Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami:

M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas: 1) 2000-03-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d., 241 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 2 metas; 2) 2004-10-07 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, 2007-03-28 paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ;

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, registruotas darbo biržoje, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ;

Š. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2011-02-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones; 2) 2011-08-22 pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 138 str. 1 d., 63 str. 1, 2, 4 d. ir 5 d. 1 p., 63 str. 9 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.; 3) 2011-12-21 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., BK 64 str. 1, 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 7 p., 3 d., 72¹ str., 72² str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones; 4) 2012-07-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės BK 64 str. 1, 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėn.: 5) 2012-07-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str., 64 str. 1, 3 dalis laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui; 6 ) 2012-08-02 pagal 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 63 str. 1, 4 dalis laisvės atėmimu 1 metams, remiantis 63 str. 1, 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su 2012-07-11 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, bausmės neatlikęs, atliekantis teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž., E. Š. ir Š. L., veikdami bendrininkų grupe, 2009-10-29, apie 20.30 val., S. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju L. N., bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš L. N. - M. Ž., E. Š. ir Š. L. po kelis kartus spyrė gulinčiam ant grindų L. N. į nugaros ir krūtinės ląstos dešinę šoninę sritį, tuo nukentėjusiajam L. N. padarydami krūtinės sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis bei daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės sužalojimais, kas atitinką sunkų sveikatos sutrikdymą. L. N. dėl krūtinės sumušimo, pasireiškusio daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės sužalojimais, kas komplikavosi trauminiu šoku, įvykio vietoje mirė. Šiais bendrais veiksmais M. Ž., E. Š. ir Š. L. tyčia nužudė L. N..

L. N. padaryti šie sužalojimai: daugybiniai odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, muštinės žaizdos veido srityje. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir su mirties priežastimi nėra susiję. Krūtinės sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis bei daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės sužalojimais. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir lėmė nukentėjusiojo mirtį. Pavienės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galūnėse. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir su mirties priežastimi nėra susiję. Galvos sužalojimai - daugybiniai odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, muštinės žaizdos veido srityje, padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, tikėtina suduodant ne mažiau 10 smūgių rankomis ar kojomis. Galvos sužalojimų visuma nėra paaiškinama nei griuvimu, nei griuvinėjimu. Tačiau galimybė, kad atskiras/atskiri sužalojimas/sužalojimai pvz. smulkus odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktoje buvo padaryti nukentėjusiajam atsitrenkus į kietą buką paviršių, neatmetama. Daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės sužalojimais yra būdingi krūtinės ląstos deformacijai frontalinėje ar jai artimoje plokštumoje. Tai galėjo būti padaryta bylos aplinkybėse nurodomu būdu, t.y. nukentėjusiajam gulint kniupsčiam, o nukentėjusįjį žalojusiam, asmeniui/asmenims suduodant keletą smūgių kojomis, tame tarpe pėdos plokštuma į nukentėjusiojo nugaros bei dešinio šoninio krūtinės ląstos paviršiaus sritį. Šių trauminių poveikių metu galėjo būti padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje. Pavienės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galūnėse padaryti, kontaktuojant kietais bukais paviršiais, galimai atsitrenkiant. Galvos sužalojimų padarymo metu L. N. galėjo būti vertikalioje (sėdimoje) padėtyje, krūtinės ląstos sužalojimų metu L. N. buvo horizontalioje padėtyje, pvz. kniūbsčias. Po mirtį lėmusių daugybinių šonkaulių lūžių, galimybė atlikinėti aktyvius veiksmus neatmetama, tačiau dėl patirto trauminio šoko ir kvėpavimo nepakankamumo turėjo būti labai ribota. Sužalojimų, kurie galėtų būti vertinami kaip aktyvios ar pasyvios savigynos požymiai, nenustatyta. Smūgiai kojomis į krūtinės ląstos dešinį šoninį bei nugarinį paviršių galėjo būti daugybinių šonkaulių lūžių priežastimi ir tuo pačiu turėti įtakos L. N. mirčiai (1 t., l. 87-96).

Ekspertas Januš Rybalko teismo posėdyje paaiškino, kad L. N. mirties priežastimi buvo krūtinės sumušimas, pasireiškęs daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės sužalojimais, kas komplikavosi trauminiu šoku. Trauminis šokas - tai organizmo būklė, kuri išsivysto po sužalojimo, kuris sukelia didelį skausmą. Nustatyti po keletą šonkaulių lūžimai iš abiejų pusių, lūžiai buvo išsidėstę ir krūtinės priekiniame paviršiuje abipus, ir nugariniame paviršiuje. Toks lūžių išsidėstymas būdingas krūtinės ląstos staigiam suspaudimui, deformacijai, kada nuo vieno trauminio poveikio gali įvykti lūžiai, išsidėstyti tiek priekiniame paviršiuje, tiek nugariniame paviršiuje. Pagal bylos duomenis, nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu gulėjo kniūbsčias, šiek tiek ant šono. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius į nukentėjusiojo nugarinį arba į šoninį paviršių iš viršaus. Lūžiai buvo išsidėstę krūtinės priekiniame paviršiuje iš abiejų pusių, ir analogiškai nugaroje iš abiejų pusių. Vienu smūgiu, pvz., suduodant smūgį pėdos plokštuma, galima padaryti daugybinius, keletą šonkaulių lūžių, išsidėsčiusių palei vieną liniją, netgi tuo pačiu poveikiu gali lūžti šonkauliai priešingoje pusėje, pvz., nugaroje, kadangi vyksta suspaudimas. Sakykime gali būti santykinai smūgių ir nedaug, o sužalojimų padaryta daug – šonkaulių lūžių. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis buvo spardomas ir iš šono, iš šono spardant, galima padaryti lūžių, vieno smūgio neužtenka, reikia bent 3-4 smūgių į krūtinės ląstą. Krentant tiek daug lūžių negalėjo būti padaryta. Galvos sužalojimų padarymo metu L. N. galėjo būti vertikalioje, sėdimoje padėtyje, o krūtinės ląstos sužalojimų metu buvo horizontalioje padėtyje, pvz. kniūbsčias. Galvos sužalojimai: odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, muštinės žaizdos veido srityje su mirties priežastimi nesusiję.

Mirtis įvyko nuo smūgių visumos į krūtinės ląstą. Galvos sužalojimai padaryti tiek rankomis, tiek kojomis. Lūpų sumušimas būdingas smūgiui kumščiu į lūpų sritį. Kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje galėjo būti padaryta suduodant suduota į smilkinį koja.

Iš specialisto išvadų panaudojant poligrafą matyti, kad galima manyti arba daryti prielaidą, kad iš užfiksuotų M. Ž. išskirtinių psichofiziologinių reakcijų, M. Ž. žino L. N. nužudymo aplinkybes, kurias jis galėjo sužinoti ne iš policijos, ne iš draugų ar kitų informacijos šaltinių. Galima manyti arba daryti prielaidą, kad iš užfiksuotų Š. L. išskirtinių psichofiziologinių reakcijų, Š. L. kai ką žino apie L. N. nužudymo aplinkybes arba įtarinėja, kaip ir kas yra susijęs su L. N. nužudymu. Taip pat galima daryti prielaidą, kad dalį informacijos apie L. N. nužudymo aplinkybes Š. L. sužinojo iš policijos, kitą dalį iš draugų ar kitų informacijos šaltinių. Galima manyti arba daryti prielaidą, kad iš užfiksuotų liudytojo E. M. išskirtinių psichofiziologinių reakcijų, liudytojas E. M. kai ką žino apie L. N. nužudymo aplinkybes arba įtarinėja, kaip ir kas yra susijęs su L. N. nužudymu. Taip pat galima daryti prielaidą, kad dalį informacijos apie L. N. nužudymo aplinkybes liudytojas E. M. sužinojo iš policijos (tą jis ir pats patvirtino), kitą dalį iš draugų ar kitų informacijos šaltinių. Galima manyti arba daryti prielaidą, kad iš užfiksuotų A. B. išskirtinių psichofiziologinių reakcijų, A. B. patikimos informacijos pagal L. N. nužudymo aplinkybes neturi. Iš užfiksuotų liudytojo Br. Š. psichofiziologinių reakcijų, liudytojas B. Š. pagal ikiteisminio tyrimo byloje tirtą ar tikrintą versiją turi informaciją apie L. N. nužudymo aplinkybes, kurias jis galėjo sužinoti ne iš policijos, o iš kitų informacijos šaltinių (3 t., l. 50-61, 63-69).

Tyrimas vienareikšmiškai parodė, M. Ž. tikrai buvo tuo metu, kai buvo mušamas ar žudomas L. N., tai 100 procentų teisinga aplinkybė. Tai matosi iš paties M. Ž., matosi ir iš kitų asmenų padarytų tyrimų poligrafu. Apibendrinant tyrimo rezultatus liudytojas nurodo, M. Ž. buvo bute ir žino, kas mušė L. N..

Dėl kaltinamojo Š. L. gali pasakyti, kad Š. L. žino, kiek asmenų mušė L. N., žino, kad kraują bute valė E. Š. ir dar kitas asmuo, gali būti, kad ir pats valė. Jis žino, kas primušė L. N. bute, jis matė, kad buvo šokinėjama ant nukentėjusiojo L. N. krūtinės, kad jis buvo spardomas kojomis. Tai reiškia, kad jis matė patį įvykį.

Kaltinamasis E. Š. nebuvo tiriamas. Iš išvados matyti, kad E. Š., pagal 3 žmonių atliktus tyrimus poligrafu, valė kraują, žino, matė kaip buvo žudomas L. N., jis turėjo matyti, kas tai apdarė.

Tyrimas parodė, kad liudytojas B. Š. tikrai buvo bute pas L. N., kai buvo žudomas L. N.. Jis buvo informuotas kaip buvo žalojamas L. N. ir žino, kas nužudė L. N..

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. įvykio vietoje parodė, kad gulinčiam ant grindų L. N. E. Š. 2 kartus spyrė į dešinį šoną, M. Ž. 2 kartus spyrė pilna koja iš viršaus į apačią į nugarą, Š. L. 2 kartus spyrė į dešinį šoną, šiuos kaltinamųjų veiksmus pademonstravo manekeno pagalba (2 t., l. 22-31).

Iš 2011-07-18 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas E. M. nuotraukoje atpažino kaltinamąjį E. Š., kuris gulinčiam L. N. sudavė smūgius į galvą bei krūtinę (1 t., l. 186-187).

Iš 2011-07-18 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas E. M. nuotraukoje atpažino kaltinamąjį Š. L., kuris gulinčiam ant grindų L. N. kelis kartus spyrė į kairį šoną (1 t., l. 190-191).

Iš 2011-07-18 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas E. M. nuotraukoje atpažino kaltinamąjį M. Ž., kuris gulinčiam ant grindų L. N. sudavė kelis smūgius koja iš viršaus į apačią į krūtinę (1 t., l. 192-193).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. Ž., E. Š., Š. L. kaltė padarius teismo inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis įvyksta nuo kaltininko veikimo. Liudytojo E. M. parodymais nustatyta, kad L. N. 2009-10-29, vakare, sumušė kaltinamieji M. Ž., Š. L. ir E. Š.. Teisiamajame posėdyje E. M. parodė, kad gulintį ant grindų L. N. kaltinamieji: M. Ž., Š. L. ir E. Š. pradėjo daužyti, spardyti, matė, kaip M. Ž. pilnu padu sudavė L. N. iš viršaus kelis smūgius, spyrė į šoną, Š. L. spyrė į kairį šoną, o E. Š. sudavė iš viršaus į pilvą. Kadangi liudytojas paaiškino, kad visų įvykio aplinkybių gali neatsiminti, teismas perskaitė jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus (2 t., l. 18-20). 2012-02-17 ikiteisminio tyrimo teisėjui liudytojas E. M. parodė, kad L. N. bute buvo jis, kaltinamieji M. Ž., Š. L., E. Š. ir senukas. Matė, kad gulinčiam ant grindų L. N. E. Š. spyrė į šoną, M. Ž. sudavė koja į pilvą. Šiuos parodymus liudytojas E. M. patvirtino ir pademonstravo parodymų patikrinimo vietoje metu, šio veiksmo metu jis papildė teisėjui duotus parodymus, kad L. N. mušė ir Š. L.. Asmens parodymo atpažinti metu E. M. atpažino kaltinamuosius M. Ž., Š. L. ir E. Š., kurie spardė gulintį L. N..

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo E. M. teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, jo duotais paaiškinimais parodymų patikrinimo vietoje metu, asmens parodymo pagal nuotrauką metu, todėl jais remiasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Minėti liudytojo E. M. parodymai iš esmės sutampa, papildo vieni kitus, juose esantys neesminiai skirtumai paaiškinami liudytojo jaunu amžiumi nusikaltimo padarymo metu, jo baime prieš kaltinamuosius, pakankamai ilgo laiko tarpu nuo nusikaltimo iki teismo posėdžio. Kad liudytojo E. M. parodymai yra teisingi, patvirtina kiti teismo ištirti įrodymai. Teismo medicinos eksperto specialisto išvada nustatyta, kad L. N. padarytas krūtinės sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis bei daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės sužalojimais, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės sužalojimais yra būdingi krūtinės ląstos deformacijai frontalinėje ar jai artimoje plokštumoje, tai galėjo būti padaryta nukentėjusiajam gulint kniūbsčiam, o nukentėjusįjį žalojusiam, asmeniui/asmenims suduodant keletą smūgių kojomis, tame tarpe pėdos plokštuma į nukentėjusiojo nugaros bei dešinio šoninio krūtinės ląstos paviršiaus sritį. Iš specialisto išvadų panaudojant poligrafą matyti, kad kaltinamieji M. Ž., Š. L., E. Š. galimai žino L. N. aplinkybes.

Teismas, įvertinęs teismo ištirtų ir išdėstytų įrodymų visetą, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. Ž., Š. L. ir E. Š. nukentėjusiajam L. N. suduoti smūgiai į nugaros ir krūtinės ląstos dešinę šoninę sritį buvo tiesioginė jo mirties priežastimi, dėl to jie privalo atsakyti už kilusias pasekmes – L. N. mirtį.

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas J. Rybalko paaiškino, kad L. N. mirtis įvyko nuo smūgių visumos į krūtinės ląstą. Pagal suformuotą teismų praktiką M. Ž., Š. L. ir E. Š. už L. N. nužudymą atsako kaip bendrininkai, nes L. N. mirė nuo jų suduotų smūgių į krūtinės ląstą visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-561/2005, 2K-508/2005, 2K-265/2005, 2K-523/2009).

Teismas nustatė, kad kaltinamieji M. Ž., Š. L. ir E. Š., suduodami pargriuvusiam ant grindų, nesiginančiam L. N. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe – koja į nugaros ir krūtinės ląstos dešinę šoninę sritį, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai – nuo jo smūgių gautų sužalojimų L. N. gali mirtį, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. jie L. N. nužudė veikdami netiesiogine tyčia.

Kaltinamųjų M. Ž., E. Š. ir Š. L. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., pagal ką ir kvalifikuotina.

Kaltinamųjų M. Ž., E. Š., Š. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jie nužudymą padarė veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo nuostatomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos BK 61 str.

Kaltinamasis M. Ž. tyčia padarė labai sunkų, itin pavojingą visuomenei nusikaltimą, yra teistas, teistumas neišnykęs, iki sulaikymo nedirbo, jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, Mažeikių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. Ž. skirtina didesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Kaltinamasis E. Š. tyčia padarė vieną labai sunkų, itin pavojingą visuomenei nusikaltimą, laikomas neteistu, nedirba, yra vedęs, jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, Mažeikių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. Š. skirtina nežymiai didesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Kaltinamasis Š. L. tyčia padarė labai sunkų, itin pavojingą visuomenei nusikaltimą, iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, po šio nusikaltimo padarė kelis naujus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, Mažeikių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. Ž. skirtina didesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažinta S. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškinio dalyku yra tiek turtinė, tiek ir neturtinė žalos. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.

Nukentėjusioji S. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3964 Lt turtinės žalos atlyginimo (5 t. 183–184 b. l.) ir nurodė, kad šią turtinę žalą sudaro jos turėtos išlaidos laidojant sūnų L. N.. Nukentėjusioji pateikė pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos patvirtinančius dokumentus (5 t. 185–188 b. l.). Kadangi nukentėjusiosios S. Š. nurodytos išlaidos yra patvirtintos dokumentais, išlaidų dydžiai atitinka protingumo kriterijus, daroma išvada, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi. Kadangi byloje nustatyta, jog L. N. mirė nuo kaltinamųjų M. Ž., E. Š., Š. L. bendrų veiksmų, nukentėjusiajai S. Š. padarytą turtinę žalą turi atlyginti visi trys kaltinamieji, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos priteisiamas iš kaltinamųjų M. Ž., E. Š., Š. L. solidariai.

Nukentėjusioji S. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydami iš M. Ž., E. Š., Š. L. solidariai priteisti 100 000 Lt (5 t. 183–184 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Nukentėjusioji S. Š. civiliniame ieškinyje nurodė, kad su sūnumi juos siejo stiprus emocinis ryšys, dėl sūnaus tragiškos netekties ji labai išgyveno, susirgo skrandžio opa. Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiosios interesus, bet ir į žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį (M. Ž., E. Š., Š. L. nedirba, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jokio turto neturi), taip pat ir į paties nukentėjusiojo gyvenimo būdą. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji S. Š. dėl sūnaus staigios ir netikėtos netekties patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus ir dar ilgai juos patirs ateityje. Taigi, daroma išvada, kad dėl M. Ž., E. Š., Š. L. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, į kaltininkų turtinę padėtį ir į sumas teismų priteisiamas kitose analogiškose bylose (kasacinės bylos Nr. 2K-410/2011, 2K-14/2012, 2K-118/2013 ir kt.), daroma išvada, kad nukentėjusiosios S. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės žalos mažinamas, solidariai priteisiant S. Š. iš kaltinamųjų M. Ž., E. Š., Š. L. 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Peikštenis pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai S. Š. (6 t., l. 26, 149). Iš šių pažymų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 2219,20 Lt. Šios išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Telšių AVPK Mažeikių rajono PK saugykloje saugomus R. R., L. M. DNR mėginius, dvi suglamžyto laikraščio skiautes, tuščią keramikinę taurelę, du tuščius plastikinius 0,5 l talpos buteliukus su etiketėmis „Akvilė“, „Vichy Clasic“, tris vokus su raudonos spalvos skysčio nuopjovomis, nukentėjusiojo L. N. rūbus: sportines kelnes, džemperį, trumpikes, puskojinių porą (supakuoti atskiroje dėžėje), A. B. paimtus abiejų rankų pirštų nagų su panagių turiniu pavyzdžius (supakuotus voke), M. Ž., Š. L. DNR seilių pavyzdžius (supakuotus 2 vokuose), lipnią juostą su mikrodalelėmis nuo L. N. drabužių (supakuotos voke), nuorūkas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti.

Pridėtas prie baudžiamosios bylos E. Š. pasas (5 t., l. 82), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas E. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 308 str., 310 str., teismas

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 12 metų bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013-11-18.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-07-12 iki 2013-11-18.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 11 metų 3 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos vykdant teismo nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-07-20 iki 2011-07-21.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos E. Š. palikti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Š. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 5 d. 2 p., 9 d. šią bausmę bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-08-02 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 metų 6 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013-11-18.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-07-21 iki 2011-08-03.

Iš kaltinamųjų M. Ž., E. Š. ir Š. L. solidariai priteisti S. Š. 3964 Lt turtinės žalos atlyginimo, 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamųjų M. Ž., E. Š. ir Š. L. į Lietuvos Respublikos biudžetą solidariai išieškoti 2219,20 Lt proceso išlaidų už nukentėjusiajai S. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teisme prie bylos saugomą E. Š. pasą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. Š..

Telšių AVPK Mažeikių rajono PK saugykloje saugomus R. R., L. M. DNR mėginius, dvi suglamžyto laikraščio skiautes, tuščią keramikinę taurelę, du tuščius plastikinius 0,5 l talpos buteliukus su etiketėmis „Akvilė“, „Vichy Clasic“, tris vokus su raudonos spalvos skysčio nuopjovomis, nukentėjusiojo L. N. rūbus: sportines kelnes, džemperį, trumpikes, puskojinių porą, A. B. paimtus abiejų rankų pirštų nagų su panagių turiniu pavyzdžius, M. Ž., Š. L. DNR seilių pavyzdžius, lipnią juostą su mikrodalelėmis nuo L. N. drabužių, nuorūkas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.