Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Artifact“ ieškinį atsakovui A. C. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Ieškinys šioje byloje pareikštas galiojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui. Teismų praktika, suformuota taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), nagrinėjamiems santykiams aktualiais aspektais taikytina mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022).

12. Ieškovas įrodinėjamą žalą kildina iš atsakovo, kaip buvusio UAB „Artifact“ vadovo, pareigos laiku kreiptis į teismą dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo nevykdymo, o žalą apskaičiuoja atsakovo valdymo laikotarpiu kaip išaugusių įsipareigojimų dydį (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

14. Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

16. Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo atsakomybės jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo yra išplėtota ir nuosekli. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

17. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022-04-05 nutartimi UAB „Artifact“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Henkoo“. Nutartis įsiteisėjo 2022-05-10. Pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Artifact“ iškėlimo Vilniaus apygardos teismui pateikė kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius. Vilniaus apygardos teismo 2022-07-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1784-340/2022 patvirtintas ir Vilniaus apygardos teismo 2022-09-06 bei 2023-03-07 nutartimis patikslintas BUAB „Artifact“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2023-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-632-340/2023 UAB „Artifact“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2022-04-05 nutartimi iškėlęs UAB „Artifact“ bankroto bylą įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą, pagal balansą, sudarytą nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus bendrovės dokumentus. Dokumentai nebuvo perduoti, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022-07-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1784-340/2022 buvusiam UAB „Artifact“ vadovui A. C. skirta 200 Eur bauda. Nemokumo administratoriui jokie bendrovės dokumentai perduoti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2023-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-632-340/2023 buvusiam UAB „Artifact“ vadovui A. C. 1 metams apribota teisė eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Buvęs bendrovės vadovas perdavė tik vienintelį UAB „Artifact“ turtą - transporto priemonę (duomenys neskelbtini).

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad bendrovė nemoki buvo 2019-12-31. Ieškovas remiasi UAB „Artifact“ 2019-12-31 balansu, kuriame esančių duomenų atsakovas neginčijo. Iš minėto balanso duomenų matyti, kad įmonės turtą 2019-12-31 sudarė 426 354 Eur (trumpalaikis turtas), iš kurio atsargos – 1 000 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 424 359 Eur ir pinigai ir pinigų ekvivalentai - 995 Eur. Iš 2019-12-31 balanse nurodyto turto atskaičiavus gautinas sumas, Bendrovės turto vertė 2019-12-31 sudarė 1 995 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 259 509 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (pagal bankroto byloje patvirtintus finansinius reikalavimus) sudarė 8 572,85 Eur. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog bendrovė turėjo 16 darbuotojų, ieškovas turėjo 426 354 Eur turto, kai apskaityti įsipareigojimai siekė 279 679, iš jų 20 170 Eur įsipareigojimai buvo ilgalaikiai, taigi nepradelsti. Atsakovo vertinimu, nebuvo pagrindo laikyti, kad bendrovė yra nemoki.

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ĮBĮ nuostatas įmonės nemokumas nustatomas vertinant jos pradelstų įsipareigojimų santykį su pusę į balansą įrašyto turto verte (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), tuo tarpu pagal JANĮ nuostatas – visų įmonės įsipareigojimų (ne tik pradelstų) santykį su į balansą įrašyto turto verte (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios įmonės nemokumo nustatymo kriterijus, yra materialiosios teisės normos, nustatant konkrečios įmonės tapimo nemokia momentą, remiamasi teisės normomis, kurios galiojo tuo metu, kai įmonė tapo faktiškai nemoki.

21. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis juridinio asmens finansinius sunkumus apibrėžia kaip padėtį, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Kasacinis teismas nurodo, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

22. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo.

23. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

24. Vertinant, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu, aktualus teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis juridinio asmens nemokumo būseną bei bendrovės vadovo pareigas, kai įmonė tampa nemokia.

25. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltė yra subjektyvioji atsakovo neteisėtumo sąlygos pusė, todėl tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).

29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Artifact“ paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka VĮ „Registrų centras“ yra pateikusi tik už 2019 metus. Remiantis 2019-12-31 duomenimis, bendrovės turtą iš viso sudarė 426 354 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 259 509 Eur. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog vertinant UAB „Artifact“ 2019-12-31 balanso duomenis, bendrovė jau atitiko nemokios įmonės sąvoką LR ĮBĮ 2 str. 8 d. prasme - bendrovės įsipareigojimai (259 509 Eur) viršijo pusę (213 177 Eur) į balansą įrašyto (426 354 Eur) turto vertės. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, jog 2019-12-31 balanse fiksuoti debitoriniai įsiskolinimai 424 359 Eur sumai nebuvo realūs ir/ar atgauti, kadangi bendrovės įsipareigojimai bankroto byloje patvirtintiems kreditoriams susidarė dar nuo 2019 m. gruodžio mėn. ir nebuvo padengti iki pat bankroto bylos iškėlimo.

30. Matyti, jog iš 2019-12-31 balanse nurodyto turto atskaičiavus gautinas sumas, Bendrovės turto vertė 2019-12-31 sudarė 1 995 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 259 509 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 8 572,85 Eur.

31. Vertintina, kad UAB „Artifact“ 2019-12-31 buvo nemoki, todėl bendrovės vadovas jau 2020-01-01 turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl dėl atsakovo neveikimo UAB „Artifact“ padaryta 121 159,84 Eur dydžio žala.

32. Teismas sprendžia, jog 2019-12-31 susidarius tokiai situacijai, kad esami įsipareigojimai pradelsiami, įmonės vadovas turėjo įvertinti, kad įmonė patiria finansinius sunkumus, o situacija atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies turinį. Todėl turėjo pareigą atidžiau kontroliuoti įmonės finansinę būklę, ir sudarius 2019-12-31 balansą, turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad finansiniai sunkumai yra sistemiški, tęstiniai. Įvertinus įmonės įsipareigojimų ir turto santykį, darytina išvada, kad įmonė buvo nemoki ir atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos UAB „Artifact“ iškėlimo. Atsakovas į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo įmonei nesikreipė. Nemokumo byla iškelta, kai su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo į teismą kreipėsi kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020). Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017).

34. Teismas atsižvelgia į atsakovo argumentus, kad įmonėje dirbo darbuotojai, tačiau pažymi, kad įmonės turto ir įsipareigojimų neigiamas santykis 2019-12-31 duomenimis buvo pernelyg akivaizdus, jog įmonė galėtų panaikinti finansinius sunkumus. Taip pat ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, jog dar 2019-12-31 buvusios pradelstos skolos nebuvo padengtos iki pat bankroto bylos iškėlimo; priešingai, jos išaugo, t. y. kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti bendrovės bankroto byloje (UAB „Lumvita“ patvirtintas 15 667,58 Eur reikalavimas, UAB „Itina“ patvirtintas 84 196,35 Eur reikalavimas), todėl konstatuotina, kad UAB „Artifact“ 2020 m. sausio 1 d. atitiko nemokios įmokės būseną (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2020-02-03 pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai bendrovės kreditorių naudai.

36. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, bendrovės 2019-12-31 balanso sudarymo data - 2020-06-10. Atsakovas bendrovės vadovu buvo nuo 2020-09-23. Keičiantis UB „Artifact“ vadovui, atsakovui turėjo būti perduotas bendrovės turtas bei visi veiklos/apskaitos dokumentai, įskaitant ir finansinės atskaitomybės dokumentai. Teismas sprendžia, jog atsakovas apie bendrovės nemokumą sužinojo/turėjo sužinoti 2020-09-23.

37. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad bendrovė 2020-2022 m. dengė einamuosius ir pradelstus įsipareigojimus, todėl nemokumo nebuvo, deklaratyvūs. Analizuojant UAB „Artifact“ banko sąskaitos išrašus matyti, kad 2020-2022 m. laikotarpiu bendrovės piniginės operacijos iš esmės buvo vykdomos tik tarp kai kurių asmenų, t. y. UAB „Produktų vystymo sprendimai“, kurios vadovas A. I., A. I., kaip fizinio asmens bei gaunamos subsidijos darbo užmokesčiui dėl buvusio karantino, kurios atitinkamai buvo išmokamos darbuotojams. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog 2019 m. pabaigoje įmonė gavo 58 000 Eur paskolą taip pat nepatvirtina, jog įmonė buvo moki. Įmonės vadovo pareiga yra užtikrinti visų įmonės kreditorių interesus bei numatyti, kad iš dalies atsiskaitant tik su viena kreditorių kategorija, tačiau nevykdant mokestinių prievolių, įmonės finansinė būklė tik blogėja. Įmonės pelno (nuostolio) ataskaita už 2019-01-01 – 2019-12-31 ataskaitinį laikotarpį rodo, kad atsakovė patyrė 187 381 Eur nuostolį.

38. Įvertinęs tą aplinkybę, kad įmonės vadovas turi pareigą sudaryti įmonės balansą už ataskaitinį laikotarpį, į tai, kad buvo sudarytas įmonės balansas tik už 2019-12-31, į balanse pateiktus duomenis, kad įmonės įsipareigojimai viršija įmonės turtą, pradelstus įsiskolinimus, kurie vertintini kaip padidėjusi nemokumo rizika, teismas sprendžia, kad atsakovas, būdamas rūpestingas ir kvalifikuotas, dirbdamas toje pačioje įmonėje teisininku, taigi, turintis teisinį išsilavinimą, turėjo suprasti, kad įmonė yra nemoki, todėl turėjo vykdyti imperatyvią pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad situaciją įmonėje suprato, o buvę vadovai su juo žadėjo dalintis atsakomybe. Taigi darytina išvada, kad ieškovas įrodė atsakovo A. C. neteisėtus veiksmus (šiuo atveju – neveikimą). Spręstina, kad A. C., perėmęs vadovavimą įmonei, turėjo nustatyti tikrąją įmonės finansinę būklę ir matydamas, kad įmonė jau 2020 m. sausio 1 d. buvo nemoki, o nuo 2020-09-23 įmonės įsipareigojimai išaugo, nedelsdamas kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.

39. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją.

40. Ieškovui įrodžius, kad nuo 2020-09-23 iki bankroto bylos iškėlimo momento, t. y. A. C. vadovavimo įmonei laikotarpiu UAB „Artifact“ įsipareigojimai išaugo 121 159,84 Eur, sutiktina, kad ši suma yra žala įmonei.

41. Bendra išaugusių kreditorių įsiskolinimų suma atsakovo valdymo laikotarpiu buvo - VSDFV Vilniaus skyriui 5 934,21 Eur įmokos už apdraustuosius nuo 2020-09-23 iki 2021-09-30; VM1 prie LR FM 5 353,91 Eur GPM nuo 2020-10-15 iki 2021-08-31 ir delspinigiai; UAB „Lumvita“ 1 667,58 Eur - palūkanos 1 352,58 Eur ir 350 Eur žyminis mokestis 2020-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto pagrindu; UAB „Istvestas“ 48 571,91 Eur Vilniaus apygardos teismo 2021-06-29 sprendimo už akių pagrindu; L. I. 59 632,23 Eur 2021-06-28 paskolos sutarties pagrindu. Visa nustatyta žala yra 121 159,84 Eur.

42. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

43. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, t. y. dėl kreditorinių įsipareigojimų išaugimo nuo momento, kai atsakovas tavo įmonės vadovu, yra priežastinis ryšys, nes, jei atsakovas, būdamas įmonės vadovas, laiku būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriniai įsipareigojimai nebūtų išaugę 121 159,84 Eur suma.

44. Nagrinėjamu atveju, atsakovas byloje nėra pateikęs prezumpcijos paneigimo įrodymų, t. y., kad neteisėtų veiksmų atlikimas nėra susijęs su reikalaujama atlyginti žala (patvirtintų ir nepadengtų kreditorių reikalavimų suma). Teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti.

45. Atsakovo A. C. vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2020-09-23 iki 2022-04-05 jai esant nemokiai, įmonės įsipareigojimai išaugo 121 159,84 Eur, todėl konstatuotina, kad A. C. nevykdant pareigos esant įmonės nemokumui kreiptis į teismą, toks jo neveikimas lėmė 121 159,84 Eur žalą įmonei.

Dėl procesinių palūkanų

46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovo 5 procentų metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo 2023-06-12, t. y. nuo kreipimosi į teismą dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuri yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 1 884 Eur, todėl iš atsakovo A. C. priteistinas 1 884 Eur žyminis mokestis valstybei. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovas nepateikė.

48. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteistinos 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1d.) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Artifact“, į. k. 300608315, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Henkoo“, iš atsakovo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 121 159,84 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 84 ct) žalą ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 121 159,84 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023-06-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 884 Eur žyminį mokestį ir 26,56 Eur pašto išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.