Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini) faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) teistam: 1) 2019-03-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 2 d., 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2) 2019-05-14 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 154 str. 2 d., 200 MGL dydžio bauda. 2020-01-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi subendrintos pagal 2019-03-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir pagal 2019-05-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 200 MGL dydžio bauda, pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., teistumas neišnykęs, priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas apie pareigą pagal (duomenys neskelbtini) patvirtiną taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui - (duomenys neskelbtini) po 160 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-01-01 iki sūnaus pilnametystės, nuo 2019 m. balandžio mėnesio mokėdamas ne visą sumą sūnui R. B. išlaikyti, nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio nemokėdamas iš viso lėšų, nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2020 m. gegužės mėnesio mokėdamas ne visą sumą, taip vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti;

be to jis, laikotarpiu nuo 2019-12-29 iki 2020-11-06 tyčia, naudodamas psichinę prievartą, t.y., banko pavedimuose į nukentėjusiosios I. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje (duomenys neskelbtini),

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2020-01-19 21:52 val., prisijungdamas internetu iš (duomenys neskelbtini)

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2020-05-21 21:15 val., prisijungdamas internetu iš (duomenys neskelbtini), taip sukurdamas bauginančią atmosferą, sukeldamas baimę, stresą, nerimą, nesaugumo, gresiančio pavojaus jausmą, sistemingai baugino nukentėjusiuosius I. P. ir A. P..

Dėl vengimo išlaikyti vaiką

2020-12-10 gauta informacija iš antstolio R. K., kad 2020-12-01 vaiko išlaikymui G. B. skolingas 39,70 eurus. Iš pateiktos lentelės matyti, kad skolininkas 2020 lapkritį sumokėjo 1592,40 eurus (2 t., b. l. 72-74);

2020-05-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateikta pažyma apie įsiskolinimą dėl išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, kurioje nurodyta, kad R. B. išmokėjo 689,40 eurų (2 t., b. l. 79-81).

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai – įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai – gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).

Taip pat G. B. padarė 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Nukentėjusiųjų pareiškimas, bankų pateikta informacija, nukentėjusiosios pateikta papildoma informacija, informacija iš (duomenys neskelbtini), informacija apie IP adresus ir jų priklausomybę, ekspertizės aktas ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, bei teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusiųjų parodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad atlikdamas banko pavedimus į I. P. priklausančią banko sąskaitą ir jose nurodydamas žeminančius, žeidžiančius ir psichologiškai traumuojančio pobūdžio prierašus, bei patalpindamas po www.etaplius.lt publikuotais straipsniais komentarus G. B. sistemingai baugino nukentėjusiuosius. Šie G. B. veiksmai trukę ilgą laiką ir kėlę bauginančią atmosferą, vertė nukentėjusiuosius nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą, bijojo ir nežinojo ko laukti iš šitokių G. B. veiksmų. Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata ir gyvybė. Objektyvioji pusė pasireiškė psichinės prievartos naudojimu, sistemingai bauginant nukentėjusiuosius. G. B. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

G. B. padarytose veikose nėra subjektyvinės pusės požymių, t. y. kaltės, nes G. B. dėl esamo psichikos sutrikimo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Dėl esamo psichikos sutrikimo šiuo metu G. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti.

2020-02-17 (duomenys neskelbtini) nutartis skirti G. B. teismo psichiatrinę ekspertizę. (6 t., b. l. 129-131).

2020-06-02 (duomenys neskelbtini) nutartis skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę G. B.. (6 t., b. l. 179-181).

2020-10-29 gautas raštas iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus, kuriame nurodoma, kad G. B. atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu G. B. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - kliedesiniu sutrikimu (F22.0). Baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu G. B. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. B. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. G. B. įtariamas nusikaltimų padarymu, serga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra kritiškas, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas, jam reikalingas gydymas. Todėl remiantis LR BPK 141 str. 2 d., prašo skubiai kreiptis į teismą dėl jo patalpinimo į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki įvyks teismas dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo. Teismo nutartį prašo skubiai atsiųsti į Utenos ekspertinį skyrių (7 t., b. l. 116).

2020-12-17 gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės aktas Nr.75U-II54/2020, kuriame nurodoma, kad G. B. Baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - kliedesiniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu G. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Įtariamajam G. B. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL). Įtariamasis G. B. negali būti apklausiamas, negali duoti parodymų, negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. (7 t., b. l. 143-147).

Ekspertė J. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina komisijos pateiktą išvadą, jog baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu G. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės metu ir šiuo metu jis serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu. Negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduotas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, bendrojo stebėjimo sąlygomis, t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertizės akte, pašalinus padangų pjaustymo aplinkybę, išvada nesikeistų. Kadangi ne jie vieni stebėjo ir tyrė G. B.. Jam ankščiau jau buvo atlikta ambulatorinė ekspertizė kitoje byloje. Tada taip pat buvo stebėtas mąstymo nenuoseklumas, įtarti santykio kliedesiai. Atliktas psichologinis tyrimas konstatavo mąstymo sutrikimus ir apibendrinimo lygio netolygumą, nenuoseklumą, analogiškumą, daugiaplaniškumą. Kitus požymius būdingus šiam kliedesiniam sutrikimui. Ekspertams, kurie stebėjo jį iki 2020 m. kovo mėnesį, kilo įtarimų dėl lėtinio psichikos sutrikimo, Todėl jis buvo pasiųstas pas juos stacionariam stebėjimui, stacionariniam ištyrimui. Išvadoje nurodė, kad G. B. reikalingas priverstinis medicininis gydymas, kadangi jis yra socialiai pavojingas. Tą pavojingumą nurodo tai, kad jis vykdo baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Ekspertinio stebėjimo ir tyrimo metu jis buvo įtarus, ne atviras, ginybiškas, nebuvo atvirai išsisakantis savo išgyvenimus, neigė išgyvenimus, stebėjo liguistų simptomų slėpimą. Nebuvo pilnai kritiškas savo veiksmams, neigė ir savaip interpretavo elgesį. Be to jis nei karto nebuvo gydytas, stebėtas psichiatro. Todėl komisija jam rekomendavo stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Įvertino ir pačio nusikaltimo pobūdį, kadangi buvo grasinimai prieš asmenį, pasisakymai. Dėl minimų supjaustytų padangų, norėtų pasakyti, kad vienu metu buvo atliktos dvi ekspertizės ir paprasčiausiai galėjo būti techninė klaida, bet tai ne esminis faktorius. Jie naudojosi visa jiems pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir juos vertino kaip objektyvius duomenis, kuriuos jiems pateikė teismas ir jie tos informacijos netikrino, tai ne jų kompetencijos klausimas. Jie turėjo kitą bylą ir galėjo cituoti kitos bylos visą aktą. Kliedesiai vystėsi ir jie įgijo sisteminį pobūdį, tas rodo, kad liga jau yra pažengusi. Pripažįsta, kad apie padangų pjaustymą neturėjo būti ir tai yra techninė klaida. Ankščiau jam sutrikimai nebuvo nustatyti, nes ne specialistams elgesys net nekelia įtarimo. Ne specialistui, paprastam žmogui ligos požymiai gali būti nepastebimi. Jie sprendė iš daugybės duomenų, iš plačiai pateiktos medžiagos. Paprastas žmogus gali matyti vienpusiškai tik tam tikroje situacijoje, kur neišryškėtų elgesio keistumai, kas keltų įtarimus dėl psichikos būsenos pilnavertiškumo. Jiems įtarimą kėlė pakartotinos, nuolatinės, atkaklios veikos. Teistas ne pirmą kartą, išvadų iš to nepadarė. Eina nuolatinis liguistas nekoreguojamas elgesys, kadangi nebuvo gydomas. Jie turėjo ne vieną bylą ir liudytojų parodymus, ir vaikų teisių atstovus ir pareigūnus. Buvo jo paties liguistų pasisakymų ir minčių, kurios jiems leido konstatuoti šį psichikos sutrikimą. Atliekant ekspertizę, nėra vertinami vien liudytojų parodymai. Vertinama visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, turima medicininė dokumentacija, vertinami ankstesnės ambulatorinės ekspertizės duomenys, atlikti psichologiniai tyrimai, stebėjimo rezultatai pačiame skyriuje. Vertinama visuma ir eilė faktų ir visokių ankščiau atliktų tyrimų. Sunku pasakyti ar liga yra paveldima ar įgyjama. Gydymo eigoje yra galima ilgesnė ar trumpesnė remisija. Viskas priklauso nuo asmens pasidavimo ligai, nuo kritikos, kadangi jis nėra kritiškas savo būsenai, nepripažįsta šio sutrikimo. Ambulatorinėmis sąlygomis nelabai rekomenduotinas jam gydymas, nes vargu ar jis vartotų vaistus, galbūt toliau tęstųsi visa ši veika. Šiai dienai jam reikalingas stacionarus gydymas. Visi psichikos sutrikimai negydomi gali progresuoti. Numatyti psichikos sutrikimą turinčio asmens veiksmus prognozuoti yra neįmanoma, nežinoma kaip jis pasielgs vienoje ar kitoje situacijoje. Negydant liga progresuoja ir gali būti dar liūdnesnės pasekmės. G. B. yra pavojingas visuomenei, nes serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl savo išvadoje ir rekomendavo priverstinį stacionarų gydymą, kadangi jo veiksmai nėra prognozuojami. Jis socialiai pavojingas, nes vykdomos nuolatinės baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos. Išlaikymo nemokėjimas susijęs su tuo, kad G. B. buvo ginybiškas, jiems motyvavo tuo, kad tuo metu neturėjo pinigų. Akcentavo, kad nuo 2016 metų niekur nedirbo, tai irgi rodo tam tikrą valios sutrikimą, kryptingos produktyvios veiklos stoką. Tas irgi pasisako už ligą. Darbingumo kritimas, interesų kritimas jiems taip pat kėlė įtarimų dėl psichikos sutrikimų. Akte daugiau jokių techninių klaidų nėra. Dėl darbo 2016 metais vadovavosi pačio G. B. apklausos parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Grubių mąstymo sutrikimų eiliniai žmonės gali nepastebėti, nes jie buvo nustatyti specializuotų testų metu. Iš aprašomosios dalies pašalinus aplinkybę, kad buvo pjaustomos automobilio padangos, ekspertų išvada dėl to nesikeis.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, G. B. pripažįstamas nepakaltinamu.

Pagal BK 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išvadas, jog G. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu. Dėl šio psichikos sutrikimo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu jis negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, teisiamojo posėdžio metu eksperto duotus paaiškinimus, sprendžia, kad G. B. negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas, nes yra pripažintinas nepakaltinamu. Jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (BPK 403 str. 2 d. 1 p., BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 2 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Nukentėjusiųjų I. P. ir A. P. atstovė advokatė D. Balčiūnienė byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam R. B., 2 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai I. P. ir 600 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam A. P. atlyginimo. Taip pat prašo civiline atsakove į bylą įtraukti kaltinamojo G. B. motiną B. B. ir visą prašomą neturtinę žalą priteisti iš B. B. (7 t., b. l. 193-196). Ieškinyje nurodė, kad G. B. visą laiką gyveno su motina B. B.. B. B. kartu su sūnumi G. B. aktyviai dalyvavo ir pastarąjį skatino kelti nuolatines pretenzijas I. P. ir A. P. dėl bendravimo su sūnumi R. B., to pasekoje G. B. padarė eilę nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų atžvilgiu, už kurias buvo nuteistas. Po teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo G. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas pradėtas (duomenys neskelbtini) (dėl BK 145 str. 2 d., 154 str. 2 d. numatytų veikų). Šioje byloje nagrinėjamos veikos yra G. B. neteisėto elgesio tęsinys. G. B. motina B. B. nuolat bendraudama su sūnumi, neabejotinai matė jo psichinę būklę ir elgesį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jį kontroliuoti, nesikreipė į gydymo įstaigas, nesiėmė priemonių, kad jis būtų pripažintas neveiksniu. Dėl to už G. B. padarytą žalą yra atsakinga B. B., kuri įtrauktina į bylą civiline atsakove. Byloje nagrinėjami G. B. veiksmai tęsėsi nuolat, pakankamai ilgą laiką, nukentėjusiesiems I. P. ir A. P. padarė neigiamą psichinį poveikį, nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, gyveno nuolatinėje įtampoje, nuolat viešojoje erdvėje atsirandantys šmeižikiško, bauginančio pobūdžio kaltinamojo komentarai darė neigiamą įtaką nukentėjusiųjų gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Kaltinamojo veiksmai sudaro ištisą neteisėto elgesio grandinę, siekiant vieningo tikslo pažeminti, apšmeižti, įbauginti nukentėjusiuosius. Nepilnametis nukentėjusiosios I. P. ir G. B. sūnus R. B., labai išgyveno tėvo persekiojimą, sūnų teko vesti pas psichologus ir psichiatrus, dėl G. B. veiksmų vaikui ir I. P. nebuvo įmanoma normaliai gyventi, po tokių išgyvenimų ir psichologinės traumos vaikui sunku teigiamai galvoti apie tėvą. Negana to, tėvas vaikui teiktiną išlaikymą pavertė terorizavimo priemone - pervesdamas po kelis eurus kiekvieną pavedimą palydėdavo žeminančiais, bauginančiais įrašais pavedimuose. I. P., kaip vaiko motina, labai išgyvena dėl susiklosčiusios situacijos, prievolę išlaikyti sūnų vykdė ir už save, ir už G. B.. G. B. vartojami teiginiai, vadinant nukentėjusiuosius (duomenys neskelbtini) ir pan., yra itin žeminantys, nes liečia nukentėjusiųjų asmenis ir jų asmeninį gyvenimą, bei bauginantys, sukeliantys nuolatinę psichologinę įtampą dėl neprognozuojamo, sociopatiško G. B. elgesio. G. B. žeminančiuose komentaruose naudojo I. P. nuotrauką, viešino jos vardą ir pavardę. G. B. motina V. B. buvo nekritiška sūnaus veiksmams, skatino jo elgesį, nesuvokė, kad būtent dėl G. B. elgesio nevyksta bendravimas su vaiku, kad jis savo elgesiu daro žalą vaikui, pyktį liejo nukentėjusiųjų atžvilgiu. G. B. neteisėtas veikimas nukentėjusiųjų atžvilgiu darėsi vis intensyvesnis, vis agresyvesni komentarai. G. B. komentarų internete gausa rodo tikslą kuo plačiau viešai paskleisti nukentėjusiuosius žeminančias žinias, sumenkinti jų autoritetą ir jiems padaryti kuo didesnę žalą. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą, asmens garbė ir orumas turi būti ginami nuo nepagrįsto, perdėto, užgaulaus puolimo, įskaitant ir patirtos neturtinės žalos atlyginimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako, tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu; antrojoje šio straipsnio dalyje nustatyta, jeigu žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens; šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad asmens, pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje dėl psichikos sutrikimo, padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais; ketvirtojoje straipsnio dalyje nustatyta, jog jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

G. B. įstatymo uždraustų pavojingų veikų padarymo metu nebuvo apribotas jo veiksnumas, tačiau dėl psichikos sutrikimo nesuprasdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti, tai yra, nepakaltinamumo būsenoje, jis už savo veiksmais padarytą žalą neatsako.

Civilinė atsakovė B. B. tiek savo pateiktame rašytiniame paaiškinime (8 t., b. l. 106-107), tiek teisme paaiškino, kad G. B. pas ją negyveno, tik trumpam laikui buvo deklaravęs gyvenamąją vietą pas ją, kad galėtų gauti visą jam siunčiamą korespondenciją. Yra deklaruotas (duomenys neskelbtini) ir joje dirba. Teismui pateikė duomenis apie savo darbovietę ir gaunamas pajamas. Ji nėra pastebėjusi, kad sūnus gali sirgti psichines liga, nes niekur nesigydė, nesikreipė į gydymo įstaigą. Byloje esantys duomenys patvirtina B. B. nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. B. ilgą laiką gyveno ir dirbo užsienio valstybėje, (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis į jokią gydymo įstaigą dėl psichikos sutrikimų nesikreipė ir niekada nebuvo gydomas. Teisme apklausta ekspertė psichiatrė paaiškino, kad ne specialistui sunku suprasti, kad kitas asmuo, net ir kartu gyvenantis, serga psichikos liga. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad civilinė atsakovė – G. B. motina B. B. žinojo apie G. B. psichikos būklę ir nesiėmė priemonių, kad jis būtų pripažintas neveiksniu, todėl B. B. negali būti laikoma atsakinga už G. B. padarytą žalą. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiųjų atstovės advokatės D. Balčiūnienės civilinis ieškinys atmestinas.

Kadangi G. B. pripažįstamas nepakaltinamu, nukentėjusiųjų I. P. ir A. P. patirtos išlaidos juos atstovavusio advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Teismo nutartimi G. B. buvo taikoma procesinės prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Ši procesinės prievartos priemonė paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: vokas su 3 vnt. kompaktinių diskų – paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313, 318, 401, 403 str. 1 d. 1 p., teismas,-

nutaria:

pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, G. B. padarė būdamas nepakaltinamas.

G. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikos priežiūros įstaigoje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Procesinės prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą G. B. taikyti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų I. P., A. P. atstovės advokatės D. Balčiūnienės pateiktą civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiesiems I. P. ir A. P. jų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepriteisti.

Dokumentus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: voką su 3 vnt. kompaktinių diskų – palikti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.