Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo

Š. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per pirmus 6 (šešis) laisvės apribojimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per pirmus 6 (šešis) laisvės apribojimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per pirmus 6 (šešis) laisvės apribojimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir 4800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) bauda;

iš kaltinamojo Š. K. nukentėjusiai A. J. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 558,52 Eur (penki šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 52 ct) turtinei žalai atlyginti, 5 % (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1058,52 Eur – vieno tūkstančio penkiasdešimt aštuonių eurų 52 ct), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo;

antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo Š. K. nuspręsta nepriteisti;

išspręsti kardomosios priemonės klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jo kaltė yra įrodyta ir jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinus visus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, motyvuotai atmetus paties nuteistojo gynybos versiją, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

7. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbu akcentuoti tai, kad teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023 ir kt.).

8. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėtoje byloje surinkti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažintini įrodymais, pagrindžia, jog Š. K. veiksmai atitinka jam inkriminuotų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, Š. K. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. J., nes sugriebęs už plaukų, juos pešė, bei sugadino svetimą turtą – nukentėjusiajai A. J. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S20 FE“, kai rankomis jį laužė ir trenkė sau į kelį, padarydamas nukentėjusiajai 398,52 Eur turtinę žalą.

Dėl įrodymų vertinimo

9. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį pirmiausia ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).

10. BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, 2K-14-387/2022, 2K-268-628/2023).

11. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Š. K. ir nukentėjusioji A. J. yra pažįstami, susipažino prieš keletą metų, kurį laiką juos siejo artimi santykiai, o 2020 metais jiems gimė sūnus. Nors abu kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, tačiau bendravo draugiškai, bendrai rūpinosi sūnumi. Po kurio laiko Š. K. nusprendus santykius užbaigti, nukentėjusioji su juo ryšio nenutraukė. Dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų esmės nuteistasis apklausiamas teisme nurodė, jog tądien A. J. atvažiavus į jo tėvų kiemą, jis supykęs tik paėmė jos telefoną ir perlenkė jį rankomis, trinktelėjo į kelį ir numetė automobilyje ant grindų arba į dešinės pusės durelių dėtuvę, tačiau jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, kaip matyti, jis davė išsamesnius parodymus, nurodydamas, kad atidaręs vairuotojo pusės dureles, jis kumščiu pagrūmojo A. J., dar supykęs kažką jai pasakė, galbūt necenzūriškai, nes ji savo elgesiu neduodama nei jam, nei jo artimiesiems ramybės, jį taip supykdė. Tačiau tvirtino nukentėjusiosios nė pirštu nepalietęs. O įsėdęs į automobilį sugriebė nukentėjusiosios telefoną ir trinktelėjo jį sau į kelį bei numetė. Nesitikėjo, kad A. J. gali parašyti pareiškimą, nes jis jai tikrai nieko nepadarė, o telefono sugadinti taip pat negalėjo, nes jį rankose tik turėjo, tačiau jo nelaužė, be to, nukentėjusioji tuo pačiu telefonu, kaip suprato, iškvietė policijos pareigūnus.

12. Nors nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, Š. K. kaltę pagrindžia byloje surinktų duomenų visuma. Šiame kontekste nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais esą apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais ir jos pateikiama įvykių versija, atmetant apelianto parodymus ir pažymėtina, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo ir vertino visus byloje surinktus duomenis, o nuteistojo parodymus motyvuotai atmetė kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Kaip matyti, nukentėjusioji A. J. apklausiama teisme nurodė, kad tąkart išėjęs į kiemą Š. K. pro pravirą automobilio langą sudavė jai ranka ir pešė už plaukų. Nuo tokio netikėto smurto ji pasimetė, išsigando tokio jo elgesio, juto skausmą ir apsiverkė. O įsėdęs į automobilį Š. K. iš pradžių atėmė iš jos raktelius, po to liepė važiuoti ir raktelius atidavė. Automobilio gale kėdutėje tuo metu sėdėjo judviejų vaikas, kuris verkė, buvo išsigandęs. Padavęs jai raktelius ir liepęs važiuoti, Š. K. sugriebė jos telefoną, perlenkė jį rankomis ir trenkė į kelį, tuo metu jos telefonas buvo sugadintas ir ji negalėjo paskambinti į policiją. Tik nuvažiavus iki tilto prie (duomenys neskelbtini), kur Š. K. išlipo iš automobilio, ji paprašė nepažįstamo asmens iškviesti policiją, o grįžusi į savo automobilį pastebėjo, kad ir iš savo telefono jai pavyko prisiskambinti. Nurodė ir tai, kad po įvykio telefonas kurį laiką dar veikė, tačiau nuo 2023 m. kovo 10 d. iš viso nustojo veikęs. Po remonto jai pavyko išsaugoti duomenis, dar kurį laiką juo naudojosi, tačiau telefonas kartais veikdavo, kartais ne. O telefono meistrui nustačius, kad kyla pavojus dėl besipučiančios telefono baterijos, ji telefonu nustojo naudotis. Nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš esmės buvo analogiški teisme duotiems. Nukentėjusioji dėl esminių nusikalstamų veikų aplinkybių nurodė, kad pro atdarą vairuotojo langą Š. K. trenkdamas suėmė jai už plaukų bei patampė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir išgąstį. Dėl tokių jo veiksmų galvą jai skaudėjo dar kurį laiką, dėl ko kitą dieną ji nuvyko pas medikus ir pateikė tai patvirtinantį išrašą. Pas teismo medicinos ekspertą nurodė nevykusi, nes jokių žaizdų jai nebuvo padarytą, tiesiog sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 8 balais iš 10. Ji tokio elgesio nesitikėjusi, nes jų bendravimo metu Š. K. niekada nebuvo smurtavęs. O atsisėdęs į keleivio vietą jis iš pradžių atėmė automobilio raktelius, o po to grūmodamas kumščiu liepė jai važiuoti. Atidavęs raktelius jis paėmė jos telefoną ir laužė jį rankomis, o nepavykus sulaužyti, trenkė jį sau į kojos kelį, norėdamas sulaužyti, kad ji niekam neskambintų, dėl ko telefono rėmas buvo deformuotas ir apibraižytas. Tokios nuoseklios savo pozicijos dėl nusikalstamų Š. K. veiksmų nukentėjusioji laikėsi ir akistatos su juo ikiteisminio tyrimo metu, patvirtinusi, kad šis vieną kartą ranka jai trenkė į galvos sritį, sugriebė už plaukų ir pešė, kas jai buvo skausminga ir netikėta. O įsėdęs į automobilį jis atėmė jos mobiliojo ryšio telefoną, kurį lenkė ir bandė sulaužyti. Tuo tarpu Š. K. nesutiko su nukentėjusiosios parodymais akistatos metu ir tvirtino buvus tik pagrūmojimą kumščiu ir telefono sulaužymą.

14. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, neva apelianto kaltė šioje byloje grindžiama vien tik nukentėjusiosios parodymais, iš bylos matyti, kad tokia nukentėjusiosios pozicija ir nuosekliai dėstomos įvykio aplinkybės atsispindi nes tik jos parodymuose, ją visiškai patvirtina tiek kitų liudytojų parodymai, tiek ir rašytinė bylos medžiaga, sudarantys nuoseklią įrodomąją grandinę, pagrindžiančią nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, juolab, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiosios parodymai galėtų būti pripažinti nepatikimais.

15. Teisme apklausta liudytoja vyresnioji tyrėja R. M. taip pat nurodė, kad įvykio vietoje bendraujant su nukentėjusiąja, ši buvo išsigandusi, verkė ir paaiškino, kad Š. K. pro pravirą automobilio langą delnu sudavė jai vieną kartą į galvą, bei sugriebęs už plaukų, juos pešė, o važiuojant automobiliu sulaužė ir jos telefoną. Įvykio vietoje pareigūnė apžiūrėjo nukentėjusiąją, tačiau nurodytoje galvos vietoje akivaizdžių smurto požymių nepastebėjo. Liudytojas V. Z. patvirtino, kad priėjusi prie jo automobilio nukentėjusioji prašė iškviesti policijos pareigūnus, ji buvo išsigandusi, minėjo, kad telefoną sugadino vyras ir parodė telefoną suskilusiu ekranu. Nors jokių akivaizdžių smurto žymių ant jos kūno nesimatė, moteriai jis liepė grįžti į automobilį ir užsirakinti. Ir pats iš įvykio vietos nesitraukė, kol atvyko jo iškviesti policijos pareigūnai. Tokie nukentėjusiosios parodymai į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams V. S. ir R. M., kaip matyti, užfiksuoti ir pareigūnų nešiojamo vaizdo registratoriaus vaizdo įrašuose. Iš pareigūnės V. S. vaizdo įrašo matyti, kad susijaudinusi nukentėjusioji pasakoja, kad jai atidarius automobilio langą, Š. K. jai čiumpa už plaukų, jos pačios žodžiais tariant – „patąso mane už plaukų“, sėda į jos automobilį, atima jos raktus ir sako „važiuok“. Pravirkusi nukentėjusioji toliau pasakoja, kad vaikas klykia, o Š. K. liepia jai važiuoti, atiduoda raktelius, atima iš jos telefoną, pradeda jį daužyti. Š. K. liepia jai važiuoti, mojuoja kumščiais. Atvažiavus iki aikštelės, jis užtraukia „rankinį“, automobilis sustoja, Š. K. numeta telefoną ir nueina. Ji galvoja, kad telefonas neveikia, nes jis visas išsilenkė. Tikslinant nukentėjusiosios pasakojimą dėl smurto jos atžvilgiu, nukentėjusioji parodo ranka smilkinio srityje, sakydama: va, tiesiog va, paėmė ir parodo tempimo judesį, o į pareigūnės klausimą, ar skaudėjo, nurodo, kad skauda dar ir dabar. Vaizdo įraše, be kita ko užfiksuota ir tai, kad Š. K. pripažįsta sulaužęs telefoną, o į pareigūnės klausimą, kodėl, atsako, jog atsibodo (past. nukentėjusiosios) milijonai skambučių per dieną, tačiau paklaustas dėl plaukų tempimo nukentėjusiajai, atsako nieko jai netempęs. Vyresniosios tyrėjos R. M. vaizdo registratoriaus vaizdo įraše taip pat užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai: „jis mane čiumpa už plaukų, su kumščiais man grasina, patampo mane, man dar dabar, žinokit, skauda iš tikrųjų, čia buvo netikėtas posūkis“. „Nu, jisai, žinokit, tikrai ne kaip mergaitei už kasyčių patampė, jisai stvėrė man kumščiu, makalavo mane kaip reikalas“ ir pakartoja, kad skauda dar ir dabar. Nurodo, kad Š. K. įšoka į mašiną, stveria raktus ir liepia važiuoti, „išlupa“ iš jos telefoną, liepia jai važiuoti ir pradeda jos telefoną daužyti sau į kelį, jį sulaužė.

16. Aukščiau nurodyti duomenys esminėmis detalėmis ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir su nukentėjusiosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis, o nukentėjusiajai padarytų smurtinių veiksmų pasekmes ir jų lokalizaciją galiausiai patvirtina ir byloje pateiktas Medicinos dokumentų siuntimas/išrašas, kuriame nurodyta, jog A. J. 2022 m. lapkričio 2 d. nustatytas „galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas“. „Čiuopiant skausmingumas galvos plaukuotoje dalyje, kairėje smilkininėje srityje“. Taigi, faktinę aplinkybę dėl nukentėjusiajai kairiojo smilkinio srityje sukelto fizinio skausmo, tempiant jai plaukus, neabejotinai patvirtina medicinos dokumentų išrašas, kuriame skausmingumas užfiksuotas būtent toje pačioje vietoje, kurią nukentėjusioji nurodė ir apklausiama, bei vaizdžiai pademonstravo įvykio vietoje pareigūnams ir buvo užfiksuota pareigūnų vaizdo registratorių įrašuose. Toks smurtinių veiksmų atlikimas objektyviai paaiškinamas ir paties įvykio mechanizmu, t. y. nukentėjusiajai sėdint automobilio vairuotojo vietoje praviru langu, o Š. K. ranka čiupus nukentėjusiajai už plaukų būtent iš kairės pusės, arčiausiai esančios praviro lango ir tempus. Šios teismo išvados nepaneigia ir apelianto argumentai, akcentuojant tik med. dokumentų išvadą – „Sug- ir supratentorialiai židininių galvos smegenų tankio pakitimų, būdingų ūmiai traumai, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti“, ir taip neigiant smurtavus nukentėjusiosios atžvilgiu. Tokia nuteistojo versija atmestina kaip nepagrįsta, nes minėta išvada savaip traktuojama paties naudai bei neįvertinus aukščiau paminėto konteksto, juolab, kad tokia išvada konstatuojama tik nesant nukentėjusiajai sunkesnių padarinių.

17. Apeliantą to paties įvykio metu dar ir sugadinus nukentėjusiajai priklausantį turtą – jos mobiliojo ryšio telefoną, be jau aukščiau nurodytų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, neabejotinai patvirtina bylos rašytinė medžiaga, tiek pareigūnų užfiksuota įvykio vietoje, tiek ir pačios nukentėjusiosios pateikta: 2022 m. lapkričio 2 d. daiktų apžiūros protokolas su priedu (fotolentele), kuriame nurodyta, kad telefono korpusas yra deformuotas, ant jo matyti įvairūs įbrėžimai; 2023 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) J. B. išduotas defektinis aktas, kuriuo nustatyti defektuoti telefono komponentai (pažeista: LCD modulis, galinis dangtelis, baterija, pagrindinė plokštė). Nors apeliaciniu skundu keliamas minėto defektinio akto, surašyto praėjus beveik 4 mėnesiams po įvykio, aktualumo klausimas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šiame akte nurodytų duomenų teisingumas ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo patikrintas. Vyresniosios tyrėjos A. Š. 2023 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu, be kita ko, užfiksuota, jog, norint išsiaiškinti, ar su defektiniame akte nurodytais pažeidimais dar galima naudotis telefonu, telefonu bendrauta su jį pateikusiu J. B., kuris patvirtino, kad su tokiais pažeidimais telefonas veikia, tačiau dėl saugumo tokiu naudotis nepatartina. Kadangi buvo pažeistas (sulenktas) korpusas, o telefono baterija yra klijuojama prie korpuso, todėl ji gali pūstis ir kyla pavojus užsidegti. Patvirtino ir tai, kad finansiškai naudingiau žmogui yra įsigyti naują telefoną, nei taisyti tokius sugadinimus. Pažymėtina ir tai, kad trenkęs telefoną į savo kelį apklausiamas pareigūnų ir teisme neneigė ir pats nuteistasis, tiesiog tvirtino tokiais savo veiksmais jo sugadinti negalėjęs. Tačiau tokie nuteistojo samprotavimai laikytini paneigti aukščiau nurodytais bylos duomenimis. Šių duomenų pagrindu aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai priklausantis telefonas buvo sugadintas būtent minėto įvykio metu ir tyčiniais nuteistojo veiksmais.

18. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kadangi jos nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys aukščiau išvardinti duomenys, sudarantys nuoseklią įrodomąją grandinę, pagrindžiančią nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikos padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiosios parodymai būtų pripažintini nepatikimais. Tuo tarpu vien tai, kad įrodymai byloje buvo įvertinti ne taip, kaip to tikėjosi apeliantas, teismo išvadų pagrįstumo ir objektyvumo nepaneigia, bei nesudaro pagrindo priimtą nuosprendį naikinti, kaip to pageidauja apeliantas.

19. Įvertinusi tai kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nuteistojo Š. K. nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Nuteistojo argumentai nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, argumentuotai paneigti jau minėtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei nuosprendyje išvardintais kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl Š. K. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

20. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. K. neginčija jam paskirtos bausmės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo skundas paduotas prašant apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu naikinti, t. y. skundu apibrėžtos plačiausios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, teisėjų kolegija patikrina ir nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė.

21. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 1 metų. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalies sankciją yra baudžiama: viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

22. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai prieš buvusią draugę – judviejų bendro vaiko motiną sukėlė fizinį skausmą, į tai, kad šiuo metu Š. K. yra teistas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti Š. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, nustačius įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje ir su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu (kuriuo jis nuteistas pagal 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2023 m. balandžio 27 d. redakcija Nr. XIV-1925, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.)) paskirta ir neatlikta baudos bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per pirmus 6 laisvės apribojimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesio pataisos programoje, ir 4800 Eur bauda.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų parenkant Š. K. bausmės rūšį, nustatant jos dydį, taip pat bendrinant bausmes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jį charakterizuojančius duomenis, todėl ją keisti nėra jokio pagrindo. Teismas, spręsdamas Š. K. skirtinos bausmės klausimą, vadovavosi BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, taip pat atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei jas įvertino tinkamai. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau argumentų dėl paskirtos bausmės nenurodo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu išsamiau nepasisako.

Dėl civilinio ieškinio

24. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. J. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama priteisti 558,52 Eur sumai turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo, bei valstybės naudai proceso išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 71–72). Š. K. su civilinio ieškinio reikalavimais pirmosios instancijos teisme nesutiko, nesutikimo motyvų nenurodyta ir apeliaciniame skunde.

Dėl turtinės žalos

25. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro: 398,52 Eur – telefono įsigijimo kaina ir 160 Eur – telefono remonto kaina. A. J. patirtą 558,52 Eur turtinę žalą dėl sugadinto mobiliojo ryšio telefono pagrindžia į bylą pateikti dokumentai: UAB „Bitė Lietuva“ 2022 m. birželio 21 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BTA02111846, J. B. 2023 m. balandžio 13 d. sąskaita-faktūra dėl mobiliojo ryšio telefono remonto (t. 1, b. l. 59–62).

26. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir iš nuteistojo Š. K. nukentėjusiosios naudai priteisė 558,52 Eur turtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad turtinė žala nukentėjusiajai kilo dėl Š. K. veiksmų.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažymėtina, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127-/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

28. Pagal teismų praktiką, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, 2K-14-387/2022, 2K-268-628/2023). Kadangi apeliantas sugadinto daikto vertės ir nukentėjusiosios patirtų daikto remonto išlaidų neginčija, jokių argumentų tuo klausimų nepateikė, o nukentėjusiosios pateikti dokumentai pagrindžia jos turėtas išlaidas, todėl, nustačius, kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta tyčiniais neteisėtais nuteistojo veiksmais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo Š. K. nukentėjusiajai A. J. 558,52 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos

29. Pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nukentėjusiajai padarytos 500 Eur neturtinės žalos A. J. nurodė, jog nuteistojo smurtiniai veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, dėl patirto streso pradėjo kankinti nemiga, nerimas, pablogėjo sveikata, dar ir dabar jaučia įtampą prisiminusi minėtą įvykį.

30. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad netikėti nuteistojo smurtiniai veiksmai sukėlė ne tik išgąstį, bet ir fizinį skausmą, dėl ko nukentėjusiajai atsirado baimės ir nesaugumo jausmas, kas atsiliepė ne tik jos sveikatai, bet ir darbinei veiklai, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai.

31. Pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

32. Sveikatos sutrikdymu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

33. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusioji dėl Š. K. smurtinių veiksmų, be kita ko, panaudotų automobilyje esant ir judviejų naujagimiui vaikui, neabejotinai patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą ir pažeminimą. Įvertinus tai, kad nuteistasis yra gana jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis, o duomenų apie jo turimus įsiskolinimus ar sunkią turtinę padėtį į bylą nepateikta, spręstina, kad jis pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, o nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos suma nenukrypsta ir nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų, kuri svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiamos sumos nuo 150 iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog byloje nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, sprendžia, kad priteistos 500 Eur neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra teisingas ir proporcingas.

Dėl proceso išlaidų

34. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

35. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nuteistajam Š. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. gegužės 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 62,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už Š. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo Š. K. apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. Gynėjas nuteistajam Š. K. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

37. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam Š. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis, nuteistasis Š. K. yra jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirba, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateikta pažyma, bei adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo Š. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo Š. K. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo Š. K. 62,50 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 50 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.