Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Š. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 8 d., pabaiga – 2026 m. kovo 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. E. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau nei 2/3), suteikiančią teismui teisę paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai. Ši aplinkybė ir sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 5 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant šį klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Gi skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti E. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatė bei konstatavo ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje, taip pat apylinkės teismas.

7. Iš Komisijos nutarimo turinio matyti, jog jos sprendimą netaikyti E. Š. lygtinio paleidimo lėmė šios aplinkybės: 1) tai, kad bausmės atliko metu nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus; 2) jam dar nustatomi dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai (jis neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras ir nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis, pagrįstas asocialiomis normomis; negebėjimas atpažinti problemas; tinkamų problemų ir konfliktų sprendimo įgūdžių stokojimas; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; nedėmesingumas ir neatidumas kitiems žmonėms; konkretus/nelankstus mąstymas); 3) tai, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, negeba pasimokyti iš ankstesnės patirties bei koreguoti savo elgesį; 4) jo nusikalstamam elgesiui būdingas ne tik agresyvus/kontroliuojantis komponentas, tačiau ir negebėjimas sutvardyti emocijų.

8. Be Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių, išvadą, kad nuteistojo E. Š. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, kad negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, o galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų bei nebenusikals, apylinkės teismas grindė ir tuo, jog nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti didina ne tik Komisijos paminėti dinaminiai, bet ir statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės neprisiėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Svarstydamas lygtinio paleidimo taikymo E. Š. galimybę, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) nusikaltimo padarymą, į ankstesnius jo teistumus, tai, kad jis linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio svarbą, jo pasekmes, ieškoti pateisinančių aplinkybių, savo kaltę dėl nužudymo kategoriškai neigia, teigdamas, kad smurtą prieš sugėrovą naudojo kiti asmenys. Taip pat įvertinta ir ta aplinkybė, jog nuteistasis į specialistus dėl pagalbos kreiptis nėra linkęs, nes turi įsitikinimą, kad jie jam niekuo nepadės.

9. Visi aukščiau nurodyti tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Jie neabejotinai svarbūs vertinant galimybę E. Š. taikyti ar netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo bei Komisijos nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka išvadai, jog šio nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokios išvados darymas yra būtina lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga.

10. Nuteistojo skunde akcentuojama, kad vien jo padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ir pavojingumas negali būti pripažintas pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi ši aplinkybė nekinta viso bausmės atlikimo metu ir netgi neišnyksta atlikus bausmę, ji nesusijusi su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo teiginiais, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, aplinkybės susijusios su nuteistojo kriminogenine praeitimi, tame tarpe ir nusikalstama veika, už kurią jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptartų motyvų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo ir jam netaikytas lygtinis paleidimas, tam faktui, kad E. Š. bausmę atlieka už nužudymą, kuris buvo įvykdytas sunkinančiomis aplinkybėmis – esant apsvaigus nuo alkoholio, veikiant bendrininkų grupėje su kitais dviem asmenimis, ir nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant skundo autoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atsisakymas taikyti E. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, visų pirma, buvo grindžiamas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, akcentuojant vis dar nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių; jo elgesiu bausmės atlikimu metu, pažymint, kad jis nepasižymėjo išimtinai teigiamu elgesiu, kadangi yra nesilaikęs įstaigoje nustatytos tvarkos. Taip pat grindžiamas nuteistojo pokyčių emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio srityse įvertinimu, iš kurio matyti, kad vis dar reikalingi tęstiniai ir tikslingi nuteistojo veiksmai šiose srityse. O jo įvykdyto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis buvo tik įvertintas šių aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai, neprieštarauja. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistojo praeityje įvykdytų teisės pažeidimų įvertinimas negali būti laikomas non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kaip teigiama E. Š. skunde, kadangi, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

11. Abejonių tam tikrais teigiamais E. Š. asmenybės pokyčiais nekyla ir skundą nagrinėjančiai kolegijai, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei tiksliniuose užsiėmimuose, atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti ir dirbo nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. spalio 20 d. bei nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. liepos 21 d. ir šiuo metu tęsia darbinę veiklą. Jis (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įmonėje, savanoriškai mokėsi ir baigė suaugusiųjų pradinio mokymo kursą, taip pat įgijo dvi specialybes – želdinių tvarkytojo ir mūrininko, iš gauto darbo užmokesčio padengė priteistą civilinį ieškinį, už gerą elgesį ir dalyvavimą pataisos programose buvo dešimt kartų skatintas. Tai, kad nuteistasis daro pažangą, patvirtina ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kadangi ši rizika bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Paminėtos aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos E. Š. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau jos jokiu būdu nėra svaresnės už Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo motyvuotas atsisakymas taikyti E. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti ir mažėja, tačiau vis dar išlieka visa eilė kriminogeninių veiksnių, kurių didžioji dalis yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis turėjo ir dar turi galimybę panaikinti, kai tuo tarpu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių nustatytas vos vienas – motyvacija darbinei veiklai.

12. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, E. Š., kuris bausmę atlieka už labai sunkaus ir negrįžtamas pasekmes sukėlusio smurtinio nusikaltimo įvykdymą, dar šiuo metu turėtų įrodyti, kad jo elgesys ir ateityje išliks tik pozityvus, taip pat daryti didesnę pažangą mažindamas jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Būtent nuteistajam vis dar nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, kuris ženkliai viršija apsauginius veiksnius, taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistojo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi, kad vis dar stebimos jo nestabilios emocijos, savitvardos problemos, kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką visiškas neigimas, kad jis nesiekia analizuoti nusikalstamo elgesio priežasčių ir pasekmių, yra lengvai išprovokuojamas, kartu įvertinus ir nusikaltimo, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą ir žiaurumą, taip pat faktą, kad nuteistasis praeityje buvo teistas du kartus, rodo, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje E. Š. vis dar išlieka pavojingas visuomenei, todėl privalo tęsti pataisos procesą įkalinimo įstaigoje.

13. Vien tai, kad nuteistasis E. Š., kaip nurodoma skunde, nepažeidė ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme jam taikytų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – sąlygų, niekaip neįrodo, jog pritaikius jam lygtinį paleidimą, nuteistasis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikaltų.

14. Nuteistojo skunde teigiama, jog apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti jam lygtinį paleidimą, pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003) bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendaciją Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“. Tokio argumento kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad abu paminėti dokumentai yra patariamojo pobūdžio ir teismų neįpareigoja jais vadovautis. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir šie tarptautinės teisės aktai tiesiogiai netaikomi. Be to, pagal minimas rekomendacijas lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra siūloma taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka visas paleidimo sąlygas (t. y. nesuteikiant prioriteto nei formalioms, nei materialioms lygtinio paleidimo sąlygoms). Nei nuteistojo paminėtose rekomendacijose, nei jokiuose kiti tarptautiniu lygmeniu priimtuose teisės aktuose nenurodoma, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje tokie teisės aktai yra BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Pagal BVK ir BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti. Teismas ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, įvertinę visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdami į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą. Šiuo atveju neabejotinai nustatyta, jog lygtinis paleidimas E. Š. netaikytinas, kadangi jis neatitinka materialios BVK 157 straipsnyje įtvirtintos lygtinio paleidimo sąlygos, pateikti aiškūs tai pagrindžiantys argumentai ir motyvai, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad skundžiamas teismo sprendimas yra prieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.

15. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog sutikti su skundo argumentu, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo procesiniai sprendimai yra motyvuoti, priimti tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie E. Š. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl ji paliktina galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.