- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-72-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03269-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Agnė Tikniūtė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- M. J.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
- 2.6.2.2Laidavimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo M. J. priešieškinį ieškovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Euromoda“ ir A. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kredito unija (toliau – KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama ieškovės naudai priteisti iš atsakovo M. J. (toliau – ir atsakovas) 79 830,62 Eur skolą, kurią sudaro 79 373,95 Eur paskola ir 456,67 Eur priskaičiuotų palūkanų, bei 1 422 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškinyje paaiškino, kad ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Euromoda“ 2010 m. gruodžio 6 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00073LTL (toliau – paskolos sutartis), kuria ieškovė suteikė trečiajam asmeniui UAB „Euromoda“ 370 000 Lt (107 159,41 Eur) paskolą žemės sklypų pirkimui bei inžinerinių tinklų projektavimui, o UAB „Euromoda“ įsipareigojo paskolos sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis grąžinti paskolintas pinigines lėšas. Įsipareigojimai, kylantys iš paskolos sutarties, buvo užtikrinti UAB „Euromoda“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įkeitimu, atsakovo M. J. laidavimu pagal 2010 m. gruodžio 6 d. laidavimo sutartį Nr. 10-00073-1 LTL (toliau – laidavimo sutartis) ir A. L. laidavimu pagal 2011 m. kovo mėn. 25 d. laidavimo sutartį Nr. 10-00073-2 LTL. Skolininkei UAB „Euromoda“ ir laiduotojams nevykdant įsipareigojimų grąžinti skolą, nuo 2015 m. gegužės 28 d. paskolos sutartis buvo ieškovės vienašališkai nutraukta. Iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos skola pagal paskolos sutartį ieškovei nebuvo grąžinta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir priešieškinį, prašydamas ieškovės ieškinį atmesti, o ginčo laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia.
4. Atsakovas paaiškino, kad pasirašydamas ginčijamą laidavimo sutartį iš esmės suklydo tiek dėl pačios laidavimo sandorio esmės, tiek dėl kitų sąlygų. Atsakovas nebuvo supažindintas su ginčo laidavimo sutarties turiniu. Sutartį pasirašė paprašytas J. J., tuo metu buvo dvyliktos klasės moksleivis, neturėjo jokio turto ir pajamų, gyveno pas tėvus. Dalis ieškovės pateiktų dokumentų yra netikri, atsakovas jų nėra matęs ir pasirašęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visiškai, o atsakovo priešieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo M. J. nurodomos aplinkybės, kad ginčo laidavimo sutarties sudarymo metu jis buvo dvyliktos klasės moksleivis, ką tik sulaukęs pilnametystės, neturėjo jokio nuosavo turto ar pajamų, nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, atsakovas ginčo laidavimo sutartį pasirašė laisva valia, be prievartos ir už tai gavo 300 Lt atlygį. Tai, kad atsakovas M. J. klaidingai įsivaizdavo ir nepagrįstai tikėjosi, jog pareigos pagal ginčo laidavimo sutartį jam nekils, šiuo atveju negali būti pripažinta suklydimu, nes jis įvyko dėl pačio atsakovo M. J. neapdairumo, nerūpestingumo. Tuo labiau, kad atsakovas po kelių metų (taigi, būdamas vyresnio amžiaus ir jau turintis vidurinį išsilavinimą) gavo ieškovės siųstus raginimus dėl įsiskolinimo bei toliau pasirašinėjo dokumentus, bet jokių veiksmų dėl ginčo laidavimo sutarties iš esmės nesiėmė. Atsakovas M. J. prieš pasirašydamas ginčo laidavimo sutartį, turėjo į pasirašomą sutartį įsigilinti, o to nepadaręs, jis elgėsi ypatingai neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko jam ir tenka tokio elgesio pasekmės.
7. Teismas nurodė, kad laiduotojui neįkeičiant jokio savo turto prievolės įvykdymui užtikrinti, be to, turint teisę bet kokį savo turtą bet kada be apribojimų perleisti, netenka prasmės laiduotojo turtinės padėties nustatinėjimas prieš sudarant laidavimo sutartį. Būtent dėl šios priežasties kreditoriui nėra prasmės laidavimo sutarties sudarymo metu įsitikinti laiduotojo turto, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas kreditoriaus reikalavimas, egzistavimu, dydžiu ir kt. Dėl šios priežasties teismas nesutiko su atsakovo M. J. argumentais, kad ieškovė turėjo patikrinti jo finansines galimybes laiduoti už paskolos gavėją UAB „Euromoda“. Dėl tos pačios priežasties neturi reikšmės ir laidavimo sutarties paraiškoje nurodyti duomenys apie atsakovo finansinę padėtį.
8. Teismas atmetė atsakovo M. J. teiginius, kad ieškovė paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu nesidomėjo, kodėl nė vienas euras paskolos nebuvo pradinės skolininkės sugrąžintas, nekontaktavo su laiduotoju atsakovu M. J. iki pat 2015 m. gegužės 5 d., nesiuntė pranešimų dėl įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdymo. Teismas nurodė, kad tiek ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, tiek paties atsakovo M. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtina priešingas aplinkybes – ieškovė tiek paskolos gavėjai UAB „Euromoda“, tiek ir laiduotojams M. J. ir A. L. siuntė pranešimus, o M. J. pripažino juos gavęs.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas M. J. nurodė, jog ieškovės pateikti dokumentai, sudaryti 2013 metais ir susiję su paskolos sutarties grąžinimo termino pratęsimu iki 2016 m. gruodžio 1 d., yra netikri (suklastoti), nes M. J. juose nepasirašė ir nieko apie paskolos sutarties termino pratęsimą, juolab vekselio pasirašymą, nežinojo. Atsakovas M. J. 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2013 metais išvis nepasirašinėjo jokių dokumentų nei su ieškove, nei su J. J., nei su O. J.. Tačiau atsakovas ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad po to, kai ieškovė po poros metų nuo ginčo laidavimo sutarties sudarymo pradėjo siųsti pranešimus dėl netinkamo paskolos sutarties vykdymo, dar vieną kartą pasirašė kažkokius J. J. pateiktus dokumentus. Įvertinęs tai, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų abejoti pateiktų dokumentų tikrumu, o atsakovo M. J. parodymai, lyginant juos su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nėra nuoseklūs, teismas atmetė nurodytus atsakovo M. J. argumentus kaip deklaratyvius.
10. Teismas nurodė, kad ginčo laidavimo sutarties 5.1 punktu laiduotojas M. J. įsipareigojo paskolos gavėjui UAB „Euromoda“ negrąžinus paskolos ar jos dalies, nesumokėjus palūkanų ar jų dalies paskolos sutartyje nustatytais terminais sumokėti ieškovei negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius per 10 kalendorinių dienų nuo ieškovės pranešimo išsiuntimo. Bylos duomenys patvirtina, kad paskolos gavėjai UAB „Euromoda“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį ieškovė 2015 m. gegužės 28 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį, o 2016 m. rugpjūčio 5 d. registruota pašto siunta išsiuntė raštą atsakovui, kuriuo buvo raginama ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. sumokėti 79 830,62 Eur skolą. Byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimas ieškovei būtų padengtas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo M. J. 79 830,62 Eur skolą, kurią sudaro 79 373,95 Eur paskola ir 456,67 Eur priskaičiuotų palūkanų, yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovas M. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą teisės taikymo aspektu grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Teismas sprendime nemotyvavo savo išvados, kad atsakovas, žinodamas tikrąsias aplinkybes dėl sudaromo sandorio, būtų sutikęs tapti laiduotoju ir tokiu būdu prisiimti skolinį įsipareigojimą. Teismas atsakovą traktavo ne kaip fizinį asmenį, moksleivį, kuris, įkalbėtas suaugusiųjų, pasirašė objektyviai neįvykdomą laidavimo sutartį, bet kaip verslininką, kuris turi žinoti visus sudaromų sandorių aspektus, ir, kuris, šiuos aspektus suprasdamas, elgėsi nerūpestingai.
11.2. Teismas sprendime niekaip nepaneigė to fakto, kad M. J. niekada nebuvo įmonės „Euromoda“ darbuotojas, ir nevertino, kad pačios ieškovės į civilinę bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog M. J. nebuvo nei suinteresuotas prisiimti iš laidavimo sutarties kylančius įsipareigojimus, nei galėjo objektyviai tai padaryti.
11.3. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad bylai neturi reikšmės laidavimo sutarties paraiškoje nurodyti duomenys apie atsakovo finansinę padėtį, tačiau niekaip neįvertino to, kad šie dokumentai, kuriuos pateikė ne M. J., o paskolos gavimu suinteresuoti asmenys, yra netikri. Iš 2019 m. gegužės 14 d. pažymos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Nr. KA-P21-393 matyti, kad UAB „Euromoda“ M. J. niekada nedirbo, jokių nei su darbu, nei kitokia veikla susijusių pajamų neturėjo.
11.4. Teismo pozicija oficialių dokumentų tikrumą vertinti tariamai nenuosekliais atsakovo parodymais (t. y. visai kitos rūšies įrodinėjimo priemone) yra mažų mažiausia keistoka, kita vertus, šioje civilinėje byloje atsakovas M. J. davė nuoseklius ir logiškus paaiškinimus. Be to, teismas visiškai ignoravo faktą, kad pagal atsakovo atstovo pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų suklastojimo atsisakė pradėti tik dėl to, kad yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, bet ne dėl to, kad dokumentų suklastojimo fakto nenustatyta apskritai.
11.5. Baudžiamųjų bylų nuosprendžiuose Nr. 1A-292-197/2017 ir Nr. 1-8-360/2019 konstatuotos aplinkybės dėl to, kad faktinis UAB „Euromeda“ vadovas buvo J. J. patvirtina, jog realiai tiek ginčo laidavimo sutarties, tiek paskolos sutarties sudarymo aplinkybės yra iš esmės kitokios, negu atsispindi ieškovės procesiniuose dokumentuose.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prašo skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis).
12.2. Vertinant atsakovo suklydimą sudarant laidavimo sutartį reikėtų atsižvelgti į paties atsakovo elgesį visu laikotarpiu nuo paskolos išdavimo iki šio vykstančio proceso. Atsakovo aktyvūs veiksmai, įskaitant ir dokumentų pasirašymą, lėmė tai, kad trečiajam asmeniui UAB „Euromoda“ buvo suteiktas kreditas (negrąžintas). Vertinant atsakovo argumentus matyti, kad atsakovas „suklydo“ daugybę kartų.
12.3. Atsakovas buvo informuotas, žinojo apie UAB „Euromoda“ kreditavimo eigą, pagal laidavimą prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, gaudavo ieškovės laiškus, pranešimus, po to susisiekdavo su J. J. (2019 m. birželio 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo 4 lapas). Apgaulės aplinkybių dėl atsakovo pasirašytos ginčo laidavimo sutarties sudarymo tyrimo metu nenustatyta. Prievartos aplinkybių, suklydimo aplinkybių dėl M. J. laidavimo sutarties sudarymo nenustatyta (nutarimo 7 lapas).
12.4. Aplinkybė, kad laidavimo sutartis yra visiškai nenaudinga atsakovui, neturi teisinės reikšmės, kadangi laidavimo sutartimi pirmiausia siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus.
12.5. Prieš atlikdami bet kokį veiksmą, asmenys turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Atsakovas M. J. laidavimo sutartį pasirašė laisva valia, be prievartos už tai gaudamas 300 litų atlygį. M. J., prieš pasirašydamas laidavimo sutartį, turėjo pareigą ir galimybę atidžiai perskaityti sutarties sąlygas, susipažinti su savo, kaip laiduotojo, teisėmis ir pareigomis ir apsvarstyti galimas sutarties sudarymo teisines pasekmes.
12.6. 2010 m. lapkričio 29 d. laidavimo paraiškoje pasirašė pats atsakovas, pasirašydamas patvirtino, kad paraiškoje yra pateikta teisinga ir išsami informacija, nenuslėpta jokio informacija, kuri galėtų turėti įtakos kredito unijos sprendimui.
12.7. Byloje nėra įrodytos aplinkybės dėl J. J. ir O. J. įtakos atsakovui. Apeliantas nepagrįstai bando susieti baudžiamąsias bylas, kuriose kaltinamaisiais patraukti O. J. bei jos sutuoktinis J. J., su nagrinėjama byla. Nei vienoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad J. J. ir O. J. būtų atlikę nusikalstamas veikas, susijusias su KU „Mėmelio taupomoji kasa“ suteikta paskola pagal 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį ar 2010 m. gruodžio 6 d. laidavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
14. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią (CK 6.79 straipsnis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).
15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas 2010 m. gruodžio 6 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo užtikrinti UAB „Euromoda“ prievolės pagal 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį įvykdymą (1 t., e. b. l. 35–36; 80–81). Laidavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad atsakovui (laiduotojui) išaiškinta, jog pagal CK 6.81 straipsnį atsakovas ir UAB „Euromoda“ atsako ieškovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Pagal 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį UAB „Euromoda“ ieškovei suteiktą paskolą turėjo grąžinti iki 2013 m. gruodžio 1 d.
16. 2013 m. sausio 10 d. ieškovė ir UAB „Euromoda“ sudarė susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo Nr. 13/01/10-01, kuriuo pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2016 m. gruodžio 1 d. (1 t. e. b. l. 37–38, 82–83). Šį susitarimą taip pat pasirašė ir laiduotojas (atsakovas) M. J..
17. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad sandorio sudarymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai sandorį sudarančio asmens veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais sandorį sudaręs asmuo gali ginčyti šį sandorį, įrodinėdamas sandorio sudarymo metu buvusį valios ydingumą. Vienas iš valios ydingumo pavyzdžių yra suklydimas. Suklydimo atveju sandorį sudaręs asmuo neteisingai suvokia sandorio esmę ir dėl šios klaidos susiformuoja ydinga (neatitinkanti tikrovės) asmens valia dėl sudaromo sandorio.
18. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, visų pirma turi būti konstatuotas suklydimas dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (suklydimas dėl sandorio esmės, sandorio esminių sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių) ir, antra, toks suklydimas turi turėti esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalį, jeigu tai yra fizinis asmuo, tai tokio asmens amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).
20. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens ir kredito unijos. Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo (toliau – Kredito unijų įstatymas) 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad kredito unija yra kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
21. Taigi kredito unija yra profesionalus finansų rinkos dalyvis, teikiantis įvairias finansines paslaugas, įprastai – neprofesionaliems finansų rinkos dalyviams. Pripažįstama, kad kai sandorius sudaro profesionalas, šiam taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 70, 357–358; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2014; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-275/611/2019; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020).
22. Be kita ko, CK 6.163 straipsnis įtvirtina bendrąją pareigą šalims elgtis sąžiningai ikisutartinių santykių metu (1 dalis) bei atskleisti viena kitai informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (4 dalis). Šios normos tinkamas įgyvendinimas tampa ypač aktualus, kai sandorį sudaro profesionalas su fiziniu asmeniu, kai fizinis asmuo prisiima didelės apimties finansinius įsipareigojimus, ir, atsižvelgiant į fizinio asmens individualias savybes, amžių, žinių ir (ar) patirties stoką, pastarajam kyla didelė rizika netinkamai įvertinti sandorio turinį. Tokiais atvejais profesionalas turi užtikrinti, kad fiziniam asmeniui paprasta ir suprantama kalba būtų atskleista visa esminė informacija, susijusi su sudaromu sandoriu.
23. Faktinių bylos aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas UAB „Euromoda“ akcininku tapo ir ginčo laidavimo sutartį sudarė paprašytas J. J.. Teismų nuosprendžiais baudžiamosiose bylose nustatyta, jog nuteistasis J. J. faktiškai vadovavo 7 įmonėms, tarp kurių buvo ir UAB „Euromoda“ (UAB „Invidus“, UAB „Latosa“, UAB „Lesota“, UAB „Osmina“, UAB „Euromoda“, UAB „Arletas“ ir UAB „Linteksa“; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-557/2017). Baudžiamojo proceso metu nuteistasis parodė, kad šias bendroves nupirko (įsteigė), siekdamas vykdyti tris verslo projektus, o jų vadovais paprašė laikinai pabūti savo draugų, jų draugų, artimų žmonių, sesers (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-557/2017). Minėtame procese liudytojai M. J., R. B., D. N., P. L. ir L. Š. paaiškino, kad būdami moksleiviais sutiko už 300–500 litų padėti pažįstamam J. J. steigiant įmones ir pabūti šių įmonių direktoriais. Visi liudytojai patvirtino, kad, paprašyti J. J., įmonių vardu, kurių fiktyviais vadovais manė esantys, kurį laiką pasirašinėdavo tam tikrus dokumentus, kvitus, yra kartu su J. J. vykę į KU „Mėmelio taupomoji kasa“, kur pasirašė jiems pateiktus dokumentus. Tiek M. J., tiek kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad visi moksleiviai manė veikiantys kaip bendrovių vadovai, asmeniškai jokių įsipareigojimų neprisiimantys.
24. Baudžiamajame procese taip pat nustatyta, kad J. J. ir jo žmona O. J. (UAB „Euromoda“, už kurią laidavo atsakovas, vadovė) kurį laiką dirbo KU „Mėmelio taupomoji kasa“, t. y. buvo ieškovės darbuotojai (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-557/2017, liudytojų A. V. ir H. Č. parodymai). Liudytojai patvirtino, kad dėl paskolų suteikimo bendrovių vardu, įskaitant UAB „Euromoda“, kreipėsi pats J. J., veikdamas kaip šių įmonių faktinis vadovas. Baudžiamojoje byloje duoti parodymai patvirtina, kad ieškovė manė suteikianti paskolas būtent J. J. ir jo įmonių verslo projektams vystyti.
25. Laidavimo sutarties pasirašymo metu atsakovui M. J. buvo 18 metų ir 5 mėnesiai, jis mokėsi vidurinėje mokykloje, nedirbo, gyveno pas tėvus ir jokio turto nuosavybės teise nevaldė. Nors formaliai buvo UAB „Euromoda“ vienintelis akcininkas, tačiau realiai su šia bendrove atsakovas nebuvo susijęs nei laidavimo sutarties sudarymo metu, nei vėliau, o tik paprašytas J. J. bendrovės vardu pasirašinėdavo įvairius dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovas buvo fiktyviai paskirtas UAB „Euromoda“ akcininku, neleidžia jo veiksmų pasekmėms taikyti verslininko, privalančio išmanyti komercinius sandorius, atsakomybės standartų, ypač šiuo konkrečiu atveju ir nesant jokių duomenų apie tai, kad atsakovas iš tikrųjų buvo susipažinęs su verslo struktūra ir aktyviai veikė sudarydamas sandorius bei vykdydamas verslo projektus.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas M. J., pasirašydamas ginčo laidavimo sutartį, suklydo dėl esminių sandorio faktų. Atsižvelgiant į jauną atsakovo amžių (18 metų 5 mėnesiai), tuo metu buvusį menką išsilavinimą (nebaigtas vidurinis), patirties stoką sudarant sandorius bei teisinių žinių nebuvimą, taip pat į pažįstamo J. J. patikinimus, kad atsakovas veikia bendrovės UAB „Euromoda“ vardu, atsakovas, tikėtina, nesuprato, kad laidavimo sutartimi prisiima asmeninę atsakomybę už UAB „Euromoda“ prievolės įvykdymą ir klydo dėl šio esminio fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei atsakovas būtų supratęs, kad laidavimo sutartį jis pasirašo ne UAB „Euromoda“ vardu, o asmeniškai, taip pat, kad paskolą įsipareigoja grąžinti ne tik UAB „Euromoda“, o ir pats atsakovas iš savo asmeninių lėšų, atsakovas ginčijamo sandorio nebūtų sudaręs.
27. Išvados dėl atsakovo suklydimo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad atsakovas 2013 m. sausio mėn. galimai pasirašė papildomus J. J. pateiktus dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir praėjus keleriems metams po laidavimo sutarties pasirašymo atsakovas neturėjo pagrindo abejoti savo ankstesne klaidinga prielaida dėl asmeninės atsakomybės pagal sudarytus sandorius nebuvimo, t. y. atsakovas toliau manė veikiantis UAB „Euromoda“ vardu. Pastebėtina, kad byloje esantys ieškovės raštai, adresuoti atsakovui ir raginantys atsakovą įvykdyti prievolę (2 t., e. b. l. 83, 86, 87), kurie būtų sudarę pagrindą atsakovui suprasti klaidą dėl laidavimo sutarties esmės, buvo siųsti atsakovui jau po 2013 m. sausio 10 d. susitarimo dėl paskolos sutarties pakeitimo ir paprastojo vekselio pasirašymo. Kitaip tariant, iki papildomų dokumentų pasirašymo atsakovui nebuvo atskleistos jokios naujos aplinkybės dėl sudarytų (sudaromų) sandorių esmės, todėl pastarasis neturėjo pagrindo manyti juos pasirašęs ne UAB „Euromoda“ vardu, o asmeniškai.
28. Be kita ko, baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-557/2017 surinkti duomenys rodo, kad ieškovė žinojo, jog atsakovas M. J. yra fiktyvus UAB „Euromoda“ akcininkas ir vadovas, ieškovei taip pat buvo žinoma, kad laidavimo sutartį pasirašantis moksleivis realiai su UAB „Euromoda“ nebuvo susijęs, o ši įmonė veikė valdoma išimtinai J. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, ieškovė, pateikdama atsakovui pasirašyti laidavimo sutartį, neturėjo pagrindo manyti, kad moksleivis supranta laidavimo sandorio esmę bei suvokia laidavimo sutartyje įrašytų sąvokų „solidari prievolė“, „solidari atsakomybė“ esmę. Kitaip tariant, ieškovė turėjo žinoti, kad kita šalis (atsakovas) nesupranta sandorio esmės ir klysta dėl esminių sandorio sudarymo faktų. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą šalių sąžiningumo pareigą ikisutartiniuose santykiuose (sprendimo 22 pastraipa), taip pat į tai, kad ieškovė veikė kaip finansų rinkos profesionalė santykyje su moksleiviu, neturinčiu jokių teisinių žinių ir patirties sudarant sandorius, konstatuotina, kad ieškovė turėjo žinoti apie kitos sandorio šalies klaidingą sandorio esmės supratimą, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
29. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju sandorio sudarymo metu buvęs paties atsakovo neatidumas ir neatsargumas nebuvo vienintelė ir svarbiausia priežastis, nulėmusi atsakovo suklydimą. Konstatuotina, kad suklydimui esminės reikšmės turėjo ne tik atsakovo nerūpestingumas, tačiau taip pat ir jo jaunas amžius, brandos bei patirties stoka, menkas išsilavinimas ir teisės neišmanymas, taip pat vyresnių asmenų patikinimai dėl sudaromų sandorių esmės ir iš jų kylančių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas suklydo išimtinai dėl savo paties didelio neapdairumo bei nerūpestingumo dėl ko jam turi tekti tokio elgesio pasekmės.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia pripažinti 2010 m. gruodžio 6 d. laidavimo sutartį Nr. 10-00073-1 LTL, sudarytą tarp ieškovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir atsakovo M. J., negaliojančia nuo sudarymo momento dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Pripažinus laidavimo sutartį negaliojančia, atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo pagal ginčo laidavimo sutartį susidariusią skolą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
31. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp ginčo šalių susiklosčiusią faktinę situaciją ir dėl to netinkamai ją teisiškai kvalifikavo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas, o priešieškinis tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
33. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ginčo laidavimo sutartis buvo sudaryta atsakovui suklydus, ir minėtą sutartį pripažinus negaliojančia, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
34. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovui M. J. buvo atidėtas 1 422 Eur žyminio mokesčio už pareikštą priešieškinį sumokėjimas (2 t., e b. l. 71–72), o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovui M. J. buvo atidėtas 1 422 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas (3 t., e. b. l. 73–74). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės.
35. Kadangi atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija dėl šių išlaidų priteisimo nepasisako (CPK 98 straipsnis). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. gruodžio 6 d. tarp ieškovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ir atsakovo M. J. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 10-00073-1 LTL.
Priteisti valstybei iš ieškovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 300087289, 2 844 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį.