Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Priteisti iš N. S. išlaikymą vaikui D. S. kas mėnesį mokamomis 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, pavedant šias lėšas tvarkyti M. S. uzufrukto teise.

Ieškovas, sudarant santuoką pavardės nekeitė, o dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo pasisakyti negali, nes tik ji gali nuspręsti ar nori keisti pavardę ar ne.

Bendro turto ir kreditorių neturi.

Šalys turi nepilnametę dukrą D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes jį ir dukrą sieja labai artimi santykiai bei tvirtas emocinis ryšys, todėl jis galės ja rūpintis, patenkinti jos poreikius, kurie yra būtini tinkamam dukters vystymuisi, ir tik taip bus užtikrintos visos dukters teisės. Atsakovė dirba pamaininį darbą. Pagal jos darbo grafiką ji 4 dienas dirba dieninėje pamainoje nuo 6 val. ryto iki 18 val. vakaro, 3 dienas naktinėje pamainoje nuo 18 val. vakaro iki 6 val. ryto. Tais atvejai, kai atsakovė dirba dieninėje pamainoje, ji negali vaiko nuvesti vaiko į darželį, kuris pradeda dirbti nuo 7 val. ryto, taip pat nespėja pasiimti iš darželio. Tomis dienomis, kai atsakovė dirba naktinėse pamainose, vaikas liktų po 12 valandų be priežiūros, kas neleidžiama tokio amžiaus vaikui. Dažnai atsakovė, turėdama laisvus savaitgalius, išvyksta su draugais visam savaitgaliui.

Ieškovas užsiima individualia veikla, remontuoja automobilius, todėl pats gali nuspręsti, kelintą valandą pradeda ir kelintą valandą baigia dirbti. Kadangi nuo dukters gimimo atsakovas itin daug laiko praleidžia su dukra, jis geba ir gebės tinkamai ja pasirūpinti.

Tarp šalių nekyla ginčų ir konfliktų dėl bendravimo su dukra tvarkos. Vaiko priežiūra ir poreikių tenkinimu rūpinasi abu bendru sutarimu. Be to šiuo metu nebūtų tikslinga nustatyti atsakovės ir dukters bendravimo tvarkos, nes atsakovė dirba pamaininį darbą slenkančiu darbo grafiku ir tikslios tvarkos nebūtų įmanoma nustatyti

Per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikia 390 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 150 Eur išlaikymą per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad jo gaunamos pajamos yra didesnės negu atsakovės, be to po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ji turės išsikraustyti iš jo namų ir susirasti sau būstą.

Nurodė, kad šalys santuokos metu bendro turto neįgijo. Butas, žemės sklypas bei automobilis yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl nedalijami.

Ieškovas yra pasiskolinęs iš atsakovės 8591 Eur, kuriuos įsipareigoja jai gražinti per 6 mėnesius nuo santuokos nutraukimo.

Ieškovas turi asmeninį kreditorių – LTL Kredito uniją, pagal 2019 04 18 d. kredito sutartį. Šis kreditorinis įsipareigojimas įgytas iki santuokos ir yra asmeninė ieškovo prievolė, kuri šioje byloje nemodifikuojama.

Panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovei palikti santuokinę pavardę S.;

Priteisti iš ieškovo M. S. nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į N. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti uzufrukto teisėmis N. S.;

Nustatyti uzufruktą į ieškovui M. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iki dukters D. S. pilnametystės.

Nustatyti ieškovo M. S. ir D. S. bendravimo tvarką: tėvas M. S. bendrauja su dukra D. S. jam patogiu laiku, apie dukros paėmimą ir grąžinimą pranešęs dukros motinai iš anksto SMS žinute ar elektroniniu paštu prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo su dukra.

Padalinti santuokoje įgytą 10396 Eur vertės turtą lygiomis dalimis: po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo M. S. natūra priteisti kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus: virtuvės komplektą - 3700 Eur vertės; įmontuotą šaldytuvą Whirlpool - 700 Eur vertės; orkaitę ,,Elektrolux“ - 410 Eur vertės; kaitlentę ,,Elektrolux“ - 200 Eur vertės; gartraukį ,,Akpo“-150 Eur vertės; plautuvę - 100 Eur vertės; skalbimo mašiną ,,Beko“ - 270 Eur vertės ; kilimą - 200 Eur vertės; sofą-lovą - 400 Eur vertės; 2 pufus po 70 Eur - 140 Eur bendros vertės; 4 kėdes po 54 Eur - 216 Eur bendros vertės; stalą transformerį -370 Eur vertės; sekciją- 420 Eur; šviestuvą - 170 Eur vertės: čiužinį ,,Aurablus“ - 700 Eur vertės; 2 pagalvės po 60 Eur -120 Eur bendros vertės; arbatinuką ,,Elektrolux“ - 100 Eur vertės; užuolaidas - 400 Eur vertės; romanetę - 200 Eur vertės; televizorių ,,Samsung”- 470 Eur vertės; kondicionierių „Midea“ - 680 Eur vertės; siurblį ,,Xiaomi Mi“ - 200 Eur vertės; šviestuvą - 80 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovei N. S. kompensaciją už natūra negautą turtą.

Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovei N. S. 3658 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovei N. S. 11681 Eur skolą.

Nurodė, kad su ieškovu negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, kadangi po santuokos sudarymo išryškėjo šalių skirtingi požiūriai į santuoką, į vienas kitą, šalys susvetimėjo. Sutuoktinio nuolat nebūdavo namuose, jai vienai buvo užkrauti namų rūpesčiai, dėl ko nuolat kildavo barniai. Abu sutuoktiniai dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą dėl to atsakovė sutinka, kad būtų panaikintas jų santuokos apskaitos įrašas esant abipusei sutuoktinių kaltei.

Šalys su vaiku gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ji dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 800 Eur, atskaičius mokesčius. Dar ji yra individualios įmonės savininkė, tačiau individualios veiklos nevykdo ir papildomų pajamų iš individualios veiklos negauna. Kitų išlaikytinių neturi.

Šalių dukrai D. lanko darželį. Ji yra sveika, specialių poreikių neturi.

Jos skaičiavimais dukros išlaikymui reikia 500 Eur. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, todėl dukros išlaikymui ieškovas turėtų skirti didesnę sumą nei ji, t.y. per mėnesį 300 Eur, o ji 200 Eur.

Šeima gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute nuo pat šio buto įsigijimo. Panaikinus šalių santuokos apskaitos įrašą ir nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, nepilnametis vaikas neturės kur gyventi ir nebus užtikrinama vaikui augti saugi aplinka. Atsakovė įsigyti kitą gyvenamąjį būstą neturi galimybės, nes santaupų neturi, gauna apie 800 Eur mėnesinį atlyginimą iš kuriuo turės išlaikyti save ir nepilnametę dukrą, o jai priklausančios kompensacijos ir skolos ieškovas iškart nesumokės. Nuomotis būstą ir užtikrinti vaiko ir savo poreikius ir mokėti už butą nuomos mokestį ji taip pat neturi galimybių dėl gaunamo nedidelio atlyginimo. Lentvaryje, atsakovė neturi artimų žmonių, kurie suteiktų jai ir nepilnametei dukrai gyvenamąjį būstą ar paremtų ją finansiškai. Tuo tarpu ieškovas gali gyventi pas savo tėvus, kurie Lentvaryje turi jiems priklausantį namą, kuriame ieškovas gyveno anksčiau. Dėl ko atsakovė prašo nustatyti uzufruktą į ieškovui priklausantį butą iki dukters D. S. pilnametystės.

Tarp šalių dalintinas santuokoje įgytas 10396 Eur vertės turtas yra namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika, kurių vertę atsakovė nustatė įvertinusi jų įsigijimo kainą, nusidėvėjimą ir kainą nurodomą panašių parduodamų daiktų skelbimuose. Dalintiną turtą sudaro virtuvės komplektas - 3700 Eur vertės; įmontuotas šaldytuvas Whirtpool - 700 Eur vertės; orkaitė ,,Elektroliux“ - 410 Eur vertės; kaitlentė ,,Elektrolux“ -200 Eur vertės; gartraukis ,,Akpo“-150 Eur vertės; plautuvė- 100 Eur vertės; skalbimo mašina ,,Beko“ - 270 Eur vertės ; kilimas - 200 Eur vertės; sofa- lova - 400 Eur vertės; 2 pufai po 70 Eur - 140 Eur bendros vertės; 4 kėdės po 54 Eur - 216 Eur bendros vertės; stalas transformeris-370 Eur vertės; sekcija - 420 Eur vertės; šviestuvas - 170 Eur vertės: čiužinys ,,Aurablus“ - 700 Eur vertės; 2 pagalvės po 60 Eur -120 Eur bendros vertės; arbatinukas ,,Elektrolux“ - 100 Eur vertės; užuolaidos - 400 Eur vertės; romanetė - 200 Eur vertės; televizorius ,,Samsung”- 470 Eur vertės; kondicionierius „Midea“ - 680 Eur vertės; siurblys ,,Xiaomi Mi“ - 200 Eur vertės; šviestuvas - 80 Eur vertės.

Visi šie daiktai buvo įsigyti ir skirti butui. Todėl, atsakovei išsikrausčius gyventi kitur, ji negalės panaudoti ar pritaikyti ieškovo butui skirtų daiktų, todėl prašo natūra visus daiktus priteisti ieškovui, o jai – 1/2 dalį šių daiktų vertės.

Po santuokos sudarymo iš bendrų sutuoktinių lėšų ieškovas kas mėnesį mokėjo 236 Eur įmokas savo asmeniniam kreditoriui LTL Kredito unijai pagal 2019-04-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas vykdė savo asmeninę prievolę kreditoriui iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, dėl ko privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą

Nuo 2019-09-14 iki 2022-05-11 kreditoriui ieškovas sumokėjo 7316 Eur, todėl ieškovas privalo kompensuoti bendrosios nuosavybės sumažėjimą ir sumokėti atsakovei pusę šios sumos - 3658 Eur.

Atsakovė sutinka, kad ieškovas yra jai skolingas ir turi grąžinti jai 8591 Eur skolos. Tačiau atsakovė yra ieškovui paskolinusi didesnę pinigų sumą nei jis nurodo. Atsakovė iki santuokos sudarymo pardavė savo turėtą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje už 50 000 Eur ir į jos banko sąskaitą 2019-01-15 buvo pervesta 25000 Eur suma už šį butą. Pagal atsakovės banko sąskaitos išrašą už 2019-01-01/2019-12-31 laikotarpį, atsakovė 2019-02-08 pervedė į ieškovo banko sąskaitą 1000 Eur, kaip dovaną (šios sumos atsakovė neprašo iš ieškovo priteisti); 2019-02-09 pervedė ieškovui 1000 Eur; 2019-02-10 pervedė 60 Eur avansą skirtą jo buto pirkimui; 2019-03-04 pervedė už ieškovą LTL Kredito unijai 30 Eur; 2019-03-25 pervedė ieškovui 5500 Eur avansą ir 20 Eur skirtą ieškovo buto pirkimui; 2019-03-16 ieškovui pervestas 1 Eur, skirtas buto pirkimui; 2019-04-18 pervedė ieškovui 3750 Eur kaip paskolą; 2019-04-28 pervedė ieškovui 1300 Eur kaip paskolą; 2019-05-15 pervedė ieškovui 500 Eur; 2019-05-27 pervedė ieškovui 280 Eur kaip paskolą; 2019-06-25 pervedė 240 Eur Iš viso buvo pervesta į ieškovo banko sąskaita, neįskaitant 1000 Eur dovanos, 12 681 Eur. Šiuos pinigus ieškovas panaudojo savo buto pirkimui ir pradinėms įmokoms sumokėti, sudarant sutartį su LTL Kredito unija ir buto pardavėju, nes ieškovas tuo metu savų lėšų neturėjo. Atsakovė šiuos pinigus paskolino ieškovui, kadangi šalys jau turėjo gimusią dukrą, gyveno kartu ir ketino sudaryti santuoką ir gyventi ieškovo perkamame bute.

Ieškovui nusprendus vykdyti individualią veiklą, remontuoti automobilius, atsakovė dar paskolino jam 2000 Eur patalpoms, kuriuose jis remontuoja automobilius įsirengti ir reikalingai įrangai pirkti. Šie pinigai jam buvo duoti grynais. Jokia sutartis dėl paskolos suteikimo nebuvo sudaryta, tačiau ieškovas įsipareigojo šiuos pinigus atsakovei grąžinti iš būsimų individualios veiklos pajamų. Ieškovas grąžino atsakovei šiuos 2000 Eur 2021-02-21 į jos banko sąskaitą, pervesdamas 3000 Eur nurodydamas, kad tai yra skolos grąžinimas. Dėl ko atsakovė laiko, kad ieškovas 2021-02-21 jai grąžino ankstesnę skolą 2000 Eur, bei 1000 Eur skolą už aukščiau nurodytą laikotarpį ir jo skola atsakovei yra ne 8591 Eur, o 11 681 Eur (12 681-1000).

Kadangi ieškovo butas buvo įsigytas panaudojant asmenines atsakovės lėšas, todėl atsakovė prašo priteisti iš ieškovo jai ne 8591 Eur skolos, o 11 681 Eur skolos (CK 3.118 str. 3 d.). Atsakovė sutinka, kad ši skola jai butų grąžinta ieškovo per 6 mėnesius po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.

Ieškovas su priešieškiniu sutiko iš dalies.

Nesutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes jos darbo grafikas neleidžia jai tinkamai pasirūpinti vaiku. Grįžusi po naktinės pamainos, atsakovė miega, prieš naktinę pamainą taip pat. Atsakovė dažnai dirba ir savaitgaliais, kuomet darželis iš viso nedirba. Gyvenant santuokoje vaiko priežiūros problema išsprendžiama, tačiau išsituokus, toks darbo grafikas neleidžia atsakovei tinkamai pasirūpinti vaiku. Atsakovė iki šiol įsivaizduoja, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra formalumas, o ieškovas ir toliau rūpinsis vaiku, vežios į darželį ir pasiiminės, rūpinsis, kol atsakovė dirbs ar ilsėsis.

Nesutiko su ieškovės reikalaujama iš jo priteisti didesnę vaiko išlaikymo dalį - 300 Eur, kadangi nors jo pajamos yra didesnės negu atsakovės, jis dar turi kreditorinių įsipareigojimų.

Nesutiko, kad būtų nustatytas uzufruktas į jam priklausantį butą. Nurodė, kad atsakovės argumentas, jog nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakove, vaikas neturės kur gyventi ir nebus užtikrinama vaikui augti saugi aplinka, tik patvirtina, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu, kuris gali vaikui užtikrinti gyvenamąją vietą ir saugią aplinką. Jis moką paskolą už būstą ir neturi galimybės įsigyti kitą būstą. Nors atsakovė jam siūlo gyventi su savo tėvais, ji taip pat turi tėvus, kurie gyvena 4 kambarių bute. Nei jis, nei jo tėvai nenori gyventi kartu. Uzufruktas neatima savininkui teisės naudotis savo turtu, todėl jie ir toliau gyventų kartu, kaip iki santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, o vaikas nuolat matytų tėvų konfliktus. Būtent dėl tarpusavio konfliktų ir dėl to nesant galimybės gyventi viename bute jis ir kreipėsi į teismą.

Ieškovas sutiko sumokėti atsakovei 11681 Eur kaip paskolos grąžinimą su sąlyga, jeigu ji nereikš papildomų turtinių reikalavimų

Iš viso ieškovės nurodyto sąrašo, santuokos metu buvo pirktos tik atsakovės nurodytos keturios kėdės 216 Eur vertės ir televizorius „Samsung“ – 470 Eur vertės. Ir nors atsakovė nurodo, kad daiktų kainas ji nurodo, atsižvelgdama į nusidėvėjimą, tačiau šis teiginys neatitinka tiesos. Kėdės buvo pirktos prekybos centre Audėjas 2019 12 14 d. Tai patvirtina banko sąskaitos išrašas. Po trejų metų naudojimo, anot atsakovės, jos vertos tiek pat. Televizorius „Samsung“ pirktas parduotuvėje Elektromarkt 2019 10 15, už jį mokėta 468,99 Eur (tai patvirtina 2019 10 17 d. įrašas banko sąskaitoje), tačiau po beveik trejų metų naudojimo, televizoriaus kainai ne tik nebuvo pritaikytas nusidėvėjimas, jis net pabrango nuo 468,99 iki 470 Eur. Šie du daiktai gali būti padalinti natūra.

Negana to, kad atsakovė prašo padalinti daiktus įgytus iki santuokos, kurie iš dalies už jos pačios paskolintas lėšas buvo įsigyti. Atsakovė sėkmingai jais naudojosi trejus metus, dėvėjo. Atsakovė dar prašo nustatyti uzufruktą, aiškiai suvokdama, kad ieškovas negalės išsivežti daiktų iš buto, o patenkinus visus jos reikalavimus, atsakovė atgautų paskolą, gautų kompensaciją už atsakovei netenkančio santuokos metu įgyto turto dalį ir toliau tais daiktais naudotųsi.

Ieškovas iš dalies sutiko su priešieškinio reikalavimu kompensuoti bendrosios nuosavybės sumažėjimą – priteisti jai 3658 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo sumokėtas kredito įmokas. 2019-04-18 ieškovas su LTL Kredito unija sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)pagal kurią jam buvo suteikta 42500 Eur paskola butui, adresu (duomenys neskelbtini) pirkti. Kredito sutartyje yra numatyta, kad minimalus palūkanų dydis yra 5,2 proc. Tai sudaro 184,17 Eur per mėnesį. Iš ieškovo mokamo 236 Eur kredito įmokų per mėnesį 184,17 Eur sudaro palūkanos ir 51,83 Eur pats paskolos grąžinimas. Per atsakovės nurodytą 31 mėnesio laikotarpį palūkanų buvo sumokėta 5709,27 Eur, o būsto įsigijimo dalis sudaro 1606,73 Eur. Tuo atveju, jei ieškovas nebūtų ėmęs kredito ir pirkęs buto, šeima nebūtų turėjusi kito gyvenamojo ploto ir turėtų nuomotis būstą, kas būtų buvę ženkliai brangiau. Todėl ieškovas sutinka kompensuoti atsakovei 803,37 Eur -pusę būsto įsigijimo įmokų sumos be palūkanų.

Trečiasis asmuo LTL Kredito unija savo pozicijos byloje nepateikė.

Iš Trakų civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Lentvario Viešpaties Apreiškimo švč. M. M. bažnyčioje.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nei viena ginčo šalis neteigė esant aplinkybėms, kurios galėtų būti vertinamos kaip preziumuojančios sutuoktinio kaltę.

Šalys pasinaudojo CK 3.63 str. jiems suteikta teise prašyti, kad teismo sprendime nebūtų nurodyti konkretūs faktai, patvirtinantys sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.

Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, teisiškai nėra reikšminga kurio sutuoktinio kaltė yra didesnė, todėl šalims pripažinus, kad dėl santuokos iširimo kalti abu, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės(CK 3.61 str.).

Nutraukus santuoką atsakovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – S.

Iš (duomenys neskelbtini)gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalys yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nepilnametės dukters D. S. gyvenamą vietą, po šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nustatyti su vienu iš jų. Nei vienas iš tėvų nekaltino kito dėl netinkamo elgesio su vaiku, vaiko nepriežiūra ar nesirūpinimu juo. Tokių duomenų nepateikė ir institucija, duodanti išvadą byloje. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022-10-07 vaiko išklausymo akto matyti, kad abu tėvai rūpinasi dukters priežiūra, jos lavinimu (šeimą aplankiusi psichologė nurodė, kad vaikas bendravo laisvai ir drąsiai, specialistė konstatavo išlavintą ir pakankamai platų vaiko žodyną), mergaitė lanko darželį, kur jai patinka būti; bendrauja su močiute. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad D. S. ryšys su kuriuo nors iš tėvų yra žymiai glaudesnis negu su kitu ar su kuriuo nors iš tėvų vaiko dvasinis ryšys yra nutrūkęs.

Ieškovo teiginius, kad dėl atsakovės darbo pobūdžio (pamaininis darbas, darbas naktimis ir išeiginėmis dienomis), ji negalės tinkamai pasirūpinti vaiku atmetamas kaip neturintis pagrindo. Rūpinimasis vaiku suprantamas ne vien tik kaip betarpiškas buvimas su vaiku, tiesioginis jo poreikių tenkinimas, bet ir kaip vaiko poreikių tenkinimas pasitelkiant kitus asmenis, tame tarpe ir atskirai gyvenantį tėvą. Ieškovas tokią savo išvadą grindė savo paties samprotavimais ir prielaidomis, bet ne konkrečiais faktai, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad atsakovė gyvendama su vaiku atskirai nuo ieškovo nesugebės darbo suderinti su vaiko priežiūra.

Tačiau vaikas turi teisę ne tik į kasdienių savo poreikių tenkinimą, bet ir į saugią bei stabilią aplinką. Pagal nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis šeima gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), Trakų rajone. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022-10-07 vaiko išklausymo akte užfiksuota, kad D. S. šiame bute turi savo kambarį, kuriame yra jos žaislai, drabužiai. Šalys pripažino, kad Lentvaryje gyvena ir mergaitės seneliai – ieškovo tėvai -, kurie padeda šalims prižiūrėti vaiką, kai šie būna darbe. Vaikas lanko darželį, į kurį, kaip nurodė pati mergaitė, ją nuveda tėvai, kartais – močiutė.

Atsakovė pripažino, kad neturi gyvenamojo ploto ir neturi tiek lėšų, kad galėtų apsirūpinti būstu, bei neturi artimų asmenų, kurie galėtų jai padėti. Iš atsakovės paaiškinimų teisme, matyti, kad ji neturi ir realaus plano, kaip ji ketina spręsti savo, o kartu ir vaiko, aprūpinimo būstu klausimą. Taigi, šalių vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, vaikas netektų būsto ir sau įprastos aplinkos, kurioje, kaip matyti iš vaiko nuomonės išklausymo akto, ji jaučiasi saugiai ir komfortabiliai.

Atsakovė apsirūpinimo būstu po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo klausimą prašo spręsti nustatant jai uzufruktą į ieškovo butą, suteikiantį jai teisę su dukra gyventi ieškovui priklausančiame bute iki dukters pilnametystės.

CK 3.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, kuri vadovaujantis 2021-10-13 Vyriausybės nutarimu dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio nuo 2022-01-01 yra 518 Eur po mokesčių. Tai yra minimali suma, kurios įrodinėti nereikia. Ieškovas nurodo gerokai mažesnius vaiko poreikius, negu minimali suma. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia 500 Eur per mėnesį ir nurodo, kad ji gali vaiko išlaikymui skirti 200 Eur. Ieškovui nurodžius žymiai sumažintus vaiko poreikius, iš atsakovės priteisti mažesnį išlaikymą vaikui negu ji pati nurodo, nėra pagrindo, todėl iš atsakovės šalių vaikui priteisiamas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

CK 3.88 str. nustato, kad bendrąją sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas po santuokos sudarymo įgytas turtas ir gautos pajamos. Ieškovas neneigė ir neįrodinėjo, kad savo asmeninę prievolę po kreditoriui LTL Kredito unija po santuokos sudarymo vykdė iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl panaikinus santuokos apskaitos įrašą, ieškovas turi kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CPK 3.115 str. 2 d.). Per atsakovės nurodytą 31 mėnesį nuo šalių santuokos įregistravimo iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovas kreditoriui sumokėjo 7316 Eur. Ir, vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu, turi ieškovei kompensuoti pusę šios sumos. Ieškovo argumentas, kad neimant kredito, jis nebūtų galėjęs įsigyti buto ir šeima būtų turėjusi būstą nuomotis dar brangiau, todėl jis neprivalo atsakovei kompensuoti bendrų lėšų panaudotų palūkanoms sumokėti, atmetamas kaip nepagrįstas. Ieškovo pareiga kompensuoti sutuoktinei bendro turto sumažėjimą kyla iš jo asmeninės prievolės ir šios prievolės įvykdymo iš bendrų lėšų fakto, o ne iš šios prievolės suteikiamos naudos. Todėl šioje dalyje priešieškinis tenkinamas ir atsakovei iš ieškovo priteisiama 3658 Eur kompensacija.

Atsakovė teigė, kad šalys po santuokos sudarymo įgijo priešieškinyje nurodytus buities ir namų apyvokos reikmenis, kurių vertę nurodė pagal analogiško turto pardavimo skelbimuose nurodomas kainas. Ieškovas iš viso atsakovės nurodyto daiktų sąrašo pripažino, kad tik 4 kėdės ir televizorius „Samsung“ buvo įgyti santuokoje. Visi kiti daiktai buvo įgyti iki santuokos ir laikytini jo asmeninė nuosavybe. Taip pat ieškovas nesutiko su atsakovės nurodyta daiktų verte.

Ieškovas prašė, o atsakovė sutiko, kad skolą ieškovas atsakovei sumokėtų per 6 mėnesius. Todėl šis prašymas tenkinamas.