini) įvažiavo į nereguliuojamą sankryžą su Minsko plentu ir, sudarydamas kliūtį, nedavė kelio pagrindiniu keliu jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės Minsko plentu link Vilniaus miesto pusės į sankryžą įvažiavusiam motociklui Aprilia Pegaso 650, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-motociklas, transporto priemonė), vairuojamam R. B. ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklo vairuotojas R. B. mirė eismo įvykio vietoje, taip pat buvo apgadintas motociklas (t.1, b.l. 122, 140).

Kaltinamasis P. G. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir toje vietoje važiavo su automobiliu. Matomumas tą dieną buvo labai geras. Buvo giedra ir saulėta diena. Privažiuojant prie sankryžos iš kairės automobilių nebuvo. Pirma pažiūrėjo į dešinę, nes iš kairės nieko nebuvo. Iš dešinės važiavo krovininė cisterna ir ji suko į tą kelią, iš kurio jis važiavo. Jam reikėjo važiuoti tiesiai, į Rukainių k. pusę. Cisternos vairuotojas sumažino greitį ir jis nutarė važiuoti. Kai jis po to suprato, motociklas tuo metu buvo už cisternos iš dešinės, dėl to jo nematė. Kai judėjo motociklas iki eismo įvykio jis nematė. Netikėtai gavo smūgį iš dešinės sankryžos pabaigoje ir sustojo. Po kontakto sustojo ir išlipo iš automobilio, pamatė, kad guli žmogus. Jis priėjo prie jo. Motociklo vairuotojas kuris buvo nukentėjęs kalbėjo, pradėjo keltis. Tuo metu privažiavo transporto priemonė, liudytojas Ivanas. Nukentėjęs dar atsikėlė. Jie dar jam padėjo atsistoti, o liudytojo žmona pradėjo apžiūrėti nukentėjusįjį. Iškvietė greitosios medicinos pagalbą (toliua-GMP), o nukentėjęs dar kalbėjo, sakė, kad jam dar kažkas skauda iš kairės pusės. Policija atvažiavo labai greitai. Padėtis motociklo ir jo automobilio iki policijos pareigūnų atvykimo nesikeitė. Aplinkybės užfiksuotos eismo įvykio schemoje teisingos. Medikai įvykio vietoje nunešė nukentėjusįjį ant neštuvų. Jo ilgai neišvežė, kažką su juo darė, po to pasakė, kad motociklininkas mirė GMP automobilyje. Jis buvo blaivus, vairuotojo pažymėjimą jis turi nuo 1981 metų, visą gyvenimą dirbo vairuotoju. Teisės atimtos niekada nebuvo, eismo įvykių taip pat jokių nebuvo. Laiko save nekaltu, nes motociklo jis nematė ir jam nebuvo jokios kliūties. Jis turi neįgalumą, kas mėnesį gauna 240 eurų ir gyvena iš šitų pinigų (t. 1, b.l. 123, 125, t. 2, b.l. 5-9, 108-10).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Nukentėjusioji J. B. (toliau-nukentėjusioji, civilinė ieškovė) parodė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, susidūrus jos brolio R. B. vairuojamam motociklui su automobiliu, žuvo jos brolis R. B.. Ji pati eismo įvykio nematė, liudytojų nežino ir apie eismo įvykio aplinkybes nieko parodyti negali. Apie brolio R. B. žūtį sužinojo tik tuomet kai atvykę į namus jai apie tai pranešė policijos pareigūnai. Su broliu ji gyvena kartu viename bute. Brolis šeimos neturėjo. Ji 2018 m. rugsėjo 20 d. ryte bendravo su broliu R., aptarinėjo reikalus. Apie tai, kad brolis turėjo motociklą ir turtėjo teisės vairuoti motociklą ji taip pat nežinojo. Automobilį brolis vairavo be akinių, su akiniais tik skaitydavo. Kur brolis važiavo eismo įvykio metu ji nežinojo. Motociklas iš saugojimo aikštelės motociklas buvo paimtas ir sunaikintas. Su broliu kartu gyveno po tėvų mirties, jis jai padėdavo finansiškai. Savo ieškinį palaiko. Jai yra padaryta turtinė ir neturtinė žala. Iš draudimo išmoką ji gavo 65 000 eurų, nes brolis buvo gyvybiškai apsidraudęs. Prašo ir iš draudimo bendrovės ir iš kaltinamojo priteisti po 5000 eurų. Laidotuves suorganizavo oro uostas. Ji laidotuvėms išleido 3000 eurų. Po eismo įvykio kaltinamasis nebendravo, skambino ir teiravosi jo žmona, ji klausė dėl laidotuvių, rūpinosi, pagalbos nesiūlė, bet palaikė morališkai. Nors su broliu jie buvo artimi, tačiau apie tai, kad brolis turi motociklą ji nieko nežinojo, nematė motociklo, brolis buvo slapukas. Namuose motociklininko įrangos taip pat nematė. Brolis turėjo sveikatos problemų, buvo pradėjęs sirgti kraujo vėžiu. Apie du metus buvo chemoterapijos, buvo pagerėjimas, paskui buvo pablogėjimas. Apie tai, kad jam buvo metastazės kepenų, ji sužinojo tik teisme. Dėl nusižudymo brolis nekalbėjo, sakė tik, kad nepasiduos. Kaltinamojo žmonai telefonu, kad brolis nusižudys tikrai nesakė (t. 1, b.l. 81-82, t.2, b.l. 28, 30-33, 40-42).

Liudytojas I. B. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 13.10 val., važiavo automobilį keliu nuo (duomenys neskelbtini) plentu. Važiavo apie 50-60 km/val. greičiu ir jo vairuojamą automobilį džipo tipo automobilis Nissan X-Trail. Kai jis vairuojamu automobiliu buvo apie 300 metrų atstumu iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) plentu, jam jau matėsi sankryža ir jis pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) plentu nuo (duomenys neskelbtini) atvažiavęs oranžinės spalvos vandenį vežantis automobilis, jau būdamas prie sankryžos, ketino sukti į kairę, į kelią link (duomenys neskelbtini) Kartu su juo važiavo žmona, kuri sėdėjo ant galinės sėdynės ir kelio važiuojamos dalies nestebėjo, ir jis dar jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) kelio tiesimui veža neaišku iš kur vandenį, kai netoli yra vandens. Tuo metu jį aplenkusio automobilio Nissan jis jau nematė, nes šis jau buvo pravažiavęs sankryžą. Kai jis priartėjo prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) plentu, tuo metu iš (duomenys neskelbtini) plento pasukęs į kairę, keliu link (duomenys neskelbtini), nuvažiavo vandenį vežantis krovininis automobilis, tuomet jis pamatė priešingą sankryžos pusę, t. y. kelią į (duomenys neskelbtini) Prieš tai jam vaizdą užstojo minėtas vandenį vežęs ir į kairę sukęs automobilis. Jis pamatė kelio į Rukainius dešiniame šone, apie 10-15 metrų nuo (duomenys neskelbtini) pl. važiuojamos dalies gulintį motociklą, o apie 4 metrus nuo motociklo, atsiklaupęs motociklo vairuotoją bei kiek toliau stovintį automobilį Nissan X-Trail. Tai pamatęs suprato, jog įvyko eismo įvykis, dėl to sustabdė vairuojamą automobilį. Bet, kaip iki susidūrimo važiavo motociklas, kaip įvyko susidūrimas, jis nematė ir jokių eismo įvykio aplinkybių nurodyti negali. Jam sustojus įvykio vietoje prie klūpančio motociklo vairuotojo jau buvo priėjęs automobilio Nissan vairuotojas ir motociklo vairuotojas buvo jau be šalmo. Šalmas gulėjo ant žemės. Jis automobilio vairuotojo paklausė, ar šis iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus. Į tai automobilio vairuotojas atsakė, jog dar nespėjo. Tuomet jis mobiliuoju telefonu paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau-BPC) pranešė apie eismo įvykį, iškvietė GMP darbuotojus. Medikai į įvykio vietą atvyko praėjus maždaug 40 min. Motociklo vairuotojas buvo sąmoningas, šis sakė, kad šiam skauda kairį šoną. Nisano vairuotojas buvo šoko būsenoje. Įvykio vietoje dar sustojo pro šalį važiavę žmonės ir moteris, prisistačiusi, jog dirba GMP stotyje, todėl ji apžiūrinėjo sužalotą motociklininkas, teikė šiam pagalbą. Jis matė, kad buvo sužalota motociklo vairuotojo kairė ranka. Privažiavusio automobilio vairuotojas padėjo motociklo vairuotojui atsistoti nuo žemės ir motociklo vairuotojas prilaikomas pats nuėjo į šoną nuo važiuojamos dalies ir atsigulė ant žolės, netoli stovėjusio po eismo įvykio automobilio Nissan galinės dalies. Motociklo vairuotojas buvo sąmoningas, šis pastoviai bendravo ir skundėsi, jog šiam labai skauda visą kairį šoną. Pirmieji į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie buvo nuėję prie motociklo vairuotojo ir su šiuo bendravo. Atvykę GMP darbuotojai sužalotą motociklo vairuotoją įkėlė į GMP automobilį ir jis šio daugiau nematė. Jis pareigūnams paliko savo duomenis, pareigūnai pasakė, kad jis daugiau nereikalingas, be to, medikai sužalotą motociklo vairuotoją jau buvo įsikėlę į GMP automobilį, todėl jis iš įvykio vietos išvažiavo. Jis matė, kai Nisanas įvažiavo į sankryžą, tai greitai pravažiavo ir įsuko cisterna, atstumas tarp jų buvo 20-30 metrų. Kaip atsidūrė motociklas, tai jis nematė, jis tik mano, kad motociklas lenkė iš dešinės pusės cisterną (t. 1, b.l. 88, t. 2, b.l. 4, 9-10).

Liudytojas E. K. parodė, kad gerai pažįsta ir J. B. ir jos žuvusį brolį R. B.. Apie tai, kad R. B. turėjo motociklą apie 2-3 metus žinojo. Sesuo nežinojo. Jis kaip techniškas žmogus darydavo šuolius, buvo ekstremalus, tam ir turėjo motociklą. Laisvą dieną prasiblaškymui motociklu padarydavo ratuką aplink (duomenys neskelbtini). R. B. dirbo oro uostė pamainos vadovu. Taip pat jis buvo (duomenys neskelbtini) aeroklubo narys, daug šokinėdavo parašiutu. Žuvusio ir jo sesers santykiai buvo tikrai geri. Jis apmokėdavo visas jai komunalines paslaugas, uždirbo už ją daugiau, jis ja labai rūpinosi ir prižiūrėjo. Motociklą jis valdė puikiai. Motociklininko aprangą jis laikė (duomenys neskelbtini) aeroklube, motociklą saugojo klubo angare. Su motociklu jis namo nevažiuodavo. Jo regėjimas buvo labai geras, akinius turėjo tik skaitymui. Jis turėjo problemą su limfomą, bet jis ją sėkmingai gydė bei pas jį buvo pastovus stebėjimams. Jis mylėjo gyvenimą (t. 2, b.l. 28, 42-44).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)., ir nurodyta: kelio dangos būklė, tipas – asfaltas, sausas; duomenys apie kelią – važiuojamosios kelio dalies plotis yra 7,5 m, pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės – 2,0 m, kairės pusės – 2,0 m; KET kelio ženklas galiojimo zonoje – Nr. 203; duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą – linijomis, skiriančiomis eismo puses, bei žyminčiomis važiuojamos dalies kraštą; kelio aplinka – laukai, medžiai; transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: automobilis Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kelio į (duomenys neskelbtini) važiuojamoje dalyje, jo priekinė dalis nukreipta (duomenys neskelbtini) kaimo link, automobilio kairės pusės galinis ratas yra ant kelio kairiojo krašto, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės, o priekinis kairės pusės ratas – nuvažiavęs nuo važiuojamos dalies į kairę ir yra 0,6 m atstumu nuo važiuojamos dalies kairiojo krašto, galinė automobilio dalis yra 21,6 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pl. važiuojamos dalies dešiniojo krašto, žiūrint link Vilniaus miesto pusės. Motociklas Aprilia Pegaso 650, valstybinis Nr. 685 AU, guli kelio į (duomenys neskelbtini) dešiniame šone, žiūrint nuo Minsko pl. pusės, motociklo priekinis ratas yra 13,4 m atstumu nuo Minsko pl. važiuojamos dalies dešiniojo krašto ir 2,3 m atstumu nuo kelio į (duomenys neskelbtini) dešiniojo važiuojamos dalies krašto, žiūrint nuo(duomenys neskelbtini) pl. pusės, o galinis motociklo ratas – nuvažiavęs nuo važiuojamos dalies krašto ir yra 4,1 m atstumu nuo kelio į (duomenys neskelbtini) dešiniojo važiuojamos dalies karšto, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pl. pusės; transporto priemonės judėjimo krypties žymės – 1,3 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pl. ( A3 kelio) važiuojamos dalies dešiniojo krašto, žiūrint Vilniaus miesto link, kelio į (duomenys neskelbtini) važiuojamoje dalyje matosi pirmas įbrėžimas asfalte, po ko tęsiasi dvigubi įbrėžimai asfalte ir antrasis įbrėžimas asfalte prasideda 3,4 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) l. važiuojamos dalies dešiniojo krašto, bei 4,4 m atstumu nuo kelio į (duomenys neskelbtini) dešiniojo važiuojamos dalies krašto, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pl. pusės. Įbrėžimai baigiasi ties kelio į Rukainius važiuojamos dalies kraštu, ties nukritusiu motociklu Aprilia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą – Minsko plento (A3 kelio) važiuojamos dalies dešiniame šone, žiūrint link Vilniaus miesto pusės, kelio į (duomenys neskelbtini) s važiuojamos dalies pradžioje prasideda stiklų šukės ir detalių nuolaužų koncentracija 3x4 m plote per plačiausias vietas kelyje į (duomenys neskelbtini), 4 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pl. važiuojamos dalies dešiniojo krašto. Kelyje (duomenys neskelbtini) 13,3 m atstumu nuo Minsko pl. važiuojamos dalies dešiniojo krašto ir 0,6 m atstumu nuo kelio į Rukainius dešiniojo važiuojamos dalies krašto, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pl. pusės guli automobilio Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės veidrodėlis bei 8,2 m atstumu nuo Minsko pl. važiuojamos dalies dešiniojo krašto bei 2,3 m atstumu nuo kelio į (duomenys neskelbtini) kairiojo važiuojamos dalies krašto guli automobilio Nissan dešinės pusės veidrodėlio korpusas. Kelio į Rukainius praplatėjime, 1,2 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pl. važiuojamos dalies dešiniojo krašto ir 3,3 m atstumu nuo kelio į (duomenys neskelbtini) dešiniojo važiuojamos dalies krašto, guli sulaužytas motociklo Aprilia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas. Kelio į (duomenys neskelbtini) praplatėjime 13 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pl. važiuojamos dalies dešiniojo krašto ir 1,5 m atstumu nuo kelio į (duomenys neskelbtini) važiuojamos dalies dešiniojo krašto guli motociklo Aprilia sankabos rankenėlė. Kelio į (duomenys neskelbtini) kairiame važiuojamos dalies šone ties kelio ženklu Nr. 203, ant žolės guli atnešti ir padėti motociklininko šalmas bei dešinysis batas (sportinis, pilkos spalvos); kelių eismo dalyvių rasti daiktai, pėdsakai – kelyje į (duomenys neskelbtini) 3,3 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pl. važiuojamos dalies dešiniojo krašto ir 0,6 m atstumu nuo kelio į Rukainius dešiniojo važiuojamos dalies krašto, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pl. pusės guli automobilio Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės veidrodėlis bei 8,2 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pl. važiuojamos dalies dešiniojo krašto ir 2,3 m atstumu nuo kelio į Rukainius kairiojo važiuojamosios dalies krašto guli automobilio Nissan dešinės pusės veidrodėlio korpusas. Kelio į (duomenys neskelbtini) praplatėjime 1,2 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pl. važiuojamos dalies dešiniojo krašto ir 3,3 m atstumu nuo kelio į (duomenys neskelbtini) dešiniojo važiuojamos dalies krašto guli sulaužytas motociklo Aprilia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas. Kelio į (duomenys neskelbtini) praplatėjime, 13 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pl. važiuojamos dalies dešiniojo krašto ir 1,5 m atstumu nuo kelio į (duomenys neskelbtini) važiuojamos dalies dešiniojo krašto, guli motociklo Aprilia sankabos rankenėlė; rastas R. B. lavonas guli ant neštuvų, įkeltas į GMP automobilį. Tarp kitų pėdsakų nufotografuoti ant kelio dangos matomi gulinti liemenė ir motociklo slydimo pėdsakai (1 t., b. l. 7-26, 27-28, 32-35, 37, 38-47).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas (1 t., b. l. 49).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas motociklas Aprilia Pegaso 650, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadinta plastmasinė apdaila, priekinis ratas, sankabos rankena, priekinis stiklas, kairės pusės rankena, dešinės pusės apdailos plastmasė, valstybinis numeris, galinis kairės pusės posūkio žibintas (1 t., b. l. 59).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-763 (19) konstatuota, jog:

1. Iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti tikslios automobilio Nissan X-Trail judėjimo trajektorijos iki susidūrimo. Iš bylos duomenų, automobilis Nissan X-Trail važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini).

2. Iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti tikslios motociklo Aprilia Pegaso 650 judėjimo trajektorijos iki susidūrimo. Iš bylos duomenų, motociklo Aprilia Pegaso 650 padėtis buvo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini).

3. Automobilio Nissan X-Trail judėjimo greitis susidūrimo metu buvo apie 54 km/val.

4. Motociklo Aprilia Pegaso 650 judėjimo greitis susidūrimo su automobiliu metu buvo apie 49 km/val.

5. Transporto priemonių Aprilia Pegaso 650 ir Nissan X-Trail susidūrimas įvyko ties brūkšninės linijos, žyminčios dešinįjį važiuojamosios dalies kraštą sankirtoje, 21 brūkšniu, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės, eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Vilniaus.

6. Motociklo Aprilia Pegaso 650 vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Nissan X-Trail, važiuodamas tyrimo metu nustatytu apie 49 km/val. greičiu, nes atstumas, kuriuo buvo nutolęs motociklas nuo susidūrimo vietos grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, yra mažesnis negu atstumas, kurio reikia visiškai sustabdyti motociklui.

7. Šio eismo įvykio eiga (mechanizmas): P. G., vairuodamas automobilį Nissan X-Trail, nuo (duomenys neskelbtini) važiavo apie 54 km/val. greičiu, jam įvažiavus į važiuojamųjų dalių susikirtimą ir priekine dalimi esant ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu, jo atžvilgiu iš dešinės pusės pagrindiniu keliu, važiuodamas (duomenys neskelbtini) plentu link Vilniaus, apie 49 km/val. greičiu priartėjo motociklas Aprilia Pegaso 650, kurį vairavo R. B.. Motociklas priekiniu ratu trenkėsi į automobilio Nissan X-Trail dešinįjį šoną priekinio bamperio srityje. Dėl smūgio automobilis pasuko motociklą laikrodžio rodyklės kryptimi, kampu, artimu stačiam, ir motociklas kairiuoju šonu atsitrenkė į automobilio Nissan dešinįjį šoną. Vėliau, motociklas buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę nuo prieš susidūrimą buvusios automobilio judėjimo krypties, o automobilis nedideliu smailiu kampu pasisuko į kairę ir taip lėtėdamas judėjo, kol sustojo padėtyje, kurioje ir buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilio bloškiamas motociklas nugriuvo ant kairiojo šono ir nuslydo į padėtį, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

8. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio Nissan X-Trail vairuotojo P. G. veiksmai, – važiuodamas šalutiniu keliu per sankryžą, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam ir važiuojančiam motociklo Aprilia Pegaso 650 vairuotojui R. B. (1 t., b. l. 97-106).

Bendrovė pateikė 2019 m. gruodžio 9 d. eksperto išvadą Nr. MV2019-73, kurioje nurodė, kad eismo įvykio, užregistruoto 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 13 val. 14 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kurio metu susidūrė automobilis „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. G. ir motociklas “Aprilia MX Pegaso”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. B., kilimą vadovaujantis baudžiamosios bylos Nr. 1-1584-269/2019 medžiaga (įskaitant duomenis, užfiksuotus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. teisiamojo posėdžio protokole), techniniu požiūriu sąlygojo nepriimtini motociklo APRILIA vairuotojo veiksmai: - apvažinėjo krovininį automobilį cisterną iš dešinės (dešiniu kelkraščiu, arba eismo juosta neužtikrinant saugaus šoninio intervalo nuo krovininio automobilio dešinio šono), nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, dėl to galėjo būti nematomas automobilio NISSAN vairuotojui. Automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo P. G. veiksmai - nelygiareikšmių kelių sankirtoje, įvažiuojant šalutiniu keliu susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu motociklu APRILIA, techniniu požiūriu buvo nepriimtini tik sąryšyje su paminėtais nepriimtinais motociklo vairuotojo veiksmai (t. 2, b.l. 22-27).

Ekspertas V. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą Nr. 11-763-(19) ir parodė, kad sunkiasvorės transporto priemonės jis net ir nevertino, nes ji nėra nurodyta, kad dalyvavo eismo įvykyje. Eksperto manymu teigti kategoriškas išvadas dėl kaltinamojo kaltės duomenų pakako. Nėra kelių taisyklėse tokios išligos, kad galima nepraleisti transporto priemonės, kurios nematai. Ar galima praleisti transporto priemonė, kurios nematai, tas sunkvežimis buvo ar nebuvo, dalyvavo jis ar nedalyvavo, tai yra tik viena iš versijų, kuri niekaip objektyviais duomenimis nepagrįsta. Vairuotojas artėdamas prie sankryžos turi įsikinti, kad saugu važiuoti. Jis neturėjo pagrindo teigti, kad motociklas būtų išvažiavęs į kairę, nes susidūrimas pakraštyje. Nėra lenkimo iš dešinės, tai važiavimas pakraščiu. Kad motociklas važiavo dešine puse, jis to, kaip ekspertas, nei pagrįsti, nei paneigti negali. Pirminis kontaktas buvo praktiškai ant sankirtos linijos. Mano vairuotojas galbūt ir stabdė. Ar motociklininkas matė, negali pasakyti tiksliai. Jeigu buvo tas sunkvežimis, tai gal matomumo laikas buvo ir per mažas, mes kaip ekspertai negali nustatyti tokios aplinkybės, kas būtų jeigu būtų. Šalutiniu keliu važiuojančios priemonės visada turi duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei (t. 2, b.l. 59-61).

Ekspertas V. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktas eksperto išvadas Nr. MV 2019-63 ir Nr. MV 2019-73 ir parodė, kad kaltinamojo gynėjo užsakymu atliko ekspertizes. Kad motociklo vairuotojas, kaip teigė ekspertas V. L. neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, tai tiriant šią galimybę nustatoma pagal atstumą. Jeigu buvo galimybė sustoti, tai užtenka, o jeigu su judančia kliūtim galimybes sustoti nebuvo, tai tada atliekamas antras tyrimas, laiko atžvilgiu tiriama, ar būtų pabėgęs Nissan automobilis iš tos vietos. Tas visas skaičiavimas buvo atliktas, tokia išvada mano ir pateikta, kad pagal laiką transporto priemonės būtų prasilenkusios, tai jo išvada ir yra, kad motociklo vairuotojas, pagal pirmines sąlygas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Atliekant ekspertizę jis taiko vienodus metodus su ekspertu Vidu Leipu. Skirtumas yra dėl to, kad ekspertas V. L. nepanaudojo to antro metodo pagal laiką. Jo nuomone, vis tiek nebūtų tokios galimybės, bet reikia įsitikinti ir padaryti skaičiavimus. Kad motociklas greičiausia apvažinėjo cisterną iš dešinės ir galėjo sukelti pavojų, tai jo išvada neprieštarauja pirmai išvadai, o kai buvo antras tyrimas atliekamas , tai buvo pateikti nauji įrodymai ir protokolo, su nurodytais atstumais. Tai kas liečia suartėjimą, tai objektyviai nustatyti suartėjimo mechanizmo neįmanoma nustatyti. Kad motociklas galėjo pasislėpti, tai galėjo, bet ištirti automobilio suartėjimo neįmanoma. Jeigu motociklas krovininį cisterną apvažinėjo kelkraščiu, tai irgi pažeidė KET. Iš to remiantis jis ir padarė išvadą, kad motociklo vairuotojo veiksmai, užfiksuoti teismo posėdžio protokolu, t .y. transporto priemonės apvažiavimas iš dešinės yra nepriimtinas, nes negalima važiuoti toje pačioje vietoje ir automobiliui ir motociklui, motociklo galima buvo nepamatyti. Jeigu motociklas būtų važiavęs už krovininės mašinos, tai eismo įvykis nebūtų. Jo išvada padaryta taikant pradinę sąlygą, kad motociklas buvo už krovininio automobilio. Tuo momentu, kai automobilio vairuotojas įsitikino, kad važiuoti gali, tai motociklas buvo pasislėpęs už krovininio automobilio. Motociklas galėjo būti už jo galinių gabaritų. Išvada padaryta remiantis kaltinamojo ir liudytojo parodymais (t. 2, b.l. 61-63).

Kaltinamojo kaltė dėl inkrimunuoto nusikaltimo įrodyta 2018-09-20 GMP kvietimo kortele, forma Nr. 110/a, 2018-09-20 R. B. lavono apžiūros protokolu, 2018-09-21 teismo medicinos, toksikologijos specialisto išvadomis, 2018-09-20 įtariamojo paaiškinimu, bendrovės 2019-10-28 eksperto išvada Nr. MV 2019-63, liudytojo S. M. parodymais ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 4-6, 48, 50-58, 60, 66-67, 70-78, 89-93, 111-112, 113-114, 153-166, t. 2, b.l. 57, 62-63, 65-68, 72-86, 89-90, 91-105).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, tai yra asmens žūties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau-LAT) nutartis byloje Nr. 2K-38/2008). Kaltininko veika laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su pasekmėmis tada, kai jam laikantis KET reikalavimų, o kitiems dalyviams jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize.

KET transporto priemonių vairuotojams numato pareigą prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. KET 154. punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. KET 154. punkte nurodyta pareiga „duoti kelią“, kurios reikšmė aiškiai išdėstyta KET 3.2. punkte, kad eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį, kitaip tariant privalo netrukdyti transporto priemonėms važiuoti pagrindiniu keliu nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu pastarosios transporto priemonės artėja prie sankryžos ir kokia jos judėjimo kryptis.

Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-151/2011).

Taigi, šioje byloje būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių pažeidimų reikšmę pasekmių atsiradimui ir joje nagrinėjama situacija, kai abu eismo dalyviai pažeidė KET. Vien ta aplinkybė, kad P. G. neigia savo kaltę ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog prieš įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią juo važiuojančio motociklo nematė, nėra pagrindas daryti išvadą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas tik motociklo vairuotojas R. B., o kaltinamasis P. G. nesukėlė eismo įvykio ir nepadarė nusikalstamos veikos, kuria jam pareikštas kaltinimas.

Nors kaltinamasis kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo P. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 13.12 val. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, vairuodamas automobilį Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje pažeidė KET 154. punkto reikalavimus tuo, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, dėl to susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu motociklu, ko pasėkoje motociklo vairuotojas R. B. mirė įvykio vietoje, yra surinkta pakankamai.

Apklaustas teisme kaltinamasis nurodė, jog eismo įvykio metu oro sąlygos buvo labai geros, saulėta, nelijo, jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Privažiavus prieš sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo kelio ženklas, įpareigojantis jį praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Kai buvo maždaug 20 m atstumu nuo sankryžos, matė sankryža artėjančią cisterną, kuri tuo metu buvo maždaug 50-70 m atstumu nuo sankryžos jam iš dešinės. Jo manymu cisterna sumažino greitį, todėl jis nutarė per sankryžą pravažiuoti pirmas, ir, kai jis pravažiavo kelią, pajuto smūgį į dešinės pusės priekines vairuojamo automobilio dureles. Motociklą jis pamatė tik po eismo įvykio, jau išlipęs iš jo vairuojamo automobilio. Jam važiuojant per sankryžą jokio motociklo nebuvo. Mano, kad jis važiavo už cisterną, todėl jam buvo nematomas. Tačiau tokį kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip jo gynybinę versiją ir siekimą išvengti atsakomybės ir juo nesivadovauja, nes toks jo aiškinimas yra paneigtas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, o būtent: specialistų ir ekspertų išvadomis, ekspertų paaiškinimais ir kitais aukščiau aptartais rašytiniais teismo ištirtais įrodymais.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad šalutiname kelyje nuo (duomenys neskelbtini) k. iš kur važiavo kaltinamojo automobilis buvo įrengtas KET pažymėtas pirmumo kelio ženklas Nr. 203 „duoti kelią“ (toliau-kelio ženklas). Šis kelio ženklas kaltinamąjį įpareigojo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančiomis kertamu keliu, t.y. tarpe ir motociklininkui.

Liudytojas I. B., kuris važiavo ta pačia kryptimi kaip ir kaltinamasis, patvirtino, jog nuo Minsko pusės prie sankryžos privažiavo cisterna, kurią jis matė prieš sukant į sankryžą, kaltinamojo vairuojamas automobilis tuo metu taip pat privažinėjo sankryžą. Liudytojas nurodė, jog cisterna suko į kairę, t. y. link (duomenys neskelbtini) t.y. būtent į tą pusę, iš kurios privažiavo kaltinamasis. Liudytojas taip pat nurodė, jog sankryžą ir kaltinamojo automobilį Nissan prieš sankryžą jis matė, tačiau nematė paties eismo įvykio, kadangi jam užstojo į sankryžą įvažiavusi ir į kairę sankryžoje sukusi cisterna.

Eismo įvykio metu R. B. žuties faktą patvirtina 2018-09-20 GMP kvietimo kortelė, forma Nr. 110/a, liudytojos S. M. parodymai teisme, 2018-09-20 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su eismo įvykio schema ir fotolentelėmis, 2018-09-20 R. B. lavono apžiūros protokolas ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. M1173/2018 (01).

Kaltinime nurodyto eismo įvykio mechanizmas pažymėtas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-763(19) (toliau- specialisto išvada Nr. 11-763(19)), kurioje nustatyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio Nissan X-Trail vairuotojo P. G. veiksmai, – važiuodamas šalutiniu keliu per sankryžą, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam ir važiuojančiam motociklo Aprilia Pegaso 650 vairuotojui R. B.. Teisme apklaustas ekspertas V. L. palaikė pateiktą specialisto išvadą Nr. 11-763(19)) ir parodė, kad eismo įvykis vyko dėl būtent kaltinamojo P. G. veiksmų kuris važiuodamas šalutiniu keliu per sankryžą, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam ir važiuojančiam motociklo vairuotojui, t.y. techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Šalutiniu keliu važiuojančios transporto priemonės visada turi duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Vairuotojas artėdamas prie sankryžos turi įsikinti, kad saugu važiuoti.

Minėtai specialisto išvadai Nr. 11-763(19)) iš esmės neprieštarauja ir eksperto V. M. pateiktos eksperto išvados Nr. MV 2019-63 Nr. MV 2019-73 bei šio eksperto parodymai teisme, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo nepriimtini motociklo APRILIA vairuotojo veiksmai: - apvažinėjo krovininį automobilį cisterną iš dešinės (dešiniu kelkraščiu, arba eismo juosta neužtikrinant saugaus šoninio intervalo nuo krovininio automobilio dešinio šono), nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, dėl to galėjo būti nematomas automobilio NISSAN vairuotojui. Automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo P. G. veiksmai - nelygiareikšmių kelių sankirtoje, įvažiuojant šalutiniu keliu susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu motociklu APRILIA, techniniu požiūriu buvo nepriimtini tik sąryšyje su paminėtais nepriimtinais motociklo vairuotojo veiksmais. Priėmus duomenis, kad motociklas galėjo jūdėti už krovininės cisternos iš dešinės, tai Nissan vairuotojas privažiavo prie sankryžos ir įvertino, tai, kad turėjo saugų tarpą palikti, motociklas apvažiuoti saugiai krovininio automobilio negalėjo. Jeigu motociklas krovininę cisterną apvažinėjo kelkraščiu, tai irgi pažeidė KET. Iš to remiantis ekspertas ir padarė eksperto išvadą, kad motociklo vairuotojo veiksmai, užfiksuoti teismo posėdžio protokolu, t.y. transporto priemonės apvažiavimas iš dešinės yra nepriimtinas, nes negalima važiuoti toje pačioje vietoje ir automobiliui ir motociklui, motociklo galima buvo nepamatyti. Jeigu motociklas būtų važiavęs už krovininės cisternos, tai eismo įvykio nebūtų. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, spręstina, kad kaltinamasis P. G. prieš atlikdamas manevrą iš tiesų neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, įvažiavo į nereguliuojamą sankryžą su Minsko plentu ir, sudarydamas kliūtį, nedavė kelio pagrindiniu keliu jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į sankryžą įvažiavusiam motociklui. Iš tiesų, eksperto išvadoje Nr. MV 2019-73 taip pat yra konstatuota, kad techniniu požiūriu pagal bylos medžiagą pagrįstina, kad motociklo APRILIA vairuotojas apvažinėjo krovininį automobilį cisterną iš dešinės ir dėl to motociklo negalėjo savalaikiai pastebėti automobilio NISSAN vairuotojas. Todėl vertintina, kad automobilio NISSAN veiksmai - nelygiareikšmių kelių sankirtoje, įvažiuojant šalutiniu keliu susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu motociklu APRILIA, techniniu požiūriu buvo nepriimtini tik sąryšyje su nepriimtinais motociklo APRILIA vairuotojo veiksmais, kuris apvažinėjo krovininį automobilį cisterną iš dešinės (dešiniu kelkraščiu, arba eismo juosta neužtikrinant saugaus šoninio intervalo nuo krovininio automobilio, t.y. cisternos).

Taigi, įvertinus aukščiau išanalizuotus įrodymus, teismas sprendžia, iš tiesų pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo kaltinamojo veiksmai, prieštaravę KET reikalavimams, nes atlikdamas manevrą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, įvažiavo į nereguliuojamą sankryžą ir, sudarydamas kliūtį, nedavė kelio pagrindiniu keliu jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į sankryžą įvažiavusiam motociklui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neabejoja, tuo, kad kaltinamasis blaivus vairuodamas transporto priemonę ir turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti pasekmes, kaip veikimo pasekmę, nenumatydamas, tačiau galėdamas ir turėdamas numatyti padarinius, nevykdė KET 154. punkto reikalavimo, t. y. vairuodamas automobilį, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelią transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl ko sukėlė eismo įvykį dėl kurio žuvo žmogus. Bylos surinktais įrodymais nustatyta, kad motociklas važiavo pagrindiniu keliu link Vilniaus m. P. G. 2018-09-20 paaiškinime paaiškino kai pradėjo važiuoti per sankryžą iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią beveik pravažiavęs sankryžą iki galo nepastėbėjo motociklininko. P. G. ir važiuodamas per sankryžą nebuvo atidus, dėmesingas bei atsakingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – žuvo R. B..

Atmestintinas teiginys, kad kaltinamasis neprivalėjo praleisti motociklininko, kadangi objektyviai negalėjo jo matyti. Faktinė aplinkybė, kad kaltinamasis, nematė ar negalėjo matyti šio eismo įvykio situacijoje važiuojančio motociklo kurio važiavimo trajektoriją nenustatyta ir kuris galimai važiavo už krovininės cisternos ar už jos dešinio šono, ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiavo iš šalutinio kelio ir pagrindinį kelią taip pat įrodo KET 154. punkto reikalavimo pažeidimo faktą ir kuri yra pagrindinėje priežastyje su eismo įvykio pasekmėmis. Būtent iš KET 154. punkto esmės suprantama, kad kaltinamasis privalėjo duoti kelią ne tik matomai cisternai, bet kaltinamajam nematomam ir važiavusiam pagrindiniame kelyje motociklui. Motociklo vairuotojas apvažiuodamas cisterną iš dešinės, nors galimai ir pažeidinėjo KET 117., 125., 140.1. punktus, bet jis važiuodamas link sankryžos pagrindiniu keliu turėjo, palyginus su kaltinamojo vairuojamo automobiliu, judėjimo pirminybę, kadangi vairavo pagrindiniu keliu tikėdamas, kad kaltinamasis laikysis KET 154. punkto reikalavimo ir neįvažiuos į sankryžą. Taip pat, Vilniaus miesto Centrinės poliklinikos R. B. asmens sveikatos istorijose konstatuoti motociklininko regėjimo ar kiti susirgimai neturėjo įtakos eismo įvykiui atsirasti. Jeigu kaltinamasis duotų kelią motociklininkui, o pastarasis turėdamas sveikatos sutrikimus vairuotų pagrindiniu keliu ir pažeistų KET 117., 125., 140.1. punktus, eismo įvykis neįvyktų. Todėl, faktinė aplinkybė, kad motociklo vairuotojas iš tiesų turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo transporto priemonėms prasilenkant, nurodyta eksperto V. M. pateiktoje eksperto išvadoje Nr. MV 2019-73 ir šio eksperto parodymuose teisme, nėra pagrindinė šio eismo įvykio priežastimi.

P. G. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. Iš įvykio aplinkybių matyti kaltinamasis pagal savo asmenines savybes, buvusias eismo bei oro sąlygas, bei būdamas atidus ir dėmesingas galėjo teisingai vertinti situaciją, t. y. turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidumas bei nedėmesingumas gali lemti veiką, dėl kurios gali kilti BK numatyti padariniai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kaltinamasis būdamas blaivus ir, turėdamas teisę vairuoti trandporto priemones, padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, dėl to žuvo žmogus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad P. G. anksčiau neteistas, yra neįgalus, nedirbantis, turintis 60 metų amžiaus, vedęs, vieną kartą baustas administracine tvarka. Įvertinus visa tai, P. G. skirtina BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinęs tiek padarytą nusikaltimą, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskirtos bausmės vykdymas P. G. atidėtinas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, jam skirtinos pareigos atsiprašyti nukentėjusios, nes dėl R. B. žūties nei kaltinamasis, nei jo vardu niekas jos neatsiprašė bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o taip pat, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67, 71 straipsnis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (2K-50-788/2018). Kaltinamasis, nors eismo įvykio metu šiurkščiai pažeidė KET bet pažeidė pirmą kartą, buvo blaivus, turintis teisę vairuoti transporto priemones ir itin ilgą vairuotojo stažą, gyvena kaimo vietovėje, yra neįgalus, pats apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu, pirmą kartą padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, kuris vertintinas kaip atsitiktinis, viena kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, bet bauda sumokėta, po eismo įvykio nebuvo baustas už teisės pažeidimus, anksčiau neteistas, negydytas psichiatrijos ligoninėse ir neįrašytas į jų įskaitas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Teismo manymu, palikus kaltinamajam teisę vairuoti transporto priemones nebus keliamas visuomenei pavojus. Pats įvykis ir baudžiamasis procesas P. G. turėjo jam pakankamą poveikį. Atėmimas teisės vairuoti transporto priemones pasunkintų kaltinamojo gyvenimą (t. 1, b.l. 50, 127-128, 167-170, t. 2, b.l. 31).

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Automobilis, kurį vairuodamas P. G. padarė eismo įvykį, draustas civilinio atsakovo ,,ERGO Insurance SE“ (toliau-civilinis atsakovas, draudikas). Draudiko pareigą atlyginti žalą kyla visiškai iš sudarytos 2017-11-10 draudimo sutarties Nr. 02-4733581 (žalos Nr. 4733581-2850_1-001) ir galiojančios eismo įvykio metu.

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau-įstatymas).Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344 Eur iki 43443 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-287-507/2015),

Be to, kaip jau buvo nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik kaltinamojo kaltę, bet ir žuvusiojo veiksmus. Esant situacijai, kuomet žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio - tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji J. B. civiliniu ieškiniu (tolia-civilinis ieškinys) prašo priteisti jai iš civilinio atsakovo ir kaltinamojo P. G. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 171-176). Civiliniame ieškinyje jis nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, nesaugumo jausmu ir panašiai. Po brolio žūties ieškovė ilgą laiką negalėjo užmigti, jautėsi nesaugi dėl savo ateities ir pan., kadangi žuvęs brolis buvo jai likęs vienintelis artimas asmuo. Civilinė ieškovė ir žuvęs jos brolis daugiau kaip trisdešimt metų nuolat gyveno kartu jų tėvų bute ir tą faktą patvirtino gyventojų registro išrašai, gimimo įrašai ir liudytojo E. K. parodymai teisme. Nei civilinė ieškovė nei žuvęs brolis neturėjo sutuoktinių, vaikų, todėl ilgą laiką gyveno kartu su savo mama, o jai mirus liko dviese. Dėl šių priežasčių tarp civilinės ieškovės ir brolio užsimezgė ypatingai stiprus emocinis ryšys, nuoširdus ir artimas bendravimas, taip pat, esant itin artimiems santykiams ir broliui gaunant didesnes pajamas, jis geranoriškai išlaikydavo butą kuriame gyveno ir ieškovė, o taip pat finansiškai padėdavo ir pačiai ieškovei. Ieškovė savo patirtus išgyvenimus vertina mažiausiai 20 000 EUR, tačiau atsižvelgdama į tai, kad kaltininkas eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, brolis žuvo dėl neatsargumo - nusikalstamo nerūpestingumo, o ne dėl tyčios, ir kt., kaltininko ir jo draudiko prašo atlyginti neturtinę žalą 10 000 EUR dalyje. Nukentėjusioji ir jos įgaliotas atstovas ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl brolio žūties nukentėjusiajai padaryta neįkainojama neturtinė žala, nes ji neteko žmogaus, kuris buvo jai likęs vienintelis artimas asmuo, jie daugiau kaip trisdešimt metų nuolat gyveno kartu. Dėl šių priežasčių tarp jų užsimezgė ypatingai stiprus emocinis ryšys, nuoširdus ir artimas bendravimas, be to, broliui gaunant didesnes pajamas, jis geranoriškai išlaikydavo butą kuriame gyveno kartu, o taip pat finansiškai padėdavo ir nukentėjusiajai. Todėl vertinant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į kaltinamojo amžių, į tai, kad jis yra neįgalus. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, sąmoningai nesiekdamas sukelti dvasinius išgyvenimus, būdamas blaivus, turi teisę vairuoti transporto priemones bei itin didelį transporto priemonių vairavimo stažą, tačiau kaip minėta, pagal bylos duomenis tik vieną kartą iki nusikaltimo padarymo buvo baustas administracine tvarka ir tai ne už šiukštų KET pažeidimą, t.y. greičio nežymų viršijimą, kas rodo, kad kaltinamasis ilgą laiką buvo drausmingas vairuotojas. Dėl eismo įvykio draudikas civilinei ieškovei išmokėjo 1034 Eur dydžio draudimo išmoką už sugadintą motociklą. Po R. B. žūties nukentėjusioji gavo iš draudimo bendrovės R. B. gyvybės draudimo išmoką. Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro išrašų konstatuojama, kad kaltinamasis vienas ir su kitais asmenims turi nemažai nekilnojamojo turto. Neatsargiuose nusikaltimuose priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažesnis nei tyčiniuose nusikaltimuose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko, kuris yra 60 metų amžiaus, neįgalus, nedirbantis, skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme, spręstina, kad J. B. patirta neturtinė žala atitinka 6000 Eur, kurios 5000 Eur dydis išieškotinas solidariai iš kaltinamojo P. G. ir draudiko. Priteistini iš P. G. (P. G.) 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. B. naudai. Likusioje dalyje J. B. civilinis ieškinys atmestintinas (t. 1, b.l. 109, 148, 171-187, t. 2, b.l. 50-56).

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-iš transporto priemonių saugojimo aikštelės saugomas motociklas grąžintas nukentėjusiajai ir buvo sunaikintas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis saugomas kaltinamajam žinomoje vietoje jam grąžintinas (t. 1, b.l. 54-58, 61-65, 81-82, 130, 146, t.2, b.l. 8, 30).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinė laikmena su telefoninio skambučiais apie eismo įvykį BPC saugotina bylos iki bylos saugojimo lajko pabaigos (t. 1, b.l. 89-92, 143, voke prie bylos 1 tomo viršelio).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- mirusiojo R. B. asmens sveikatos istorija saugotina prie bylos, grąžintina VĮ ,,Centro poliklinika“ (t. 2, b.l. 72, ).

Priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiai 1324, 95 Eur ir 211, 75 Eur turėtos proceso išlaidos jos sumokėtos advokatų profesinei bendrijai „Jonikaitis, Janušaitis LINKLEX“ už suteiktą teisinę pagalbą (t. 2, b.l. 20-21, 87-88, 108).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 300-308, 313 straipsniais,-

nusprendžia:

P. G. (P. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1) ir 8) punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, nuo bausmės atlikimo pradžios įpareigojant, per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o per vieną mėnesį- atsiprašyti nukentėjusios J. B..

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, P. G. (P. G.) skirti 6 MGL (300 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą, sumokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per vienerius metus į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą bei jam išaiškinti, kad jeigu įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Priteisti J. B. solidariai iš P. G. (P. G.) ir ,,ERGO Insurance SE“ 5000 (penkių tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš P. G. (P. G.) 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. B. naudai.

Likusioje dalyje J. B. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą P. G. (P. G.) žinomoje vietoje jam grąžinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinę laikmeną su telefoninio skambučiais apie eismo įvykį BPC saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- mirusiojo R. B. asmens sveikatos istoriją saugomą prie bylos, grąžinti VĮ ,,Centro poliklinika“.

Priteisti J. B. iš P. G. (P. G.) 1324, 95 Eur ir 211, 75 Eur proceso išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis