Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. Š., gim. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini)nutartimi, nuteistojo E. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)sprendimas tvirtintinas.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismui privalu įvertinti visas BVK įtvirtintas formaliąsias ir materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami ir nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą vykdymo pradžios yra atlikę vienus metus laisvės atėmimo bausmės.

Susipažinus su areštuotojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, atsižvelgus į nuteistojo E. Š. elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, įvertinus nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką bei kitas aplinkybes, teismas nustatė, kad nuteistasis: 1) pastovios gyvenamosios vietos nebuvimas gali apsunkinti nuteistojo socialinę reintegracija, tačiau naujai kuriami santykiai bei planuojamos gyvenamosios vietos aplinka, kuri nėra susijusi su jo nusikaltimu, mažina kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai ir gali skatinti nuteistąjį keistis iš esmės. (duomenys neskelbtini) nuteistasis perkeltas atlikti bausmę į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodė, kad jo gyvenime atsiradus naujai moteriai, su kuria pradėjo kurti romantiškus santykius (bendrauja apie mėn.) trumpalaikių išvykų metu bei po paleidimo planuoja vykti adresu (duomenys neskelbtini). Išvados rengimo metu (duomenys neskelbtini)telefonu moteris patvirtino, kad pažintis trunka mėnesį, tačiau juos sieja glaudus ryšys, kurį nori puoselėti kartu gyvendami. Moteris patikino, kad tai jos asmeninis būstas, gyvena tvarkingai, nevartoja alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, nurodo, kad nuteistajam tai būtų saugi aplinka. Ji neprieštarauja, kad sugyventinis parvyktų pas ją trumpalaikių išvykų metu ir gyventų po paleidimo bei planuoja leisti nuteistajam deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu; 2) nuteistasis stokoja oficialios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius, tačiau nuteistojo profesinis išsilavinimas ir darbinė motyvacija gali būti vertinama kaip, apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iki bausmės atlikimo ne kartą buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje). Atvykęs į bausmės atlikimo vietą (pataisos namus) sutiko dirbti bet kokį administracijos siūlomą darbą, tačiau dėl darbo stokos įdarbintas nebuvo. Kiek vėliau pavyko įsidarbinti - nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) (1 darbo dieną, įmonė informavo, kad nuteistasis netinkamas siūlomai darbo vietai). Nuo (duomenys neskelbtini)ir įmonės sutarimu atleistas savo noru, tačiau IDK fiksuotas pokalbis, kurio metu išaiškėjo, kad nuteistasis kreipėsi į advokatą dėl neapmokėto darbo užmokesčio už 3 d. d., taip pat pažymėta, jog atleidimo dieną patikrinimo metu pas nuteistąjį buvo rasta (duomenys neskelbtini)). Nuo (duomenys neskelbtini) (atleistas savo noru, tačiau aiškinantis aplinkybes išaiškėjo, kad nuteistasis atsisakė dirbti kitoje darbo vietoje bei kreipėsi į advokatą dėl išnaudojimo ir nekorektiško darbdavio elgesio). Nuo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini)išėjo iš darbo savo noru (IDK yra įrašas, kad nuteistasis išėjo iš darbo dėl darbdavio kaltės). Nuo (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini)įsidarbino (duomenys neskelbtini); 3) nuteistojo darbinė motyvacija sudaro pagrindą manyti, kad paleistas nuteistasis turės tvirtą pajamų šaltinį ir gaunamas atlyginimas bus pakankamas asmeniniams poreikiams patenkinti. Laisvėje nuteistasis oficialiai dirbęs yra tik apie 4,5 mėn., taip pat gaudavo bedarbio pašalpas. Pats nuteistasis teigia, kad oficialiai dirbdavo daug ir išlaikydavo šeimą. Atlikdamas bausmę pataisos namuose, pragyvendavo iš artimųjų atsiųstų pinigų ir gaunamo darbo užmokesčio. (duomenys neskelbtini)gyvena iš sutaupytų pinigų, kurių turi pakankamai, jų užtektų iki gyvenimo galo, kadangi poreikiai nėra dideli. Taip pat prie gyvenimo gerbūvio prisidėdavo (šiuo atveju prisidės) gaunamas darbo užmokestis. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo ir bendrininkų solidariai priteista atlyginti 3964 Lt turtinės žalos ir 80000 Lt neturtinės žalos bei išieškoti 2219,20 Lt proceso išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nuteistojo teigimu, skolų neturi, visus antstolio atsiųstus patvarkymus yra išmokėjęs bausmės atlikimo metu. Patikrinus Administracinių nusižengimų registrą, matyti, kad nuteistasis turi 529 Eur skolą, nors pats teigia, kad visas baudas yra padengęs. Remiantis (duomenys neskelbtini)Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Finansų skyriaus gauta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (bausmė buvo atliekama (duomenys neskelbtini)), nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl žalos išieškojimo neturi. Ar šiuo metu asmuo turi finansinių įpareigojimų įstaiga duomenų neturi; 4) nepaisant nutrūkusių santykių su broliu, artimi socialiniai ryšiai su vaikais bei drauge mažina nusikalstamo elgesio riziką ir veikia kaip apsauginis veiksnys. Nuteistasis išsiskyręs, tėvai mirę. Turi brolį, su kuriuo visiškai nebendrauja. Ryšiai nutrūko po tėvo mirties, kai brolis nepranešė jam apie šią nelaimę. Nuteistasis laiko pyktį ir ateityje neplanuoja santykių atkurti, mano, kad brolis taip elgėsi, kadangi nori sau pasiglemžti tėvo užgyventą turtą. Su žmona išsiskyrė (duomenys neskelbtini)ir jokių ryšių su ja nepalaiko. Skyrybų procesą iniciavo pats dėl žmonos neištikimybės. Turi du suaugusius sūnus, palaiko glaudžius santykius bei gauna palaikymą iš sūnų. Pataisos namuose susitikdavo su jais trumpalaikiuose pasimatymuose, šiuo metu socialinį ryšį palaiko kiekvieną dieną bendraudamas telefonu bei (duomenys neskelbtini)Turi anūkų, tačiau su jais nėra bendravęs, kai išeis į laisvę, pradės kurti senelio ir anūkų santykį. Turi sugyventinę, su ja susipažino prieš mėnesį, romantiškus jausmus puoselėja bendraudami įvairiomis temomis tiek telefonu, tiek vaikščiodami. Santykiai vystosi pakankamai sklandžiai. Sugyventinė yra parašiusi sutikimą, kad nuteistasis gali į jos nuosavą būstą parvykti trumpalaikių išvykų metu bei ateityje (paleistas į laisvę) pas ją apsistoti. Duomenų apie smurto atvejus artimoje aplinkoje nėra; 5) yra pagrindo manyti, kad gyvenimo stilius skatino nuteistojo nusikalstamą elgesį ir didina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis yra kategoriškas ir kitų įtakai nepasiduodantis, turi savo nuomonę ir ja vadovaujasi. Teismo proceso metu, kaltės nepripažįsta; jo teigimu, nuosprendis priimtas vadovaujantis melagingais parodymais. Nuteistasis tvirtina ir pripažįsta, kad įvykio dieną jis buvo pas nukentėjusįjį, tačiau visai kitu laiku nei asmuo buvo nužudytas. Ten su kitais įtariamaisiais alkoholio nevartojo bei bute esančius žmones pažinojo tik iš matymo. Kategoriškai tvirtina, kad bausmę atlieka būdamas nekaltas. Ankstesniame nusikalstamo elgesio rizikos vertinime pažymėta, kad asmuo pripažįsta, jog jo laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo situacijas, kurios turėjo įtakos poreikiui nusikalsti (kadangi dažnai nedirbdavo, kartu su pažįstamais piktnaudžiaudavo alkoholiu; po apsvaigimo kildavo tarpusavio konfliktai, kurių metu jis kartais panaudodavo fizinį smurtą). Dabartinio vertinimo interviu metu nuteistais neigia, kad piktnaudžiaudavo alkoholiu bei kad kildavo konfliktinės situacijos, kurios priversdavo smurtauti. Pats nuteistasis tvirtina, kad yra linkęs būti vienas, su kompanijomis nesusidėdavo, išskyrus kai to reikalaudavo aplinkybės (gimtadieniai, bendri šeimos susiėjimai). Pataisos įstaigoje vengė destruktyvių grupių, iki šiol tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu, tačiau administracijos pagalbos atsisako, teikdamas, kad viską sugeba savo jėgomis, jam jokios pagalbos nereikia. Su kitais nuteistaisiais vengia palaikyti artimus ryšius, nesileidžia į draugystes. Turi vieną draugą iš įkalinimo įstaigos, su kuriuo susipažino nuo pat pradžios, kai pateko į įkalinimo įstaigą; šiuo metu su juo ryšį palaiko laiškais bei, pagal galimybes, telefonu. Taip pat laisvėje yra likusių draugų bei klasiokų, su kuriais palaiko socialinį ryšį. Kalbėdamas apie laisvalaikį, nuteistasis pažymi, kad šiuo metu patinka vaikščioti su antrąja puse, taip pat mėgsta žaisti šachmatais, šaškėmis bei domino. Praeityje mėgdavo bėgioti. Ateities planai - susirasti tinkamą dabą ir tinkamai save realizuoti visuomenėje; 6) nors nuteistasis deklaruoja atsisakęs alkoholio vartojimo, tačiau nepaisant to, smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio dar išlieka ir gali paskatinti nuteistojo nusikalstamą elgesį. Vertinimo metu nuteistasis neigia vartojęs narkotines medžiagas. Bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Taip pat, asmens nusikalstama veika nėra susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis mano, kad nebuvo ir nėra priklausomas nuo alkoholio. Pagal interviu metu gautą informaciją, aktyviai vartojo alkoholį tik po mamos mirties, tačiau savo noru kreipėsi į medikus (2 kartus), kad medikamentiniu būdu iš organizmo būtų pašalintas alkoholis. Po to pats savarankiškai sugebėjo atsisakyti alkoholio. Bausmės atlikimo metu stebima motyvacija spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemas. Nors priklausomybę alkoholiui neigia, suvokęs, jog lygtinio paleidimo institutas nebus taikomas, jei nevykdys Individualaus socialinės reabilitacijos plano, išklausė alkoholio vartojimo prevencijos kursą bei dalyvavo ir baigė smurto prevencijos grupės užsiėmimuose. Pats nuteistasis teigia, kad šios programos (užsiėmimai) nedavė nieko naujo, ko pats nebūtų žinojęs. Alkoholio nebevartoja nuo laisvės atėmimo pradžios. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad ir ateityje jam pavyks nevartoti alkoholio, ir yra tikras, kad tą išlaikyti jam padės pasirinkta nauja socialinė aplinka; 7) apibendrinant galima teigti, kad teisės pažeidėjo emocinės gerovės ypatumai įtakos jo gebėjimą prisitaikyti visuomenėje bei kuriant santykį su aplinkiniais. O teisės pažeidėjo aukšta savivertė ir per didelis pasitikėjimas savimi, ne tik, kad galimai turėti įtakos atpažįstant savo problemines sritis, bet ir veiks kaip kriminogeninis veiksnys. Vertinimo metu stebimas nuteistojo socialinio atsiskyrimo poreikis: nuteistasis nurodo, jog bendrauja tik su artimaisiais laisvėje, vengia kontakto su kitais žmonėmis, nelinkęs megzti artimų ryšių su aplinkiniais. Siekia atsiriboti nuo kitų nuteistųjų, o tų, su kuriais ryšius vis tik palaiko - yra keletas. Vienam draugui (nuteistajam) reguliariai rašo laiškus bei bendrauja telefonu, (duomenys neskelbtini)daugiausia bendrauja tik su kambariokais. Teigia, kad laisvėje yra keletas draugų, klasiokų, pusbrolis, su kuriais palaiko šiokius tokius ryšius. Asmuo pasižymi aukšta saviverte ir polinkiu pateikti save iš gerosios pusės. Kalbėdamas apie save, nurodo, jog yra „teisingas, geros širdies, nemėgsta meluoti, sąžiningas, gailestingas, darbštus“; kaip neigiamą savo asmens savybę išskiria „pasitikėjimą kitais žmonėmis bei nesakymą tiesos“. Pokalbio metu stebima, kad asmens savivaizdis neatitinka realios situacijos, o požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis. Nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi. Pokalbio metu stebimos asmens emocijos, padidėjęs nerimastingumas. Įvertinimo metu kategoriškai neigia suicidines mintis bei ketinimus, duomenų apie tai, jog asmuo kada nors turėjo suicidinių intencijų gauta nebuvo; 8) problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių stoka didina nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ateities planų turėjimas, susitelkimas į asmeninius tikslus ją niveliuoja ir gali veikti kaip apsauginis veiksnys. Vertinimo metu stebimi patenkinami nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai: akių kontaktą palaiko, bendrauja mandagiai, tačiau pokalbio metu nesusikoncentruoja, nukrypsta į detales. Į klausimą atsako klausimu. Kalbėdamas apie nusikalstamą elgesį, linkęs sumenkinti jo svarbą bei pasekmes, ieškoti pateisinančių aplinkybių, savo kaltę dėl nužudymo kategoriškai neigia. Atsakomybės už savo veiksmus neprisiima. Nuteistojo teigimu, smurtą prieš sugėrovą naudojo kiti asmenys, kitu metu, dėl ko nukentėjusysis mirė. Teisės pažeidėjas laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nėra spontaniškas, linkęs planuoti savo laisvą laiką. Nesiekia analizuoti nusikalstamo elgesio priežasčių bei pasekmių, todėl ir nemano, kad turi kokių nors sunkumų. Stebima, jog asmuo apie savo elgesio pasekmes bausmės atlikimo metu galvoja, tačiau labiau orientuojasi tik į savo paties norus bei poreikius. Į specialistus dėl pagalbos kreiptis nėra linkęs, nes turi įsitikinimą, kad jie jam niekuo vis tiek nepadės. Nuteistajam trūksta empatijos jausmo, gebėjimo suprasti tiek kitų žmonių, tiek ir savo paties jausmus. Stebima, jog nuteistajam būdingas užsispyrimas, gana kategoriškas ir nelankstus mąstymas. Teisės pažeidėjas šiuo metu išsako ateities planus - susirasti tinkamą darbą ir save realizuoti visuomenėje; 9) apibendrinant galima teigti, kad nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtiniu asocialumu nepasižymi. Nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra. Deklaruoja neigiamą požiūrį teisinei sistemai (teisėjams, prokurorams) - jo manymu, jie naudojasi savo padėtimi ir priima išankstinius sprendimus. Praeityje yra baustas už administracinius nusižengimus. Nuteistasis neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų kitų asmenų atžvilgiu. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, suvokia laisvės apribojimo prasmę ir pasekmes, nusiteikęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių; 10) tikėtina, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas bei dalyvavimas jose padėjo lavinti socialinius ir savikontrolės įgūdžius. Asmens bylos duomenimis, nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini)vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis aktyviai dalyvaudavo organizuojamuose renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose (duomenys neskelbtini), taip pat dalyvavo individualiuose ar grupiniuose savęs pažinimo ir analizavimo užsiėmimuose (išklausė alkoholio vartojimo prevencijos kursą, dalyvavo smurto prevencijos grupiniuose užsiėmimuose); 11) vadovaujantis turima informacija, yra pagrindas manyti, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, darbinė veikla, dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse turėjo įtakos motyvuojant nuteistąjį savo tikslų siekti teisėtais būdais. Asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu adaptacijos laikotarpiu sunkumų nebuvo. Nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu teigiamos, tačiau sunkiai sekasi išlaikyti nuoseklius darbo santykius. Per visą laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistasis padarė vieną vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą ((duomenys neskelbtini)dienos metu nusirengęs gulėjo lovoje), tačiau drausminė nuobauda skirta nebuvo, apsiribota aiškinamuoju pokalbiu su nuteistuoju. Skatintas 10 kartų - už dalyvavimą visuomeninėje veikloje, socialiniame agrokultūriniame projekte „(duomenys neskelbtini)“, stropų darbą, gerą mokymąsi ir dalyvavimą programose. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini)pateikta informacija, (duomenys neskelbtini)atvykus į įstaigą, organizuojamose socialinės reabilitacijos priemonėse dalyvauja nenoriai. Savo gyvenamą kambarį, bendro naudojimo patalpas ir lauko teritoriją tvarko nenoriai. Intensyvaus nuteistojo rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos plano nėra pažeidęs. Vykdydamas rekomendacijas, (duomenys neskelbtini) dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo (duomenys neskelbtini) (dėl perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą, darbinę veiklą teko nutraukti). Nuo (duomenys neskelbtini). Drausmės bei režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: (duomenys neskelbtini)nustatyta maža rizika (pagal OASys). Pirminis vertinimas (duomenys neskelbtini), rizika vidutinė, fiksuojamas rizikos mažėjimas. Kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholį; aukšta savivertė ir per didelis pasitikėjimas savimi; problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių stoka; mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis pasireikšti praeityje dominavę laisvalaikio i praleidimo būdai. Apsauginiai: profesinis išsilavinimas ir darbinė motyvacija; palaikantys ryšiai su partnere bei vaikais; socialinės aplinkos ir gyvenamosios vietos keitimas.

Įvertinęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadą ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)nutarimą, teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistasis E. Š. jau gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, teismas

nutarė:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Nr. (duomenys neskelbtini)ir taikyti nuteistajam E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.