- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- 1S-75-354/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01169-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Advokatai
- Simona Vaičiulytė-Gavorskienė, Simona Vaičiulytė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. B. ir jo gynėjos advokatės Simonos Vaičiulytės-Gavorskienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria, tenkinus VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą, G. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi pripažinta, kad G. B., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, ir nutarta taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
2. Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi G. B. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą.
3. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi pratęsė G. B. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.
Šalies argumentai
4. Asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – G. B. ir jo gynėja advokatė Simona Vaičiulytė-Gavorskienė Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą bei panaikinti G. B. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Skundu taip pat prašoma išreikalauti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) I. P. advokatės D. B. raštą.
4.1. Skunde nurodoma, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktame G. B. psichikos būklės įvertinimo akte (toliau – ir aktas) pateikiamos neišsamios, neteisingos faktinės aplinkybės apie G. B., jo santykius su I. P., šių santykių eigą. Akte teigiama, kad G. B. turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) specialybę, tačiau nenurodyta, kad jis yra įgijęs ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Akte klaidingai teigiama, jog I. P. buvo (duomenys neskelbtini) G. B. (duomenys neskelbtini), kad jie kartu gyveno tik iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m.), po to (duomenys neskelbtini) ir prasidėjo teisminiai procesai, taip netiesiogiai formuojant įspūdį, kad būtent šie faktoriai lėmė ligos išsivystymą ir kad liga trunka labai ilgą laiką. I. P. nebuvo (duomenys neskelbtini) G. B. (duomenys neskelbtini), su ja G. B. gyveno ne iki (duomenys neskelbtini), o iki (duomenys neskelbtini) m., teisminiai ginčai prasidėjo ne iš karto po (duomenys neskelbtini), o tik maždaug (duomenys neskelbtini) m., kai (duomenys neskelbtini) pradėjo riboti G. B. (duomenys neskelbtini). Psichiatrinėje anamnezėje, G. B. ir jo gynėjos nuomone, turi būti pateikta tiksli ir detali informacija apie pacientą. VšĮ (duomenys neskelbtini) nenustačius tikslių duomenų apie G. B., jo santykius su I. P., išvados apie jo (G. B.) ligos eigą, būklės nepagerėjimą ir pan. negali būti laikomos tiksliomis ir teisingomis.
4.2. Pasak skundo autorių, VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktame akte išvada apie G. B. socialinį pavojingumą padaryta remiantis išimtinai I. P. advokatės D. B. pateiktu raštu gydymo įstaigai apie, neva, besitęsiantį konfliktą tarp šalių. Apylinkės teismas atmetė G. B. gynėjos prašymą dėl šio rašto išreikalavimo, taip užkirsdamas kelią teisingam bylos išnagrinėjimui, be to, G. B. buvo užkirstas kelias efektyviai pasinaudoti savo teisių gynyba: nežinodamas rašto, kuriuo didele dalimi grindžiamos medikų išvados apie jo socialinį pavojingumą, turinio, G. B. neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų, kad I. P. advokatės rašte aprašytas besitęsiantis konfliktas, iš kurio medikai kildina jo pavojingumą, iš tiesų neegzistuoja.
4.3. Skunde teigiama, kad G. B. po priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo su I. P. nebendravo, neieškojo jokių ryšių, net asmeniškai nedalyvavo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo patrauktas (duomenys neskelbtini), posėdžiuose, neskundė šioje byloje priimto teismo sprendimo. G. B. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), o ryšius su (duomenys neskelbtini) mėgina atkurti itin atsargiai – per atstovę raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įstaigas, kad įgyvendintų savo, (duomenys neskelbtini), ir kartu turėtų galimybę vykdyti savo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). G. B. per atstovę kreipėsi ir į (duomenys neskelbtini) dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vykdymo galimybių. I. P. (po mėginimų organizuoti G. B. ir (duomenys neskelbtini) atsisakius vykdyti šį teismo sprendimą, G. B. jokių priemonių dėl šios situacijos nesiėmė, t. y. dėl to jokio konflikto, teisminio ginčo ar pan. nekilo. Todėl, pasak skundo autorių, yra pagrindo teigti, kad išvadą apie G. B. psichikos būklę parengę specialistai buvo suklaidinti netikslios, neteisingos, galimai melagingos informacijos, nurodytos I. P. advokatės rašte, kas lėmė neteisingos ir nepagrįstos išvados pateikimą, o teismui tokia išvada pasirėmus – ir neteisingą teismo sprendimą.
4.4. Ambulatorinis stebėjimas G. B. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), todėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo klausimas turėjo būti išspręstas per 6 mėnesius, t. y. dar 2022 m. (duomenys neskelbtini) mėn. Apylinkės teismas šio termino pradžia pasirinko VšĮ (duomenys neskelbtini) nurodytą datą, kai G. B. jų įstaigoje pradėjo lankytis, t. y. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdis įvyko (duomenys neskelbtini), todėl, orientuodamasis į terminus bei laikydamasis formalios pozicijos, jog netikėti gydytojais nėra pagrindo, apylinkės teismas netenkino jokių G. B. gynėjos prašymų – nei dėl I. P. advokatės rašto išreikalavimo, nei dėl iškvietimo į teismo posėdį visų išvadą pasirašiusių specialistų ir G. B. artimųjų. Kaip nurodoma skunde, šie prašymai nebuvo savitiksliai. Byloje dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė pripažino, kad jai nėra žinoma, kam, kada, kokiomis aplinkybėmis G. B. grasino, nors pastarasis, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad jokio grasinimo komisijos posėdyje neišsakė. Kadangi ši aplinkybė Psichikos būklės įvertinimo akte įvardinta, kaip viena iš indikacijų, rodanti G. B. pavojingumą, turėjo būti tiriama, kokiu pagrindu ji buvo nurodyta akte. Tuo tarpu G. B. artimųjų apklausa buvo siekiama, kad teismas išklausytų ne tik specialistų, bet ir asmenų, su kuriais G. B. nuolat bendrauja, nuomonę.
4.5. G. B. ir jo gynėjos nuomone, apylinkės teismui prioritetą suteikus ne teisingam, visapusiškam ir objektyviam klausimo išsprendimui, o terminų laikymuisi, faktiškai pasirėmus tik VšĮ (duomenys neskelbtini) išvada, didele dalimi pagrįsta I. P. raštu, o ne medicininiais duomenimis, netenkinus prašymų dėl papildomų įrodymų gavimo, ištyrimo (dokumento išreikalavimo, liudytojų apklausos), buvo priimtas skubotas, formalus ir nepagrįstas sprendimas apie tariamai išlikusį G. B. pavojingumą, kuris negali būti laikomas teisingu ir teisėtu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
6. Pagal BK 98 straipsnį asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tarp jų – ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
7. Iš bylos matyti, kad G. B. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl šio (duomenys neskelbtini) sutrikimo jis buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) jam taikomas ambulatorinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 177). Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo G. B., pagrįstai vadovavosi VšĮ (duomenys neskelbtini) komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) G. B. psichikos būklės įvertinimo aktu, kuriame nurodoma, kad jo (G. B.) mąstymas (duomenys neskelbtini), fiksuotas santykiuose su (duomenys neskelbtini); nenoriai kalba apie jam inkriminuotas įvykių aplinkybes, ne visada logiškai vertina savo sveikatos būklę: tai teigia žinąs, kad jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), tai sako, kad teismas pripažino (duomenys neskelbtini). Epizodiškai reikalauja nukreipti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą neįgalumui nustatyti. Neatviras, manipuliatyvus. Nors žadėjo neieškoti kontakto su (duomenys neskelbtini), kad nebūtų žalos (duomenys neskelbtini) ir vėl nekiltų konfliktų su (duomenys neskelbtini), ir nors tikina su ja nepalaikąs jokių santykių, tačiau turi advokatę, kuri, pasak G. B., mėgina padėti vykdyti teismo sprendimą (duomenys neskelbtini). Apie įgaliojimus advokatei kalba neaiškiai – „susipažįsta su raštais, įstatymais“. Linkęs kaltinti tiek kitus asmenis, tiek institucijas (net grasinti). Formaliai gydytis sutinka, tačiau savo būsenai ir elgesiui nekritiškas. Nėra kritikos ir įvykdytos veikos atžvilgiu. Todėl Komisija sprendė, kad išlieka rizika socialiniam pavojingumui ir rekomendavo pratęsti G. B. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (8 t., b. l. 177). Šios sveikatos priežiūros įstaigos atstovė E. N. (viena iš Komisijos narių bei G. B. gydanti gydytoja) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo posėdyje sutiko su Komisijos aktu dėl G. B. psichikos būklės įvertinimo. Ji teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad G. B. psichikos sveikatos būklė nepagerėjo, jis nėra pasveikęs, jo socialinis pavojingumas išlieka. Pagal atstovės paaiškinimus, G. B. kaltina (duomenys neskelbtini) I. P., kad ši žaloja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę G. B. išsakė asmeniškai E. N., kaip jį gydančiai gydytojai, pokalbio metu. Kaip nurodė sveikatos priežiūros atstovė, G. B. jai sakęs, jog (duomenys neskelbtini) numatyta, kad jis atkurtų (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), bet jam vis tiek neleidžia. Sveikatos priežiūros įstaigos atstovė patvirtino, kad G. B. buvo nurodęs, jog neieškos kontaktų su (duomenys neskelbtini), kad vėl nekiltų konfliktų su (duomenys neskelbtini), tikino nebendraujantis su I. P., tačiau, kita vertus, nors pats asmeniškai su ja ir nebendrauja, tačiau turi advokatę, kuri, G. B. žodžiais tariant, „viską daro“. Dėl to buvo padaryta išvada, kad G. B. vis dar negali atsiriboti nuo santykių su (duomenys neskelbtini) I. P. ir toliau išlieka fiksuotas šiuose santykiuose. Iš sveikatos priežiūros atstovės paaiškinimų taip pat matyti, kad G. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų blogai nesijaučia, nejaučia gėdos. Jis pripažino, jog kažką darė ne taip, tačiau kritiškai savo veiksmų nevertina, laiko save teisiu, nors teismas yra pripažinęs, kad elgėsi nusikalstamai. Kaip nurodė E. N. , jai asmeniškai G. B. yra sakęs, jog „geriau R., negu kalėjimas“. Savo sveikatos būklę G. B. vertina ne visada logiškai: vieną kartą sako žinąs, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini), kitą kartą nurodo, jog nustatyta kita diagnozė. Taigi, iš viso to, kas išdėstyta, seka, kad tiek Komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti G. B. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės G. B. tolesnio taikymo, rėmėsi tiek Komisijos pateiktu G. B. psichikos būklės įvertinimo aktu bei sveikatos priežiūros įstaigos atstovės (Komisijos narės ir G. B. gydančios gydytojos) paaiškinimais, taip pat vertino G. B. nustatytą ligos diagnozę, gydymo dėl (duomenys neskelbtini) susirgimo istoriją, jo paties nekritišką požiūrį į savo susirgimą, būseną bei elgesį, atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Įvertinęs visus šiuos duomenis, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas G. B. turi būti pratęstas.
8. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad G. B. psichinės būklės įvertinimo akto išvados dėl G. B. nepagerėjusios psichinės būklės ir išliekančios socialinio pavojingumo rizikos didžiąja dalimi grindžiamos VšĮ (duomenys neskelbtini) I. P. advokatės pateiktu raštu apie besitęsiančią konfliktinę situaciją tarp G. B. ir I. P.. Apylinkės teismo posėdyje šios sveikatos priežiūros įstaigos atstovė nurodė apie tokį gautą raštą, tačiau šiuo atveju išvada apie G. B. socialinį pavojingumą, įvertinus sveikatos priežiūros atstovės paaiškinimus, buvo grindžiama ne vien tik šiuo raštu, bet ir paties G. B. stebėjimo rezultatais, objektyvia jo psichikos sveikatos būkle, paties G. B. ambulatorinio stebėjimo metu gydančiai gydytojai išsakytais teiginiais, kaltinant (duomenys neskelbtini) I. P. dėl (duomenys neskelbtini), siekio paversti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taip pat paties G. B. nurodytomis aplinkybėmis, kad jam neleidžia atstatyti (duomenys neskelbtini) ir kad jis (G. B.) turi jo interesus atstovaujančią advokatę, kuri, pasak G. B., „viską daro“. Ir nors skunde teigiama, kad G. B. vengia bet kokių konfliktų su I. P., o jam atstovaujanti advokatė teikia paklausimus G. B. ir I. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įstaigoms, įgyvendindama G. B., kaip (duomenys neskelbtini), siekiančio (duomenys neskelbtini), teises, tačiau, įvertinus G. B. ambulatorinio stebėjimo rezultatus, jo pasisakymus, taip pat G. B. diagnozuoto (duomenys neskelbtini) sutrikimo pobūdį, kuris pagal bylos duomenis ir sveikatos priežiūros atstovės paaiškinimus pasireiškia siauroje srityje – (duomenys neskelbtini), buvo padaryta pagrįsta išvada apie vis dar išliekantį G. B. socialinį pavojingumą. Tokiu būdu, apylinkės teismas, pripažinęs, jog G. B. psichikos būklės įvertinimo aktas grindžiamas ne vien tik nurodytu raštu, o ambulatorinio stebėjimo metu surinktų duomenų visuma, pagrįstai netenkino G. B. gynėjos prašymo dėl nurodyto VšĮ (duomenys neskelbtini) I. P. advokatės pateikto rašto išreikalavimo. Skundu prašoma, kad nurodytą raštą iš sveikatos priežiūros įstaigos išreikalautų apygardos teismas, tačiau šis prašymas netenkinamas, nes, minėta, išvada apie išliekantį G. B. socialinį pavojingumą padaryta įvertinus visumą duomenų, gautų asmens ambulatorinio stebėjimo metu, ir šių duomenų pakanka tam, kad būtų galima spręsti dėl tolesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo G. B. būtinumo. Atmestini ir skundo teiginiai, kad apylinkės teismas, netenkinęs prašymo dėl anksčiau nurodyto dokumento išreikalavimo, pažeidė G. B. teisę į gynybą. Dėl pareikšto prašymo teismas nusprendė rungtyniškai vykusiame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo G. B. ir jo gynėja, prieš tai išklausęs visų proceso dalyvių nuomonių, prašymas atmestas motyvuota protokoline nutartimi.
9. Apylinkės teismas pagrįstai netenkino ir G. B. gynėjos prašymų iškviesti į teismo posėdį ir apklausti visus Psichikos būklės įvertinimo aktą pasirašiusius Komisijos narius bei G. B. artimuosius ((duomenys neskelbtini)). Kaip nurodyta Psichikos būklės įvertinimo akte, G. B. yra linkęs kaltinti tiek kitus asmenis, tiek institucijas (net grasinti). Nors apylinkės teismo posėdyje sveikatos priežiūros įstaigos atstovė ir negalėjo atsakyti į klausimą, kokius grasinimus ir kam G. B. išsakė (nurodė, jog atostogavo, o jai pačiai G. B. jokių pretenzijų neišsakė), tačiau iš Psichikos būklės įvertinimo akto matyti, jog pastaroji aplinkybė suformuluota abstrakčiai, kaip apibendrinantis asmens požiūris į supančią aplinką, nes kaltinamas ne konkretus asmuo ar konkreti institucija, o neapibrėžti asmenys ir institucijos. Duomenų, sukeliančių abejones dėl šių Psichikos būklės akte užfiksuotų aplinkybių teisingumo, skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta. Šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti ir apylinkės teismas jais vadovavosi pagrįstai. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, G. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas pasireiškia siauroje srityje – (duomenys neskelbtini); kitose srityse, kaip nurodė apylinkės teismo posėdyje sveikatos priežiūros įstaigos atstovė, G. B. elgiasi adekvačiai. Be to, pagal bylos duomenis ne specialistams ligos požymiai gali būti nepastebimi ir asmens elgesys gali net nesukelti įtarimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad G. B. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta tik trumpam laikui ir nuolat su artimaisiais ((duomenys neskelbtini)) nebendrauja, G. B. artimųjų apklausa sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo nebūtų buvusi tikslinga.
10. Aukštesnysis teismas nesutinka ir su skundo teiginiais, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) nenustačius teisingų ir tikslių duomenų apie G. B. (jo išsilavinimą), santykių su I. P. eigą (duomenys neskelbtini), teisminių ginčų pradžią), negali būti laikomos teisingomis ir Psichikos būklės įvertinimo akto išvados apie G. B. ligos eigą, būklės nepagerėjimą. Sveikatos priežiūros įstaigos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad anamnezėje, be kitų duomenų, yra nurodoma ir su asmeniu susijusi informacija, tačiau tik tokia ir tokios apimties, kurią nurodo pats pacientas; gydymo įstaiga pati tokios informacijos nerenka ir iš paciento jokių dokumentų nereikalauja. Taigi, skunde nurodyti netikslumai (kad G. B. yra įgijęs ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimą; I. P. nebuvo (duomenys neskelbtini) ir su ja G. B. (duomenys neskelbtini), o ilgiau – iki (duomenys neskelbtini) m.; teisminiai ginčai prasidėjo ne iš karto po (duomenys neskelbtini), o tik maždaug (duomenys neskelbtini) m., kai I. P. pradėjo (duomenys neskelbtini)) neturi įtakos išvadoms apie G. B. psichinės sveikatos būklę ir jo socialinį pavojingumą.
11. Pagal BK 98 straipsnio 6 dalį teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Kaip anksčiau nurodyta šioje nutartyje, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Priverčiamosios medicinos priemonės rūšis G. B. (iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis) buvo pakeista Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, tačiau VšĮ (duomenys neskelbtini) G. B. pradėtas stebėti (duomenys neskelbtini). VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas išnagrinėtas ir skundžiama nutartis priimta (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme nustatytas 6 mėnesių terminas spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo nebuvo pažeistas.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti G. B. dar reikalingas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nes G. B. psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, jis nepasveiko ir jo socialinis pavojingumas šiuo metu vis dar išlikęs. Todėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi pagrįstai pratęsė G. B. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. B. ir jo gynėjos advokatės Simonos Vaičiulytės-Gavorskienės skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.