- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-649-613/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01539-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- U. L., A. M.
- Kategorijos
- 2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių U. L. ir A. M. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovėms U. L., A. M. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės U. L. ir A. M. (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo R. S. U. L. ir A. M. po 8200 Eur kiekvienai negrąžintą skolą pagal 2016 m. sausio 16 d. B. L. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą kiekvienai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovės nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių senelė B. L., kuri 2018 m. gegužės 21 d. testamentu visą jos mirties dienai priklausantį turtą, bei visas turtines teises lygiomis dalimis paliko vaikaitėms U. L., A. M. ir gyvenimo draugui S. D.. 2018 m. lapkričio 16 d. tarp paminėtų testamentinių įpėdinių sudaryta notarinė paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią paveldėjimo teisių pardavėjas S. D. pardavė paveldėjimo teisių pirkėjoms ½ dalį A. M. ir ½ dalį U. L. paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, jam likusias po B. L. mirties. Mirus palikėjai B. L., jos turėtą teisę reikalauti skolos grąžinimo iš atsakovo R. S. įgijo ieškovės, kiekviena iš jų proporcingai paveldėtai daliai po ½ dalį visos skolos dydžio.
1.2. Remiantis 2016 m. sausio 6 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kurį atsakovas R. S. išdavė B. L., matyti, jog atsakovas iš jos pasiskolino 17 400 Eur, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 30 d.
1.3. Ieškovės neginčija fakto, kad iš į bylą atsakovo pateikto 2021 m. gruodžio 2 d. prieštaravimo ir kartu su juo pateikto pakvitavimo atsakovas dalį skolos – 1 000 Eur B. L. grąžino. Iš atsakovo teismui pateikto B. L. pakvitavimo turinio galima daryti išvadą, kad jos ir atsakovo R. S. susitarimu visos skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas metams – iki 2017 m. gruodžio 31 dienos.
1.4. Atsakovas pinigų skolinimosi iš B. L. fakto 17 400 Eur sumos neginčija, atsakovas pateiktame 2021 m. gruodžio 2 d. prieštaravime nurodoma, kad bendra skolos suma buvo 17 400 Eur. Atsakovas skolos grąžinimo faktą grindžia pridėtu mokėjimo pagal vekselį grafiku, nurodydamas, kad nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. grąžino 15 000 Eur.
1.5. Atsakovo pateiktas skolos grąžinimo grafikas neatitinka rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnyje, ir jis negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas patvirtinantis skolos grąžinimą, jis nėra pasirašytas ne tik B. L. ar jos įgalioto asmens, bet ir paties atsakovo.
2. Atsakovas R. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) ieškinį atmesti; 2) 2016 m. sausio 6 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento; 3) sutinka ieškovėms sumokėti 1 400 Eur, kadangi tokios sumos iki B. L. mirties negrąžino; 4) atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Priešieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1. Ieškovės teisę paveldėti palikėjai priklausiusią skolą kildina iš jų pateikto 2016 m. sausio 6 d. surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio kurio suma 17 400 Eur, tačiau jis nebuvo pavirtintas notaro, todėl jis yra negaliojantis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 3 dalis) ir jam netaikytinos Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos.
2.2. Ieškovės, siekdamos prisiteisti kiekviena po 8 200 Eur privalo pateikti neginčijamus įrodymus ir galiojančią paskolos sutartį (vekselį), kad tokią sumą perdavė atsakovui ir jis tokią sumą yra skolingas. Tačiau ieškovės tokių įrodymų pateikti negali, nes jokių pinigų jos pačios neperdavė, o B. L. išduotas vekselis yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
2.3. Sutinka, kad be jokio paskolos raštelio ar vekselio palikėjai B. L. yra skolingas 1 400 Eur, kuriuos pasirengęs grąžinti palikėjos įpėdinėms, kaip B. L. teisių perėmėjoms. Visą kitą sumą, ką buvo pasiskolinęs iš palikėjos B. L. jai gražino.
Atsiliepimas
3. Ieškovės pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodo, kad atsakovo priešieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės skiriasi nuo jo teismui pateikto 2021 m. gruodžio 2 d. prieštaravimo dėl teismo įsakymo ir kartu su juo pateiktų priedų, iš kurių matyti, kad vekseliu įformintas 17 400 Eur pinigų paskolinimo faktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovių U. L. ir A. M. ieškinį tenkino, atsakovo R. S. priešieškinį patenkino iš dalies, pripažino, kad ieškovių A. M. ir U. L. turimas atsakovo R. S. paprastasis neprotestuotinas 17 400 Eur sumos vekselis neturi paprastojo vekselio galios, priteisė iš atsakovo R. S. ieškovėms U. L. ir A. M., po 8 200 Eur kiekvienai negrąžintą skolą pagal 2016-01-06 B. L. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-11-15 iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 6 d. tarp vekselio davėjo atsakovo R. S. ir vekselio turėtojos B. L. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti B. L. 17 400 Eur skolą iki 2016 m. gruodžio 30 d. Mirus ieškovių senelei B. L., 2018 m. gegužės 21 d. testamentu visą priklausantį turtą, paliko vaikaitėms ieškovėms ir gyvenimo draugui S. D.. 2018 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisių prikimo – pardavimo sutartimi paveldėjimo teisių pardavėjas S. D. pardavė paveldėjimo teisių pirkėjoms ½ dalį A. M. ir ½ dalį U. L. paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, jam likusias po B. L. mirties. Šiuo pagrindu mirus palikėjai B. L., jos turėtą teisę reikalauti skolos grąžinimo iš atsakovo R. S. įgijo ieškovės A. M. ir U. L..
4.2. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos. Kadangi atsakovui pasirašant vekselį nesilaikyta imperatyvaus įstatymo reikalavimo, todėl 2016 m. sausio 6 d. atsakovo pasirašytas vekselis neturi paprastojo vekselio galios.
4.3. Teismas vertino ir liudytojo S. D. parodymus, kad B. L. labai atsakingai vertindavo piniginius reikalus, pinigus skolindavo ne dažnai, bet kiekvieną kartą jai grąžinus pinigus ji žmogui išduodavo raštą apie grąžintą pinigų sumą arba atžymėdavo grąžintą sumą vekselyje.
4.4. Teismas nurodė, kad atsakovo aiškinimai apie 2016 m. sausio 6 d. pinigų skolinimosi ir paprastojo vekselio sudarymo aplinkybes prieštaringi ir nenuoseklūs. Atsakovas 2021 m. gruodžio 2 d. prieštaravime pripažino skolinęsis iš B. L. 17 400 Eur ir teigė, kad skolos likutis 1 400 Eur, kaip įrodymą apie 16 000 Eur skolos grąžinimą pateikė B. L. rašytą patvirtinimą, kad jis grąžino 1 000 Eur ir paties atspausdintą mokėjimo grafiką pagal vekselį. 2022 m. sauso 20 d. priešieškinyje nurodo skolinęsis iš B. L. 17 400 Eur, bet visą skolą grąžinęs ir nepaisant to prašo pripažinti paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojantį tuo pagrindu, kad vekselis nenotarinės formos. Taip pat pripažįsta 1 400 Eur skolinęsis iš B. L. be jokio skolos raštelio, kuriuos sutinka sumokėti ieškovėms. 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino pasirašęs ginčijamą vekselį ir pateikęs jį B. L., nors nurodo, kad vekselio suma tik palūkanos, bet pripažįsta negrąžinęs pagal ginčijamą vekselį 1 400 Eur. Likusią grąžintą sumą įrodinėja tik B. L. raštu, kuris patvirtina 1 000 Eur sumos grąžinimą, 15 000 Eur pinigų grąžinimo sumai jokių įrodymų nepateikia, tokį atsakovo elgesį teismas vertino kaip siekį išvengti skolinių įsipareigojimų.
4.5. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neginčijo, kad į bylą jo pateiktas mokėjimo grafikas pagal vekselį yra niekinis ir jis pats jį atspausdinęs. Taip pat atsakovas neneigė liudytojui S. D. pripažinęs, kad B. L. skolos negrąžino dėl 2017-2018 metais buvusių nepalankių orų ir negavus lėšų iš ūkininkavimo. Atsakovas nėra nuoseklus dėl 17 400 Eur pinigų iš B. L. gavimo, paties atsakovo R. S. veiksmai įrodo, kad atsakovas R. S. iš B. L. gavo 17 400 Eur, iš kurių grąžino 1 000 Eur, likusi negrąžinta pinigų suma 16 400 Eur.
4.6. Teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas iš atsakovo priteisė penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atsakovas R. S., atstovaujamas advokato V. B., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinį patenkinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, dėl priešieškinio reikalavimo paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiu bylą nutraukti. Taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė ar atsakovas skolingas negrąžintą paskolos sumą ar palūkanas nuo paskolos, todėl neatskleidė bylos esmės ir spręsdamas ginčą nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi pagal 2016 m. sausio 6 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį buvo įformintas palūkanų mokėjimas už anksčiau suteiktą paskolą. Teismas nenustatė ir nekonstatavo kokie prievoliniai santykiai susiklostė tarp B. L. ir R. S..
5.2. Teigia, kad ieškovės nėra ir nebuvo vekselio sudarymo šalis, vekselis pasirašytas su jų senele ir jo pasirašymo aplinkybės joms nėra nežinomos. Jos rado skolos faktą patvirtinantį dokumentą ir šiuo pagrindu prašo priteisti skolą, jokių kitų aplinkybių dėl skolos kilmės nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo paaiškinimai apie 2016 m. sausio 6 d. pinigų skolinimosi ir paprastojo vekselio sudarymo aplinkybes prieštaringi ir nenuoseklūs. Priešingai atsakovas pripažino patį skolinimosi faktą ir neneigia, kad atsakovas yra skolinęsis pinigų iš B. L..
5.4. Taip pat teigia, kad vekselio suma tik palūkanos, bet pripažįsta negrąžinęs pagal ginčijamą vekselį 1 400 Eur. Likusią grąžintą sumą įrodinėja tik B. L. raštu, kuris patvirtina 1 000 Eur sumos grąžinimą. 15 000 Eur pinigų grąžinimo sumai jokių įrodymų nepateikia tik nurodo, kad be jokių raštelių šią sumą grąžino pačiai B. L..
5.5. Nurodo, kad CK 1.105 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, todėl 2016 m. sausio 6 d. vekselis privalėjo būti įformintas pas notarą, todėl nustatytos formos nesilaikymas dokumentą daro negaliojančiu ir jo papildomai ginčyti nereikia.
5.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovės nepateikė įrodymų apie pinigų pagal vekselį perdavimą, o pačiame vekselyje esantys įrašai nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui. Ieškovėms neįrodžius pinigų perdavimo pagal vekselį fakto, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką laikoma neįrodyta ir atitinkama atsakovo prievolė sumokėti skolą, nes vekselis pats savaime nelaikytinas paskolos sutartimi ar pinigų perdavimą patvirtinančiu įrodymu, toks ginčas nenagrinėtinas teisme, tokia byla turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
6. Ieškovės U. L. ir A. M., atstovaujamos advokato R. P., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Atsakovo teiginiai, kad vekseliu buvo įformintas palūkanų grąžinimas nėra pagrįsti jokiais įrodymais pagal kuriuos atsakovas privalo mokėti palūkanas, todėl šie apelianto teiginiai laikytini neįrodytais.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo įsipareigojimas B. L. pagal jai išduotą vekselį atsirado iš 17 400 Eur paskolos teisinių santykių, taip pat, kad atsakovas grąžino tik dalį skolos 1 000 Eur ir nepateikė rašytinių įrodymų apie likusios skolos grąžinimą, todėl remiantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovės nėra praleidusios, taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad reikalavimai nebuvo pareikšti laiku.
6.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad toks atsakovo elgesys vertintinas kaip siekis išvengti skolinių įsipareigojimų, prieštaravime atsakovas aiškiai kalba dėl paskolos, o ne palūkanų dydžio susitarimų su B. L. dėl likusios skolos grąžinimo termino
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola pagal jo išduotą vekselį, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino, kad iš tikrųjų pats 2016 m. sausio 6 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 30 d. B. L. sumokėti 17 400 Eur.
11. Vekselis yra abstrakti prievolė, jo abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai tas pagrindas išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/201; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).
12. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 1 dalies 3 punktą vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Nagrinėjamu atveju ginčo vekselis, pasibaigus jo apmokėjimo terminui, nebuvo pateiktas apmokėti, vekselio turėtoja nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo, t. y. vekselio nerealizavo (dėl to byloje iš esmės nėra ginčo). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019 suvienodino iki tol buvusią teismų praktiką ir suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įstatymo nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų įstatymų normos. Sprendžiant klausimą dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, o dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (minėtos nutarties 32 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).
14. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Todėl vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti jo pateikimo apmokėti terminai ar reikalavimų pagal jį pateikimo terminai, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020). Taigi, kai vekselis nėra realizuojamas Įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, egzistavimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą. Teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrųjų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais.
15. Jeigu vekselis buvo išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nerealizuotas Įstatymo tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos sutartimi (paskolos rašteliu) sulygtų pinigų perdavimo atsakovui faktą. Sprendžiant klausimą dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y., ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y., kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020).
16. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi būti paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Taigi būtent ieškovėms teko pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareigą įrodyti paskolos suteikimo faktą ieškovės šiuo atveju tinkamai įvykdė.
17. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, kurie būtų esminiai ir turėtų esminės reikšmės sprendimo teisėtumui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos, todėl šiuo aspektu nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų. Teisėjų kolegija tik pažymi, kad atsakovo pateiktame rašte dėl 1 000 Eur grąžinimo nurodoma, kad „Aš B. L. iš paskolos 17 400 Eur gavau 1 000 Eur. Liko skola 16 400 Eur“, taip pat kad likusi paskolos dalis turi būti gražinta per 2017 metus. Šis dokumentas kartu su atsakovo pasirašytu vekseliu, kaip rašytiniu įrodymu, įvertinus nenuoseklią atsakovo poziciją, kurią išsamiai aprašė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą teisėjų kolegijai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas R. S. iš B. L. gavo 17400 Eur. Ir nors teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad minėtų pinigų pagal vekselį negavo, nes tai palūkanos už prieš tai pasiskolintą 30 000 Eur ar 35 000 Eur sumą, tačiau ankstesnių paskolų ėmimo ir dėl kokių paskolų palūkanų surašytas ginčijamas paprastasis neprotestuotinas vekselis, atsakovas neteikė įrodymų ir nenurodė nei paskolos sumos, paskolų laiko, nei palūkanų dydžio, kuriomis buvo skolinamasi. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir šiuo atveju pinigų perdavimo faktas atsakovui byloje yra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, atskleidė bylos esmę ir nustatė paskolos teisinių santykių egzistavimą.
18. Atsakovas teigė, kad grąžino B. L. iš viso 15 000 Eur skolos. Tačiau atsakovas 15 000 Eur grąžinimo faktą grindžia paties spausdintu mokėjimo grafiku pagal vekselį, kurį pats pripažino niekiniu, taip pat kaip įrodymą laiko B. L. rašytą patvirtinimą, kad jis gražino 1 000 Eur sumą. Vis dėlto teisėjų kolegija pabrėžia, kad 1 000 Eur mokėjimo fakto patvirtinimas neįrodo visos sumos apmokėjimo, o patvirtinančių duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo iš viso 15 000 Eur į bylą nepateikta. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas ne tik pasiskolino, bet ir negrąžino skolos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą dėl skolos priteisimo.
19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad net tuo atveju jeigu atsakovas būtų pasirašęs vekselį dėl mokėtinų palūkanų, o ne suteiktos paskolos, jam vis tiek būtų atsiradusi mokėjimo prievolė.
Dėl bylos dalies nutraukimo
20. Kaip matyti iš nutarties 12 punkto, vekselis, nerealizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, statusą, ginčo šalis siejančių prievolinių teisinių santykių įrodinėjimo procese vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriame esantys duomenys gali patvirtinti ar paneigti prievolės buvimą. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pripažino, kad 2016 m. sausio 6 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis neturi paprastojo vekselio galios. Pažymėtina, kad vekselis, kaip rašytinis įrodymas, paprastai negali būti ginčijamas ieškiniu (šiuo atveju priešieškiniu) pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, t. y. negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje, nebent vekselis būtų ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad vekselis šioje byloje buvo tik paskolos santykių rašytinis įrodymas, sutinka su atsakovu, kad ginčas dėl jo galiojimo yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šios bylos dalį nutraukti. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nutrauktina, o šį reikalavimą pirmosios instancijos teisme pareiškė pats atsakovas, darytina išvada, kad šiuo aspektu jis bylos nelaimėjo, su šiuo reikalavimu susijusios bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl paties atsakovo veiksmų, tad jam pačiam jos (išlaidos) ir turi tekti (CPK 94 straipsnis). Atmetus kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad atsakovas ginčą pralaimėjo, todėl apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, be to, jis turi atlyginti pagrįstas ieškovių išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovė A. M. prašo priteisti iš atsakovo 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė sumokėjo 600,00 Eur už suteiktas advokato paslaugas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R‑85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir ieškovei priteistinas iš atsakovo 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).
23. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atidėjo atsakovui R. S. 392,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo dienos. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistina likusi 392,00 Eur atsakovo nesumokėto žyminio mokesčio suma už pateiktą apeliacinį skundą valstybei.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis tenkintas iš dalies ir pripažinta, kad ieškovių A. M. ir U. L. turimas atsakovo R. S. paprastasis neprotestuotinas 17 400 Eur sumos vekselis neturi paprastojo vekselio galios, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. S. ieškovei A. M. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo R. S. 392,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.