Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. V., A. V., A. K. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0133/20/02009, suinteresuoti asmenys antstolė A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Agrosistemos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

15. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

16. Atsižvelgiant į tai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo, t. y. išieškotoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė tik 2022 m. birželio 1 d., o apeliantui atskirajame skunde nurodžius, jog antstolė turto ekspertizės kainą su turto vertintoju buvo suderinusi tik telefonu ir jokių įrodymų nepateikė, todėl konstatuoja, kad suinteresuoto asmens UAB „Agrosistemos“ pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir jų pridėjimas prie bylos neužvilkins jos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

17. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0133/20/02009 nustatyta, jog antstolės A. K. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0133/20/02009 pagal Kauno r. 1-ojo notaro biuro 2020 m. gruodžio 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. ML-7436 dėl 53 020 Eur skolos, 236,25 Eur notaro atlygio, 0,02 procento delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų R. V., A. R., įkaitų davėjų A. V., J. V., T. V. ir A. K., išieškotojos UAB „Agrosistemos” naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Sklypas I), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Sklypas II). Nurodyto turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė. 2021 m. kovo 17 d. atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad Sklypo I vertė yra 15 000 Eur, o Sklypo II vertė – 33 400 Eur. Vykdydama skolos išieškojimą antstolė paskelbė įkeisto turto varžytynes. 2021 m. balandžio 13 d. pirmosiose turto varžytynėse Sklypo I pradinė kaina nustatyta 12 000 Eur, Sklypo II pradinė kaina – 26 720 Eur. Pirmosios varžytynės neįvyko, nes vienas užsiregistravęs dalyvis nepasiūlė kainos. 2021 m. gegužės 18 d. antrosiose varžytynėse turtas buvo įkainotas taip: Sklypas I – 9 000 Eur, Sklypas II – 20 040 Eur. Šios varžytynės neįvyko dėl tos pačios priežasties – vienas užsiregistravęs dalyvis nepasiūlė kainos.

18. 2021 m. birželio 28 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21006829, kuriuo perkainojo turtą, nustatydama tokias turto vertes: Sklypas I – 10 700 Eur, Sklypas II – 24 400 Eur. Skolininkai nesutiko su turto perkainojimu, pateikė prieštaravimus, kuriuose išreiškė reikalavimą naujai skelbiamose varžytynėse pardavinėti turtą 2021 m. kovo 17 d. ekspertizės metu nustatytomis kainomis. Išieškotoja su skolininkų pasiūlymu sutiko. 2021 m. liepos 8 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė turto kainas, nurodytas 2021 m. kovo 17 d. ekspertizės aktuose. Antstolė dar kartą paskelbė minėto turto varžytynes. 2021 m. rugpjūčio 13 d. pirmosiose varžytynėse Sklypo I pradinė kaina nustatyta 12 000 Eur, Sklypo II – 26 720 Eur (jos neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas). 2021 m. rugsėjo 17 d. antrosiose varžytynėse Sklypo I pradinė kaina buvo 9 000 Eur, Sklypo II – 20 040 Eur, tačiau ir jos neįvyko dėl tos pačios priežasties.

19. Antstolė 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė patvarkymą Dėl turto perkainavimo Nr. S-21010880, kuriuo nustatė įkeisto turto vertes: Sklypas I – 10 700 Eur, Sklypas II – 24 400 Eur. Pareiškėja dėl šio patvarkymo pateikė skundą. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-552-470/2022 skolininkų skundą atmetė, o Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-612-343/2022 panaikino Alytaus apylinkės teismo nutartį ir antstolė patvarkymą dėl turto perkainojimo. Antstolė 2022 m. balandžio 26 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto perkainojimo Nr. S-22002577, kuriuo nustatė žemės sklypų kainą, pagal 2021 m. kovo 17 d. ekspertizės aktus Nr. 2021-015 ir Nr. 2021-016, t. y. Sklypą I įkainojo 15 000 Eur, o Sklypą II – 33 400 Eur. 2022 m. gegužės 9 d. skolininkai pateikė antstolei prašymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Antstolė 2022 m. gegužės 16 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-22002929, kuriuo nustatė skolininkams terminą iki 2022 m. gegužės 27 d. sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 1 000 Eur už ekspertizės atlikimą.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų atmetė kaip nepagrįstą. Argumentavo tuo, kad skolininkams buvo pasiūlyta atlikti naują ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau šalys antstolę informavo, kad jas tenkina 2021 m. kovo 17 d. ekspertizės aktais Nr. 2021-015 ir Nr. 2021-016 nustatytos turto kainos, todėl antstolė priėmė 2022 m. balandžio 26 d. patvarkymą Nr. S-22002577, kuriuo nustatė turto kainą vadovaujantis 2021 m. kovo 17 d. ekspertizės aktais. Skolininkams pakeitus nuomonę, jie pateikė prašymą dėl naujos ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, tačiau antstolė neatsisakė skirti ekspertizę, o nustatė terminą skolininkams už ją sumokėti, kaip tai numato CPK 682 straipsnis.

21. Apeliantas su priimta teismo nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino skunde nurodytų argumentų, patvirtinančių objektyvią būtinybę skirti vykdomojoje byloje naują turto ekspertizę, aktualiai turto kainai nustatyti.

22. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

23. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

24. Byloje nustatyta, jog 2021 m. sausio 21 d. antstolės patvarkymu Nr. S-21000913 buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Turto vertinimą atliko UAB „ideArt“ turto vertintoja R. V.. Ekspertizės aktu Nr. 2021-015 2021 m. kovo 17 d. Sklypo II rinko vertė nustatyta 33 400,00 Eur. Ekspertizės aktu Nr. 2021-016 2021 m. kovo 17 d. Sklypo I rinkos vertė buvo nustatyta 15 000 Eur. Pareiškėjai prieštaravimų dėl nustatyto Sklypo I ir Sklypo II vertės nepateikė.

25. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CKP 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (CKP 681 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Apeliantas nurodė, kad apie nekilnojamojo turto vidutinės rinkos kainos kilimą visoje Lietuvoje 2022 m. pradžioje skelbė VĮ Registrų centras, todėl ši aplinkybė patvirtina, jog tikimybė, kad turto vertė yra didesnė nei buvo nustatyta 2021 m. pradžioje yra itin didelė. Vertindamas apelianto nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie padidėjusią turto vertę ir pateikti duomenys nepagrindžia padidėjusios turto vertės ir būtinumo antstoliai skirti pakartotinę turto ekspertizę. VĮ Registrų centro skelbimas apie nekilnojamojo turto vidutinės rinkos kainų kilimą visoje Lietuvoje yra tik informacinio pobūdžio dokumentas ir neatitinka turto vertinimo dokumento turinio bei nepatvirtina, kad Sklypo I ir Sklypo II vertės 2022 m. pasikeitė ir neatitinka 2021 m. kovo 17 d. ekspertizės aktuose nustatytos turto vertės.

26. Atmestinas ir apelianto atskirojo skundo argumentas, jog savininkams priklausantis turtas yra didesnės vertės, negu buvo nustatyta 2021 m. ekspertizės metu, nes išieškotojos perimtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris perėmimo metu antstolės buvo įvertintas 15 840 Eur, o skundo teikimo metu išieškotoja siekia parduoti šį žemės sklypą už 25 000 Eur. Išieškotoja UAB „Agrosistemos“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad siekė perimtą žemės sklypą parduoti kuo didesne kaina, todėl pardavimo skelbime nurodė 25 000 Eur kainą, tačiau žemės sklypo už nurodytą kainą niekas nepirko. Žemės sklypas buvo parduotas už 12 000 Eur, ką patvirtina išieškotojos pateikta 2022 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nenurodė ir neteikė duomenų, jog nagrinėjamu atveju laikotarpiu nuo turto įkainojimo 2021 m. kovo 17 d. ekspertizės aktais Sklypo I ir Sklypo II vertė keitėsi dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių. Tokių duomenų nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė, vadovaudamasi CKP 681 straipsnio 2 dalimi nagrinėjamu atveju turėjo pareigą perkainoti 2021 m. kovo 17 d. ekspertizės aktais Nr. 2021-015 ir Nr. 2021-016 įkainotą turtą.

28. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CKP 682 straipsnio 2 dalis). CKP 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti; šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos; ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka; šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. CKP 682 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti; antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.

29. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Akivaizdu, kad pakartotinis turto vertinimas, pakartotinis varžytynių skelbimas ir vykdymas trunka tam tikrą laiko tarpą, todėl neabejotinai turėtų įtakos ne tik vykdymo proceso ekonomiškumui, bet ir operatyvumui.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo, arba, nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nėra sumokėję būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra pagrindo atleisti jų nuo šių sumų sumokėjimo, yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Kaip minėta, antstolei nekilo abejonių dėl 2021 m. kovo 17 d. ekspertizės aktais Nr. 2021-015 ir Nr. 2021-016 nustatytos turto kainos, tačiau skolininkams pateikus prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, antstolė neatsisakė vykdomojoje byloje skirti pakartotinės ekspertizės, o 2022 m. gegužės 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22002929, kuriuo nustatė skolininkams terminą į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti 1 000 Eur už ekspertizės atlikimą. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nevertino, jog antstolės nustatyta ekspertizės kaina skolininkams yra objektyviai per didelė (nepaisant neareštuotų darbo užmokesčių ar kito turto), tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad skolininkai būtų kreipėsi į antstolę su motyvuotu prašymu, kad būtų atidėtas ekspertizės išlaidų apmokėjimas (CPK 682 straipsnio 4 dalis).

31. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad antstolės naujos turto ekspertizės kaina su turto vertintoju suderino telefonu, tačiau nepateikė objektyvios informacijos, patvirtinančios būtent tokią turto ekspertizės kainą. Byloje antstolė neneigė, kad su turto vertintoju naujos ekspertizės kainą buvo suderinusi telefonu. Kaip matyti iš išieškotojos pateiktų įrodymų, antstolė el. paštu užklausė dviejų nekilnojamojo turto vertintojų Sklypo I ir Sklypo II ekspertizės atlikimo kainos. UAB „Ober-haus“ nurodė, kad sutinka turto ekspertizę atlikti už 950 Eur, o UAB „Turto vertė“ už 1 000 Eur. Todėl antstolė 2022 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. S-22002929 pagrįstai nustatė skolininkams terminą į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti 1 000 Eur už ekspertizės atlikimą.

32. Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta, nes teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjų skunde nurodytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas (nutartis) turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė savo argumentaciją, kuria remiantis sprendė, jog pareiškėjų skundo tenkinimui nėra teisinio pagrindo, t. y. teismas iš esmės pareigą motyvuoti nutartį įvykdė tinkamai. Pažymėtina, kad motyvų procesiniame dokumentų teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl vadovaujantis minėtu atskirojo skundo argumentu nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

33. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

34. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.