Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-2103-230/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-12-04
Bylos Nr.: e2A-2103-230/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00446-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Izolda Nėnienė
Atsakovas: V. A.
Ieškovas: A. A.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankas, AB „Citadele“

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas

Civilinė byla Nr. e2A-2103-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00446-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui V. A., trečiajam asmeniui AB SEB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo ir pagal atsakovo V. A. priešieškinį ieškovei A. A., tretiesiems asmenims AB SEB bankas, AB „Citadele“ bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija byloje – Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. A. ieškinyje teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo V. A. santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, nepilnametės U. A. gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės nustatyti su motina A. A., priteisti iš atsakovo V. A. nepilnametės U. A. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, pervedant šias išmokas į A. A. nurodytą banko sąskaitą nuo 2016 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės, periodines išmokas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskirti A. A., priteisti iš atsakovo V. A. išlaikymo nepilnametės dukters U. A. įsiskolinimą nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., iš viso 5 400 Eur, padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą – po ½ dalį kiekvienam 19 028 Eur vertės trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 504 Eur vertės 0,4273 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 988 Eur vertės negyvenamosios patalpos – garažo bokso, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kitą 233 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti 2 000 Eur vertės automobilį, ieškovei priteisti 883,50 Eur piniginę kompensaciją, nustatyti, kad prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. gegužės 18 d. kredito sutartį vykdys A. A. ir V. A. solidariai sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas V. A. priešieškinyje teismo prašė nutraukti jo ir ieškovės A. A. santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti dukros U. A. gyvenamąją vietą su motina A. A., priteisti iš atsakovo V. A. nepilnametės dukros U. A. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį, mokamomis kas mėnesį iki dukros U. A. pilnametystės, nustatyti nepilnametės dukros U. A. ir tėvo V. A. bendravimo tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 233 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti 19 028 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), 504 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 988 Eur vertės garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1 200 Eur vertės automobilį, priteisti iš ieškovės A. A. atsakovo naudai 10 009,82 Eur piniginę kompensaciją, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo V. A. prievolę pagal atsakovo V. A. ir AB „Citadele“ bankas 2014 m. spalio 29 d. sudarytą American Express kredito kortelės sutartį, pagal kurią atsakovui V. A. buvo suteikta The American Express Gold kortelė su 1 013,67 Eur kredito limitu, po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės A. A. ir atsakovo V. A. prievolę AB SEB bankui pagal 2007 m. gegužės 18 d. kredito sutartį ir vėlesnį jos pakeitimą bendrąja solidaria prievole, po santuokos nutraukimo ieškovei A. A. palikti po santuokos sudarymo turėtą pavardę, atsakovui V. A. palikti iki santuokos ir santuokos metu turėtą pavardę, atmesti ieškovės A. A. ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė V. A. ir A. A. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei paliko santuokinę pavardę, o atsakovui jo pavardę, nustatė nepilnametės U. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. A., priteisė iš atsakovo V. A. išlaikymą nepilnametei dukrai U. A. periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. birželio 2 d. iki pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovo V. A. nepilnametei dukrai U. A. 2 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., nepilnametės dukros U. A. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės motinai A. A., nustatė V. A. bendravimo su nepilnamete dukra U. A. tvarką, priteisė A. A. ir V. A. po 1/2 dalį kiekvienam 19 028 Eur vertės 72,84 kv. m bendro ploto trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį kiekvienam 504 Eur vertės 4725356/427300000 dalių 0,4273 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį 988 Eur vertės 16,13 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – nebaigto statyti garažo bokso Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė A. A. asmeninėn nuosavybėn 233 Eur vertės 0,7700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė V. A. asmeninėn nuosavybėn automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo V. A. ieškovei A. A. 483,50 Eur kompensaciją, po santuokos nutraukimo pripažino atsakovo V. A. pagal jo ir AB „Citadele“ bankas 2014 m. spalio 29 d. sudarytą American Express kredito kortelės sutartį, pagal kurią atsakovui V. A. buvo suteikta The American Express Gold kortelė su 1 013,67 Eur kredito limitu, asmenine prievole, po santuokos nutraukimo pripažino, kad pagal su AB SEB banku 2007 m. gegužės 18 d. sudarytą kredito sutartį ir vėlesnį jos pakeitimą A. A. ir V. A. kreditoriui lieka atsakingi solidariai, po santuokos nutraukimo lėšas, esančias ieškovės A. A. ir atsakovo V. A. banko sąskaitose, paliko ieškovės ir atsakovo asmenine nuosavybe, kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo V. A. valstybei 837 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas pažymėjo, kad pagal nustatytą bendravimo su dukra tvarką, šalių nepilnametė dukra bus su ieškovu vasaros atostogų metu ne mažiau kaip tris savaites ir žiemos atostogų metu ne mažiau kaip vieną savaitę. Taigi šiuo laikotarpiu dukrą išlaikys atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes, į šalių paaiškinimus teisme, Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę, įvertinęs šalių nepilnametės dukros amžių, poreikius, teismas sprendė, kad 180 Eur išlaikymo dydis nepilnametei dukrai atitinka proporcingumo principą. Todėl iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai U. A. periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2016 m. birželio 2 d., iki U. A. pilnametystės.

5. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, teismas pažymėjo, kad atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad sūnus R. A. (dabar jau pilnametis) nuo ieškovės išvykimo, t. y. 2013 m. birželio mėn., iki 2015 m. pradžios gyveno kartu su atsakovu ir jis jį išlaikė. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir šalių sūnus R. A. bei pati ieškovė nurodžiusi, kad sūnus pas atsakovą gyveno iki pilnametystės. Šalių sūnus gimęs 1996 m. gruodžio 24 d., taigi jis pas atsakovą gyveno iki 2015 metų, todėl, teismo vertinimu, atsakovas tuo metu išlaikė sūnų ir juo rūpinosi, o ieškovė rūpinosi dukra U. A.. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kad vienu metu ieškovė rūpinosi ir išlaikė dukrą, o atsakovas – sūnų, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., kas sudaro 2 250 Eur (150 x 15).

6. Padalindamas sutuoktinių turtą, teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 19 028 Eur, 4725356/427300000 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 504 Eur, ir garažo boksas, esantį esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 988 Eur. Teismas sprendė, kad nėra aplinkybių, dėl kurių šis turtas negalėtų būti padalijamas natūra. Be to, ieškovė neturi jokio kito turto, su ieškove nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, šis turtas įgytas santuokos metu ir laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, todėl teismas ieškovei ir atsakovui priteisė po ½ minėto turto. Dėl kito tarp sutuoktinių dalintino turto ginčo nebuvo.

7. Teismas taip pat nustatė, kad pirkėjas už parduotą atsakovo V. A. paveldėtą butą 33 885,54 Eur pervedė AB SEB bankui pagal V. A. 2007 m. gegužės 18 d. sudarytą kredito sutartį. Butas buvo parduotas už 220 000 Lt (63 716,40 Eur) sumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir ieškovė pardavusi motinai priklausiusį namą gavo 27 500 Lt. Kadangi tuo metu šalys gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, todėl teismas laikė, kad ir ieškovė yra prisidėjusi prie bendro šeimos turto pagerinimo, be to, nėra įrodymų, kurie paneigtų, kad šie ieškovės gauti pinigai nebuvo išleisti šeimos interesams. Atsakovo nuomone, ieškovei 2013 metais išvykus į užsienį ji tokiu būdu visiškai nusišalino nuo paskolos ir mokesčių mokėjimo, todėl šios išlaidos turėtų būti priteistinos iš ieškovės. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutiko ir pažymėjo, kad šalys dėl abipusių nesutarimų negyveno kartu, o atsakovas toliau naudojosi butu ir jame gyveno, tuo tarpu ieškovė buvo priversta nuomotis būstą ir dėl to taip pat patyrė išlaidas. Teismas vertino ir tai, kad su ieškove buvo šalių nepilnametė dukra, kurios gyvenimo sąlygomis turėjo pasirūpinti iškovė, todėl teismui priteisus atsakovui iš ieškovės kompensaciją už jo asmeninių lėšų panaudojimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškovės A. A. ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo ir atmestas atsakovo V. A. priešieškinis dalyje dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo V. A. patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš V. A. nepilnametės dukros U. A. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį, mokamomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, A. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), V. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 4725356/427300000 dalių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš A. A. atsakovo V. A. naudai 10 009,82 Eur piniginę kompensaciją, atmesti ieškovės A. A. ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo V. A. priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas ir pažeidė dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo principus.

1.2. Teismas, priteisdamas šalių nepilnametei dukrai išlaikymą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo mėnesinės pajamos sudaro tik 592 Eur. Iš šių gaunamų pajamų atsakovas vienas sumoka bankui kas mėnesį po 130 Eur, AB Citadele bankui 10 Eur, patarnavimams ir buto išlaikymui 130 Eur, dukrai kas mėnesį po 150 Eur. Taigi pačiam atsakovui per mėnesį pragyvenimui lieka tik apie 170 Eur. Iš šios sumos dar reikia pirkti maistą, rūbus, degalus automobiliui, susimokėti už ryšio priemones ir paslaugas. Mokėti didesnį nei 150 Eur/mėn. išlaikymą atsakovas neturi jokios galimybės.

1.3. Ieškovės pajamos ženkliai didesnės (daugiau kaip tris kartus), tačiau teismas sprendime nepasisakė apie ieškovės finansinę padėtį, nenustatė ieškovės gaunamų pajamų dydžio, nevertino to fakto, kad ieškovė galimai specialiai nenurodė tų mėnesių pajamų, kai jos pajamos buvo ženkliai didesnės, kad ji slepia savo gaunamas pajamas. Be to, nors ieškovė teismo ir buvo įpareigota pateikti savo pajamas už 2016 metus, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu iš viso nepateikė duomenų apie 2016 m. kovo, balandžio mėnesius, pateikė tik dviejų savaičių pajamas už 2016 m. gegužės mėnesį. Ieškovės pateikti dokumentų vertimai yra netinkami įrodymai, kadangi buvo išverstas ne visas dokumento turinys, todėl teismas negalėjo vertinti duomenų ne lietuvių kalba, tačiau net ir iš išrašų turinio anglų kalba matyti, jog ieškovės pajamos aktualiu laikotarpiu buvo žymiai didesnės, nei ji teigia. Pažymi, kad ir pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu skirtingai nurodė savo pajamas.

1.4. Teismas negalėjo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo šalių dukrai laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-06-01, kadangi pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog dukra būdavo su atsakovu Lietuvoje jos vasaros atostogų metu, ja tuo metu rūpindavosi tik atsakovas. Tačiau teismas tik deklaratyviai suskaičiavo mėnesius per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-06-01 ir mėnesių skaičių padaugino iš 150 Eur, nevertindamas jokių kitų faktinių aplinkybių.

1.5. Teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, neatsižvelgė į tai, kad vien tik atsakovas visą laiką iš savo asmeninių lėšų vienas dengė/dengia kreditą pagal 2007-05-18 su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį, o ieškovė teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad niekada nemokėjo mėnesinių įmokų, neprisidėjo prie buto išlaikymo ir pan.

1.6. Teismui teiktame priešieškinyje atsakovas kėlė reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2013 m. birželio mėnesio atsakovas vienas rūpinosi turtu, vykdė/vykdo prievoles bankui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu šio reikalavimo neatsisakė, tačiau teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl šio reikalavimo iš viso nepasisakė, nors toks faktų konstatavimas yra reikšmingas sprendžiant turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo klausimus.

1.7. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad nemato aplinkybių, kodėl nekilnojamasis turtas negali būti padalijamas natūra. Šiuo atveju nėra jokios techninės galimybės natūra padalinti butą bei negyvenamąją patalpą-garažo boksą, kadangi bute yra vienas sanitarinis mazgas, vienas įėjimas, butas ketvirtame aukšte, atskiro įėjimo įrengimo galimybių nėra. Bendro naudojimo patalpų, atsižvelgus į šalių tarpusavio santykius, negali būti, kadangi konfliktai jau savaime taptų užprogramuoti. Analogiška situacija su garažo boksu, kurio plotas tik 16,13 kv. m, todėl nėra nei faktinės, nei techninės galimybės padalinti šį garažą po 1/2 dalį.

1.8. Ieškovė jau daugiau kaip 4 metus ginčo bute negyvena, gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą beveik negrįžta, ten turi draugą, todėl jos finansinių ir asmeninių interesų centras jau penkti metai yra ne Lietuvoje. Taigi visiškai neturi jokios įtakos bylai skundžiamo sprendimo argumentas, kad ieškovė šiuo metu neturi kito nekilnojamojo turto Lietuvoje. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu pati nurodė, kad jeigu butas atitektų atsakovui, ji sutinka gauti piniginę kompensaciją, kadangi ji nebegalėtų kartu su atsakovu gyventi padalintame bute (dėl konfliktiškų santykių ir pan.).

1.9. Teismas sprendime nenurodė, kaip nustatė tikrąją dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertę santuokos nutraukimo dieną.

1.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad visas santuokos metu įgytas turtas yra įgytas už bendras lėšas, ir nustatęs, kad atsakovas, pardavęs po motinos mirties paveldėtą butą, gavo 220 000 Lt (63 716,40 Eur) asmeninių lėšų, iš kurių 117 000 Lt (33 885,54 Eur) iš karto pervedė bankui dengiant pagal kredito sutartį prisiimtus įsipareigojimus, o likusi asmeninių lėšų dalis panaudota naujojo būsto pilnam įrengimui ir tolimesniam kredito mokėjimui, nepagrįstai konstatavo, kad kompensacija atsakovui iš ieškovės nepriteistina vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (t. y. nepriteista vien tik dėl šios priežasties). Ieškovės teiginiai dėl atsakovui perduotų 10 000 Lt ir 27 500 Lt nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nėra mokėjusi nei vienos įmokos bankui už nekilnojamąjį turtą ir šiuo metu nemoka įmokų.

1.11. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirsto ir šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas sąžiningai ir savalaikiai naudojosi jam suteiktomis teisėmis, nesiekė atidėti teismo posėdžių, nesiūlė atlikti nekilnojamojo turto vertinimo, ko pasėkoje buvo atidėtas teismo posėdis, tačiau vertinimo ataskaita taip ir nebuvo pateikta, be to, atsakovas laiku išsiuntė savo procesinius dokumentus kreditoriams, ko nepadarė ieškovė ir dėl ko vėliau buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas. Taigi visi šie ne nuo atsakovo valios priklausantys veiksmai lėmė, kad byloje atsakovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurios nebuvo net iš dalies atlygintos.

Atsiliepimas

9. Ieškovė A. A. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas, prašydamas mažinti išlaikymo dydį, nurodo savo patiriamas išlaidas, tačiau analogiškas išlaidas patiria ir ieškovė. Prievolė kreditoriui už įgytą nekilnojamąjį turtą yra solidari, dėl ko paskolą bankui mokės ne tik atsakovas, bet ir ieškovė. Kitos atsakovo patiriamos išlaidos nesudaro pagrindo mažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Atsakovas turi turto, yra sveikas, darbingas, gauna pastovais pajamas, jo sveikatos būklė leidžia dirbti daugiau ir gauti daugiau pajamų. Atsakovas neginčijo vaiko būtinųjų poreikių, kuriuos nurodė ieškovė, ir akcentavo vien savo poreikius. Atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų mokėjęs dukrai išlaikymą laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2016-06-01. Jis pripažino, kad šiuo laikotarpiu neteikė išlaikymo dukrai U. A., kas sudarė pagrindą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Butas, žemės sklypas ir garažas yra dalūs, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo netaikyti turto padalijimo natūra būdo. Ieškovė ir nepilnametė dukra neturi nuosavo būsto, užsienio valstybėje gyvena laikinai, siekdama užsidirbti lėšų pragyvenimui, todėl būsto priteisimas vienam atsakovui pažeistų tiek ieškovės, tiek vaiko interesus. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis buto įgijimui panaudojo savo asmenines lėšas. Šeimos bendros investicijos į atsakovo paveldėtą butą ženkliai viršijo buvusią vertę, dėl ko pajamos, gautos pardavus minėtą butą, pripažintinos ne atsakovo asmeninėmis, o bendromis pajamomis, t. y. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tuo tarpu buto su žemės sklypu ir garažu (duomenys neskelbtini) įsigijimui buvo panaudotos ne atsakovo asmeninės, o skolintos lėšos, kurių pakako visai kainai sumokėti pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovo reikalavimas priteisti jam piniginę kompensaciją nepagrįstas, nes kreditas buvo grąžinamas iš bendrų lėšų, taip pat ieškovės asmeninių lėšų. Kadangi prievolė bankui nebuvo modifikuota, ji iki šiol yra solidari, įvertinant tai, kad šalys gyveno šeimoje ir vedė bendrą ūkį, ir atsakovas negali turėti teisėtų lūkesčių regreso tvarka prisiteisti iš ieškovės įmokas kredito grąžinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp buvusių sutuoktinių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo ir dalies turto padalinimo bei kompensacijos priteisimo.

12. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo nepilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai U. A. periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. birželio 2 d. iki dukros pilnametystės (ieškovė prašė priteisti po 200 Eur kas mėnesį) ir 2 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Atsakovo skundžiamo teismo sprendimo dėl turto padalijimo dalyje teismas priteisė šalims (ieškovei ir atsakovui) po ½ dalį trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 4725356/427300000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 483,50 Eur kompensaciją.

13. Atsakovas nesutikdamas su teismo priteistu išlaikymo dydžiu nurodo, kad jo gaunamos pajamos (592 Eur) neužtikrina jam galimybės mokėti didesnį nei 150 Eur kas mėnesį išlaikymą, o teismas neįvertino ieškovės turtinės padėties, kuri yra žymiai geresnė, taip pat neatsižvelgė į tai, kad vien atsakovas visą laiką iš savo asmeninių lėšų dengė ir dengia kreditą. Padalindamas ginčo nekilnojamąjį turtą, teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra aplinkybių, dėl kurių turtas negalėtų būti padalintas natūra, kadangi, jo nuomone, nėra techninių galimybių padalinti po ½ dalį butą ir garažo boksą. Nesutinka su teismo išvada, kad visas santuokos metu įgytas turtas yra įgytas už bendras sutuoktinių lėšas, kadangi atsakovas, pardavęs paveldėtą turtą (kitą butą), savo asmeninėmis lėšomis padengė dalį kredito, o likusi šių asmeninių lėšų dalis buvo panaudota būsto įrengimui ir vėlesniam kredito dengimui.

Dėl atsakovo rašytinių paaiškinimų ir nuotraukos prijungimo prie bylos

14. Atsakovas V. A. 2017-11-02, likus 2 dienoms iki teismo posėdžio, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais iš esmės papildo savo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo. Tačiau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), todėl ši atsakovo rašytinių paaiškinimų dalis nepriimtina. Dėl šios priežasties atsisakytina priimti ir atsakovo teikiamą naują įrodymą – nuotrauką, kuri teikiama būtent dėl išplėstų apeliacinio skundo argumentų (CPK 314 straipsnis).

15. Likusi atsakovo paaiškinimų dalis, susijusi su faktinių aplinkybių chronologinės tvarkos išdėstymu, laikytina tinkamu šalies teisės duoti paaiškinimus raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis) realizavimu, todėl ji prijungtina prie bylos.

Dėl teismo šališkumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimo

16. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas ir pažeidė dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principus, tačiau konkrečiai nenurodo, kokiais teismo veiksmais tai pasireiškė, todėl kolegija neturi galimybės nustatyti ir įvertinti, ar buvo kokie nors konkretūs nurodytų principų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas tik atkreipia dėmesį, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pasinaudojo teisėjos nušalinimo teise, tačiau Druskininkų miesto apylinkės teismo pirmininko pareigas ėjusio A. Š. 2016 m. spalio 25 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas, o kolegija taip pat nenustatė bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi faktų.

Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

17. Kaip nurodyta nutarties 12 punkte, iš atsakovo nepilnametei dukrai U. A. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. birželio 2 d. iki dukros pilnametystės. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko ir šiuo metu sutinka mokėti 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, teigdamas, kad priteistas 180 Eur/mėn. dydžio išlaikymas yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.

18. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

19. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

20. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

21. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad, nustatant nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį, pirmiausia turi būti atsižvelgta į būtiną vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija dukros poreikių ir jiems patenkinti būtinų piniginių lėšų sumos, t. y. iš esmės sutinka, kad dukros poreikių patenkinimui, kaip nurodė ieškovė, reikalinga 500 Eur per mėnesį suma. Pažymėtina, kad Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-08-18 išvadoje ši ieškovės nurodyta nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga suma šios institucijos nėra įvertinta, kaip nepagrįstai didelė ir, skyriaus nuomone, atsakovui teikiant 200 Eur išlaikymą per mėnesį dukros poreikiai nurodyta apimtimi būtų patenkinti. Tai reiškia, kad dukros poreikiams patenkinti būtina 500 Eur suma ir priteisus iš atsakovo 180 Eur per mėnesį išlaikymą, likusi kur kas didesnė išlaikymo suma (320 Eur) lieka teikti ieškovei.

22. Nepaisant to, atsakovas teigia, kad jis negali teikti 180 Eur/mėn. dydžio išlaikymo dėl savo gaunamų pajamų. Apelianto teigimu, jam gaunant 592 Eur pajamas ir turint prievolę kas mėnesį mokėti kreditą bei išlaikyti butą, net sumokėjus 150 Eur išlaikymą (kurį jis sutinka mokėti), jam pačiam liktų vos 170 Eur.

23. Tačiau vertinant vieno iš tėvų galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą, turi būti vertinama ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas. Nagrinėjamu atveju ieškovui priteista ½ sutuoktiniams priklausiusio nekilnojamojo turto (buto, žemės sklypo dalies, garažo) dalis ir automobilis, jis yra paveldėjęs žemės sklypų. Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

24. Atsakovas, prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 180 Eur iki 150 Eur per mėnesį, iš esmės siekia, kad ieškovei būtų perkelta dar didesnė išlaikymo našta teigdamas, jog teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, sprendime nenustatė ir neįvertino ieškovės turtinės padėties, kuri, jo nuomone, yra žymiai geresnė, o jos gaunamos pajamos galimai net 3 kartus didesnės. Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad ieškovė su dukra šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur visuotinai žinoma pragyvenimo lygis yra kur kas aukštesnis. Vien patalpų nuoma pagal ieškovės pateiktus prie atsiliepimo į priešieškinį įrodymus yra 1 300 svarų per mėnesį. Be to, ieškovė nurodydama, kad jos uždarbis yra apie 645 Eur, atsiliepime į priešieškinį pripažįsta, kad dalį jos išlaidų kompensuoja ir valstybė, t. y. jai mokama 600 svarų dydžio socialinė pašalpa ir 400 svarų nuomos mokesčio kompensacija. Taigi nors galbūt ir būtų galima sutikti su atsakovu, kad ieškovė nevisiškai atskleidžia visų gaunamų pajamų, tačiau įvertinus tai, kad Didžiojoje Britanijoje vaiko išlaikymo išlaidos yra didesnės, ir ji pati jau yra prisiėmusi didesnę vaiko išlaikymų išlaidų dalį dėl išvykimo gyventi į kitą valstybę, negalima daryti išvados, kad jos pajamos yra tokios didelės, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti dar mažiau, nes priteistas 180 Eur dydžio išlaikymas nelaikytinas nepagrįstai dideliu net ir gyvenant Lietuvoje.

25. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovas iki 2015 m. sausio 1 d. išlaikė sūnų, kuris tuo metu buvo dar nepilnametis, todėl išlaikymo įsiskolinimą dukrai priteisė tik už laikotarpį nuo to momento, kai sūnus tapo pilnametis, ir atsakovui liko pareiga išlaikyti vien dukrą, iki ieškinio pateikimo. Atsakovas teigdamas, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog dukra vasaros atostogų metu būdama pas atsakovą yra išlaikoma tik jo, todėl priteisė per didelį išlaikymo įsiskolinimą, neįvertina to, kad už įsiskolinimo laikotarpį priteista ne po 180 Eur kas mėnesį, o po 150 Eur/mėn., nors byloje nebuvo nustatyta, kad dukros poreikiai šiuo laikotarpiu būtų buvę mažesni. Todėl dar sumažinti įsiskolinimo dydį nėra jokio pagrindo.

26. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad tik atsakovas rūpinosi ir tebesirūpina sutuoktinių turtu, tik jis moka kredito įmokas, negali įtakoti išlaikymo įsiskolinimo dydžio, kadangi išlaikymas yra teikiamas vaiko interesais ir jam, o sutuoktinių tarpusavio turtiniai reikalavimai yra tik jų tarpusavio santykių dalis ir jokiu būdu negali įtakoti vaiko išlaikymo (ar jo įsiskolinimo) sumažinimo.

Dėl ginčo turto padalijimo

27. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė butą, prie jo esančią žemės sklypo dalį ir garažą tarp sutuoktinių padalinti natūra, ir siekia, kad šis turtas būtų priteistas jam, kadangi, atsakovo nuomone, nėra techninės galimybės šį turtą padalinti natūra, nes bute vienas sanitarinis mazgas, vienas įėjimas, butas ketvirtame aukšte, be to, bendro naudojimo patalpų buvimas neįmanomas dėl sutuoktinių konfliktiškų santykių, o garažu apskritai neįmanoma naudotis dviese. Be to, atsakovas mano, kad turėjo būti atsižvelgta į jo asmenines investicijas ir įnašus į šio turto įsigijimą, bei į tai, kad ieškovė 4 metus šiame bute negyvena, ir ji teismo posėdžio metu net sutiko gauti piniginę kompensaciją.

28. Atsakovas neginčija, kad nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

29. Turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

30. Sutuoktiniams bylos nagrinėjimo metu nesutarus dėl nurodyto ginčo turto padalijimo būdo, t. y. ieškovei prašant šį turtą padalinti po ½ dalį, o atsakovui prašant jį priteisti tik jam, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė neturi jokio kito turto, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ja, turtas įgytas santuokos metu ir įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šį turtą padalijo natūra. Nors atsakovė su dukra šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, tačiau, ieškovės teigimu, ten jos gyvena tik laikinai, todėl jai su dukra neturėtų būti atimta galimybė turėti gyvenamąją vietą Lietuvoje ir tai atitinka vaiko interesus.

31. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad nėra galimybės nurodytą nekilnojamąjį turtą atidalinti natūra, nes bute yra tik vienas sanitarinis mazgas, vienas įėjimas, o butas 4 aukšte, nereiškia, kad toks turtas, jį padalijus ir jam tapus šalių bendrąja daline nuosavybe, negalėtų būti valdomas, juo naudojamasi ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise, jo neatidalijus. Kilus ginčui naudojimosi tvarka buto patalpomis, žemės sklypu ir garažu pagal bendraturčio reikalavimą gali būti nustatyta teismine tvarka (CK 4.81 straipsnis). Galimi ir kiti sprendimo variantai, pvz. išperkant bendraturčio dalį, kartu pardavus bendrąją dalinę nuosavybę ir gautomis lėšomis įsigijus kitą nuosavybę ir pan.

32. Nors sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo galimai yra priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė, kaip jau nurodyta, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad į šio turto įsigijimą buvo investuotos jo asmeninės lėšos yra susiję su kompensacijos priteisimu, todėl kolegija dėl šios aplinkybės pasisakys spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų kompensacijos priteisimo dalyje. Atsakovas dėl šios aplinkybės neprašė padidinti jam tenkančio turto dalį, bet prašė priteisti kompensaciją.

33. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Kadangi pats atsakovas, jam turint pareigą mokėti 180 Eur/mėn. išlaikymą dukrai, savo turtinę padėtį vertina kaip nepakankamą šiai pareigai vykdyti, todėl didelės finansinės naštos prisėmimas išmokėti dar ir kompensaciją ieškovei paneigia galimybę atsisakyti turtą padalinti natūra.

Dėl kompensacijos priteisimo

34. Atsakovas priešieškinyje reiškė reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 10 009,82 Eur kompensaciją, kurią paskaičiavo vertinamas tą aplinkybę, kad ginčo nekilnojamasis turtas būtų skirtas jam, todėl jis turėtų sumokėti kompensaciją ieškovei už jai tenkančią mažesnę turto dalį, t. y. atlikęs įskaitymą, be to, įvertinęs tai, kad nuo ieškovės išvykimo į Didžiąją Britaniją dienos tik jis vienas mokėjo kredito įmokas (iš viso 5 971,75 Eur), taip pat sumokėjo už turto draudimą (271,08 Eur), 1 059,76 Eur buto eksploatavimo ir administravimo išlaidas, 306,20 Eur už šildymą ir 96,48 Eur už šiukšlių išvežimą, todėl pusę šių išlaidų turėtų atlyginti ieškovė.

35. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad jam neturėtų būti priteista kompensacija už jo bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui panaudotas asmenines lėšas, kadangi mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, 27 500 Lt gavusi iš sesers už parduotą motinai priklausiusį namą, šiuos pinigus panaudojo bendro šeimos turto pagerinimui. Atsakovas teigia, kad šios teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai, todėl į ją buvo atsižvelgta nepagrįstai.

36. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas paveldėtą iš savo motinos butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 22 d. sutartimi pardavė už 220 000 Lt (63 716,40 Eur) Pirkėjas pagal šią pirkimo–pardavimo sutartį 117 000 Lt (33 885,54 Eur) pervedė AB SEB bankui pagal V. A. 2007 m. gegužės 18 d. sudarytą kredito sutartį suteikto kredito grąžinimui. Kreditas (87 102,95 Eur) atsakovui buvo suteiktas NORD/LB vartojimų kredito refinansavimui, buto pirkimui bei buto apdailos darbams. Butas, žemės sklypo dalis ir garažo boksas sutuoktinių įgytas 2008 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už bendrą 265 264 Lt sumą. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovas 33 801,35 Eur asmeninių lėšų suma yra padengęs dalį sutuoktinių solidaraus įsiskolinimo bankui, panaudoto ginčo turto įgyti, ir tai reiškia, kad šio dydžio atsakovo asmeninės lėšos buvo panaudotos ginčo nekilnojamam turtui įsigyti.

37. CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Atsakovas savo reikalavimą priteisti kompensaciją grindė būtent CK 3.98 straipsnio reikalavimais. Asmenines lėšas santuokos metu bendram turtui įsigyti panaudojęs sutuoktinis turi teisę į didesnę to turto dalį arba įgyja teisę gauti kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas (CK 3.98 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

38. Pirmosios instancijos teismas, teismo sprendime nustatęs atsakovo asmeninių lėšų (33 885,54 Eur) panaudojimo faktą, spręsdamas kompensacijos priteisimo klausimą, atkreipė dėmesį į tai, kad ir ieškovė tuo metu buvo gavusi 27 500 Lt asmeninių lėšų ir, kadangi šalys tuo metu gyveno santuokoje, sprendė, kad šie ieškovės pinigai taip pat buvo panaudoti šeimos interesais. Nors teismo sprendime nėra tiesiogiai nurodyta, kad atsakovo reikalavimas priteisti kompensaciją atmestas dėl teismo nustatyto ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo fakto, tačiau spręstina, kad teismas būtent dėl šios aplinkybės netenkino atsakovo reikalavimo priteisti kompensaciją. Teismas, netenkindamas atsakovo reikalavimo dėl jo vieno turėtų išlaidų mokant kreditą ir išlaikant butą, sprendė, jog ieškovė dėl išvykimo į Didžiąją Britaniją taip pat turėjo papildomų išlaidų, siekiant užtikrinti dukrai gyvenimo sąlygas, todėl atsakovui jo turėtos išlaidos neatlygintinos remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

39. Kolegija laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo motyvą, kad ieškovės 27 500 Lt dydžio lėšos, gautos už parduotą motinai priklausiusį turtą, taip pat buvo panaudotos ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui. Nors ieškovės sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad jos sesuo D. V. pervedė į jos sąskaitą nurodytą pinigų sumą, tačiau byloje nepateikta įrodymų (CPK 178 straipsnio tvarka), kad šios lėšos buvo panaudotos kredito grąžinimui ar ginčo turto įsigijimui, o jų panaudojimas bendriems šeimos interesams teismo buvo nustatytas remiantis vien tuo faktu, kad šalys tuo metu gyveno santuokoje, ko ginčo atveju akivaizdžiai nepakanka. Pažymėtina, kad atsakovas be sumokėtų asmeninių lėšų kredito padengimui, pardavęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, taip pat dar turėjo pakankamai daug asmeninių lėšų. Be to, teismo sprendimu piniginės lėšos asmeninėse sutuoktinių sąskaitose nebuvo dalinamos ir liko jų nuosavybe.

40. Ieškovės argumentai, kad ne visos atsakovo lėšos, gautos už parduotą jo paveldėtą turtą, laikytinos jo asmenine nuosavybe, kadangi sutuoktiniai naudodamiesi kito kredito lėšomis pagerino parduotą turtą, o kreditą grąžino bendromis sutuoktinių lėšomis, nėra pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Vien buto vertės padidėjimas nuo 2004 m., kai butą paveldėjo atsakovas, iki 2008 m., kai jis buvo parduotas, nėra pakankamas įrodymas atsakovo paveldėto buto pagerinimo bendromis sutuoktinių lėšomis aplinkybei patvirtinti.

41. Atsižvelgiant į tai, esant akivaizdžiai įrodytam faktui, kad atsakovas dalį savo asmeninių lėšų panaudojo kredito, suteikto ginčo turtui įsigyti, padengimui, jis turi teisę į šių panaudotų lėšų kompensaciją. Tačiau, kolegijos nuomone, nors sutuoktiniai nuo 2013 m. gyveno atskirai, įvertinus tai, kad ieškovė dėl išvykimo turėjo papildomų padidintų išlaidų, o su ja gyveno ir tebegyvena šalių nepilnametė dukra, atsakovo vykdytos prievolės išlaikant sutuoktinių bendrą turtą, kol santuoka nebuvo nutraukta, pripažintina bendru sutuoktinių prievolių vykdymu, todėl nekompensuotina.

42. Nors atsakovas teigia, jog teismas neišsprendė vieno jų reikalavimo, t. y. nenustatė santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momento, tačiau pažymėtina, kad atsakovo pateiktame patikslintame priešieškinyje toks reikalavimas jau nebebuvo reiškiamas, o atsakovas jame nurodė, kad būtent patikslintame priešieškinyje galutinai suformuluoti jo reikalavimai. Be to, teismas nurodė, kodėl netenkino jo reikalavimo priteisti kompensaciją už jo vieno vykdytas, tačiau su bendru sutuoktinių turtu susijusias prievoles.

43. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nagrinėjamu atveju sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium momentas nėra siejamas su galimybe išvengti turtinių padarinių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), kadangi atsakovo vykdytos prievolės susijusios su bendrąja jungtine nuosavybe ir solidarių prievolių vykdymu.

44. Kolegijai nustačius, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos atsakovui priteisimo, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir be pagrindo netaikė CK 3.98 straipsnio reikalavimų, sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas priteisti kompensaciją, ir šioje dalyje priėmus naują sprendimą šį reikalavimą patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi atsakovas priešieškinyje nereiškė reikalavimo, atsižvelgiant į jo panaudotas asmenines lėšas, jam nustatyti didesnę turto dalį, todėl jam priteistina kompensacija už turto įsigijimui panaudotas asmenines lėšas. Tačiau kolegija, nenustačiusi pagrindo viršyti byloje pareikštų reikalavimų, nes sutuoktinio pareikštas turtinis reikalavimas nėra susijęs su poreikiu ginti silpnesnės šalies interesą, reikalavimą tenkina atsakovo pareikšto reikalavimo ribose (CPK 265 straipsnio 2 dalis), t. y. iš ieškovės atsakovui priteisia 10 009,81 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo sutuoktinių kredito padengimui skirtas asmenines lėšas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

45. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirstė, kadangi sprendė, jog buvo patenkinti iš dalies tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai, ir, įvertinęs tenkintų reikalavimų apimtį bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, sprendė, jog šalys turėtų likti prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

46. Atsakovo nuomone, išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu), o nukrypti nuo šio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų nebuvo pagrindo, kadangi atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

47. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, o 4 dalyje – kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

48. Tiek ieškovė, tiek atsakovas byloje kėlė tapačius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina, priteisti išlaikymą nepilnametei (ieškovė prašė priteisti 200 Eur/mėn., atsakovas – 150 Eur per mėnesį), prievolę AB SEB bankas laikyti solidaria sutuoktinių prievole ir po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams jų pavardes. Pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, periodinį išlaikymą dukrai iš atsakovo priteisė po 180 Eur/mėn., o dėl kitų nurodytų reikalavimų (prievolės pobūdžio ir pavardžių) ginčo tarp šalių nebuvo, kaip ir dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Ginčo nekilo ir dėl atsakovo reikalavimo pripažinti prievolę pagal atsakovo asmeninės kredito kortelės sutartį asmenine prievole. Nurodytų reikalavimų išsprendimo pobūdis leidžia spręsti, kad šalys už jų išsprendimą viena kitai neturėtų atlyginti išlaidų, nes sprendimas dėl šių reikalavimų priimtas ne vieno iš sutuoktinių, bet faktiškai abiejų sutuoktinių naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Spręstina, kad šių reikalavimų dalis, atsižvelgiant į jų pobūdį ir pareikštų reikalavimų skaičių, sudaro 50 % visų šalių reikštų reikalavimų.

49. Likusi 50 % šalių reikalavimų dalis susijusi su turtiniais reikalavimais ir jų išsprendimas vertintinas proporcingumo principu. Iš dalies buvo patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą (ieškovė prašė priteisti 5 400 Eur, o teismas priteisė 2 250 Eur), taip pat skyrėsi šalių pozicijos dėl turto padalinimo: ieškovė prašė butą, žemės sklypą ir garažą padalinti po ½ dalį, o atsakovas pretendavo įgyti visą šį turtą ir prašė priteisti 10 009,81 Eur dydžio kompensaciją. Kadangi atsakovo reikalavimas dėl turto padalinimo netenkintas ½ nurodyto turto dalyje, kurio vertė 10 260 Eur (20 520 Eur : 2), tačiau jam priteista 10 009,81 Eur kompensacija, o iš atsakovo ieškovei dar ir priteistas 2 250 išlaikymo įsiskolinimas bei 483,50 Eur kompensacija, todėl atsakovo negalima pripažinti bylą laimėjusia šalimi, ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada palikti šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios dydžiu reikšmingai nesiskiria, pripažintina iš esmės pagrįsta.

50. Šalys nėra pareiškusios prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, nuo likusios dalies (pagal teismo nutartį – 457 Eur (507 Eur – 50 Eur)) buvo atleistas, todėl iš ieškovės proporcingai atsakovo patenkintų reikalavimų sumai priteistinas žyminis į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas 10 009,81 Eur kompensacijos priteisimo dalyje, o atsakovo ginčijama suma buvo 33 979,82 Eur, tai yra patenkinta 29 % jo reikalavimų, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 132,53 Eur žyminis mokestis (457 Eur x 29 %).

51. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 71 %, o apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 9,53 Eur, iš atsakovo valstybei priteistina 6,77 Eur šių išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą iš dalies pakeisti. Panaikinti jo dalį, kuria atmestas atsakovo V. A. priešieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Atsakovo V. A. reikalavimą priteisti kompensaciją tenkinti.

Priteisti iš ieškovės A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 009,81 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš ieškovės A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 132,53 Eur žyminį mokestį, o iš atsakovo V. A. (duomenys neskelbtini) – 6,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėIzolda Nėnienė