Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių U. L. ir A. M. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir pagal atsakovo R. S. priešieškinį ieškovėms U. L., A. M. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių senelė B. L., kuri 2018-05-21 testamentu visą jos mirties dienai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines teises lygiomis dalimis paliko vaikaitėms U. L., A. M. ir gyvenimo draugui S. D.. 2018-11-16 tarp paminėtų testamentinių įpėdinių sudaryta notarinė paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią paveldėjimo teisių pardavėjas S. D. pardavė paveldėjimo teisių pirkėjoms ½ dalį A. M. ir ½ dalį U. L. paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, jam likusias po B. L. mirties. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, todėl mirus palikėjai B. L., jos turėtą teisę reikalauti skolos grąžinimo iš atsakovo R. S. įgijo jos įpėdinės, t. y. ieškovės A. M. ir U. L., kiekviena iš jų proporcingai paveldėtai daliai , t. y. po ½ dalį visos skolos dydžio. Iš 2016-01-06 paprastojo neprotestuotino vekselio, kurį atsakovas R. S. išdavė B. L., matyti jog atsakovas iš jos pasiskolino pinigus 17400 Eur, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2016-12-30. Atsakovas dalį skolos - 1000 Eur B. L. grąžino. Iš atsakovo teismui pateikto B. L. pakvitavimo turinio galima daryti išvadą, kad jos ir atsakovo R. S. susitarimu visos skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas metams - iki 2017 m. gruodžio 31 dienos. Atsakovo pateiktas skolos grąžinimo grafikas neatitinka rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnyje, ir jis neįrodo skolos grąžinimo fakto.

Priešieškinyje nurodoma, kad ieškovių pateiktas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio suma 17 400 Eur nebuvo pavirtintas notaro, todėl jis yra negaliojantis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 3 dalis) ir jam netaikytinos Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos. Ieškovės, siekdamos prisiteisti kiekviena po 8200 Eur privalo pateikti neginčijamus įrodymus ir galiojančią paskolos sutartį (vekselį), kad tokią sumą jam perdavė ir jis tokią sumą yra skolingas. Tačiau ieškovės tokių įrodymų pateikti negali, nes jokių pinigų jos pačios neperdavė, o B. L. išduotas vekselis yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Be jokio paskolos raštelio ar vekselio pripažįsta ir sutinka, kad palikėjai B. L. yra skolingas 1400 Eur, kuriuos pasirengęs grąžinti palikėjos įpėdinėms, kaip B. L. teisių perėmėjoms. Visą kitą sumą, ką buvo pasiskolinęs iš palikėjos B. L. jai gražino.

Ieškovės A. M. ir U. L. ieškinio reikalavimus palaikė ir nesutiko su priešieškinio reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Ieškovių ir atsakovo paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2016-01-06 tarp vekselio davėjo atsakovo R. S. ir vekselio turėtojos B. L. 2016-01-06 pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, iš kurio turinio matyti, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti B. L. 17 400 Eur skolą iki 2016-12-30. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių senelė B. L., kuri 2018-05-21 testamentu visą jos mirties dienai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines teises lygiomis dalimis paliko vaikaitėms, t. y. ieškovėms U. L., A. M. ir gyvenimo draugui S. D.. Iš 2018-11-16 Paveldėjimo teisių prikimo – pardavimo sutarties matyti, kad tarp testamentinių įpėdinių sudaryta notarinė paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią paveldėjimo teisių pardavėjas S. D. pardavė paveldėjimo teisių pirkėjoms ½ dalį A. M. ir ½ dalį U. L. paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, jam likusias po B. L. mirties (duomenys neskelbtini). Šiuo pagrindu mirus palikėjai B. L., jos turėtą teisę reikalauti skolos grąžinimo iš atsakovo R. S. įgijo jos įpėdinės, t.y. ieškovės A. M. ir U. L..

Teismas pagal U. L. ir A. M. pareiškimą 2021-11-15 priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko R. S. priteisė po 8700 Eur (viso 17 400 Eur) skolą pagal jo 2016-01-06 B. L. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas 198 Eur A. M.. Skolininkas R. S. dėl teismo priimto įsakymo pareiškė prieštaravimus, kadangi skolą pagal vekselį nuo 2016-02-06 iki 2018-08-06 žodinio susitarimo pagrindu mokėjo dalimis po 500 Eur ir likusi neapmokėta skola sudaro 1400 Eur.

Ieškovės nurodo, kad po senelės mirties rado minėtą vekselį ir susitikus su R. S. Tauragėje prie Lidl parduotuvės, R. S. neneigė skolos B. L., bet dėl jos grąžinimo atsisakė su ieškovėmis kalbėtis. Sutinka su atsakovo į bylą pateiktu skolos apmokėjimo rašteliu, rašytu ir pasirašytu B. L., kad iš 17 400 Eur iš atsakovas grąžino 1000 Eur, todėl likusi skolos suma ieškovėms sudaro 16 400 Eur, kurią ir prašo priteisti iš atsakovo. Liudytojas S. D. teigė, kad tokia skola yra ir, kad pasikalbėjus su atsakovu jis tokią skolą pripažino, apie skolos mokėjimą dalimis B. L. nenurodė ir pripažino B. L. skolos negrąžinęs dėl blogų orų, nes 2017 m. buvo lietingi, o 2018 m. sausringi. Liudytojas S. D. nurodė, kad B. L. labai atsakingai vertindavo piniginius reikalus, pinigus skolindavo ne dažnai, bet kiekvieną kartą jai grąžinus pinigus ji žmogui išduodavo raštą apie grąžintą pinigų sumą arba atžymėdavo grąžintą sumą vekselyje.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka iš dalies pripažindamas, kad dalį skolos yra grąžinęs, o likusi negrąžinta suma 1400 Eur, kuriuos ir sutinka grąžinti. Priešieškiniu prašo 2016-01-06 jo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento, kadangi jo suma viršija 3000 Eur ir vekselis privalėjo būti pavirtintas notaro, todėl jis yra negaliojantis (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) ir jam netaikytinos ĮPVĮ bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos. Taip pat, sutikdamas su ieškiniu iš dalies atsakovas remiasi tuo, kad piniginis sandoris buvo sudarytas su B. L., o ne su ieškovėmis, todėl ieškovės negali įrodyti pinigų perdavimo fakto, nes ieškovės jam jokių pinigų nedavė. Be to, pripažindamas iš 17400 Eur skolos 1400 Eur, atsakovas teigia likusią skolą gražinęs B. L. ir remiasi paties atspausdintu mokėjimo grafiku. Nurodo, kad skolą grąžindavęs B. L. 2016 -2018 metais kiekvieno mėnesio 6 dieną nuveždamas po 500 Eurų ir be jokių raštelių paduodamas B. L. pinigus.

Vekselis - tai vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, o tai reiškia, kad ši prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu - tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-311/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos A. T. nutartis 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-343/2013).

ĮPVĮ 4, 77 ir 78 straipsniai reglamentuoja reikalavimus vekseliui formos, rekvizitų atžvilgiu bei nustato, jog dokumentas, kuris neatitinka šio įstatymo formos, rekvizitų reikalavimų, neturi vekselio galios. O tai reiškia, jog toks dokumentas nepripažintinas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

Nagrinėjamu atveju aktualus ĮPVĮ 77 straipsnis, kurio 2 dalimi nustatyta, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

Ieškovės atsiliepime į priešieškinio reikalavimą teigia, kad teismui pripažinus atsakovo pripažintą pinigų 17 400 Eur pasiskolinimo iš B. L. faktą nustatytu, nebetenka teisinės reikšmės priešieškinio reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu. Tačiau teismo vertinimu svarbu nustatyti ieškovių pateikto dokumento, įvardinto kaip paprastasis vekselis, atitikimą įstatymo nustatytiems reikalavimams ir jo kaip dokumento teisinę galią.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. sausio 6 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį išdavė R. S. B. L.. Atsakovas prašo nurodytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiu nuo pasirašymo momento tuo pagrindu, kad nepatvirtintas notaro, nes vekselis, kurio suma didesnė nei 3000 Eur turi būti notarinės formos. Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu konstatuotina, kad atsakovui pasirašant vekselį nesilaikyta imperatyvaus įstatymo reikalavimo (notarinės formos), todėl vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu.

ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytas būtinų paprastojo vekselio rekvizitų nebuvimo teisinis padarinys – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios. Nustačius, kad atitinkamam paprastajam vekseliui yra taikytinas šis įstatyme nustatytas teisinis padarinys, tai savaime nereiškia, jog šis dokumentas yra niekinis ar apskritai neturintis jokios teisinės reikšmės arba yra negaliojantis bendrąja prasme, kaip, pavyzdžiui, teismo pripažintas negaliojančiu nuginčijamas sandoris.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 3 d. nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kadangi prie bylos medžiagos pridėtas 2016-01-06 paprastasis neprotestuotinas vekselis, nebuvo patvirtintas notaro, jis laikytinas negaliojančiu. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Atsižvelgiant į nurodytą atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies nurodant, kad 2016-01-06 vekselis neturi paprastojo vekselio galios.

Byloje kilo ginčas dėl 2016-01-06 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 17400 Eur pinigų sumos atsakovo gavimo ir nurodytos sumos grąžinimo B. L.. Atsakovas R. S. nepripažįsta iš B. L. gavęs 17400 Eur pagal neprotestuotiną vekselį teigdamas, kad B. L. mirus pinigų perdavo fakto niekas negali patvirtinti. Tačiau nepaisant pinigų gavimo fakto nepripažinimo, pripažįsta B. L. iš nurodytos 17400 Eur sumos grąžinęs 16000 Eur ir likę negrąžintos skolos 1400 Eur. Kaip skolos grąžinimo įrodymą pateikė B. L. raštą, kuriuo ji patvirtina iš atsakovui suteiktos 17400 Eur paskolos, jis grąžino 1000 Eur, o likusius 16400 Eur žodiniu susitarimu grąžins per 2017 metus. Taip pat 15000 Eur sumos grąžinimą B. L. atsakovas įrodinėja Mokėjimo grafiku pagal vekselį.

Ieškovės teigia, kad pinigai buvo paskolinti ir likusi 16 400 Eur suma privalo būti gražinta, tačiau svarbus momentas yra ir tai, kad ieškovės nėra ir nebuvo vekselio sudarymo šalis, vekselis pasirašytas su jų senele B. L. ir jo pasirašymo aplinkybės joms nėra nežinomos. Jos rado skolos faktą patvirtinantį dokumentą ir šiuo pagrindu prašo priteisti skolą, jokių kitų aplinkybių dėl skolos kilmės nenurodė.

Atsakovo aiškinimai apie 2016-01-06 pinigų skolinimosi ir paprastojo vekselio sudarymo aplinkybes prieštaringi ir nenuoseklūs. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pripažino patį skolinimosi faktą iš B. L., t. y. atsakovas neneigia, kad yra skolinęsis pinigų iš B. L.. 2021-12-02 prieštaravime atsakovas pripažino skolinęsis iš B. L. 17400 Eur ir teigė, kad skolos likutis 1400 Eur. Kaip įrodymą apie 16000 Eur skolos grąžinimą pateikė B. L. rašytą patvirtinimą, kad jis grąžino 1000 Eur ir paties atspausdintą Mokėjimo grafiką pagal vekselį. 2022-01-20 priešieškinyje nurodo skolinęsis iš B. L. 17400 Eur, bet visą skolą grąžinęs ir nepaisant to prašo pripažinti paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojantį tuo pagrindu, kad vekselis nenotarinės formos. Taip pat pripažįsta 1400 Eur skolinęsis iš B. L. be jokio skolos raštelio, kuriuos sutinka sumokėti ieškovėms. 2022-03-09 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad nepasiėmė pinigų, o vekselio suma tik palūkanos už ankstesnes skolas (18,35 mi.), 18,56 min atsakovas nurodo, kad „mes neneigiame, kad nesiskolinom, sakome, kad yra likutis“, 20,20 min. nurodo, kad pinigai buvo grąžinti, vekselis tik pasirašytas palūkanoms. 2022-03-29 teismo posėdžio metu atsakovas pripažino pasirašęs ginčijamą vekselį ir pateikęs jį B. L. Nors nurodo, kad vekselio suma tik palūkanos, bet pripažįsta negrąžinęs pagal ginčijamą vekselį 1400 Eur. Likusią grąžintą sumą įrodinėja tik B. L. raštu, kuris patvirtina 1000 Eur sumos grąžinimą. 15000 Eur pinigų grąžinimo sumai jokių įrodymų nepateikia tik nurodo, kad be jokių raštelių šią sumą grąžino pačiai B. L.. Tačiau ankstesnių paskolų ėmimo ir dėl kokių paskolų palūkanų surašytas ginčijamas paprastasis neprotestuotinas vekselis, atsakovas neteikė įrodymų ir nenurodė. Negalėjo nurodyti nei paskolos (ų) sumos, paskolų laiko, nei palūkanų dydžio, kuriomis buvo skolinamasi. Tokį atsakovo elgesį teismas vertina kaip siekį išvengti skolinių įsipareigojimų.

Iš 2016-01-06 vekselio turinio nustatyta, kad atsakovas besąlygiškai įsipareigojo iki 2016-12-30 sumokėti B. L. skolos sumą, sudarančią 17400 Eur. B. L. raštas patvirtina, kad jai atsakovas grąžino iš 17400 Eur paskolos 1000 Eur, o žodiniu susitarimu likusi 16400 Eur suma bus grąžinta per 2017 m. Iš nurodytos sumos atsakovas pripažįsta negrąžinęs 1400 Eur. 15000 Eur sumos grąžinimą jokių patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė ir nurodė tokių įrodymų neturintis. Atsakovas pripažino, kad į bylą jo pateiktas mokėjimo grafikas pagal vekselį yra niekinis ir jis pats jį atspausdinęs. Taip pat atsakovas neneigė liudytojui S. D. pripažinęs, kad B. L. skolos negrąžino dėl 2017-2018 metais buvusių nepalankių orų ir negavus lėšų iš ūkininkavimo. Nors pats atsakovas nėra nuoseklus dėl 17400 Eur pinigų iš B. L. gavimo, tačiau teismo vertinimų aptartų duomenų visuma ir paties atsakovo R. S. veiksmai įrodo, kad atsakovas R. S. iš B. L. gavo 17400 Eur, iš kurių grąžino 1000 Eur, likusi negrąžinta pinigų suma 16400 Eur. Kadangi atsakovas savo skolos ieškovių senelei B. L. negrąžino, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovių prašymas dėl joms iš atsakovo skolos pagal vekselį po 8200 Eur priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas (LR CK 6.210 str. 1 d.), todėl iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė A. M. patyrė 1469 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 369 Eur žyminis mokestis, 1100 advokato atstovavimo išlaidos. Atsakovas teikdamas ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. 2022-01-24 teismas nutartimi likusios sumos, t. y. 292 Eur, sumokėjimą atsakovui atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies, žyminio mokesčio suma mažintina ir iš atsakovo priteistina 269 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės, t. y. 26,88 Eur, negu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 įsakyme „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2020, Nr. 2020-00970) nustatyta minimali 5 Eur suma, todėl vadovaujantis CPK 92, 96 straipsniais iš atsakovo valstybės naudai priteistina po 26,88 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovių A. M. ir U. L. turimas atsakovo R. S. paprastasis neprotestuotinas 17400 eurų sumos vekselis neturi paprastojo vekselio galios.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovėms U. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 8200 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus eurų) kiekvienai negrąžintą skolą pagal 2016-01-06 B. L. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-11-15 iki sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1469 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimo išlaidų ieškovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 269 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,žyminis mokestis“).

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.