- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- 2A-720-826/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- D. U.
- Atsakovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“, A. R., L. M., D. K., viešajai įstaigai „Advoc LT“
- Trečiasis asmuo
- L. N., A. U., R. P., Zitai N
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kristinos Domarkienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. U. bei atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovams daugiabučių namų savininkų bendrijai „Varpas“, A. R., L. M., D. K., viešajai įstaigai „Advoc LT“ ir tretiesiems asmenims L. N., A. U., R. P., Zitai N. G., R. V., V. L. (V. L.), T. L., R. P., R. P., E. E., A. E., V. V., D. G., E. B., V. B., I. Š., J. Š., T. K., V. K., O. G., E. G., A. Š., L. K., I. S., A. S. (A. S.), L. S., N. D., E. K., J. D., L. D., I. L., V. E., A. E., J. S., V. P., V. P., A. B., J. K., A. Š., L. Š., L. V., D. V., J. K., Z. D., J. R., G. B., S. P., I. B., S. P., O. J.. G. J., I. A., A. J., G. G., I. S. (I. S.), A. S., E. L., A. L., L. B., A. B., L. V., V. L., M. Š., L. Š., B. M., I. D., J. D., L. R., K. K., D. K., V. S. (V. S.), S. S., V. T., V. R., R. B., L. P., L. S., J. V. S., V. K., V. S., V. B., A. B., G. K., Ž. Ž., M. Ž. (M. Ž.), E. G., R. K., V. P., D. R., R. R., A. R., T. V., D. M. (D. M.), L. S., O. I., O. A., D. C., R. C., D. B., A. V., G. Š., M. R., D. V., D. O., L. B., A. J., V. K., V. B., I. K., R. M., A. F., V. D., N. B., R. G., A. G., K. V., D. R., A. T., D. K., L. G., E. J., J. J., N. V., J. L., R. P., D. M., A. Š., R. N., D. N., A. Č., L. M., V. D., J. J., A. T., N. K., I. M., V. Z., L. J., K. J., D. R., J. Š., E. V., E. A., D. P., A. Š., D. M., J. A., R. B., A. Č., D. M. (D. M.), J. K., K. P., J. G., R. I., S. J., J. B., D. V., J. S., A. S., I. S., G. D., G. G., J. B., L. P., G. G., S. B., R. K., R. G. dėl pavedimo sutarties, įgaliojimo ir atstovavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ 2017 m. liepos 10 d. visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir jo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016 m. balandžio 11 d. pavedimo sutartį Nr. 16/04-11, sudarytą tarp daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ ir viešosios įstaigos „Advoc LT“, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016 m. balandžio 11 d. įgaliojimą, išduotą daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ pirmininkės A. R. L. M., pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2016 m. lapkričio 10 d. teisinės pagalbos sutartis su D. K., taikyti restituciją ir iš atsakovės A. R. priteisti daugiabučių namų savininkų bendrijai „Varpas“ naudai lėšas, sumokėtas pagal 2016 m. balandžio 11 d. įgaliojimą atstovui L. M. bei teisinės pagalbos sutartis su advokatu D. K., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Varpas“, kuriuo prašė pripažinti daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ bendrijos narių ir butų savininkų pakartotinį susirinkimą neįvykusiu, o jo metu priimtus ir protokole Nr. S17-002 nurodytus nutarimus pripažinti negaliojančiais; priteisti bylinėjimosi išlaidas.2017 m. spalio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi sujungtos civilinės bylos Nr. e2-15761-328/2017 ir 2-3100-637/2017 paliekant civilinės bylos Nr. 2‑3100-637/2017 numerį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį dėl 2016 m. balandžio 11 d. pavedimo sutarties Nr. 16/04-11, sudarytos tarp daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ ir viešosios įstaigos „Advoc LT“ ir 2016 m. balandžio 11 d. įgaliojimo, išduoto daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ pirmininkės A. R. L. M., pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, 2016 m. lapkričio 10 d. teisinės pagalbos sutarčių su D. K. civilinėse bylose Nr. e2-14408-901/2016 (e2-353-901/2017), e2-13656-1032/2016 (e2-314-1032/2017), e2-13658-793/2016 (e2-315-793/2017), 2-716-676/2017 (e2-348-618/2017) pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, restitucijos taikymo ir priteisimo iš atsakovės A. R. daugiabučių namų savininkų bendrijai „Varpas“ lėšas, sumokėtas pagal 2016 m. balandžio 11 d. pavedimo sutartį viešajai įstaigai „Advoc LT“ 2016 m. – 2 625 EUR ir 2017 m. – 1 300 EUR, atmetė. Ieškinį dėl 2017 m. liepos 10 d. visuotinio pakartotinio bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir jo nutarimų pripažinimo negaliojančiais tenkino iš dalies; reikalavimą dėl pripažinimo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ bendrijos narių ir butų savininkų pakartotinio susirinkimo neįvykusiu atmetė; pripažino daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ bendrijos narių ir butų savininkų pakartotinio susirinkimo protokole Nr. S17-002 nutarimus nuo 6 punkto iki 17 punkto įskaitytinai negaliojančiais. Priteisė iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ ieškovei D. U. 240 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba; priteisė ieškovei D. U. 33,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės A. R.; priteisė atsakovei A. R. 1 100 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, iš ieškovės D. U.. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:Nurodė, jog daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ įstatų 37 punkte numatyta, kad bendrija įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, o pagal įstatų 42 punktą bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ vadovė – pirmininkė ir valdybos pirmininkė – yra A. R., vienasmeniškai veikianti juridinio asmens vardu, todėl darė išvadą, jog ieškovės argumentai, jog bendrijos pirmininkė neturi teisės sudaryti sutarčių, iš jų ir dėl teisinių paslaugų, yra teisiškai nepagrįsti.Atkreipė dėmesį, jog 2016 m. balandžio 11 d. įgaliojime atstovaujant bendrijai buvo numatyta teisė dėl įgaliojimų perdavimo, suteikiant teisę su bet kokiu advokatu ar advokato padėjėju sudaryti teisinės pagalbos sutartį, ją pasirašyti, pavesti bylą vesti ar bendrovei atstovauti kitam jo pasirinktam atstovui. Pažymėjo, jog L. M., veikiantis pagal 2016 m. balandžio 11 d. daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ išduotą įgaliojimą, sudarė pavedimo sutartis su advokatu D. K. atstovauti bendrijos interesams Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilines bylas: Nr. e2-14408-901/2016; e2-13656-1032/2016; e2-13658-793/2016; 2-716-676/2016 bei kitose bylose. Taip pat nurodė, kad Bendrijų įstatymo 12 straipsnis numato, kad dėl tam tikrų sandorių sudarymo turi būti sprendžiama visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų visuotiniame susirinkime. Atsakovų pozicija yra, kad Bendrijų įstatymo 12 straipsnis nenumato, kad visuotinio susirinkimo sprendimo reikia pavedimo sutarčiai sudaryti.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Bendrijų įstatymo 12 straipsnis numato, kad dėl tam tikrų sandorių sudarymo turi būti sprendžiama visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų visuotiniame susirinkime. Teigia, jog analizuojant šią įstatymo nuostatą matyti, kad jau pačiame straipsnio pavadinime nurodyta, kad tai „sprendimai dėl bendrų interesų tenkinimo“, tačiau straipsnyje nėra nurodytas baigtinis tokių sprendimų sąrašas. Atkreipė dėmesį, kad jame nurodytas sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymas. Darė išvadą, kad atlygintinė sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo patenka į Bendrijų įstatymo 12 straipsnį, t. y., kad dėl tokios sutarties sudarymo yra reikalingas daugiabučio namo (daugiabučių namų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų visuotinio susirinkimo sprendimas.Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 29 d. akte revizijos komisija dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ 2016 metų ūkinės finansinės veiklos patikrinimo nurodė, kad atstovavimui teisme buvo reikalingos specialios žinios bendrijos pirmininkei, ginant bendrijos interesus, todėl prireikė teisininko pagalbos, neplanuotos išlaidos teisininko paslaugoms apmokėti per 2016 metus sudarė 2 655 EUR. Kadangi jos buvo neplanuotos, nebuvo numatytos sudarant 2016 metų pajamų-išlaidų sąmatos projektą. Teigia, jog jokių finansinės ūkinės veiklos pažeidimų Revizijos komisija nenustatė, nurodė, kad bendrijos išlaidų bendra apimtis neviršijo bendrijos pajamų sąmatos rodiklių, sudarytų 2016 metams, rekomendavo patvirtinti bendrą ūkinę finansinę ataskaitą 2016 m.; pasiūlė, kol vyksta teisminiai ginčai, į 2017 metų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą įtraukti išlaidas teisininko paslaugoms apmokėti.Sprendimu, be kita ko, nurodoma, jog byloje esantys bendrijos narių prašymai, bendrijos pirmininkės atsakymai bei trečiųjų asmenų atsiliepimas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, taip pat patvirtina, kad bendrijos nariams buvo žinoma apie 2017 m. liepos 10 d. pakartotinį susirinkimą, kuriame buvo pristatyta ūkinės finansinės veiklos ataskaita už 2016 metus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš 2017 m. liepos 10 d. daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ bendrijos narių ir butų savininkų pakartotinio susirinkimo protokolo Nr. S17-002, pateikto į bylą, nustatyta, kad susirinkimas įvyko prie „Vyturio“ pagrindinės mokyklos, Laukininkų g. 30, Klaipėdoje, 19 val. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad kai kurie asmenys susirinkimo metu bandė jam trukdyti, nereiškia, kad susirinkimas neįvyko. Taip pat atkreipė dėmesį, jog į bylą yra pateiktas susirinkimo protokolas, todėl laikė, kad ieškovės argumentas, jog susirinkimas nebuvo protokoluojamas, yra nepagrįstas. Be to, nepagrįstu laikė ir argumentus, jog balsavimas raštu vyko pažeidžiant įstatymo ar bendrijos įstatų reikalavimus, kadangi tokių duomenų į bylą nepateikta.Teismo vertinimu, jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta svarstyti metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą pranešama raštu, tačiau nurodė, kad nei Bendrijų įstatymas, nei bendrijos įstatai nenumato, kad tokiu atveju rengiami individualūs pranešimai, todėl darė išvadą, kad apie susirinkimą paskelbus dienraštyje „Klaipėda“ ir skelbimų lentose laiptinėse, laikoma, kad pranešta visiems bendrijos nariams ir butų savininkams raštu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai.
Atsakovė daugiabučių namų savininkų bendrija „Varpas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visą kaip neįrodytą ir nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:Atsakovė daugiabučių namų savininkų bendrija „Varpas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad protokole Nr. S17-002 nuo 6 punkto iki 17 punkto įskaitytinai nurodytais klausimais nebuvo galimybės balsuoti 2017 m. balandžio 25 d. susirinkime, nes tokios aplinkybės nei ieškovės, nei atsakovų nebuvo įrodinėjamos.Organizuojant pakartotinį susirinkimą Bendrija vadovavosi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta teise „iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.“Teigia, jog byloje nėra ginčo, kad bendrijos pirmininkas tinkamai ir laiku paskelbė apie abu susirinkimus, tačiau 7 klausimu darbotvarkėje nurodytas balsavimas „Kitais klausimais“ nebuvo detalizuotas taip, kaip nurodyta balsavimo raštu biuleteniuose. Apeliantės vertinimu, šio reikalavimo nesilaikymas nėra pagrindas visais atvejais visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais.Pažymėjo, kad sprendimas dėl klausimo, apie kuri iš anksto nebuvo pranešta bendrijos nariams, gali būti nuginčijamas tų bendrijos narių, kurie negalėjo dalyvauti susirinkime ir, nežinodami apie susirinkime svarstytinus klausimus, negalėjo apie juos iš anksto pareikšti savo nuomonės raštu.Ieškovė D. U. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo apskųstą dalį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio reikalavimus visiškai. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:Nurodė, kad iš 2016 m. balandžio 11 d. pavedimo sutarties ir įgaliojimo matyti, kad viena dalis įgalinimų yra atstovauti bendrijai visose įstaigose ir organizacijose bei prieš trečiuosius asmenis, apskusti valdžios ir valdymo organų sprendimus, rašyti pareiškimus, prašymus. Ieškovės nuomone, šia įgaliojimo dalimi iš esmės perduodama bendrijos pirmininkės kompetencijai priskirta teisė atstovauti bendrijai. Teigia, jog šias aplinkybes patvirtina ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ pirmininkės A. R. ieškovei siųstas raštas „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“, kuriame ji nurodo visą susirašinėjimą vesti per L. M.. Daro išvadą, kad ji akivaizdžiai savo pirmininkės pareigas perleidžia kitam asmeniui.Pažymėjo, kad teismas, pripažindamas, jog bendrijos pirmininkė, sudarydama sutartis, padarė Bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų pažeidimą, vis dėlto atmetė reikalavimą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, motyvuodamas daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ valdybos narių 2015 m. kovo 26 d. susirinkimo protokolu Nr. 15-V/001, 2016 m. ūkinės finansinės veiklos ataskaita ir 2017 m. liepos 10 d. susirinkime patvirtinta 2016 m. pajamų išlaidų sąmata. Teigia, jog Valdybos nutarimas negali pakeisti visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo, nes tai nėra valdybos kompetencija, be to, atkreipė dėmesį, jog apie šį valdybos nutarimą nebuvo užsiminta nė viename procesiniame dokumente, todėl, ieškovės nuomone, kyla įtarimas dėl šio dokumento tikrumo.Teigia, jog teismui pripažinus negaliojančiu 2017 m. liepos 10 d. susirinkimo nutarimą dėl teisinių paslaugų poreikio negalėjo būti pripažintas galiojančiu ir susirinkimo nutarimas Nr. 1 dėl 2016 metų finansinės ūkinės veiklos ataskaitos patvirtinimo. Mano, kad ataskaita, pateisinanti administravimo lėšų naudojimą kitiems tikslams (teisinių paslaugų apmokėjimui), nesant tam visuotinio susirinkimo sprendimo, negali būti teisėta, todėl 2017 m. liepos 10 d. susirinkimo l punkte nurodytas nutarimas turėjo būti pripažintas taip pat negaliojančiu.Ieškovė analizuodama Bendrijos įstatų 18–19 punktus (tai, kad svarstant metinę bendrijos pajamų-išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą privalu pranešti raštu, nurodė, kad tiek įstatų 18–19 punktas, tiek Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis nurodo, kad apie bet kokį visuotinį susirinkimą yra pranešama iškabinant skelbimus skelbimų lentose, o jei susirinkime numatoma tvirtinti metinę pajamų-išlaidų sąmatą ar priimti kitus sprendimus dėl bendrų interesų tenkinimo, pranešama bendrijos nariams raštu. Teigia, kad pati įstatymo ir įstatų formuluotė leidžia daryti išvadą, kad pranešimas raštu bendrijos nariams ir butų savininkams reiškia pranešimą individualiai kiekvienam asmeniui, kaip ir numatyta bendrijos įstatų XII dalyje. Atkreipė dėmesį, jog apie skelbimą laikraštyje „Klaipėda“ dėl šaukiamo susirinkimo jokių duomenų byloje nėra.Taip pat atkreipė dėmesį, jog teismas savo sprendime išvis nepasisakė apie susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimą, t. y. nebuvo paneigti šie ieškovės teiginiai. Nurodė, kad bendrijos pirmininkė A. R. teismo posėdyje pripažino, kad nei pirmininkas, nei sekretorius nebuvo renkamas, nes jai buvo kaip ir savaime aišku, kad pirmininkauja ji pati, o sekretoriauja buhalterė A. A.. Pažymi, jog pastaroji iš viso negalėjo būti susirinkimo sekretore, nes ji nėra nei bendrijos narė, nei buto ar kitų patalpų bendrijos namuose savininkė. Mano, kad tai šiukštus susirinkimo tvarkos pažeidimas.Pažymėjo, kad prie paskelbto 2017 m. liepos 10 d. susirinkimo protokolo nebuvo pridėta nei susirinkimo dalyvių sąrašo, nei dokumentų, kad bendrijos nariams ir savininkams buvo pranešta apie susirinkimą raštu, nors toks reikalavimas yra numatytas tiek Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 13 dalyse, tiek bendrijos įstatų 27 ir 29 punktuose. Teigia, jog nei ieškovė, nei kiti suinteresuoti bendrijos nariai neturėjo galimybės susipažinti su raštu pareiškusių savo nuomonę asmenų sąrašu ir jų balsavimo rezultatais, nors balsavimas susirinkime yra atviras (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 8 punktas, bendrijos įstatų 24 punktas).Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, jog pagal pateiktus į bylą dalyvių sąrašus dalyvavo 65 asmenys – 57 išreiškę išankstinę nuomonę raštu ir 8 dalyvavę susirinkime. Teigia, jog ne visi išreiškę išankstinę nuomonę galėjo būti laikomi dalyvaujančiais, nes jų išankstinės nuomonės pareiškimo biuleteniai negalėjo būti pripažinti galiojančiais. Atkreipė dėmesį, kad pagal 2017 m. liepos 10 d. skaičiavimo komisijos protokolą Nr. 517-001 negaliojančiu pripažintas tik vienas biuletenis, tačiau mano, kad tokių biuletenių buvo ir daugiau, todėl iš 57 išreiškusių savo išankstinę nuomonę biuletenių pripažintini negaliojančiais 9 ir dalyvavusiais susirinkime gali būti laikomi tik 48 tokie asmenys.Atsiliepimu į atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ apeliacinį skundą ieškovė prašo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas išlaidas už teisinę pagalbą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:Nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d. pakartotiniame susirinkime 6 punktu buvo patvirtinta 2017 metų pajamų-išlaidų sąmata, o vietoj 7 punkte numatytų ,,kitų klausimų“ buvo priimti 11 nutarimų įvairiais klausimais dėl bendrijos mokesčių dydžio, atlyginimų dydžio, išlaidų teisinei pagalbai, revizijos komisijos, drausmės komisijos išrinkimo ir t. t. Mano, kad 2017 m. liepos 10 d. susirinkime svarstyti klausimai ir priimti sprendimai protokolo 7–17 punktuose iš viso nebuvo paskelbti.Teigia, jog apeliacinio skundo motyvai dėl išankstinės nuomonės išreiškimo, šių asmenų laikymo dalyvavusiais susirinkime ir jų balsų ar šiais balsais priimtų sprendimų teisėtumo neturi reikšmės, nes ginčas yra ne dėl išankstinės nuomonės išreiškimo tvarkos ar balsų skaičiavimo tvarkos, o dėl to, ar buvo paskelbti susirinkimo dienotvarkėje tie klausimai, kuriuos iš esmės tik išreiškusių išankstinę nuomonę narių balsais buvo siekiama priimti. Ieškovės nuomone, 2017 m. liepos 10 d. susirinkimo protokolo 6–17 punktuose svarstyti klausimai nebuvo susirinkimo dienotvarkėje, todėl teismas pagrįstai juos pripažino negaliojančiais, nepaisant to, kad iš anksto pareiškusieji savo nuomonę tais klausimais pasisakė.Ieškovės nuomone, pati apeliantė savo veiksmais pripažįsta, kad jos sprendimai, nurodyti 2017 m. liepos 10 d. susirinkimo protokolo 6–17 punktuose, kuriuos teismas pripažino negaliojančiais, yra neteisėti, nes 2017 m. gruodžio 19 d. valdybos narių susirinkime buvo nutarta šaukti bendrijos visuotinį susirinkimą pagal dienotvarkę, kurioje numatyta svarstyti tuos pačius klausimus, dėl kurių buvo priimtas skundžiamas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės bylos aplinkybės.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ vadovė – pirmininkė ir valdybos pirmininkė – yra A. R. (tomas 1, b. l. 52–53). Daugiabučių namų savininkų bendrijos valdybos „Varpas“ 2015 m. kovo 26 d. susirinkimo protokolu Nr. 15-V/001 nutarta konsultuotis bendrijai aktualiais klausimais su advokatu (tomas 2, b. l. 179). 2016 m. balandžio 11 d. pavedimo sutartimi Nr. 16/04-11 daugiabučių namų savininkų bendrija „Varpas“, atstovaujama bendrijos pirmininkės A. R., ir viešosios įstaigos „Advoc LT“, atstovaujama direktoriaus L. M., susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo bendrijai, įskaitant konsultacijas, atstovavimą, procesinių dokumentų rengimą, įsiskolinimų išieškojimą (tomas 2, b. l. 134). Taip pat numatyta, kad atstovauti bendrijai teismuose atskiro įgaliojimo pagrindu įgaliojamas viešosios įstaigos „Advoc LT“ vadovas L. M., turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Priedu Nr. 1 prie sutarties (tomas 2, b. l. 135) susitarta už sutartyje numatytas ir suteiktas paslaugas sumokėti paslaugos teikėjui pagal valandinį įkainį po 50 EUR/val. pagal pateikiamas sąskaitas. Išlaidos teisinėms paslaugoms nurodytos 2016 m. ūkinės finansinės veiklos ataskaitose (tomas 1, b. l. 101–105). Pagal pateiktą bankinės sąskaitos išrašą už 2016 m. sausio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. daugiabučių namų savininkų bendrija „Varpas“ pervedė viešajai įstaigai „Advoc LT“ 2625 EUR (tomas 2, b. l. 136). 2016 m. lapkričio 10 d. L. M., veikiantis pagal 2016 m. balandžio 11 d. daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ išduotą įgaliojimą, sudarė pavedimo sutartis su advokatu D. K. atstovauti bendrijos interesams Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilines bylas: Nr. e2-14408-901/2016; e2-13656-1032/2016; e2-13658-793/2016; 2-716-676/2016 (tomas 1, b. l. 8, 9; tomas 2, b. l. 14, 35, 65). 2017 m. kovo 29 d. akte revizijos komisija dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ 2016 metų ūkinės finansinės veiklos patikrinimo konstatavo, kad atstovavimui teisme buvo reikalingos specialios žinios bendrijos pirmininkei, ginant bendrijos interesus, todėl prireikė teisininko pagalbos, neplanuotos išlaidos teisininko paslaugoms apmokėti per 2016 metus sudarė 2655 EUR, kadangi jos buvo neplanuotos, nebuvo numatytos sudarant 2016 metų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą. Jokių finansinės ūkinės veiklos pažeidimų Revizijos komisija nenustatė, nurodė, kad bendrijos išlaidos iš viso neviršijo bendrijos pajamų sąmatos rodiklių, sudarytų 2016 metams (tomas 2, b. l. 100–104).
Dėl apeliantės D. U. apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantė D. U. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dviem aspektais: Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas” pirmininkės A. R. sudarytos 2016 m. balandžio 11 d. pavedimo sutarties su viešąja įstaiga „Advoc LT“, įgaliojimo L. M. ir 2016 m. lapkričio 10 d. atstovavimo sutarčių su advokatu D. K. pripažinimo negaliojančiomis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad 2016 m. balandžio 11 d. pavedimo sutartimi ir įgaliojimu bendrijos pirmininkė A. R. neperleido visų savo pareigų ir funkcijų kitiems asmenims, o tik pavedė atstovauti bendrijai įstaigose, organizacijose ir teismuose, atliekant tam tikrus teisinius veiksmus. Apeliantė teigia, kad bendrijos pirmininkė negalėjo sudaryti atlygintinių teisinių paslaugų (pavedimo) sutarties, nesant visuotinio bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimo sprendimo dėl lėšų panaudojimo šiam tikslui ir jų dydžio patvirtinimo. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 2017 m. liepos 10 d. visuotinio bendrijos narių ir butų savininkų sprendimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo buvus namo bendrijos narių kvorumui. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šios dalies ir nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d. susirinkimas galėtų būti laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau nei ketvirtadalis bendrijos narių ir butų savininkų. 2017 m. liepos 10 d. protokole nurodyta, kad iš viso yra 229 butų savininkai, dalyvavo susirinkime 72. Pagal pateiktus į bylą dalyvių sąrašus dalyvavo 65 asmenys: 57 išreiškę išankstinę nuomonę raštu ir 8 dalyvavę susirinkime. Ne visi išreiškę išankstinę nuomonę galėjo būti laikomi dalyvaujančiais, nes jų išankstinės nuomonės pareiškimo biuleteniai negalėjo būti pripažinti galiojančiais. Pagal 2017 m. liepos 10 d. skaičiavimo komisijos protokolą Nr. 517-001 negaliojančiu pripažintas tik vienas biuletenis, tačiau tokių biuletenių buvo ir daugiau (9 vienetai), todėl iš 57, išreiškusių savo išankstinę nuomonę, biuletenių pripažintini negaliojančiais 9 ir dalyvavusiais susirinkime gali būti laikomi tik 48 tokie asmenys. Susirinkime iš anksto dalyvavo pagal dalyvių sąrašą 8 asmenys, pagal protokole nurodytą balsavimą – 7 asmenys, bet kuriuo atveju ketvirtadalio bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime nebuvo ( 57-9=48 +7 ( ar 8) dalyvavę= 54 ( arba 55), turėjo būti ne mažiau kaip 57. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad neįrodytas kvorumo nebuvimas, yra nepagrįstas.
Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas” pirmininkės A. R. sudarytos 2016 m. balandžio 11 d. pavedimo sutarties su viešąja įstaiga „Advoc LT“ ir 2016 m. lapkričio 10 d. atstovavimo sutarčių su advokatu D. K. pripažinimo negaliojančiomis.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad 2016 m. balandžio 11 d. pavedimo sutartimi ir įgaliojimu bendrijos pirmininkė A. R. neperleido visų savo pareigų ir funkcijų kitiems asmenims, o tik pavedė atstovauti bendrijai įstaigose, organizacijose ir teismuose, atliekant tam tikrus teisinius veiksmus. Papildomai nurodo, kad bendrijos pirmininkė iš esmės negalėjo sudaryti atlygintinių teisinių paslaugų (pavedimo) sutarties, nesant visuotinio bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimo sprendimo dėl lėšų panaudojimo šiam tikslui ir jų dydžio patvirtinimo, o sudarius pavedimo sutartį bendrijos pirmininkė perleido jos kompetencijai priskirtus klausimus viešajai įstaigai „Advoc LT“. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ vadovė – pirmininkė ir valdybos pirmininkė – yra A. R., vienasmeniškai veikianti juridinio asmens vardu (tomas 1, b. l. 52–53). 2016 m. balandžio 11 d. pavedimo sutartimi Nr. 16/04-11 daugiabučių namų savininkų bendrija „Varpas“, atstovaujama bendrijos pirmininkės A. R. ir viešosios įstaigos „Advoc LT“, atstovaujama direktoriaus L. M., susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo bendrijai, įskaitant konsultacijas, atstovavimą, procesinių dokumentų rengimą, įsiskolinimų išieškojimą (tomas 2, b. l. 134). Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ įstatų 42 punkte nurodoma, kad bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis (I tomas, b. l. 40–51). Pagal Bendrijų įstatymo 9 straipsnį bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas; bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi ne tik bendrijos įstatais ir Bendrijų įstatymu, tačiau ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais (Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).Nepagrįstu laikomas apeliantės argumentas, kad bendrijos pirmininkė A. R. sudarydama sutartį su viešąja įstaiga „Advoc LT“ perdavė šiai viešajai įstaigai pirmininkės kompetencijai priskirtus klausimus. Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Taigi šiuo atveju tarp daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ ir viešosios įstaigos „Advoc LT“ susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, o šiuo pavedimu atsakovui suteiktos teisės (ir jų ribos) buvo apibrėžtos minėtame įgaliojime (CK 6.756 straipsnio 2 dalis), o ne buvo perduotos darbinės funkcijos, priklausančios bendrijos pirmininkei. Pavedimu (tomas 2, b. l. 134) aiškiai apibrėžiamos ir nurodomos jo ribos – pavedama bendrijai atstovauti įstaigose ir organizacijose bei teismuose atliekant tam tikrus teisinius veiksmus. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad bendrijos pirmininkė nurodydama susirašinėjimą vesti per teisininką L. M., nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad bendrijos pirmininkė perleido jos kompetencijai skirtus klausimus. Apeliantė taip pat nurodo, kad A. R. negalėjo sudaryti atlygintinių teisinių paslaugų (pavedimo) sutarties, nesant visuotinio bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimo sprendimo dėl lėšų panaudojimo šiam tikslui ir jų dydžio patvirtinimo. Bendrijų įstatymo 12 straipsnis numato, kad dėl tam tikrų sandorių sudarymo turi būti sprendžiama visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų visuotiniame susirinkime, tačiau šiuo atveju teisinių paslaugų išlaidos nebuvo planuotos. Šią aplinkybę patvirtina daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ valdybos narių 2015 m. kovo 26 d. susirinkimo protokolas Nr. 15-V/001 (tomas 2, b. l. 179), iš kurio nustatyta, kad valdyba buvo nutarusi konsultuotis bendrijai aktualiais klausimais su advokatu, tačiau tuo metu sprendimo dėl teisinių paslaugų sutarties priimta nebuvo (Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7, 5 punktai).Pažymėtina, kad pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nurodomas teisės aktas netaikytinas bylose, kuriose nagrinėjamas ginčas nėra kilęs tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-499-313/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad jokių finansinės ūkinės veiklos pažeidimų Revizijos komisija nenustatė (tomas 2, b. l. 100–104), į tai, kad 2015 m. kovo 26 d. susirinkimo protokolu Nr. 15-V/001 bendrijos valdyba buvo nutarusi konsultuotis bendrijai aktualiais klausimais su advokatu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatytų savininkų bendrijos įstatymo nuostatas, todėl ši apeliantės D. U. apeliacinio skundo dalis atmetama.
Dėl 2017 m. liepos 10 d. visuotinio bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimo bei jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo buvus namo bendrijos narių 2017 m. liepos 10 d. susirinkimo kvorumui. Nurodo, kad 2017 m. liepos 10 d. protokole nurodyta, kad iš viso yra 229 butų savininkai, dalyvavo susirinkime 72 asmenys. Pagal 2017 m. liepos 10 d. skaičiavimo komisijos protokolą Nr. 517-001 negaliojančiu pripažintas tik vienas biuletenis, tačiau tokių biuletenių buvo ir daugiau (9 vienetai), todėl iš 57 išreiškusių savo išankstinę nuomonę biuletenių pripažintini negaliojančiais 9 ir dalyvavusiais susirinkime gali būti laikomi tik 48 tokie asmenys. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teigimu, 9 vienetai biuletenių turėjo būti pripažinti negaliojančiais, kurie pagrindžia pakartotinio visuotinio susirinkimo kvorumo nebuvimą. Apeliantė teigia, kad turi būti pripažinti negaliojančiais šie biuleteniai – (duomenys neskelbtini) V. T. – be datos, (duomenys neskelbtini), Ž. Ž. – be datos ir parašo, (duomenys neskelbtini), G. K. – be datos, (duomenys neskelbtini), N. B. – be paskutinio lapo, t. y be parašo, (duomenys neskelbtini), O. A. – be parašo, (duomenys neskelbtini), D. (pavardė neįskaitoma) – be parašo, (duomenys neskelbtini), D. P. – be datos, (duomenys neskelbtini), D. G. – pasirašė R. G., (duomenys neskelbtini), J. Š. – be parašo ir be datos.Byloje pateiktas V. T. balsavimo raštu biuletenis (tomas 3, b. l. 131–133), kuris yra pasirašytas, tačiau nenurodyta pasirašymo data, Ž. Ž. balsavimo raštu biuletenis (tomas 3, b. l. 151–153), kuris yra nepasirašytas ir nenurodyta data, G. K. balsavimo raštu biuletenis (tomas 3, b. l. 175–178), kuris yra pasirašytas, tačiau nenurodyta pasirašymo data, N. B. balsavimo biuletenis be paskutinio lapo, tai yra be parašo ir datos (tomas 3, b. l. 179–180), O. A. balsavimo raštu biuletenis (tomas 3, b. l. 190–192), kuris yra nepasirašytas ir be datos, D. N. balsavimo raštu biuletenis (tomas 4, b. l. 51–53), kuris yra nepasirašytas ir be datos, D. P. balsavimo raštu biuletenis (tomas 4, b. l. 58–60), kuris yra pasirašytas, tačiau be pasirašymo datos, D. G. balsavimo raštu biuletenis (tomas 4, b. l. 99–101), kuris yra pasirašytas R. G., J. Š. balsavimo raštu biuletenis (tomas 4, b. l. 135–137), kuris yra nepasirašytas.Apeliantė nurodo, kad visi biuleteniai yra negaliojantys, kadangi dalis jų yra be parašo arba be parašo ir datos. Šie apeliantės argumentai pagrįsti iš dalies. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 buvo patvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas. Šio aprašo 3.8. punkte nurodoma, kad negaliojančiais laikomi neužpildyti ir (ar) patalpų savininkų nepasirašyti ar pasirašyti neturint įgaliojimo balsavimo biuleteniai.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašą, daro išvadą, kad datos nenurodymas biuletenyje arba kiti formalūs netikslumai, kai biuletenis yra pasirašytas, nėra pagrindas laikyti juos negaliojančiais todėl apeliantės argumentas, kad D. P. balsavimo raštu biuletenis yra negaliojantis – atmestinas (CPK 178 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Ž. Ž. (tomas 3, b. l. 151–153), N. B. (tomas 3, b. l. 179–180), O. A. (tomas 3, b. l. 190–192), D. N. (tomas 4, b. l. 51–53), J. Š. (tomas 4, b. l. 135–137) balsavimo raštu biuleteniai yra nepasirašyti, o D. G. balsavimo raštu biuletenis yra pasirašytas R. G. (tomas 4, b. l. 99–101), sutiktina su apeliantės nurodytais argumentais, kad jie yra negaliojantys. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 punktas numato, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.Apeliantė teigia, ir 2017 m. liepos 10 d. protokole nurodyta, kad iš viso yra 229 butų savininkai. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pakartotinio visuotinio susirinkimo kvorumui reikalingi 57 balsavimo biuleteniai. Balsavime dalyvavo 72 gyventojai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 24 pastraipoje, laikytini negaliojančiais 6 balsavimo biuleteniai, skaičiuojama, kad išankstinę nuomonę išreiškė 52 asmenys, 7 asmenys pagal dalyvių sąrašą, todėl iš viso pakartotiniame visuotiniame susirinkime dalyvavo ir nuomonę raštu išreiškė 59 nariai. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad nebuvo susirinkimo kvorumo, nes nebuvo ginčyti balsavimo komisijos balsų skaičiavimo rezultatai, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į faktinį galiojančių biuletenių kiekį ir ieškovei net neginčijant balsų skaičiavimo komisijos rezultatų, o keliant ginčą dėl to ar susirinkimas įvyko pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti ar ginčo susirinkimo metu buvo kvorumas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galiojančių biuletenių kiekį, laikoma, kad kvorumas ginčo pakartotinio visuotinio susirinkimo metu buvo todėl ši apeliantės D. U. apeliacinio skundo dalis atmestina.
Dėl apeliantės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantė daugiabučių namų savininkų bendrija „Varpas“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad protokole Nr. S17-002 nuo 6 punkto iki 17 punkto įskaitytinai nurodytais klausimais nebuvo galimybės balsuoti 2017 m. balandžio 25 d. susirinkime. Teigia, kad 2017 m. balandžio 25 d. susirinkime nebuvo paskelbti visi darbotvarkės klausimai, kadangi nesusirinkus pakankamai narių ir butų savininkų skaičiui susirinkimas neįvyko. Teigia, kad darbotvarkėje nurodytas balsavimas „Kitais klausimais“ nebuvo detalizuotas taip, kaip nurodyta balsavimo raštu biuleteniuose, tačiau, apeliantės nuomone, šių reikalavimų nesilaikymas nėra pagrindas visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais.
Dėl 2017 m. balandžio 25 d. protokolo punktų pripažinimo negaliojančiais
Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ skelbimų teksto matyti, kad 2017 m. liepos 10 d. numatyto pakartotinio visuotinio bendrijos narių-butų savininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyti klausimai: 1. Finansinės-ūkinės veiklos ataskaita 2016 m. (revizoriaus ataskaita); 2. Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimas; 3. Bendrijos ūkinės veiklos metinių ir ilgalaikių planų projekto tvirtinimas; 4. Paslaugų ir rangos darbų pirkimo taisyklių tvirtinimas; 5. Pajamų-išlaidų sąmatos projekto tvirtinimas; 6. Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo akto rekomendacijų svarstymas; 7. Kiti klausimai, tai yra tokie pat, kaip ir skelbime dėl 2017 m. balandžio 25 d. numatyto visuotinio bendrijos narių-butų savininkų susirinkimo darbotvarkės (tomas 4, b. l. 152–153).Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Iš teismui pateiktų, jau teismo anksčiau išanalizuotų skelbimų apie neįvykusio 2017 m. balandžio 25 d. visuotinio susirinkimo darbotvarkę, paskelbtos 2017 m. liepos 10 d. susirinkimo darbotvarkės, matyti, kad nei 2017 m. balandžio 25 d., nei 2017 m. liepos 10 d. susirinkimo darbotvarkėje nebuvo nurodyti klausimai, kurie nurodyti 2017 m. liepos 10 d. daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ administravimo protokole nuo 6 iki 17 punkto. Įvertinus šiuo protokolu keliamus ir ginčijamus klausimus nuo 6 iki 17 punkto, nustatyta, kad jais buvo tvirtinama bendrijos revizinės komisijos ir ginčų komisijos sudėtis, rinkliava už termofikacinio vandens išleidimą, bendrijos vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimas ir kiti klausimai, kurie nebuvo nurodyti pranešimuose. Taigi tuo pažeisti bendrijos narių interesai, nes jie iš anksto turėjo būti informuoti apie susirinkimo darbotvarkę ir apsispręsti dėl dalyvavimo svarstymuose, turėjo turėti galimybę pasiruošti ir suformuoti savo poziciją visais svarstytinais klausimais. Laikoma, kad nepaskelbus siūlomų sprendimų projektų buvo padarytas pažeidimas, turėjęs esminės įtakos priimto sprendimo nuo 6 iki 17 punkto teisėtumui. Visa tai sąlygojo, kad susirinkimo metu nutarimai priimti atsižvelgus ir įvertinus tik dalies bendrijos narių nuomonę, kitų bendrijos narių teisės buvo pažeistos ir pripažinti, kad bendrijos nutarimai nuo 6 iki 17 punkto atspindi daugumos bendrijos narių nuomonę, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai laikoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiais daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ bendrijos narių ir butų savininkų pakartotinio susirinkimo protokole Nr. S17-002 nutarimus nuo 6 punkto iki 17 punkto įskaitytinai negaliojančiais, nepažeidė materialinių ir civilinio proceso įstatymo normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliantės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinių skundų argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Apeliacinius skundus atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.