- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- eII-1089-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00072-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pažeidėjas
- J. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-16972-2024 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos N. P. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16972-2024 J. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. liepos 28 d. 12.45 val., privažiuojamajame kelyje prie (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai pritaikius paklaidą nustatytas 1,02 prom. neblaivumas. Už šį administracinį nusižengimą jam buvo skirta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesius ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė skundą, dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriuo iš esmės savo padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau mano, kad paskyrus jam specialiosios teisės atėmimą 6 mėnesiams, nebuvo laikytasi teisingos pusiausvyros tarp jo padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, todėl buvo pažeistas proporcingumo principas, kuris tiesiogiai sietinas su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną alkoholio nevartojo, jį vartojo dieną prieš, išgėrė tik kelis kokteilius, todėl kitą dieną neturėjo jokio įtarimo, kad vis dar negali vairuoti. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užima (duomenys neskelbtini) pareigas, kurios reikalauja itin didelio mobilumo, taip pat nurodo, kad tokio pobūdžio pažeidimų niekada nėra turėjęs. Pareiškėjas skunde nurodo šias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: savo elgesiu nesukėlė pavojaus aplinkiniams, alkoholį vartojo vakare, o transporto priemonę vairavo ryte, yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis asmuo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, taip pat turi ilgą vairavimo stažą, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir pasirūpinimo šeimos nariais. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pripažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, žala niekam nepadaryta, skundo teikimo dienai buvo sumokėjęs jam paskirtą baudą. Vertinant įvykio aplinkybes ir kitus pareiškėją charakterizuojančius duomenis, mano, kad yra pagrindas skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, ir todėl mano, kad nutarimu skirtas 6 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, galėtų būti sutrumpintas iki 2 mėnesių, o draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, būtų sutrumpintas iki 6 mėnesių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į J. P. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos pateiktu atsiliepimu nurodoma, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Taip pat nurodyta, kad, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, rūpinimasis artimaisiais, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos. Institucija nurodo, kad byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad atvyko į (duomenys neskelbtini) ne švęsti, o dirbti, nes turėjo savo atstovaujamus (duomenys neskelbtini), iki pat vakaro dirbdavo, o vakare išėję pasiklausyti koncerto ir išgerdavo kelis koktelius. Paskutinį vakarą taip pat buvo išgėręs kelis kokteilius, bet paskutinį vakarą išėjo miegoti anksčiau, nei vakarus prieš tai. Ryte atsikėlus turėjo vykti namo, tačiau žmogus, kuris planavo vairuoti, to padaryti nebegalėjo, tad už transporto priemonės vairo sėdo pareiškėjas. Niekada nerizikuotų vairuoti, jei jaustųsi blogai, buvo nustebęs, kai pamatė alkotesterio duomenis, kadangi jautėsi tikrai gerai. Skundą teikia, nes nori išsaugoti savo darbo vietą, kadangi ji jam labai svarbi. Patikslindamas nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymo dienos išvakarėse buvo išgėręs porą alaus, ir du kokteilius. Nurodė, kad miegoti nuėjo 2.30 val. nakties. Po to, kai jį sustabdė policija ir, nustačius jo neblaivumą, pareiškėjui buvo sustabdyta teisė vairuoti, automobilį parvairavo įmonės, kuriai atstovavo, vadovas. Savo veiksmus vertina kaip neatsakingus, labai gailisi, tokių panašių situacijų nėra buvę anksčiau, nurodo, kad užaugo šeimoje, kurioje alkoholis netoleruotinas. Pripažįsta, kad jo elgesys buvo neatsakingas ir tai, kad galėjo labiau pasistengti rasti galimybę pasitikrinti neblaivumą prieš vairuojant. Neturėdamas teisės vairuoti jau tris mėnesius, šiuo metu dirba sandėlyje, o kai labai prireikia, pas klientus nuveža kolegos, tačiau šiuo metu yra ganėtinai priklausomas nuo kitų darbuotojų. Pareiškėjas taip pat patikino, kad sutiko su specialiosios teisės atėmimu 6 mėnesiams bei uždraudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti su antialkoholiniais variklio užraktais 12 mėnesių, antialkoholinį variklio užraktą įsigyti turės galimybę.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu J. P. yra pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 6 mėnesius bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skirti trumpesniam terminui.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas transporto priemones vairavo, kai tai darė neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti įstatymų leidėjas bet kokio laipsnio apsvaigimą, fiksuojamą nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilės, laiko vienodai pavojingu ir atsakomybės už skirtingo laipsnio apsvaigimą, nurodytų promilių diapazone, nediferencijuoja. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė vairavimą apsvaigus, kai apsvaigimas viršija įstatymo numatytą leidžiamą ribą, laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22648/2024).
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamą Institucijos nutarimą, matyti, kad skiriant administracinio poveikio priemonę J. P. atžvilgiu Institucija išskirtinai teigiamai įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką, tai yra atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Atsižvelgus į šią aplinkybę Institucija net nesivadovavo administracinio poveikio priemonės skyrimo vidurkio taisykle, o skyrė mažiausią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę. Todėl šie duomenys atskleidžia, kad priešingai nei nurodė J. P., Institucija skirdama administracinio poveikio priemonę išskirtinai vertino J. P. asmenybę, tačiau net ir tokio vertinimo kontekste nenustatė pagrindų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, su kuo sutinka ir teismas, o tokią išvadą grindžia sekančiai.
Susipažinus su teismui pateiktu skundu, išklausius J. P. paaiškinimo teismo posėdyje, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį keisti ją švelninant. Iš esmės visame skunde, kaip ypač administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį J. P. teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, kurios pagrindu turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis, yra išskiriama J. P. darbinė veikla. Vis tik, teismas susipažinęs su skundo motyvais ir J. P. paaiškinimais teismo posėdyje, darbinės veiklos aplinkybės nevertina, kaip aplinkybės, kurios pagrindu Pareiškėjo teisinė padėtis galėtų būti švelninama, priešingai, teismas sprendžia, kad darbine veikla, iki administracinio nusižengimo padarymo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau užsiiminėjo ilgą laiką, jam buvo puikiai žinoma, kad teisė vairuoti jam betarpiškai reikalinga įgyvendinant darbines funkcijas, tačiau 2024 m. liepos 28 d. į šią aplinkybę nekreipė dėmesio ir vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokiu būdu, akivaizdu, kad ir administracinio nusižengimo padarymo metu, vairuotojo pažymėjimo turėjimas buvo aktualus J. P. vykdant darbinę veiklą, tačiau tai jo nesulaikė nuo vairavimo išgėrus. Taigi, ši aplinkybė, kuri egzistavo ir nusižengimo darymo metu, jokia prasme negali būti vertinama kaip išskirtinė ar galinti būti pagrindu lengvinti J. P. teisinę padėtį. Rinkdamasis priešingą teisei veikimą 2024 m. liepos 28 d. pats J. P. galimybės vairuoti transporto priemones reikalingumo, nevertino kaip išskirtinio, nes pasirinko vairuoti būdamas neblaivus, kai galėjo netrukdomas rinktis kitokį veikimo būdą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. P. 2024 m. liepos 28 d. 12.47 val. nustatytas 1,30 prom. neblaivumas, o 2024 m. liepos 28 d. 13.04 val. nustatytas 1,04 prom. neblaivumas, taigi akivaizdu, kad administracinio nusižengimo padarymo metu J. P., būdamas racionali, protinga ir subrendusi asmenybė, turėjo aiškiai suprasti, jog yra neblaivus, kadangi jam nustatytas neblaivumas buvo artimas vidutiniam neblaivumo laipsniui. Pats J. P. paaiškino, kad iki įvykio alkoholinius gėrimus, kurių kiekis buvo nemažas (apie du bokalus alaus bei du kokteliai), vartojo maždaug iki 2.30 valandos nakties, po ko nuėjo miegoti ir ryte kėlėsi bei vyko namo, taigi objektyviai vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P., jau vien įvertinęs trumpą laiko tarpą nuo alkoholio vartojimo iki vairavimo, turėjo objektyviai suvokti, jog vairuoti transporto priemonės jis negali. Tokiu būdu teismas nevertina J. P. darbinės veiklos ir su ja susijusios būtinybės vairuoti transporto priemones, kaip išskirtinių, sudarančių pagrindą švelninti jo teisinę padėti. Priešingai, pats asmuo nesielgė protingai ir atsakingai net ir žinodamas vairavimo svarbą jo gyvenime. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors J. P. išskirtinai pabrėžia teisės vairuoti būtinybę siejamą su darbu, tačiau vartodamas alkoholinius gėrimus ir sekančią dieną valdant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, elgėsi tik tenkindamas savo asmeninius poreikius, nevertindamas galimų pasekmių, vartojo alkoholinius gėrimus, net ir žinodamas reikalingumą vairuoti transporto priemonę, praėjus neilgam laikui nuo alkoholio vartojimo, kas itin neigiamai charakterizuoja J. P.. Ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
Be kita ko, teismas nenustatė ir jokių kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad J. P. yra tokia asmenybė, kad jį charakterizuojantys duomenys leistų išskirtinai švelninti jo teisinę padėti. Įvertinus visus bylos duomenis, nustatyta, kad kaip tik J. P. Kelių eismo taisyklių paisymo požiūriu yra labiau neigiamai nei teigiamai charakterizuojamas, kadangi paskutinių 5 metų laikotarpiu jis padarė 14 administracinių nusižengimų, kurie susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir nors šie pažeidimai nebuvo susiję su vairavimu neblaiviam, tačiau jie taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad J. P. yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors skunde nurodyta, jog J. P. teisė vairuoti reikalinga ir pasirūpinant savo šeima, vis tik teismas šios aplinkybės nelaiko išskirtine. Aplinkybė, kad J. P. turi rūpintis savo šeima, egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo vairavimo neblaiviam J. P. neapsaugojo, nepadėjo jam apgalvoti savo netinkamo elgesio, prieš pažeidžiant įstatymų reikalavimus, todėl ir niekaip išskirtinai J. P. teisinės padėties nekeičia. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, jog nėra vedęs, mažamečių vaikų neturi, duomenų, apie itin sunkią tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), padėtį nepateikta, todėl nėra ir pagrindo spręsti, kad išskirtiniai šeimos narių interesai nebus užtikrinti nesušvelninus J. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. P. padarė šiurkščiausią Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo neblaivus. Taip veikdamas J. P. nevertino savo veiksmais keliamo pavojaus kitų asmenų saugumui ar net gyvybei, elgėsi tik paisydamas savo asmeninių interesų, kurie be kita ko buvo susiję su vykimu namo iš (duomenys neskelbtini), sumenkindamas visuomenės interesus į saugią aplinką. Teismas, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, juo labiau darbinės veiklos aspektu, kuri egzistavo ir administracinio nusižengimo darymo metu, kurios būtų pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16972-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
netenkinti J. P. skundo, Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16972-2024, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.