- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-299-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23001-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- V. E. A. M.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį bausme – 60 MGL dydžio (3 000,00 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė V. E. A. M. sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio (2 000,00 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, V. E. A. M. į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 11 d. 3.20 val. iki 2021 m. liepos 12 d. 9.55 val. (2 paros) ir laikyta, kad V. E. A. M. yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 4 MGL dydžio (200,00 Eur) baudos. Likusi nesumokėta 1 800 Eur dydžio bauda.
Nustatyta, jog likusią 36 MGL dydžio (1 800,00 Eur) baudą V. E. A. M. turi sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. E. A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2021 m. liepos 12 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. E. A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. E. A. M. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 11 d. apie 2 val. 50 min., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARKE-0400 (patikros sertifikato Nr. 1986719), jam buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. E. A. M. prašo iš dalies pakeisti 2021 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį. Sumažinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų. Nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio užvedimo raktelių ir automobilio registracijos dokumentų. Priteisti konfiskuotino automobilio vertės piniginę sumą- 250 Eur su PVM, pagal nustatytą automobilio vertę pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą. Leisti jam pasiimti iš automobilio priklausančius asmeninius daiktus: rūbus, kompiuterį, televizorių, viryklę ir kitus asmeninius daiktus.
2.1. Apeliantas nurodo, kad su bylos aplinkybėmis jis sutinka. Savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, pažada būti atidžiu vairuotoju, nekartoti tokių klaidų ir nevairuoti būnant neblaiviam. Pažymi, jog įvykio dieną, būdamas išgėręs jis nesiruošė niekur važiuoti, tačiau buvo užpultas nepažįstamos kompanijos asmenų, buvo apgadintas jo automobilis. Nurodo, kad įvykio dieną buvo susinervinęs, išsigandęs, streso būsenoje, be to buvo Lietuvoje, ne savo šalyje, nežinojo šalies įstatymų, nežinojo kam ir kur skambinti.
2.2. Dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laikotarpio apeliantas nurodo, kad supranta, kad jo pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, tačiau pažymi, jog praeityje nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka už analogiškus teisės pažeidimus, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl mano, kad uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti laikotarpis turėtų būti sumažintas iki 1 metų. Taip pat atkreipia dėmesį ir prašo teismo įvertinti tai, kad po šio įvykio, jis pats savo noru išklausė 4 val. kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos ir jam buvo išduotas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas.
2.3. Apelianto nuomone, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslas – užkirsti kelią jam toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendintas uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti transporto priemones ne ilgiau kaip 1 metų laikotarpiui. Prašo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, į jo teigiamą charakteristiką, kad nėra teistas, nėra turėjęs panašių įvykių nei piktybinių teisės pažeidimų.
2.4. Dėl transporto priemonės konfiskavimo pažymi, kad su šia nuosprendžio dalimi jis nesutinka. Jo nuomone, dalyje – dėl transporto priemonės konfiskavimo pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir neobjektyvu sprendimą. Pažymi, kad teisme prašė nekonfiskuoti jam priklausančios transporto priemonės. Nurodė aplinkybes, kad jis atvyko į Lietuvą šia transporto priemone, nes keliavo šiuo automobiliu per visas šalis. Atvykęs i Lietuvą apsistojo prie (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, kad teismui nurodė aplinkybes kaip atsitiko, kad vairavo būdamas neblaivus. Apelianto nuomone, teismas neįsigilino į jo situaciją, kad jau tikrai grėsė grėsmė, dėl ko jis buvo priverstas važiuoti.
2.5. Skunde nurodo, kad šis automobilis jam yra būtinybė, nes tai kemperio tipo gyvenamasis automobilis, tai yra jo vienintelė susisiekimo priemonė ir tuo pačiu gyvenamasis būstas, nes šiame automobilyje jis gyvena ir nakvoja, juo keliauja. Nurodo, kad teismui konfiskavus transporto priemonę, jis nebeturės kuo grįžti į namus. Apelianto nuomone, teismas konfiskuodamas transporto priemonę tuo pačiu konfiskavo ir jo namus. Be to, teismo prašo, kad leistų atsiimti iš transporto priemonės jam priklausančius daiktus: rūbus, kompiuterį, televizorių, viryklę ir kitus asmeninius daiktus.
2.6. Skunde nurodo, kad nors BK 72 straipsnio l dalyje ir yra numatytas turto konfiskavimas, tačiau jei turtas nekonfiskuojamas teismas gali paskirti konfiskuotino automobilio vertei piniginę sumą. Šiuo atveju, apelianto nuomone, automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingo viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, o geriau paskirti (priteisti) konfiskuotino automobilio vertei piniginę sumą, pagal nustatytą automobilio vertę – 250 Eur su PVM.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo V. E. A. M. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo V. E. A. M. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo klausimai, todėl jie nagrinėjant V. E. A. M. apeliacinį skundą plačiau neaptariami ir nevertinami. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas parinko tinkamas baudžiamojo poveikio priemones, pagrindo jas panaikinti ar švelninti nėra.
Dėl automobilio konfiskavimo
7. Apeliantas skunde prašo nekonfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis automobilis yra jo vienintelė susisiekimo priemonė ir tuo pačiu gyvenamasis būstas, arba priteisti iš jo pusę konfiskuojamo turto vertės pinigais.
7.1 Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl nustačius, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo V. E. A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, jog BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Be to, konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, jog įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas yra privalomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1173/2018), bei yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018).
7.2 Nagrinėjamu atveju V. E. A. M. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas). Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas, todėl įvykio metu V. E. A. M. vairuotas automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pastebėtina ir tai, jog automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018). Taigi, įvertinus bylos duomenis, neabejotina, kad V. E. A. M. priklausančios transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, t. y. šiuo atveju transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas ir šiuo atveju nelaikytinas neproporcinga priemone. Pastebėtina ir tai, kad šioje situacijoje visuomenės ir V. E. A. M. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui.
7.3 Aplinkybė, jog nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje neįmanoma padaryti be automobilio, nesudaro prielaidų netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio, nes tokios išlygos nėra numatyta nei BK 72 straipsnyje, nei BK 281¹ straipsnio nuostatuose. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje nurodyta, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Todėl, įvertinus bylos duomenis, neabejotina, kad V. E. A. M. priklausančios transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas ir šiuo atveju nelaikytina neproporcinga priemone.
7.4 Nepagrįstas apelianto prašymas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis priklausytų tretiesiems asmenis (ar kiti asmenys turėtų teisių į automobilį), ar kad jo nebūtų tikslinga konfiskuoti dėl kitų priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto prašymas konfiskuoti dalį automobilio vertės laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo.
8. Atsakant į skundo argumentus dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, pažymėtina, jog BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra aktualūs ir tuo atveju kai yra padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnyje, nes šis nusikaltimas taip pat yra susijęs su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu.
8.1. Apygardos teismas sprendžia, kad tiek paskiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios V. E. A. M. padaryto KET pažeidimo pavojingumą ir jo asmenybę. Pažymėtina, jog BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (vidurkis – 2 metai). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. E. A. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra neteistas (1 t., b. l. 111), dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir gailėjosi. Taigi, V. E. A. M. asmenybė vertinama teigiamai. Sprendžiant dėl V. E. A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, vertinama tai, jog V. E. A. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,26 promilės alkoholio, veika padaryta mieste, apie 2.50 val. Minėtos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog V. E. A. M. padaryta veika laikytina mažiau pavojinga dėl ko reiktų trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 2 metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, yra proporcingas ir adekvatus V. E. A. M. asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Pagrindo šį terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, nėra. Skunde nurodytos aplinkybės, kad V. E. A. M. kaltę dėl pažeidimo pripažino visiškai ir gailėjosi, nėra teistas, už analogiškus teisės pažeidimus nebuvo baustas administracine tvarka neturi galiojančių administracinių nuobaudų, savo noru išklausė 4 val. kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, nelaikytinos pakankamu pagrindu trumpinti teismo nustatytą terminą, kadangi, kaip minėta, nustatytas terminas atitinka šios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkį, o objektyvių duomenų, kurie rodytų akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino neproporcingumą, dėl ko minėtą terminą reikėtų trumpinti, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Pažymėtina, kad, apelianto keliama versija tai, kad įvykio dieną, būdamas išgėręs jis nesiruošė niekur važiuoti, tačiau buvo užpultas nepažįstamos kompanijos asmenų, buvo apgadintas jo automobilis, nežinojo kam ir kur skambinti ir tik todėl neblaivus vairavo transporto priemonę, atmestina kaip siekis išvengti atsakomybės. Be to, pats apeliantas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kokiu telefono numeriu galima išsikviesti policijos pagalbą jis žinojo (1 t., b. l. 136).
8.2. Atkreiptinas dėmesys, į, tai kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistajam V. E. A. M., nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-502/2011, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-85/2010). Apygardos teismo vertinimu, V. E. A. M. paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas neabejotinai turės taisomąjį poveikį apeliantui, nes padės jam suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus, jos vertę bei tokią teisę turinčio asmens atsakomybę.
9. Apeliantas skunde prašo leisti atsiimti iš transporto priemonės jam priklausančius daiktus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šis klausimas jau buvo spręstas ir rezoliucinėje dalyje pažymėta, kad V. E. A. M. asmeniniai daiktai, esantys paimtame automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintini V. E. A. M..
Dėl advokato darbo apmokėjimo
10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugsėjo 15 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš V. E. A. M. 99 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Vandos Laukevičienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
10.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
10.2. EŽTT (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti.
10.3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 21 d. nuosprendį apskundė nuteistasis V. E. A. M.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. E. A. M. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Vanda Laukevičienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo V. E. A. M. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad gynėjas apeliantui skirtas imperatyviais pagrindais, taip pat į nuteistojo turtinę ir socialinę padėtį (užsienio pilietis, niekur nedirbantis), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. E. A. M. apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. E. A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. E. A. M. nepriteisti.