Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis M. Ž. viso teistas 3 kartus. Pirmą kartą laisvės atėmimo bausme nuteistas 2000-aisiais. Dabartinis teisės pažeidimas - nužudymas - yra sunkiausias įvykdytas nusikaltimas palyginus su ankstesniais, t. y. nuteistasis veikdamas bendrininkų grupėje, 2009-10-29, apie 20.30 vai., Mažeikiuose esančiame bute, būdami visi apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju L. N., bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš L. N., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje. Teisės pažeidėjas tyčia padarė labai sunkų, itin pavojingą visuomenei nusikaltimą. M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė bendrininkų grupėje būdami apsvaigę nuo alkoholio. 2013-11-18 Šiaulių teismo apygardos teismo nuosprendyje minima, kad nuteistasis padarė tyčia labai sunkų, itin pavojingą visuomenei nusikaltimą, yra teistas, teistumas neišnykęs. Tuo pačiu nuosprendžiu už padarytą nusikaltimą M. Ž. buvo skiriama 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis M. Ž. iki įkalinimo gyveno pas motiną, jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia esantis deklaruotas kitu adresu (duomenys neskelbtini),., kur gyvenęs su sugyventine. Gyvenamoji vieta teigia buvusi pastovi ir nekelianti problemų. Lygtinio paleidimo atveju grįš pas motiną į (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini),. Vertinimo metu pažymos, patvirtinančios gyvenamosios vietos adresą, nepateikė. Tačiau asmuo teigė, kad probacijos tarnyba buvo atvykusi pas motiną į namus patikrinti gyvenamosios vietos.

Apibendrinant, galima teigti, kad nuteistasis nepatvirtindamas savo gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Asmuo turi įgijęs profesinį išsilavinimą. Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje 2015- 06-09 baigė siuvėjo profesiją, o 2016-06-10 įgijo apdailininko (statybininko) profesiją.

Nuteistasis M. Ž. turi oficialios darbinės patirties. Paskutinė darbovietė, kurioje nuteistasis dirbo buvo (duomenys neskelbtini). Tai yra statybų įmonė, kurioje dirbo apie 2,5 metų statybininku. Ilgiausiai dirbęs AB "(duomenys neskelbtini)" statybininku, 7-erius metus. Tai ilgiausia darbinė patirtis, kurią asmuo įgijo toje pačioje darbovietėje. Kadangi, nuteistasis turi oficialios darbinės patirties, kuri atskirais darbiniais laikotarpiais nebuvo trumpalaikė, vertinama, jog nuteistojo požiūris ir nuostatos į darbą teigiamos.

Atvykęs į pataisos namus, nuteistasis neįsidarbino. Šiuo metu nedirba, kadangi, kaip teigia nuteistasis, yra nedarbingas po operacijos ir negali dirbti pilnu krūviu. Nuteistojo asmens byloje duomenų apie nedarbingumo lygį nerasta. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, asmuo konkrečių planų dėl įsidarbinimo neišsakė. Teigė neturintis oficialiai patvirtinto įsidarbinimo pažymos; minėjo, kad negali dirbti sunkių fizinių darbų dėl sveikatos.

Apibendrinant galima teigti, kad asmuo turi įgijęs kelias profesines kvalifikacijas, kurios galėtų palengvinti nuteistojo savęs realizavimo darbinėje veikloje galimybes. Šiuo metu nepatvirtinta galimybė įsidarbinti po paleidimo iš pataisos įstaigos yra aktualus kriminogeninis poreikis, kuris gali didinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

Nuteistasis M. Ž. šiuo metu pataisos namuose nedirba, jokių pajamų negauna. Finansiškai remia dukterėčia (brolio dukra), gyvenanti Vokietijoje. Šiandieninė finansinė padėtis, kai asmuo yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų, vertinama kaip sąlyginai kintanti ir nestabili. Pokalbio metu nuteistasis M. Ž. pasakojo, kad laisvėje gyveno iš gaunamo darbo užmokesčio. Teigė pragyvenimui gaunamų lėšų pakako. Anot M. Ž., gaunamas lėšas geba paskirstyti tinkamai - kompetencijų joms valdyti pakanka. Paskutiniame nuosprendyje už padarytą nusikalstamą veiką buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš visų bendrininkų - 100000 Lt. Pats nuteistasis teigė, kad už neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusioji pusė nereikalauja, tad M. Ž. ieškinio nemoka.

Turto valdymo skyriaus 2021-06-07 duomenimis, įstaigoje vykdomųjų raštų negauta. Pasiteiravus nuteistojo apie ateities planus ir iš ko planuoja gyventi laisvėje išėjus iš įkalinimo įstaigos, teigė nežinantis. Apibendrinant, galima teigti, kad nuteistojo finansinė padėtis yra kintanti priklausomai nuo artimųjų finansinės paramos. Šiuo konkrečiu atveju, M. Ž. gerindamas darbinius įgūdžius gebėtų ateityje užsitikrinti nuolatines, stabilias pajamas ir tokiu būdu pagerinti savo finansines galimybes.

M. Ž. yra išsituokęs, iš santuokos turi 35-erių sūnų, kuris šiuo metu gyvena Airijoje. Teigia su juo ryšius palaikantis nedažnai, kadangi sūnus gyvena užsienyje, nėra galimybės palaikyti artimų ryšių. Su savo motina, anot M. Ž., socialinius ryšius palaiko, o dukterėčia, gyvenanti Vokietijoje, M. Ž. remia finansiškai. Tai, kad M. Ž. geba palaikyti tam tikrus socialinius ryšius su artimaisiais, galėtų būti vertinama kaip sąlyginai apsauginis veiksnys. Likusios bausmės atlikimo metu ir toliau palaikydamas bendravimą su jais, bei atnaujindamas ryšius su sūnumi, galėtų ateityje palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą.

Narkotinių medžiagų vartojimo faktą neigia. Nuo atvykimo į pataisos įstaigą nuteistasis drausmine tvarka už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą nebaustas. Įstaigoje vartojimo fiksuota nėra.

Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo {takos nusikalstamumui. Alkoholio vartojimas tiesiogiai susijęs su padarytu nusikaltimu. Neneigia, jog laisvėje kiek neatsakingai pavartodavęs alkoholį. Pataisos namuose prieš kelis metus buvo baustas už alkoholio pavartojimą. Baigė socialinės reabilitacijos programą "Padėk sau". Asmuo suvokia, kad dėl alkoholio pavartojimas susijęs su nusikaltimu ir supranta, jog turi atsisakyti jo vartojimo bei teigia, jog praėjus daug metų atsirado suvokimas dėl nesaikingo alkoholio vartojimo bei jį vartojančių kompanijų, motyvacija nevartojimui - pakankama. Nuteistojo alkoholio vartojimas laisvėje didintų jo nusikalstamo elgesio riziką.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai) 2021-01-05 nuteistajam M. Ž. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. Atlikto smurtinio elgesio rizikos įvertinimo, taikant HCR-20 metodiką, metu nustatyta vidutinė (artima žemai) smurtinio elgesio rizika. 2021-06-25 pakartotinio nusikalstamo elgesio įvertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika. Taikant HCR-20, nustatyta žema smurtinio elgesio rizika.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, konstatavo, kad nuteistojo pozityvi savo mąstymo, elgesio kaita, atliktas ilgas bausmės laikas įkalinimo įstaigoje, sudaro pagrindą manyti, jog ateityje jis nenusikals, geba nustatyti pagrindines problemines sritis, jas sprendžia - neturi nuobaudų, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos įpareigojimus.

Pažymėtina, kad M. Ž. iš viso teistas tris kartus, todėl galima daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs nepaklusti priimtoms elgesio taisyklėms ir jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Akivaizdu, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo ir kartoja tas pačias klaidas. Taikant lygtinio paleidimo institutą būtina atsižvelgti į nuteistojo turimus ateities planus, galimo lygtinio paleidimo atveju.

Pažymėtina, kad nuteistajam finansiškai padeda dukterėčia, kadangi kaip pats nuteistasis teigia po atliktos operacijos negali dirbti pilnu krūviu, tačiau nuteistojo asmens byloje duomenų apie nedarbingumo lygį nėra. Nuteistasis taip pat nurodė, kad neturi konkrečių planų dėl įsidarbinimo. Negauta ir pažyma dėl galimybės įsidarbinti išėjus į laisvę, todėl visiškai sutinkama su specialistų pateiktu vertinimu, kad visos šios aplinkybės vertinamos kaip aktualus kriminogeninis veiksnys, didinantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo M. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, tačiau atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti pagrįstos išvados, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad nusikalstamo elgesio rizika po atlikto pakartotinio vertinimo vis tiek išliko vidutinė.

Svarbu įvertinti tai, kad nors ir nuteistasis atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Aptartos aplinkybės kelia pagrįstas abejones ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Likusios bausmės atlikimas šią tęsiant pataisos namuose, vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, koreguos nuteistojo mąstymą ir elgesį, stiprins motyvaciją, ieškant legalaus įsidarbinimo galimo lygtinio paleidimo atveju bei padės išėjus į laisvės gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. Ž. teistas 2000-03-27 pagal BK 16 str. 2 d. BK 271 str. 3 d. BK 241 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01). Vadovaujantis BK 63 str. laisvės atėmimu 2 metas; 2004-10-07 metais pagal BK 180 str. 2 d. (Plėšimas) - laisvės atėmimu 2 metams. Šiuo metu atlieka bausmę už 2013-11-18 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 1 d. ir skirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dienai) yra 2 metai 3 dienos.

Bausmės pradžia: 2011-07-12.

Bausmės pabaiga: 2023-07-12.

Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės suėjęs 2019-07-12.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. Ž. viso teistas 3 kartus. Pirmą kartą laisvės atėmimo bausme nuteistas 2000- aisiais. Dabartinis teisės pažeidimas - nužudymas - yra sunkiausias įvykdytas nusikaltimas palyginus su ankstesniais, t. y. nuteistasis veikdamas bendrininkų grupėje, 2009-10-29, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdami visi apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje. Teisės pažeidėjas tyčia padarė labai sunkų, itin pavojingą visuomenei nusikaltimą. M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė bendrininkų grupėje būdami apsvaigę nuo alkoholio. 2013-11-18 Šiaulių teismo apygardos teismo nuosprendyje minima, kad nuteistasis padarė tyčia labai sunkų, itin pavojingą visuomenei nusikaltimą, yra teistas, teistumas neišnykęs.

M. Ž. iš viso teistas tris kartus, todėl galima daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs nepaklusti priimtoms elgesio taisyklėms ir jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Akivaizdu, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo ir kartoja tas pačias klaidas. Taikant lygtinio paleidimo institutą būtina atsižvelgti į nuteistojo turimus ateities planus, galimo lygtinio paleidimo atveju.

Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis 9 kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos negalioja, tačiau drausminių nuobaudų egzistavimo faktas vertinamu atveju rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, juo labiau, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas buvo tik vieną kartą.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Šiuo atveju ir padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, jų dinamika, tai, kad nuteistajam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau taikytas prabavimas nesutrukdė nuteistajam daryti nusikalstamas veikas, kurios turi tendenciją sunkėti. Visa tai rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis ir dorai gyventi, nenusikalsti bei leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Abejonių, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teismui kelia socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti duomenys, kad vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, įtakos nusikalstamumui impulsyvumo bei savitvardos bruožai buvo gan svarūs veiksniai. Nusikalstamoje veikloje yra agresyvaus/kontroliuojančio elgesio epizodas - plėšimas. Be to Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamumui. Alkoholio vartojimas tiesiogiai susijęs su padarytu nusikaltimu. Neneigia, jog laisvėje kiek neatsakingai pavartodavęs alkoholį. Pataisos namuose prieš kelis metus buvo baustas už alkoholio pavartojimą.

Nuteistajam finansiškai padeda dukterėčia, kadangi kaip pats nuteistasis teigia po atliktos operacijos negali dirbti pilnu krūviu, tačiau nuteistojo asmens byloje duomenų apie nedarbingumo lygį nėra. Nuteistasis taip pat nurodė, kad neturi konkrečių planų dėl įsidarbinimo. Negauta ir pažyma dėl galimybės įsidarbinti išėjus į laisvę, todėl visiškai sutinkama su specialistų pateiktu vertinimu, kad visos šios aplinkybės vertinamos kaip aktualus kriminogeninis veiksnys, didinantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 52 balai. Taikant OASys metodiką, buvo nustatyta nuteistojo minimali pažanga piktnaudžiavimo alkoholiu srityje. Vis tik atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. Ž. nusikalstamą veiką įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalsti bet net būdamas struktūruotoje aplinkoje nesilaukė vidaus tvarkos taisyklių ir vartojo alkoholį, ko pasėkoje buvo nubaustas. Dėl šios priežasties pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai ir 3 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2021 m. liepos 9 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. LK-90 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. Ž..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.