- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-377-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00936-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- N. S.
- Ieškovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- LTL Kredito
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Dainiaus Rinkevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal atsakovės N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. (M. S.) ieškinį atsakovei N. S. ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo LTL Kredito unija, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. S. prašė panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą Nr. 298, sudarytą Trakų civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; dukters D. S. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu M. S.; priteisti iš N. S. išlaikymą vaikui D. S. kas mėnesį mokamomis 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, pavedant šias lėšas tvarkyti M. S. uzufrukto teise.
2. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Lentvario Viešpaties Apreiškimo švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) Trakų civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašas Nr. 298. Nurodė, kad santuoka faktiškai iširusi. Nors gyvena po vienu stogu, jau kuris laikas neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Gyvenant kartu išryškėjo charakterių bei požiūrių į gyvenimo vertybes skirtumai, dingo santarvė ir tarpusavio supratimas. Sutuoktinės sistemingi priekaištai nesiskaitymas su juo ir jo interesais bendrą šeimos gyvenimą darė sunkiai įmanomą, dėl ko jis, kai sutuoktinė būdavo namuose, stengėsi kuo mažiau būti namuose, daug laiko praleisdavo darbe. Santuoka faktiškai iširo dėl skirtingos pasaulėžiūros, gyvenimo būdo bei supratimo, lojalumo ir pasitikėjimo tarp šalių nebuvimo.
3. Vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškovu, nes jį ir dukrą sieja labai artimi santykiai bei tvirtas emocinis ryšys, todėl jis galės ja rūpintis, patenkinti jos poreikius, kurie yra būtini tinkamam dukters vystymuisi, ir tik taip bus užtikrintos visos dukters teisės. Atsakovė dirba pamaininį darbą. Pagal jos darbo grafiką ji 4 dienas dirba dieninėje pamainoje nuo 6 val. ryto iki 18 val. vakaro, 3 dienas naktinėje pamainoje nuo 18 val. vakaro iki 6 val. ryto. Tais atvejais, kai atsakovė dirba dieninėje pamainoje, ji negali vaiko nuvesti vaiko į darželį, kuris pradeda dirbti nuo 7 val. ryto, taip pat nespėja pasiimti iš darželio. Tomis dienomis, kai atsakovė dirba naktinėse pamainose, vaikas liktų po 12 valandų be priežiūros, kas neleidžiama tokio amžiaus vaikui. Dažnai atsakovė, turėdama laisvus savaitgalius, išvyksta su draugais visam savaitgaliui. Ieškovas užsiima individualia veikla, remontuoja automobilius, todėl pats gali nuspręsti, kelintą valandą pradeda ir kelintą valandą baigia dirbti. Kadangi nuo dukters gimimo atsakovas itin daug laiko praleidžia su dukra, jis geba ir gebės tinkamai ja pasirūpinti. Tarp šalių nekyla ginčų ir konfliktų dėl bendravimo su dukra tvarkos. Vaiko priežiūra ir poreikių tenkinimu rūpinasi abu bendru sutarimu. Be to, šiuo metu nebūtų tikslinga nustatyti atsakovės ir dukters bendravimo tvarkos, nes atsakovė dirba pamaininį darbą slenkančiu darbo grafiku ir tikslios tvarkos nebūtų įmanoma nustatyti.
4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 150 Eur išlaikymą per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad jo gaunamos pajamos yra didesnės negu atsakovės, be to po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ji turės išsikraustyti iš jo namų ir susirasti sau būstą.
5. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovei palikti santuokinę pavardę S.; nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina N. S.; priteisti iš ieškovo M. S. nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į N. S. banko sąskaitą pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti uzufrukto teisėmis N. S.; nustatyti uzufruktą į ieškovui M. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu, Trakų raj. sav., Lentvaris, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki dukters D. S. pilnametystės; nustatyti ieškovo M. S. ir dukters D. S. bendravimo tvarką: tėvas M. S. bendrauja su dukra D. S. jam patogiu laiku, apie dukros paėmimą ir grąžinimą pranešęs dukros motinai iš anksto SMS žinute ar elektroniniu paštu prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo su dukra.
6. Atsakovė prašė padalinti santuokoje įgytą 10396 Eur vertės turtą lygiomis dalimis: po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo M. S. natūra priteisti kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus: virtuvės komplektą – 3700 Eur vertės; įmontuotą šaldytuvą Whirlpool - 700 Eur vertės; orkaitę ,,Elektrolux“ - 410 Eur vertės; kaitlentę ,,Elektrolux“ - 200 Eur vertės; gartraukį ,,Akpo“-150 Eur vertės; plautuvę - 100 Eur vertės; skalbimo mašiną ,,Beko“ - 270 Eur vertės ; kilimą - 200 Eur vertės; sofą-lovą - 400 Eur vertės; 2 pufus po 70 Eur - 140 Eur bendros vertės; 4 kėdes po 54 Eur - 216 Eur bendros vertės; stalą transformerį -370 Eur vertės; sekciją- 420 Eur; šviestuvą - 170 Eur vertės: čiužinį ,,Aurablus“ - 700 Eur vertės; 2 pagalvės po 60 Eur -120 Eur bendros vertės; arbatinuką ,,Elektrolux“ - 100 Eur vertės; užuolaidas - 400 Eur vertės; romanetę - 200 Eur vertės; televizorių ,,Samsung”- 470 Eur vertės; kondicionierių „Midea“ - 680 Eur vertės; siurblį ,,Xiaomi Mi“ - 200 Eur vertės; šviestuvą - 80 Eur vertės. Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovei N. S. kompensaciją už natūra negautą turtą. Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovei N. S. 3658 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovei N. S. 11681 Eur skolą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nesutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu ir prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Šalių dukra D. S. yra mažametė. Ji nuo pat gimimo gyvena kartu su atsakove, kuri ją išlaiko ir rūpinasi, yra emociškai prisirišusi prie mamos. Ji neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su dukra ir tam jokių kliūčių nedarys, todėl detalios bendravimo tvarkos nustatyti nereikia. Šalys su vaiku gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini), Lentvaryje. Atsakovė jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ji dirba UAB TASTY FOODS, jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 800 Eur, atskaičius mokesčius.
8. Atsakovės skaičiavimais, dukros išlaikymui reikia 500 Eur. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, todėl dukros išlaikymui ieškovas turėtų skirti didesnę sumą nei ji, t. y. per mėnesį 300 Eur, o ji 200 Eur. Šeima gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute nuo pat šio buto įsigijimo. Panaikinus šalių santuokos apskaitos įrašą ir nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, nepilnametis vaikas neturės kur gyventi ir nebus užtikrinama vaikui augti saugi aplinka.
9. Taip pat atsakovė nurodo, kad nuo 2019-09-14 iki 2022-05-11 kreditoriui ieškovas sumokėjo 7316 Eur, todėl ieškovas privalo kompensuoti bendrosios nuosavybės sumažėjimą ir sumokėti atsakovei pusę šios sumos - 3658 Eur. Atsakovė sutinka, kad ieškovas yra jai skolingas ir turi grąžinti jai 8591 Eur skolos. Tačiau atsakovė yra ieškovui paskolinusi didesnę pinigų sumą nei jis nurodo. Atsakovė iki santuokos sudarymo pardavė savo turėtą butą Šalčininkuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje už 50 000 Eur ir į jos banko sąskaitą 2019-01-15 buvo pervesta 25000 Eur suma už šį butą. Pagal atsakovės banko sąskaitos išrašą už 2019-01-01/2019-12-31 laikotarpį, atsakovė 2019-02-08 pervedė į ieškovo banko sąskaitą 1000 Eur, kaip dovaną (šios sumos atsakovė neprašo iš ieškovo priteisti); 2019-02-09 pervedė ieškovui 1000 Eur; 2019-02-10 pervedė 60 Eur avansą skirtą jo buto pirkimui; 2019-03-04 pervedė už ieškovą LTL Kredito unijai 30 Eur; 2019-03-25 pervedė ieškovui 5500 Eur avansą ir 20 Eur skirtą ieškovo buto pirkimui; 2019-03-16 ieškovui pervestas 1 Eur, skirtas buto pirkimui; 2019-04-18 pervedė ieškovui 3750 Eur kaip paskolą; 2019-04-28 pervedė ieškovui 1300 Eur kaip paskolą; 2019-05-15 pervedė ieškovui 500 Eur; 2019-05-27 pervedė ieškovui 280 Eur kaip paskolą; 2019-06-25 pervedė 240 Eur Iš viso buvo pervesta į ieškovo banko sąskaita, neįskaitant 1000 Eur dovanos, 12 681 Eur. Šiuos pinigus ieškovas panaudojo savo buto pirkimui ir pradinėms įmokoms sumokėti, sudarant sutartį su LTL Kredito unija ir buto pardavėju, nes ieškovas tuo metu savų lėšų neturėjo. Ieškovui nusprendus vykdyti individualią veiklą, remontuoti automobilius, atsakovė dar paskolino jam 2000 Eur patalpoms, kuriuose jis remontuoja automobilius įsirengti ir reikalingai įrangai pirkti. Šie pinigai jam buvo duoti grynais. Jokia sutartis dėl paskolos suteikimo nebuvo sudaryta, tačiau ieškovas įsipareigojo šiuos pinigus atsakovei grąžinti iš būsimų individualios veiklos pajamų. Ieškovas grąžino atsakovei šiuos 2000 Eur 2021-02-21 į jos banko sąskaitą , pervesdamas 3000 Eur nurodydamas, kad tai yra skolos grąžinimas. Dėl ko atsakovė laiko, kad ieškovas 2021-02-21 jai grąžino ankstesnę skolą 2000 Eur, bei 1000 Eur skolą už aukščiau nurodytą laikotarpį ir jo skola atsakovei yra ne 8591 Eur, o 11 681 Eur (12 681-1000). Kadangi ieškovo butas buvo įsigytas panaudojant asmenines atsakovės lėšas, todėl atsakovė prašo priteisti iš ieškovo jai ne 8591 Eur skolos, o 11 681 Eur skolos (CK3.118 str. 3d.). Atsakovė sutinka, kad ši skola jai butų grąžinta ieškovo per 6 mėnesius po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.
10. Ieškovas su priešieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes jos darbo grafikas neleidžia jai tinkamai pasirūpinti vaiku. Grįžusi po naktinės pamainos, atsakovė miega, prieš naktinę pamainą taip pat. Atsakovė dažnai dirba ir savaitgaliais, kuomet darželis iš viso nedirba. Gyvenant santuokoje vaiko priežiūros problema išsprendžiama, tačiau išsituokus, toks darbo grafikas neleidžia atsakovei tinkamai pasirūpinti vaiku. Atsakovė iki šiol įsivaizduoja, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra formalumas, o ieškovas ir toliau rūpinsis vaiku, vežios į darželį ir pasiiminės, rūpinsis, kol atsakovė dirbs ar ilsėsis. Nesutiko su ieškovės reikalaujama iš jo priteisti didesnę vaiko išlaikymo dalį (300 Eur), kadangi nors jo pajamos yra didesnės negu atsakovės, jis dar turi kreditorinių įsipareigojimų. Nesutiko, kad būtų nustatytas uzufruktas į jam priklausantį butą. Nurodė, kad atsakovės argumentas, jog nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakove, vaikas neturės kur gyventi ir nebus užtikrinama vaikui augti saugi aplinka, tik patvirtina, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu, kuris gali vaikui užtikrinti gyvenamąją vietą ir saugią aplinką. Jis moka paskolą už būstą ir neturi galimybės įsigyti kitą būstą. Nors atsakovė jam siūlo gyventi su savo tėvais, ji taip pat turi tėvus, kurie gyvena 4 kambarių bute. Nei jis, nei jo tėvai nenori gyventi kartu. Uzufruktas neatima savininkui teisės naudotis savo turtu, todėl jie ir toliau gyventų kartu, kaip iki santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, o vaikas nuolat matytų tėvų konfliktus. Ieškovas sutiko sumokėti atsakovei 11681 Eur kaip paskolos grąžinimą su sąlyga, jeigu ji nereikš papildomų turtinių reikalavimų. Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu padalinti kilnojamuosius daiktus. Ieškovas pats ieškinyje nurodė, kad jis skolingas atsakovei. Atsakovė, neturėdama pagrindžiančių įrodymų, sumą padidino. Ieškovas jos neginčija. Tačiau negalima ieškovui priskirti pareigos du kartus susimokėti už tą patį. Butas buvo pilnai įrengtas iki santuokos sudarymo 2019-09-14 ir mažai tikėtina, kad nuo 2019 metų kovo iki rugsėjo mėnesio šalys būtų gyvenusios be arbatinuko, šviestuvų, pagalvių, sekcijos ar kitų daiktų. Atsakovė, teigdama, kad jos nurodyti daiktai įsigyti po santuokos sudarymo turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
11. Ieškovas iš dalies sutiko su priešieškinio reikalavimu kompensuoti bendrosios nuosavybės sumažėjimą – priteisti jai 3658 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo sumokėtas kredito įmokas. 2019-04-18 ieškovas su LTL Kredito unija sudarė kredito sutartį Nr. S0010948/19 pagal kurią jam buvo suteikta 42500 Eur paskola butui, adresu Trakų r. sav., Lentvaris, (duomenys neskelbtini) pirkti. Kredito sutartyje yra numatyta, kad minimalus palūkanų dydis yra 5,2 proc. Tai sudaro 184,17 Eur per mėnesį. Iš ieškovo mokamo 236 Eur kredito įmokų per mėnesį 184,17 Eur sudaro palūkanos ir 51,83 Eur pats paskolos grąžinimas. Per atsakovės nurodytą 31 mėnesio laikotarpį palūkanų buvo sumokėta 5709,27 Eur, o būsto įsigijimo dalis sudaro 1606,73 Eur. Tuo atveju, jei ieškovas nebūtų ėmęs kredito ir pirkęs buto, šeima nebūtų turėjusi kito gyvenamojo ploto ir turėtų nuomotis būstą, kas būtų buvę ženkliai brangiau. Todėl ieškovas sutinka kompensuoti atsakovei 803,37 Eur -pusę būsto įsigijimo įmokų sumos be palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies: panaikinti M. S. ir N. S. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Lentvario Viešpaties Apreiškimo švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, apskaitos įrašą Nr. 298 sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti atsakovei N. S. santuokinę pavardę – S.; nustatyti nepilnametės D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su tėvu M. S. jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės N. S. nepilnametei dukrai D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. gegužės 13 d.) iki D. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti M. S. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; santuokoje įgytą 10396 Eur vertės turtą padalinti lygiomis dalimis; priteisti N. S. ir M. S. 3372 Eur kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę turto dalį; priteisti N. S. iš M. S. 3658 Eur bendrosios nuosavybės sumažėjimo kompensaciją; priteisti N. S. ir M. S. 8591 Eur skolą; nustatyti 6 mėnesių šios skolos sumokėjimo terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
13. Teismas, pasisakydamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad nei vienas iš tėvų nekaltino kito dėl netinkamo elgesio su vaiku, vaiko nepriežiūra ar nesirūpinimu juo. Tokių duomenų nepateikė ir institucija, duodanti išvadą byloje. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022-10-07 vaiko išklausymo akto teismas nustatė, kad abu tėvai rūpinasi dukters priežiūra, jos lavinimu (šeimą aplankiusi psichologė nurodė, kad vaikas bendravo laisvai ir drąsiai, specialistė konstatavo išlavintą ir pakankamai platų vaiko žodyną), mergaitė lanko darželį, kur jai patinka būti; bendrauja su močiute. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad D. S. ryšys su kuriuo nors iš tėvų yra žymiai glaudesnis negu su kitu ar su kuriuo nors iš tėvų vaiko dvasinis ryšys yra nutrūkęs.
14. Teismas ieškovo teiginius, kad dėl atsakovės darbo pobūdžio (pamaininis darbas, darbas naktimis ir išeiginėmis dienomis), ji negalės tinkamai pasirūpinti vaiku atmetė kaip neturintį pagrindo. Rūpinimasis vaiku suprantamas ne vien tik kaip betarpiškas buvimas su vaiku, tiesioginis jo poreikių tenkinimas, bet ir kaip vaiko poreikių tenkinimas pasitelkiant kitus asmenis, tame tarpe ir atskirai gyvenantį tėvą. Ieškovas tokią savo išvadą grindė savo paties samprotavimais ir prielaidomis, bet ne konkrečiais faktais, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad atsakovė gyvendama su vaiku atskirai nuo ieškovo nesugebės darbo suderinti su vaiko priežiūra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022-10-07 vaiko išklausymo akte užfiksuota, kad D. S. šiame bute turi savo kambarį, kuriame yra jos žaislai, drabužiai. Šalys pripažino, kad Lentvaryje gyvena ir mergaitės seneliai – ieškovo tėvai, kurie padeda šalims prižiūrėti vaiką, kai šie būna darbe. Vaikas lanko darželį, į kurį, kaip nurodė pati mergaitė, ją nuveda tėvai, kartais – močiutė. Atsakovė pripažino, kad neturi gyvenamojo ploto ir neturi tiek lėšų, kad galėtų apsirūpinti būstu, bei neturi artimų asmenų, kurie galėtų jai padėti. Iš atsakovės paaiškinimų teisme, matyti, kad ji neturi ir realaus plano, kaip ji ketina spręsti savo, o kartu ir vaiko, aprūpinimo būstu klausimą. Taigi, šalių vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, vaikas netektų būsto ir sau įprastos aplinkos, kurioje, kaip matyti iš vaiko nuomonės išklausymo akto, ji jaučiasi saugiai ir komfortabiliai.
15. Teismas nurodė, kad šios bylos įrodymai patvirtina, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi dukra, mergaitė auga mylima, apsupta abiejų tėvų dėmesiu ir rūpesčiu. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą lemiamą reikšmę įgauna materialinis faktorius – tėvų galimybės aprūpinti vaiką gyvenamąją patalpa. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, o jai nustačius uzufruktą į ieškovo butą, būtų iš esmės pažeistos jo teisės: ieškovas kito būsto neturi, tačiau dėl konfliktiškų santykių su atsakove negalėtų gyventi savo bute; jam ir toliau liktų prievolė mokėti skolą už butą, kuriuo neturėtų galimybės naudotis.
16. Teismas padarė išvadą, kad vaiko interesus šiuo metu geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Juo labiau, kad kaip deklaravo pačios šalys, tarp jų nėra ginčų dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo, bendravimo su vaiku, todėl nėra grėsmės, kad motinai gyvenant atskirai nuo vaiko, gali nutrūkti jų ryšys.
17. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, kuri vadovaujantis 2021-10-13 Vyriausybės nutarimu dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio nuo 2022-01-01 yra 518 Eur po mokesčių. Tai yra minimali suma, kurios įrodinėti nereikia. Ieškovas nurodė gerokai mažesnius vaiko poreikius, negu minimali suma. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia 500 Eur per mėnesį ir nurodo, kad ji gali vaiko išlaikymui skirti 200 Eur. Ieškovui nurodžius žymiai sumažintus vaiko poreikius, iš atsakovės priteisti mažesnį išlaikymą vaikui negu ji pati nurodo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo, todėl iš atsakovės šalių vaikui priteisė 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
18. Teismas nurodė, kad iki santuokos sudarymo, ieškovas 2019-03-25 pirkimo padavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų rajone. Šio buto pirkimui 2019-04-18 kredito sutartimi Nr. S0010948/19 LTL Kredito unija ieškovui suteikė 42500 Eur kreditą, kurio grąžinimo terminas 2049-04-19. Kreditas suteiktas su 5,2 proc. palūkanomis. Ieškovas pripažino, kad vykdydamas įsipareigojimus kreditoriui pagal kredito sutartį jis kiekvieną mėnesį moka po 236 Eur.
19. Teismas nustatė, kad per atsakovės nurodytą 31 mėnesį nuo šalių santuokos įregistravimo iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovas kreditoriui sumokėjo 7316 Eur. Teismas, vadovaudamasis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu, sprendė, kad ieškovas turi atsakovei turi kompensuoti pusę šios sumos. Ieškovo argumentą, kad neimant kredito, jis nebūtų galėjęs įsigyti buto ir šeima būtų turėjusi būstą nuomotis dar brangiau, todėl jis neprivalo atsakovei kompensuoti bendrų lėšų panaudotų palūkanoms sumokėti, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad ieškovo pareiga kompensuoti sutuoktinei bendro turto sumažėjimą kyla iš jo asmeninės prievolės ir šios prievolės įvykdymo iš bendrų lėšų fakto, o ne iš šios prievolės suteikiamos naudos.
20. Teismas, pasisakydamas dėl turto padalinimo, nustatė, kad viso dalintino turto vertė yra 10396 Eur. Vadovaudamasis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu, įtvirtintu CK 3.117 str. 1 d., teismas šalims priteisė po 5198 Eur vertės turto. Dalindamas turtą natūra teismas atsižvelgė į teismo posėdyje išsakytą atsakovės nuomonę, kokius daiktus ji norėtų gauti natūra. Įvertinus tai, atsakovei natūra priteisė: skalbimo mašiną ,,Beko“ - 270 Eur vertės ; sofa- lova - 400 Eur vertės; 4 kėdės po 54 Eur - 216 Eur vertės; stalas transformeris -370 Eur vertės; arbatinukas „Elekrolux“ -100 Eur vertės; televizorius „Samsung“ - 470 Eur vertės. Iš viso – 1826 Eur vertės turto. Atsakovei iš ieškovo priteisė kompensaciją už natūra gautą mažesnę turto dalį – 3372 Eur.
21. Teismas nustatė, kad atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 11681 Eur skolą. Šią sumą ji suteikė ieškovui buto pirkimui, patalpų skirtų individualiai veikiai, remontui. Ieškovas pripažino 8591 Eur skolą atsakovei ir sutiko jai sumokėti 11681 Eur kaip skolos grąžinimą, jeigu ji nekels kitų turtinių reikalavimų. Tačiau atsakovė su šia sąlyga nesutiko ir kitų reikalavimų neatsisakė, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas pripažįsta 8591 Eur skolos sumą. Abi šalys nurodė, kad tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl ieškovui duotų pinigų grąžinimo. Nesant aiškaus ieškovo įsipareigojimo grąžinti atsakovei pinigus, nėra pagrindo teigti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl didesnės pinigų sumos negu pats pripažįsta (CPK 182 str. 5 p.)
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Apeliantė (atsakovė) N. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022m. lapkričio 10 d. sprendimą dalyje: 1) Dėl nepilnametės D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu jo gyvenamoje vietoje ir nustatyti jos gyvenamąją vietą su motina N. S. jos gyvenamoje vietoje. 2) Dėl priteisimo iš atsakovės N. S. nepilnametei dukrai D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022m. gegužės 13 d.) iki D. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti M. S. vaiko išlaikymui skirtą lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir priteisti iš ieškovo M. S. nepilnametei dukrai D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022m. gegužės 13 d.) iki D. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti N. S. vaiko išlaikymui skirtą lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismui nusprendus netenkinti šio atsakovės reikalavimo, pakeisti šią sprendimo dalį dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo ir nustatyti, kad iš atsakovės N. S. nepilnametei dukrai D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki D. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti M. S. vaiko išlaikymui skirtą lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) Dėl priteisimo N. S. iš M. S. 8591 Eur skolos ir padidinti priteistą N. S. iš M. S. nuo 8591 Eur iki 9681Eur; 4) Dėl atsakovės N. S. pareikšto reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo į ieškovo butą netenkinimo ir tenkinti šį reikalavimą bei nustatyti uzufruktą į ieškovui M. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu, Trakų raj. sav., Lentvaris, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki dukters D. S. pilnametystės; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
22.1. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, privalo išanalizuoti ir įvertinti visumą aplinkybių, kurių pagrindą galima padaryti išvadą, pas kurį iš tėvų teisėti vaiko interesai bus apginti geriau, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko interesai yra ne tik materialiniai, buitiniai, bet ir psichologiniai, dvasiniai.
22.2. Teismas, nustatydamas vaiko emocinį ryšį su tėvais, neįvertino tos aplinkybės, jog šalių dukra yra mažametė, tik 4 metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikui labiau reikalingas motinos dėmėsis ir rūpestis bei, kad atsakovė dukrą augino nuo gimimo. Ji, o ne ieškovas, buvo vaiko priežiūros atostogose bei buvo su ja per visą dukros adaptavimosi darželyje 3 mėnesių laikotarpį (SODROS pažyma). Tuo laikotarpiu ji, o ne ieškovas, nuolat buvo su dukra, ją prižiūrėjo, maitino ir visapusiškai rūpinosi jos kasdieniniais poreikiais, vedžiojo į darželį ir iš jo pasiimdavo, o dirbti pradėjo tik tada, kai dukra apsiprato darželyje ir nebebijojo jame pasilikti. Dukrai sergant, tik atsakovė ją slaugo, vedžioja pas gydytojus, logopedą. Tik atsakovė užsiima dukros lavinimu: žaidžia su ja žaidimus, skaito knygeles, skatina dukrą užsiimti kūrybine veikla, kontroliuoja dukros atliekamus jai darželio užduotus namų darbus. Ji skatina dukros bendravimą su jai artimais žmonėmis (seneliais iš motinos pusės, jos brolių ir seserų vaikais, dukra dalyvauja vaikų gimtadienio šventėse), skatina ją pažinti savo tikėjimą (sekmadieniais vedžioja ją į pamaldas bažnyčioje), vaikšto į tėvų susirinkimus darželyje, 2 metus buvo darželio vaikų tėvų komiteto narė, žino ir supranta visus dukros poreikius ir rūpesčius. Dukra ir bylos nagrinėjimo metu gyvena su ja, ji ir toliau ja visapusiškai rūpinasi, kai, tuo tarpu, ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros priežiūros. Natūralu, kad mažamečio vaiko, nuolat būnant motinai su juo, tarp motinos ir vaiko susiformuoja glaudesnis emocinis ryšis nei su vaiko tėvu.
22.3. Tuo tarpu ieškovas mažiau laiko praleidžia su dukra ir nesugeba pasirūpinti vaiko kasdieniniais poreikiais. Tuo metu, kai atsakovė dirba, o ieškovas turėtų būti su vaiku, jo rūpinimasis vaiku pasireiškia tuo, kad jis dukrą nuveža į darželį ir paima iš jo, o paėmęs dukrą iš darželio ją nuveža pas senelius (savo tėvus) ar savo seserį ir palieka jų globai. Vaiku tuo metu rūpinasi ne ieškovas, o seneliai ar teta. Atsakovė mano, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir atsakovei išsikėlus gyventi kitur, tėvas nesugebės patenkinti kasdieninės vaiko priežiūros, jo dvasinių poreikių, o vaiko priežiūrą paves atlikti seneliams ar tetai. Teismas visiškai nevertino tų aplinkybių, kaip vaikas gyveno ir kieno buvo daugiausiai prižiūrimas ir kas tenkino vaiko kasdieninius poreikius iki bylos teisme iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu ir nepagrįstai padarė išvadą kad teismas nenustatė aplinkybių, jog vaiko ryšis butų su vienu iš tėvų stipresnis.
22.4. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas. Šiame bute nuo pat jo įsigijimo gyveno visa šeima. Panaikinus šalių santuokos apskaitos įrašą ir nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, nepilnametis vaikas neturės kur gyventi ir nebus užtikrinama vaikui augti saugi aplinka, nes atsakovė įsigyti kitą gyvenamąjį būstą neturi galimybės, nes nekilnojamojo turto ir santaupų neturi, gauna apie 800 Eur mėnesinį atlyginimą iš kuriuo turės išlaikyti save ir nepilnametę dukrą, o jai priklausančios priteistos iš ieškovo kompensacijos ir skolos ieškovas iškart nesumokės. Jei teismo vaiko gyvenamoji vietą bus nustatyta su ieškove, tad ieškovei teks didesnė rūpinimosi vaiku našta. Nuomotis būstą ir užtikrinti vaiko ir savo poreikius ir mokėti už butą nuomos mokestį ji taip pat neturi galimybių dėl gaunamo nedidelio atlyginimo, neturi kito gyvenamojo ploto, neturi pakankamai pajamų, jog galima būtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, nėra galimybės teisėtais pagrindais gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste, taigi grėsmė nepilnametę dukrą palikti be gyvenamojo ploto yra reali.
22.5. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovės. Jis turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, ½ dalį žemės sklypo, automobilį, verčiasi individualia veikla ir gauna kaip pats nurodė apie 1500-2000 eurų pajams be mokesčių per mėnesį. Jis gali gyventi pas savo tėvus, kurie Lentvaryje turi jiems priklausantį namą, kuriame ieškovas gyveno anksčiau, pagal gaunamas pajamas gali ir nuomotis būstą. Atsakovė mano, jog ieškovo teisės, nustačius uzufruktą į jo butą, pažeistos nebus, nes būstas ir toliau liks jo nuosavybė, o jo mokamos mėnesinės būsto kredito įmokos už būsto kreditą nėra didelės ir ieškovas yra pajėgus jas sumokėti. Teismo posėdžio metu, atsakovė nurodė, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu negyveno bute ir galimai turi kitą gyvenamąją vietą. Bute ieškovas negyvena ir šiuo metu (bute gyvena atsakovė su dukra), tad šios aplinkybė tik patvirtina, jog ieškovui jo gyvenimas bute nėra aktualus ir dėl to jei kad bute gyvens jo nepilnametė dukra su motina jo interesai pažeisti nebus. Taigi uzufrukto nustatymas į butą, paliekant jame gyventi vaiką iki pilnametystės pilnai atitinka vaiko interesus.
Atsiliepimas
22.6. Atsakovė teismo posėdyje nurodė teismui, jog tuo atveju jei jos reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo į ieškovo butą nebus patenkintas, tai ji ir tokiu atveju, visgi sugebės užtikrinti nepilnametei dukrai gyvenamąją vietą, kadangi tokiu atveju, ji išvyks kartu su dukra gyventi pas savo tėvus į Šalčininkus ir gyvens jų bute, arba, gavusi iš ieškovo jai priteistas kompensacijas ir skolą, turės lėšų nuomotis butą. Sprendimą dėl būsimos savo ir vaiko gyvenamosios vietos ji priims tik po to, kai įsiteisės teismo sprendimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pilnoje apimtyje ir ji galės nuspręsti ar ji keis savo gyvenamąją vietą ir dirbamą darbą ar ne. Šias aplinkybes ji nurodė ir bylos nagrinėjimo metu. Tad teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog atsakovė neturi realaus plano, kaip ji ketina spręsti savo, o kartu ir vaiko, aprūpinimo būstu klausimą.
22.7. Siekiant išklausyti vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė , psichologė O. L. bendravo su vaiku ir teismui buvo pateiktas 2022-10-07 Vaiko nuomonės išklausymo aktą. Iš šio akto nustatyta, jog psichologė bendravo su mergaite, tačiau mergaitės buvo paprašyta papasakoti tik kaip ji gyvena, bet jai nebuvo užduoti klausimai dėl to su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi bei nesiaiškinta su kuriuo iš tėvų jos ryšiai yra artimesni. Vaiko noras dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, išklausytas nebuvo. Tačiau bendravimo su mergaite metu, ji papasakojo, kad mama ją gydo, duoda vaistukų, verda jai košes, kad daiktus tvarko mama, o ji jai padeda. Iš šio akto seka, jog atsakovė labiau nei ieškovas, rūpinasi mergaitės kasdieninių poreikių tenkinimu ir mergaitės emocinis ryšys su motina yra glaudesnis.
Žemesnės instancijos teismas
22.8. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovės dukros išlaikymui po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos. Tačiau atsakovė su dukra gyvena nuo jos gimimo ir ją visą laiką pilnai ją išlaiko. Ji perka jai drabužius, maistą, apmoka darželį bei savo lėšoms tenkina dukros kasdieninius poreikius. Tuo tarpu ieškovas išlaikymo dukrai neteikia ir prie jos išlaikymo neprisideda. Jei nebus patenkintas jos reikalavimas dėl išlaikymo dukrai iš ieškovo priteisimo, tai sprendimas ir šioje dalyje turėtų būti keistinas bei nustatyta, jog ji išlaikymą moka nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
22.9. Atsakovės paskaičiavimais dukros išlaikymui reikalinga išlaikymo suma sudaro 500 Eur. Šį išlaikymą turi teikti abu tėvai. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams teikiamas atsižvelgus į tėvų turtines galimybes. Atsakovė mano, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, todėl dukros išlaikymui ieškovas turėtų skirti didesnę sumą nei ji, t.y. per mėnesį 300 Eur, o ji 200 Eur. Dėl ko atsakovė prašė iš ieškovo priteisti nepilnametės dukros D. S. išlaikymui kas mėnesį po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, pervedant šią sumą į atsakovės nurodytą banko sąskaitą bei priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti atsakovei, vaiko motinai N. S.. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad gali ir sutinka teikti šį išlaikymą bei neginčijo, jog išlaikymo dukrai neteikia nuo ieškinio padavimo dienos.
22.10. Pats ieškovas pripažino, jog skolinosi iki santuokos sudarymo lėšas iš atsakovės, neginčijo 12 681 Eur lėšų gavimą iš atsakovės bei nurodė, jog 8591 Eur yra jo skola atsakovei. Grąžindamas atsakovei dalį gautų iš jos pinigų ir nurodydamas, jog tai yra skolos grąžinimas, taip pat patvirtino faktinį paskolos santykių būvimą tarp šalių, nors tarp jų ir nebuvo sudaryta paskolos sutartis bei rašytiniai nebuvo aptartos šios pinigų sumos grąžinimo sąlygos. Ieškovas neginčijo, jog pervesta atsakovės į jo banko sąskaitą 12 681 Eur suma buvo jos asmeninė nuosavybė teismas nepagrįstai, pripažįstant ieškovui pinigų gavimo iš atsakovės faktą, bei jo asmeninės skolos atsakovei būvimą, perkėlė įrodinėjimo naštą dėl šios sumos grąžinimo atsakovei, nurodydamas, jog ji turi įrodyti paskolinių santykių būvimą tarp šalių, esant jos jau pateiktiems įrodymams dėl šios sumos perdavimo ieškovui.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį procesą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
23.1. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra mylintys, rūpestingi tėvai. Abu rūpinasi dukra, atliepia jos poreikius. Atsakovas lygiai taip pat rūpinasi dukra, kaip ir atsakovė. Jis nuveža dukrą į darželį ir pasiima iš jo, esant reikalui važiuoja pas gydytojus, leidžia su dukra laisvalaikį, rūpinasi kasdieniais dukters poreikiais.
23.2. Apie tai, kad atsakovė neturi jokio plano nei dėl dukters gyvenamosios vietos, nei tai, kaip būtų dukra prižiūrima atsakovei dirbant pamaininį darbą, ieškovas pasisakė viso bylos nagrinėjimo metu. Nežiūrint to, kad teismas šią aplinkybę nurodė kaip svarbią jau beveik prieš 2 mėnesius priimtame teismo sprendime, apeliaciniame skunde apeliantė nurodo: „sprendimą dėl būsimos savo ir vaiko gyvenamosios vietos ji priims tik po to, kai įsiteisės teismo sprendimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pilnoje apimtyje ir ji galės nuspręsti ar ji keis savo gyvenamąją vietą ir dirbamą darbą ar ne“. Tai rodo, kad iki dabar apeliantė neturi plano, nei kur gyventi, nei kaip tinkamai pasirūpinti ketverių metų vaiku. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaikas yra pilnai aprūpintas gyvenamąją vieta, tėvo darbo grafikas yra tinkamas, siekiant, kad vaiku bus pasirūpinta ir nekils klausimo dėl jo priežiūros. Savo ruožtu, ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė bendrautų su dukra kai tik norės ir galės.
23.3. Jau nagrinėjant bylą teisme, teismui kėlė abejones, kaip apeliantė suvokia, kad ieškovas negyvena bute. Ji patvirtino, kad ieškovas bute nakvoja, kad ji pati užrakina taip duris, jog ieškovas nesugeba patekti į butą. Duris rakina, kad galėtų sekti, kada ieškovas grįžta. Patvirtino, kad kai ji darbe, ieškovas prižiūri dukrą, vežioja kas dieną dukrą į darželį. Tuo atveju, jei teismas nustatytų uzufruktą atsakovei, ieškovas neturėtų kur gyventi, taip pat negalėtų ir nuomotis buto, nes jis kiekvieną mėnesį moką bankui paskolą už butą, kuriam uzufruktą nustatyti prašo apeliantė. Ieškovas negalėtų imti ir kitos paskolos, nes turi paskolą dabartiniam būstui ir antros negautų pagal pajamas. Ieškovės teiginys, kad nenustačius uzufrukto, vaikas neteks gyvenamosios vietos, yra nepagrįstas. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaikas turi ir turės gyvenamąją vietą.
23.4. Ketverių metų vaikas dar nesugeba suformuluoti savo nuomonės. Glaudesnis ryšys byloje galėjo būti nustatomas tik skyrus teismo psichologinę ekspertizę. Apeliantė neprašė skirti ekspertizės. Pagal į bylą pateiktą vaiko nuomonės išklausymo aktą matyti, kad mergaitė viso pokalbio metu, nuolat mini tiek tėtį, tiek mamą, kas rodo, kad vaiko santykiai su abiem tėvais yra geri.
Šalies argumentai
23.5. Apeliantė teismo prašo, kad nustačius uzufruktą bei dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo 300 Eur išlaikymą dukrai. Ji nurodo, kad dukters poreikiams per mėnesį reikia 500 Eur, bet atsižvelgiant į jos pajamas, ieškovas turėtų prisidėti 300 Eur, o ji 200 Eur. Toks reikalavimas eilinį kartą parodo, atsakovės nesąžiningumą. Prašydama nukrypti nuo lygių dalių, išlaikant dukrą, atsakovė net nevertina tos aplinkybės, kad nustačius uzufruktą, ieškovas vienas užtikrintų dukrai gyvenamąjį plotą, todėl vien tik dėl to jis teiktų didesnį išlaikymą.
23.6. Apeliantė nurodo, kad teismas priteisė išlaikymą dukrai nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos ir prašo jį priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Visą laiką nuo pat ieškinio pareiškimo teismui dienos, ieškovas vienas mokėjo paskolą už būstą, vienas mokėjo komunalinius mokesčius, supirkdavo visą šeimai reikalingą maistą, drabužius, avalynę, žaislus dukrai. Pirko kurą, kad tenkinant dukters poreikius, visur ją nuvežti. Savo ruožtu apeliantė šių išlaidų nepatyrė. Tačiau, ieškovui visiškai nepakeis situacijos, jei išlaikymas vaikui būtų priteistas ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išlaidos vaikui jau yra patirtos ir ieškovas neprieštarauja, kad šias lėšas atsakovė skirtų savo poreikiams.
23.7. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas neginčijo, kad atsakovė jam pervedė 12 681 Eur ir buvo sutikęs šią sumą kompensuoti, jei atsakovė nekels kitų turtinių pretenzijų. Tačiau, atsakovė prašė teismo padalinti santuokos metu įgytą turtą – baldus. Prašomi dalinti daiktai buvo pirkti iš atsakovės pervestų lėšų, todėl ieškovas ir nurodė, kad jei nebus dalijami daiktai, jis kompensuotų 12 681 Eur. Jei daiktai dalijami, atsakovė tų pačių lėšų reikalauja 2 kartus (pinigais ir daiktais). Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, priteisė atsakovei tiek daiktų, tiek piniginę kompensaciją. Papildomai tas pačias lėšas priteisti atsakovei kaip skolą nebėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
26. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu patenkino M. S. ieškinį visiškai, atsakovės N. S. priešieškinį patenkino iš dalies: panaikino M. S. ir N. S. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Lentvario Viešpaties Apreiškimo švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paliko atsakovei santuokinę pavardę; nustatė nepilnametės šalių dukros D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su tėvu M. S. jo gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės N. S. dukrai išlaikymą po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. gegužės 13 d.) iki vaiko pilnametystės; santuokoje įgytą 10396 Eur vertės turtą padalino lygiomis dalimis; priteisti N. S. iš M. S. 3372 Eur kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę turto dalį; priteisė N. S. iš M. S. 3658 Eur bendrosios nuosavybės sumažėjimo kompensaciją; priteisė N. S. iš M. S. 8591 Eur skolą; nustatė 6 mėnesių šios skolos sumokėjimo terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitoje dalyje priešieškinį atmetė.
27. Apeliantė (atsakovė) N. S. nesutiko su teismo sprendimo dalimi; apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą dalyje: dėl nepilnametės dukros D. S., gim. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu jo gyvenamoje vietoje ir nustatyti jos gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamoje vietoje; dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. gegužės 13 d.) iki dukros pilnametystės, ir priteisti išlaikymą iš ieškovo M. S. po 300 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022m. gegužės 13 d.) iki dukros pilnametystės. Teismui nusprendus netenkinti šio atsakovės reikalavimo, pakeisti šią sprendimo dalį dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo ir nustatyti, kad išlaikymas iš atsakovės išlaikymas po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Apeliantė taip pat prašo padidinti priteistą N. S. iš M. S. nuo 8591 Eur iki 9681Eur; patenkinti atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo į ieškovo butą bei nustatyti uzufruktą į ieškovui M. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu, Trakų raj. sav., Lentvaris, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki dukters D. S. pilnametystės.
28. Ginčas apeliacinės instancijos teisme kilo dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, išlaikymo priteisimą, uzufrukto nustatymą į vienam iš sutuoktinių priklausantį asmeninės nuosavybė teise butą, aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
29. Atsakovė (apeliantė) savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu iš esmės grindžia argumentais, kad teismas netinkamai įvertino šiam klausimui reikšmingus įrodymus, netinkamai įvertino tai, kad vaiko emocinis ryšys su motina yra stipresnis, nes apeliantė, kaip vaiko motina, rūpinosi mergaitės poreikiais nuo pat jos gimimo. Mergaitė yra labai maža, vos 4 metukų, jai labiau reikalingas motinos dėmesys. Tėvas negalės užtikrinti kasdienės dukros poreikių, tikėtina, kad mergaitė bus prižiūrima senelių ar tetos. Teismas visiškai nevertino tų aplinkybių, kaip vaikas gyveno ir kieno buvo daugiausiai prižiūrimas ir kas tenkino vaiko kasdieninius poreikius iki bylos teisme iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu ir nepagrįstai padarė išvadą kad teismas nenustatė aplinkybių, jog vaiko ryšis butų su vienu iš tėvų stipresnis.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra nepagrįsti.
31. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
32. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
33. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo yra vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
35. Teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.).
36. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
37. Vaiko interesus kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).
38. Taigi sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
39. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta, pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).
40. Bylos duomenimis, šalių dukra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), 4 metukų mažametė, gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute adresu Trakų raj. sav., Lentvaris, (duomenys neskelbtini) nuo buto įgijimo momento. Mergaitė šiame bute turi savo kambarį, kuriame yra jos žaislai, drabužiai. Lentvaryje gyvena mergaitės seneliai (ieškovo tėvai), mergaitė lanko darželį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022-10-07 vaiko išklausymo aktą, konstatavo, kad abu tėvai rūpinasi dukters priežiūra, jos lavinimu (šeimą aplankiusi psichologė nurodė, kad vaikas bendravo laisvai ir drąsiai, specialistė konstatavo išlavintą ir pakankamai platų vaiko žodyną), mergaitė lanko darželį, kur jai patinka būti; bendrauja su močiute. Esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad D. S. ryšys, su kuriuo nors iš tėvų yra žymiai glaudesnis negu su kitu ar su kuriuo nors iš tėvų vaiko dvasinis ryšys yra nutrūkęs.
41. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir apeliantė gyveno kartu ieškovui priklausančiame nuosavybės teise bute. Ieškovas pareiškė, kad po santuokos įrašo panaikinimo atsakovė (apeliantė) turės išsikraustyti iš buto. Apeliantė siekia uzufrukto naudotis ieškovo butu nustatymo, t. y. prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ieškovo bute; tuo atveju, jeigu teismas netenkintų jos reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, ieškovė įsipareigojo spręsti vaiko gyvenamosios vietos kitaip – nuomotis butą arba vykti su vaiku gyventi pas savo tėvus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė konkretaus realaus plano, kaip ji ketina išspręsti vaiko gyvenamosios vietos problemą, nenurodė konkrečios gyvenamosios vietos, kur gyvens mergaitė, jeigu jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, t. y. apeliantė savo ir mergaitės gyvenamosios vietos problemą siekė išspręsti vieninteliu būdu – nustatant atsakovei uzufruktą ieškovo priklausančiam butui. Nesant kito pasiūlyto varianto, pirmosios instancijose teismas neturėjo galimybės patikrinti šalių dukros gyvenimo sąlygų su motina, įvertinti, ar mergaitės būtų sukurtos saugios ir sveikos gyvenimo sąlygos, užtikrinančios jos poreikių tenkinimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai pripažino, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomendacija nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su motina nemotyvuota ir neatitinka vaiko poreikių. Nagrinėjamoje situacijoje reikšminga yra ir tai, kad šalių dukra yra mažametė; aplinkos (gyvenamosios vietos, ją supančių žmonių, ikimokyklinės įstaigos) stabilumas sukuria mažamečiam vaikui saugumo ir emocinio stabilumo sąlygas, tuo tarpu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kai nėra aišku kur ir kokiomis sąlygomis ji gyvens, ar turės tinkamas buitines sąlygas, ar lankys ikimokyklinę įstaigą ir pan., galėtų pakenkti mažamečiui. Šalių dukrai bylos nagrinėjimo metu buvo vos 4 metukai; sutikinta, kad tokio amžiaus vaikas nėra pakankamai brandus tam, kad sąmoningai suformuotų ir išreikštų savo nuomonę apie gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvu.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieškovu) šiuo metu atitinka geriausius šalių nepilnamečio vaiko interesus.
43. Teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; kt.) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).
Dėl uzufrukto nustatymo
44. Siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, tinkamų jo vystymuisi sąlygų sudarymą, nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).
45. CK III knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą).
46. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į byloje nustatytas faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu ir pan. Būtina įvertinti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 23 punktą). Tam, kad būtų įgyvendinta prioritetinė vaiko teisė į būstą organizacine prasme (atliekant konkrečius veiksmus būstui įsigyti, jį išsinuomoti, naudoti panaudos pagrindu, uzufrukto teise ir kitais būdais), pirmiausiai yra atsakingas tas iš tėvų, su kuriuo teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą. Šis tėvas turi pasirūpinti, kur ir kokiomis sąlygomis vaikas gyvens.
47. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, pareiškusi reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, turėjo pareigą įrodyti, kad šalių dukra galėjo būti aprūpinta gyvenamąja patalpa tik nustatant uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, bei negalėjo būti aprūpinta kitokiu būdu. Bylos nagrinėjimo metu apeliantės pozicija nebuvo nuosekli – ji, prašydama nustatyti uzufrukto teisę, motyvavo tuo, kad ji įsigyti kitą gyvenamąjį būstą neturi galimybės, nes nekilnojamojo turto ir santaupų neturi, gauna apie 800 Eur mėnesinį atlyginimą, iš kurio turės išlaikyti save ir nepilnametę dukrą, o jai priklausančios priteistos iš ieškovo kompensacijos ir skolos ieškovas iškart nesumokės. Nuomotis būstą ir užtikrinti vaiko ir savo poreikius ir mokėti už butą nuomos mokestį ji taip pat neturi galimybių dėl gaunamo nedidelio atlyginimo, neturi kito gyvenamojo ploto, neturi pakankamai pajamų, jog galima būtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Tuo tarpu ieškovo pajamos yra pakankamos tam, kad gauti kreditą dar vieno buto pirkimui, be to, jis gali gyventi pas savo tėvus.
48. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė nurodė teismui, jog tuo atveju jei jos reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo į ieškovo butą nebus patenkintas, tai ji ir tokiu atveju, visgi sugebės užtikrinti nepilnametei dukrai gyvenamąją vietą, kadangi tokiu atveju, ji išvyks kartu su dukra gyventi pas savo tėvus į Šalčininkus ir gyvens jų bute, arba, gavusi iš ieškovo jai priteistas kompensacijas ir skolą, turės lėšų nuomotis butą. Tačiau sprendimą dėl būsimos savo ir vaiko gyvenamosios vietos ji priims tik po to, kai įsiteisės teismo sprendimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pilnoje apimtyje ir ji galės nuspręsti ar ji keis savo gyvenamąją vietą ir dirbamą darbą, ar ne.
49. Teisėjų kolegija spendžia, kad apeliantės pozicija dėl uzufrukto nustatymo neįrodo, kad apeliantė gali užtikrinti dukrai teisę į gyvenamąja patalpą tik nustačius uzufruktą į ieškovo butą; šalių dukros amžius ir emocinis prisiryšimas prie motinos nesudaro pagrindo tenkinti jos reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo į ieškovo butą.
50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės spręsdamas dėl uzufrukto teisės vaikui nustatymo, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina ir uzufruktą į ieškovo butą, būtų iš esmės pažeistos ieškovo teisės: ieškovas kito būsto neturi, dėl konfliktiškų santykių su atsakove negalėtų gyventi savo bute. Teismo išvada, kad toks ieškovo nuosavybės teisų suvaržymas būtų neproporcingas, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo praktiką dėl vaiko teisės į būstą užtikrinimo ir šią teisę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti šį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimo dalį.
Dėl išlaikymo priteisimo
51. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
52. Apeliantė (atsakovė) prašė panaikinti teismo sprendimo dalį dėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir išlaikymo nepilnametei dukrai iš jos pritiesimo po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. gegužės 13 d.) iki dukros pilnametystės ir priimti naują sprendimą – nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. gegužės 13 d.) iki dukros pilnametystės.
53. Atmetus apeliacinio skundo reikalavimą dėl šalių dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškove, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl priteisto iš ieškovės išlaikymo panaikinimo bei išlaikymo priteisimo iš mergaitės tėvo (ieškovo). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčija priteisto išlaikymo dydžio (200 Eur per mėnesį).
54. Apeliantė pareiškė alternatyvų reikalavimą: teismui nusprendus netenkinti atsakovės reikalavimo dėl išlaikymo iš ieškovo priteisimo, pakeisti šią sprendimo dalį dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo ir nustatyti, kad išlaikymas iš atsakovės po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, t. y. nuo 2023 m. vasario 28 d. Apeliantė ginčija teisės į išlaikymą atsiradimo momentą.
55. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 straipsnis).
56. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
57. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl teisės į išlaikymo priteisimą atsiradimo momentą. Byloje nustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovė gyveno ieškovui priklausančiame bute, kartu rūpinosi dukra. Pažymėtina, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku tarp šalių nėra. Esant tokioms aplinkybėms, tikėtina kad ir apeliantė prisidėdavo prie dukros išlaikymo. Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nuo ieškinio dėl santuokos įrašo panaikinimo padavimo tik jis teikė vaikui išlaikymą, mokėjo visus komunalinius mokesčius, tačiau neprieštarauja, kad išlaikymas iš atsakovės būtų priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.
58. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisė į išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui atsirado nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2023 m. vasario 28 d.) ir atitinkamai patikslina pirmosios instancijos tesimo sprendimą.
Dėl skolos
59. Apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo iš ieškovo. Nurodo, kad pagal atsakovės banko sąskaitos išrašą, iki santuokos sudarymo, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 atsakovė pervedė į ieškovo banko sąskaitą 12 681 Eur piniginių lėšų. Ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog šiuos pinigus ieškovas panaudojo savo buto pirkimui, pradinėms įmokoms už buto pirkimą sumokėti sudarant sutartį su LTL Kredito unija ir buto pardavėju, Sodros įmokai apmokėti, kredito įmokoms sumokėti, bei kitų savo asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo, grąžino atsakovei 3000 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad liko skolingas atsakovei tik 8591 Eur. Teismas patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą iš dalies; Apeliantė prašo padidinti priteistą skolos suma nuo 8591 Eur iki 9681Eur skolos.(12681-3000).
60. Ieškovas atsiliepimu su apeliacinio skundo argumentais dėl skolos dydžio nesutiko. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo sutikęs skolos sumą kompensuoti, jei atsakovė nekels kitų turtinių pretenzijų. Tačiau atsakovė prašė teismo padalinti santuokos metu įgytą turtą – baldus, namų apyvokos daiktus. Prašomi dalinti daiktai buvo pirkti iš atsakovės pervestų lėšų. Teismas priteisė atsakovei tiek dalį daiktų natūra, tiek piniginę kompensaciją. Ieškovo manymu, papildomai tas pačias lėšas priteisti atsakovei kaip skolą nebėra jokio pagrindo.
61. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl netekamai nustatyto skolos dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagristai nurodė, kad ne kiekvienas pinigų perdavimas sukuria paskolos teisinius santykius. Ieškovui neigiant, kad atsakovės į jo sąskaitą pervesta pinigų suma, viršijanti jo pripažįstamą sumą, yra paskola, atsakovei kyla pareiga įrodyti paskolos sutarties faktą (CPK 178 str.). Esant paskolos santykiams, paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutarties esmę sudaro paskolos objekto perdavimas ir jį gavusios šalies įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys nurodė, kad tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl ieškovui duotų pinigų grąžinimo. Nesant aiškaus šalių susitarimo apie ieškovės pervestų pinigų paskirtį ir grąžinimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog neįrodyta, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl didesnės pinigų sumos negu pats ieškovas pripažino (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
62. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo; teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo momento patikslinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
64. Netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas sumokėjo 900 Eur už atsiliepimo parengimą, jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1,3 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės N. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; patikslinti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo momento ir išdėstyti ją taip: „priteisti iš atsakovės N. S. nepilnametei dukrai D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2023 m. vasario 28 d.) iki D. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Priteisti M. S. (M. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 900 Eur (devynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos tesime.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.