- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-20
- Bylos Nr.
- 2K-695/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Vytautas Piesliakas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- E. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. J. nuteistas pagal BK 164 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams 11 mėnesių 11 dienų.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartis, kuria E. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. liepos mėnesio vengė pareigos mokėti alimentus, t.y. išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams G. J., gim. 1993 m., ir I. J., gim. 1995 m., kurie buvo priteisti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 2 d. nutarimu iki jų pilnametystės.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde E. J. prašo Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismai tinkamai neišsiaiškino reikšmingų bylos aplinkybių, t. y., ar kasatorius išlaikymą savo vaikams vengė mokėti tyčia, ar dėl objektyvių priežasčių. Vengimas išlaikyti vaikus, anot kasatoriaus, – vertinamasis kriterijus, priklausantis būtent nuo lėšų vaikams išlaikyti nemokėjimo priežasčių, kurių svarbumą sprendžia teismas. Kasatoriaus tvirtinimu, jis negali tinkamai pasirūpinti vaikais, nes pats gyvena vieno kambario bute, turi skolų, neturi darbo (Darbo birža jokio darbo jam nepasiūlė), be to, yra ligonis (serga opa ir hepatitu), todėl negali dirbti sunkaus darbo. Teigia, kad, atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, vaikams tikrai negalės padėti, nes pataisos namuose nėra apmokamo darbo, o tai reiškia, kad jo įsiskolinimas dar padidės ir bausmės tikslai pasiekti nebus. Kasatorius skunde žada kuo greičiau susirasti darbą ir pasirūpinti vaikais. Taip pat kasatorius mano, kad jam bausmė paskirta netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, nes, nepaisydamas to, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas nesivadovavo BK 59 ir 62 straipsniais bei skyrė neadekvačiai griežtą bausmę. Taip pat nepagrįstai jam paskirta bausmė subendrinta su dalimi bausmės, paskirtos kitu nuosprendžiu, nes, anot kasatoriaus, jis ją pilnai atliko. Tokiu būdu, kasatoriaus įsitikinimu, teismai pasunkino jo padėtį bei, nepaisydami Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių apsaugos konvencijos draudžiančių nuostatų, jį nubaudė antrą kartą. Faktas, kad žuvo jo vaikų motina, niekaip negalėjo įtakoti jo atsakomybės griežtumo, tačiau teismas šiuo faktu nepagrįstai rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat nepagrįstai teismas konstatavo, kad kasatoriaus padarytas nusikaltimas yra baigtas nuo 2004 m. liepos mėnesio, nes veikos baigtumas, kasatoriaus įsitikinimu, turi būti siejamas su nuosprendžio priėmimo momentu. Ši klaidinga teismo išvada taip pat lėmė griežtesnės bausmės jam skyrimą. Tokiu būdu teismai, anot kasatoriaus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos kasatoriaus teisės bei kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 164 straipsnį
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas.
BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog E. J. nuo 2004 m. liepos mėnesio vengė pareigos mokėti lėšas ir teikti kitą būtiną materialią paramą nepilnamečių vaikų išlaikymui. Kasatorius neginčija faktų, kad nuo teismo nuosprendyje nurodytos datos nemokėjo lėšų vaikams išlaikyti ir neteikė kitos būtinos materialinės paramos, tačiau teigia, jog taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aiškinosi šias aplinkybes ir nustatė, kad 2003 m. rugpjūčio 25 d., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, E. J. nuo 2003 m. rugsėjo 10 d. iki 2004 m. liepos 2 d. buvo darbo biržos įskaitoje. Teismas pašalino iš kaltinimo alimentų nemokėjimo laikotarpius, kai E. J. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, buvo darbo biržos įskaitoje, pripažinęs, kad išmokos nebuvo mokamos dėl pateisinamų priežasčių. Pagal vykdomosios bylos duomenis E. J. įsidarbino nuo 2004 m. liepos mėnesio ir sumokėjo alimentus už 4 mėnesius, nors pagal „SODROS“ duomenis buvo oficialiai įsidarbinęs ir gavo darbo užmokestį už 2004-06-14 – 2004-07-27 bei 2004-11-02 – 2005-09-20 laikotarpius. Teismai pagrįstai pripažino, kad nuo 2004 m. liepos mėnesio E. J. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, sudėtis, nes šis nusikaltimas gali pasireikšti faktišku pareigos išlaikyti vaikus nevykdymu ar vykdymu tik iš dalies. Teismai pagrįstai pripažino ir tai, kad E. J. vengė mokėti alimentus tyčia, nes jam buvo žinomos vengimo mokėti alimentus pasekmės, kadangi jis ne kartą buvo įspėtas dėl atsakomybės už alimentų nemokėjimą, be to, už šio nusikaltimo padarymą praeityje jau buvo teistas. Teismai aiškinosi ir aplinkybes dėl E. J. ligos, tačiau nustatė, kad nėra jokių duomenų apie sunkią jo sveikatos būklę. Teismas nenustatė E. J. veikoje nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, išdėstė motyvus, kodėl nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog vaikais nesirūpino ir kritiniu atveju po motinos mirties, nes ši aplinkybė nuosprendyje buvo nurodyta kaip asmenį charakterizuojantis faktas. Teismui skiriant bausmę, nebuvo pagrindo vadovautis BK 62 straipsnio nuostatomis, nes tam nebuvo įstatyme numatytų sąlygų. Teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nes E. J. praeityje ne kartą teistas, nusikaltimą padarė lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės metu. Kasatorius nepagrįstai mano, kad jis buvo atlikęs bausmę pagal 2001 m. gegužės 10 d. nuosprendį, nes iš bausmės atlikimo vietos jis buvo paleistas 2003 m. rugpjūčio 25 d. lygtinai, neatlikus 2 metų 8 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmės, o nusikaltimas pagal BK 164 straipsnį pripažintas padarytu nuo 2004 m. liepos mėnesio, nes tai yra trunkamoji veika, kuri tęsiasi iki nuosprendžio priėmimo. Bausmės dydis nustatytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, yra netgi mažesnis už sankcijos pagal BK 164 straipsnį vidurkį. Subendrindamas bausmes, teismas teisingai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, prie neatliktos bausmės pridėjo tik ketvirtadalį naujai paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. J. kasacinį skundą atmesti.