Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. J., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2017-01-16 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnio 1 dalį 700 MGL dydžio bauda, 2017-03-23 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 183 straispnį 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, tai yra jis, nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė visų įvykusių ūkinių operacijų, o būtent: J. J., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusią, formalią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę O. J., iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-16 grynais paėmė 215400 Lt (62 384,15 EUR), 2010-12-21 grynais paėmė 4 010 Lt (1 161,38 EUR), 2013-01-02 grynais paėmė 101 440 Lt (29 379,05 EUR), kurių neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ši baudžiamoji byla perduota teismui ir dėl to, kad J. J. pasisavino didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, būdamas atsakingas už įmonės turtą, kuris užimamų pareigų pagrindu buvo jo žinioje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, jog Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-02 tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje tyčia, turėdamas nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai, formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei O. J. nurodė iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, grynaisiais paimti ir jam perduoti 320 850 Lt. O. J. vykdydama sutuoktinio J. J. nurodymus, iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2010-12-16 grynaisiais paėmė 215 400 Lt, 2010-12-21 grynaisiais paėmė 4 010 Lt, 2013-01-02 grynaisiais paėmė 101 440 Lt, kuriuos perdavė J. J.. J. J., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, šių piniginių lėšų neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu juos pasisavino.

Tokiu būdu J. J. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas – 320 850 Lt (92 924,83 EUR).

Be to, jis ne pagal paskirtį panaudojo gautą paskolą, t. y. J. J., nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei Lietuvos Respublikoje, 2012-05-04 iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą paskolos sutartį Nr.12-00001 LTL, apyvartinėms lėšoms (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą), gavo 1 000 000 Lt paskolą, 2012-07-11 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 1 670 000 Lt, o 2012-12-18 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 2 000 000 Lt, dalį jos panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. J., 2012-12-31 išmokėjo grynaisiais 465 796,14 Lt suteiktą paskolą O. J. ir tokiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo 465 796,14 Lt (134 903,85 EUR).

Kaltinimai J. J. grindžiami liudytojų, specialistės parodymais, kitais duomenimis ir tuo, kad:

Iš 2017-11-24 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad teismas pranešė Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, kad J. J. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 184 str. 2 d., 206 str. 1 d., 222 str. 1 d., požymių (tomas Nr.1, b. l. 3–4).

Iš 2018-01-17 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos rašto Nr.25/12-1-14-903 matyti, kad kreiptasi į Klaipėdos apygardos teismą dėl leidimo susipažinti su baudžiamosios bylos Nr.1-8-557/2017 (proceso Nr. 06-1-10007-13) medžiaga ir dėl reikiamų kopijų darymo (tomas Nr.1, b. l.16).

Iš 2013-04-18 kratos protokolo matyti, kad 2014-04-18 atliktos kratos kredito unija ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kurios metu, be kitų dokumentų ir daiktų, buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių dokumentai, susiję su įstojimu į kredito uniją ,,(duomenys neskelbtini)“ bei paskolų išdavimu (tomas Nr. 2, b. l.124–133).

Iš 2014-01-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. J. pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (tomas Nr. 2, b. l.172–173).

Iš 2014-06-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių dokumentus (tomas Nr. 2, b. l.175–176).

2014-07-17 specialisto išvadoje Nr.5-3/65 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, kur nurodyta: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo iš viso: 10 vnt. laikotarpio nuo 2012-05-07 iki 2012-12-21 apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė grynųjų pinigų įnešimo į kasą iš viso 1 438 533 Lt; 37 vnt. laikotarpio nuo 2012-01-06 iki 2012-12-31 apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė pinigų išmokėjimo iš kasos iš viso 1 462 841,48 Lt. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 str. 1 d. reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, tai yra: į apskaitą neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpio nuo 2010-12-16 iki 2010-12-21 grynųjų pinigų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-06 paskolos sutartį Nr.10-00073 LTL, išėmimo (2010-12-16, 2010-12-21 išėmė O. J.), jų perdavimo piliečiui J. J. ir grynųjų pinigų panaudojimo iš viso 219 410 Lt; į apskaitą neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais 2013-01-02 grynųjų pinigų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal 2012-05-04 Kredito linijos sutartį Nr.12-00001 LTL, panaudojimo iš viso 101 440 Lt (2013-01-02 paėmė O. J.). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 19 str. 1 ir 2 d. nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, buvo nustatyta, kad pagal 2012-05-04 Kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinėms lėšoms (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą) gavo 1 988 849,96 Lt kreditą, kurio dalį (1 428 849,96 Lt) panaudojo ne pagal paskirtį: 1 379 973 Lt paėmė grynaisiais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, esančių kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“; 2012-05-07 sumokėjo paskolos administravimo mokestį iš viso 2 050 Lt; laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2012-12-27 apmokėjimą notarei A. G. pagal PVM s.f.:AG Nr.2012/05/04-01, AG Nr.2012/07/18-02, AG Nr.2012/12/21-01 iš viso 1836 Lt; 2013-01-10 už sutarties sąlygų pakeitimą iš viso 707,10 Lt; laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2013-01-02 kredito linijos Nr. 30-00029-3 grąžinimui (Kredito linijos sutartis Nr.12-00001) iš viso 32 294,99 Lt; laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2013-02-01 paskolos grąžinimui Nr.70-00131-0 (Paskolos sutartis Nr.10-00073 LTL) iš viso 8 006,31 Lt; laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2013-01-02 kredito unijos mokesčiai (už pavedimus ir grynųjų pinigų paėmimą) iš viso 3839,50 Lt; laikotarpiu nuo 2012-06-26 iki 2012-07-26 iš viso 143,06 Lt mokėjimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (tomas Nr. 3, b. l. 8–30).

Paskola buvo sklypams iš pradžių (duomenys neskelbtini) nusipirkti. Ten reikėjo detalųjį planą parengti, turėjo būti statomi namai, bet kadangi ten kažkas su dujotiekiu atsitiko, pasikeitė apsaugos zona, tai projektas tapo neįmanomas. O kai ten buvo didžiulė kredito linija, tai buvo nutarta (duomenys neskelbtini) sklypams nupirkti ir namams statyti. Tai ten namai yra pastatyti. Jie negalėjo iškilti iš niekur. Jos supratimu, visi pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį, nes su mama L. J. buvo atsiskaityta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su mama atsiskaitė, dalis buvo pervesta pavedimu, mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Suma buvo apie 400 000. Tai buvo litai. Buvo dalinis atsiskaitymas, tai turėtų būti 2012 ar 2013 metai, ji taip spėja. Tai seniai buvo, ji žino, kad vyras vežė grynaisiais pinigus mamai, nes jie važiavo per Naujuosius metus į Mažeikius. Po to dar vyras sakė, kad už dalį atsiskaitė jau po to, kai prasidėjo tyrimas. Ji su finansiniais dokumentais neturi nieko bendro.

Liudytoja L. J. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. 2007–2008 m. nusipirko 27 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone. Už sklypą sumokėjo nuo vieno milijono trijų šimtų iki milijono penkių šimtų litų. Sklypo pirkimui buvo paimta paskola iš banko „(duomenys neskelbtini)“. Sklypą pirko, nes norėjo ten kažką daryti, kadangi žemė buvo neblogoje vietoje, norėjo statyti. Jai atrodo, kad ten buvo žemės ūkio paskirties sklypas. 2011 m. pardavė šį sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ten jiems nieko neišėjo. Ji tiksliai neatsimena, kas ten nepavyko, gal vyrui nėjo biznis, gal nenorėjo statyti. Dabar jau nepamena. Buvo pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta pas notarą. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos buvo dvi įmonės. Pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo sūnaus žmona O., sūnus J. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atrodo, kad visi trys pasirašė, kadangi sutartyje buvo nurodytos dvi įmonės. Jai neatsiskaičiusi liko įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl neatidavė jai tų pinigų. Galvoja, kad sūnus nepaves ir atiduos tėvams pinigus. Mokėta buvo visaip: ir pervedimais, ir grynaisiais. Dabar dar yra likutis. Tačiau dauguma jau jie yra atsiskaitę. Mano, kad dar yra likęs likutis 480 000 litais.

Liudytoja D. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedė apskaitą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta sutartis ir prasidėjo darbas. Sutarties sudarymo iniciatyva buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Yra tipinė sutartis ir ji buvo pateikta. Tai derino su J. J.. Šią sutartį paruošė ir pasirašė ji, tada du jos egzempliorius perdavė J. J., kuris vėliau vieną egzempliorių grąžino. Kiek pamena, tą sutartį pasirašė O. J.. Apskaita buvo tvarkoma iš pateiktų pirminių apskaitos dokumentų ir suvedama į apskaitos programą. Dalis dokumentų būdavo siunčiama elektroniniu būdu, dalis dokumentų, mažesnė dalis, buvo atvežama. Juos atveždavo J. J.. Ką ji gavo, viskas buvo susegta ir suvesta į apskaitos programą. Be to, paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Jos vadovaujama bendrovė tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Su šiomis bendrovėmis buvo pasirašytos apskaitos tvarkymo sutartys. Visas sutartis buvo pasiėmęs ir išsivežęs parašams ir antspaudams sudėti J. J., kuris vėliau šias sutartis atvežė su bendrovių antspaudais ir direktorių parašais. Šių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus dažniausiai gaudavo elektroniniu paštu iš J. J.. Gautus duomenis suvesdavo į buhalterinė programą. Jeigu dokumentai būdavo pristatomi tiesiogiai, tai juos atveždavo J. J.. Dokumentai dažniausiai būdavo pristatomi pavėluotai ir atsakingą asmenį reikėdavo daug kartų raginti, kad juos pateiktų. Minėtų bendrovių pirminiai dokumentai buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. J. J. pareikalavus jam grąžinti dokumentus, jie buvo grąžinti jam asmeniškai, jos bendrovėje yra likę tik šių bendrovių registrai, sutartys dėl apskaitos tvarkymo, kurias ji pateikė pagal reikalavimą FNTT. Reikiamas ataskaitas minėtų bendrovių vardu pildydavo ji. Tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą buvo vedami pirkimo operacijų žurnalai, pirkimo PVM sąskaitų registrai, pardavimo operacijų žurnalas, pardavimo PVM sąskaitų registras ir kiti privalomi registrai.

J. J. jai atsiųsdavo elektroniniu paštu arba atveždavo banko išrašus ir kitus dokumentus, pagal kuriuos ji tvarkydavo apskaitą. Pavyzdžiui, jeigu iš bendrovės sąskaitos buvo paimami ar įnešti pinigai, ji gavusi sąskaitos išklotines užpildydavo atitinkamai kasos pajamų ar išlaidų orderius, kuriuos atspausdindavo ir įsegdavo prie kasos dokumentų. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ji yra atidavusi J. J., iš jų ir visus pirminius dokumentus: kasos pajamų ir išlaidų orderius, kurie buvo susegti kasos knygose pagal metus. Ji taip pat patvirtina, kad buvo sudaryta paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 482 126,30 Lt. Šią paskolos sutartį ji atidavė J. J. kartu su kitais dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo paskolinusi O. J. 529 000 Lt. Kiek pamena, sutartis buvo pasirašyta ir su O. J.. Ji užpildė kasos išlaidų orderį, patvirtinantį apie šių pinigų išmokėjimą. Perduodama dokumentus J. J. jokio perdavimo akto nesurašė.

Be to, nurodė, kad jai kaip asmeniui, tvarkančiam buhalterinę apskaitą, nebūdavo pateikiami akcininko sprendimai. Tokie akcininko sprendimai, kuriuose numatomas vienoks ar kitoks lėšų panaudojimas, judėjimas, turėtų būti pateikiami kaip asmeniui, tvarkančiam buhalterinę apskaitą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą lėšos valdomos privalomai surašant akcininko sprendimą. Tai akcininko sprendimas tik nurodo, kad jie bus kažkur panaudoti, jokie apskaitos dokumentai nėra surašomi, nes nėra išdėstoma. Tik yra nurodomas panaudojimo tikslas. Sprendimas turi būti šiek tiek anksčiau priimtas, paskui, kai faktas įvyksta, tada yra surašomi apskaitos dokumentai. Įvykus faktui turi būti surašomi dokumentai ir pateikiami buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Jai jokie akcininko sprendimai nebuvo pateikti ir nebuvo pateikti tuos sprendimus patvirtinantys duomenys. Kiek žino, kiekviena įmonė, turi būti atsidariusi pajinę sąskaitą. Jos nuomone, kaip supranta, toje pajinėje sąskaitoje yra suformuojamas kažkoks įnašas. Tas įnašas įmonės buhalterinėje apskaitoje turi būti įtrauktas į apskaitą. Jis yra įtrauktas į apskaitą pagal turimą pajinės sąskaitos išrašą, pagal šitą judėjimą jis yra įtrauktas į apskaitą. Turi pateikti patį išrašą, kas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų pristatymą, atsakingas yra vadovas. Pagal išrašų pateikimą suformuodavo ūkines operacijas. Pajinė ir atsiskaitomoji sąskaita yra du skirtingi dalykai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo J. J. duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajinę sąskaitą kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ galbūt pateikė, reikėtų pasižiūrėti į apskaitos programą, nes kiekvienai atsiskaitomajai pajinei sąskaitai būdavo suformuotas atskiras įrašas. Reikėtų pasižiūrėti į apskaitos programą. Išraše matosi lėšų judėjimas. Turi būti pateiktas pats išrašas. Pačiame išraše viskas matosi. Jeigu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie buvo paimti iš jų atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nebuvo tų duomenų apie pajinę sąskaitą, apie lėšų joje judėjimą, apskaitą tų dokumentų, būtent jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į apskaitą, tai nebuvo pateikta. Jeigu neturi dokumentų, neturi iš ko įtraukti į apskaitą. Jeigu buvo pateikti atsiskaitomosios sąskaitos išrašai ir matosi, kad į pajinę sąskaitą buvo judėjimas, tai automatiškai rodo, kad įvyko operacija. Tai jau turi iš kitos pusės dokumentą. O iš priešingos pusės, jeigu jis nebuvo pateiktas, tai ir neturi iš ko matyti. Jeigu matytųsi pajinės sąskaitos išraše, kad buvo gaunami pinigų įnešimai, žinoma, turi būti surašytas kasos išlaidų orderis. Bet reikia turėti kažkokį dokumentą, kad pamatytų, kad tas judėjimas buvo. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparodė, vadinasi, tokių dokumentų ir nebuvo pateikta.

Visada, jeigu trūksta dokumentų pagal banko išrašą, ištisai rašomi laiškai, kad trūksta tokių ir tokių dokumentų. J. J. būdavo ne iš pavyzdingųjų, kad visada pristatytų visus dokumentus. Tada skambino, rašė, laukė tų dokumentų. Sąskaitų išrašų patys neprideda, juos pristato vadovai. Visada mėnesiui pasibaigus pagal apskaitos sutartį reikia ar iki 10 d., ar iki 15 d. pateikti už praėjusį laikotarpį dokumentus. Jeigu nepateikia, tai laukiama. Pateikdavo išrašus, būdavo problema su kitais apskaitos dokumentais. Visus pajamų orderius surašydavo pagal bankinį išrašą. Išrašas yra pateisinamas dokumentas, kad buvo įnešti pinigai ar buvo gauti pinigai. Jeigu įmonė nepateikė atsiskaitomųjų sąskaitų išrašo, ji stebėdama pati negali žinoti apie įmonės turimas atsiskaitomąsias sąskaitas. Jeigu nevyksta tarp tų sąskaitų judėjimas, tai neįmanoma sukontroliuoti.

Pagal pateiktą specialisto išvadą yra nurodyta, kad pagal pirmą sutartį palūkanų 2011-01-01 sumokėjo 272 litus 33 centus. Pagal antrą sutartį palūkanų sumokėjo 18481 litą 70 centų. Specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad iš banko sąskaitos buvo mokamos palūkanos. Ji mato, kad yra užregistruotas palūkanų mokėjimas. Yra pagrįstas palūkanų mokėjimas, čia specialistė nurodė, kiek sumokėjo palūkanų per banką pervedimu. Tik tokius duomenis turi. Ji gali pasakyti, kiek iš viso buvo sumokėta palūkanų.

Buvo atliktas dokumentinis tyrimas ir buvo pateiktas sąskaitos išrašas. Specialistė rašė, kad iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrįstas šitos paskolos gavimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios paskui buvo pervesta į UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą. Ar buvo tikrinta pajinė sąskaita, tai jeigu tai nėra susiję su kredito gavimu ir pervedimu, tai jai atrodo, pajinės sąskaitos specialistė netikrino, nes užduotyje nebuvo užduotas klausimas apie pajinės sąskaitos tikrinimą.

Specialistas netiria akcininkų sprendimų. Čia yra tik nurodytas akcininko sprendimas. Specialistė savo išvadoje nurodė, kad buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. J. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų vadybininkės I. J. dėl trijų šimtų septyniasdešimt tūkstančių litų paskolos žemės sklypo pirkimui bei inžinerinių tinklų projektavimui. Nagrinėjant klausimą, kur buvo panaudoti šitie pinigai, specialistė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-16 užregistravo tris šimtus septyniasdešimt tūkstančių žemdirbio paskolos išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei einamajame balanse užregistravo šimtą litų privalomojo pajaus ir keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du litus piniginių lėšų juridinio asmens einamojoje sąskaitoje bei penkiasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus litų papildomą pajų.

Kokiu būdu buvo sumokėtas pajinis įnašas, specialistė fakto netiria. Tik ji nurodė, kad tai yra užregistruota dokumente kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“. Yra užregistruotas įrašas, kad pajus yra įneštas. Nėra nurodyta, kokiu būdu – ar pavedimu, ar grynaisiais. Yra paimti grynieji pinigai atskirai.

Yra analogiškas vienintelio akcininko sprendimas, kuriame nurodyta paimti iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ milijoną litų ir sumokėti papildomą pajaus įmoką. Lygiai taip pat analogiškai specialistė ir nurodė specialisto išvadoje. Atsakymas analogiškas dėl to, ar įnešta grynaisiais, ar atlikta pavedimu. Čia gal nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, gal kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Specialistė tikrai netyrė pajaus įnešimo.

Pagal pateiktus duomenis iš VMI, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu turėjo sąskaitas (duomenys neskelbtini) banke (būtų dvi sąskaitos) ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsiskaitomoji sąskaita, paskolinės sąskaitos dvi. Lietuvos banko „(duomenys neskelbtini) “ padalinyje irgi buvo atsiskaitomoji sąskaita. Buvo pateiktos paskolos sąskaitos. Jeigu tai nebuvo aktualu, tai nebuvo pateikta pajinė sąskaita. Iš atsiskaitomųjų sąskaitų matosi judėjimas, kur pinigai yra išėję, jeigu iš atsiskaitomųjų sąskaitų. Grynųjų pinigų įnešimas visada yra pagrįstas apskaitos dokumentų. Turi būti išrašytas kasos išlaidų orderis ir analogiškai iš banko sąskaitos turi būti gautas patvirtinimas. Tai turi atsispindėti dokumentuose. Tai turi būti buhalterinėje apskaitoje.

Visų pirma įmonė turi pasigrįsti savo apskaitos dokumentu. Tai būtų kasos išlaidų orderis. Šitie pinigai kredito unijos atsispindi banko sąskaitos išraše. Asmeniui, įnešusiam pinigus, koks dokumentas turėtų būti išduodamas, tai kredito unijos ji netyrė ir specialistė netyrė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kasos išlaidų orderius turėjo pagrįsti grynųjų pinigų įnešimą į sąskaitą banke. Tai turėjo užsiregistruoti apskaitos registruose ir kasos knygoje kaip piniginių lėšų sumažėjimas iš kasos arba pas atskaitingą asmenį ir pinigų sąskaitoje banke padidėjimą. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais nepagrindė grynųjų pinigų įnešimo į kredito unijos sąskaitą pagal šituos teiginius. Pagal pateiktus specialistei dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. būtų paimti pinigai 2010-12-16 ir 2010-12-21 dviem atvejais du šimtai devyniolika tūkstančių keturi šimtai dešimt, tai nepagrįsta kasos pajamų orderiais ir nėra užregistruota kasoje. Analogiškai 2013-01-02 šimtas vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt litų nėra pagrįsti kasos pajamų orderiu ir neužregistruoti kasos knygoje. Tie pinigai nepateko į įmonės kasą. Jeigu šitie pinigai būtų išduoti kaip atskaitingam asmeniui, tada atskaitingas asmuo turėjo pagrįsti pinigų sumokėjimą įrodančiu dokumentu. Banko pinigų priėmimo kvitu pristatyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Kadangi jie į kasą nepateko, tai tik per atskaitingą asmenį galima. Atskaitingas asmuo išmokėdamas pinigus ūkio subjektams arba įnešdamas į banką turi gauti pateisinamą dokumentą apie pinigų sumokėjimą ir surašyti avanso apyskaitą ir įtraukti visus šituos pinigus, ir pinigų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pinigų sumokėjimą ūkio subjektams pateisinančius dokumentus. Apskaitoje tas atskaitingas asmuo turėjo užregistruoti visas šitas pajamas atskaitingo asmens – pinigų gavimą ir pinigų išmokėjimą. Neįnešus tų pinigų į kasą, nežinoma, kur tie pinigai, matomas tik paėmimas iš banko sąskaitos. Toliau šitie pinigai nei kasoje užpajamuoti, nei užpajamuoti pas atskaitingą asmenį. Tų pinigų apskaitos ir panaudojimo dokumentų nėra. Kažkokių pinigų neaiškios kilmės, nepagrįstų iš kur įnešta į kažkokias sąskaitas, specialisto išvadoje nebuvo nustatyta. Nebuvo pateikti jokie kiti dokumentai.

Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino iš dalies ir parodė, kad dėl pirmo epizodo, jog jis pasisavino didelės vertės turtą, trimis atvejais, tai yra nurodytos bendros sumos nuo 2010 m. iki 2013 m. sausio 2 d. – trys šimtai dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt litų, kaltu neprisipažįsta. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta trijų šimtų septyniasdešimt tūkstančių litų paskola sklypo pirkimui ir inžinerinių tinklų, komunikacijų projektavimui ir tiesimui. Paskolą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė kredito unija „(duomenys neskelbtini)“. Po paskolos gavimo iš karto T. G. bankiniu pavedimu buvo pervesta šimtas keturiasdešimt septyni tūkstančiai aštuoni šimtai litų ir taip buvo atsiskaityta už žemės sklypą. Bankinis pavedimas atsispindi visose sąskaitose, išrašuose. Prieš paskolą buvo suformuotas pajus. Pajus buvo penkiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai litų. Pajinis įnašas yra būtinas prieš paskolos išmokėjimą, tai yra kredito unijos nuostata, nustatymas, tai yra toks kaip depozitas ir dar papildomas garantas. Kiekviena unija nustato savo pajaus dydį. Kitaip paskolos nebūtų išmokėjusi. Nurodo, kad kiekviena įmonė atsidarydama sąskaitą kredito unijoje ir gaudama kreditą turi tris sąskaitas. Tai yra einamoji sąskaita, paskolos sąskaita, į kurią mokamos palūkanos, ir pajinė sąskaita. Tai gal dėl to, jeigu nepateikta pajinė sąskaita, tai negali iš dalies nustatyti, kur yra tie pinigai. Ta bendra suma tuo laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. sausio 2 d. iš viso pajinėje sąskaitoje yra atspindėta kaip keturių šimtų penkiolikos tūkstančių litų įnešimas.

Be to, nurodė, kad pajai visais atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įnešti grynaisiais pinigais. Tai yra iš einamosios sąskaitos paimdavo grynaisiais pinigais pinigus ir įnešdavo į pajinę sąskaitą. Ir net pagal datas matosi, kad viskas vyko tą pačią dieną. Nebuvo taip, kad jis pinigus turėjau ilgą laiką, ir neaišku, kiek naudojo. Palūkanos buvo mokamos ir grynaisiais, ir bankiniu pavedimu. Yra sąskaitos išrašas, kurį pateikė, iš jo taip pat matysis. Padiktuoja įrašą, kad įmoka grynaisiais pinigais už paskolą, palūkanas. Sąskaitos išraše tas matosi. Pinigus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Iš pirmos paskolos suteiktos tris šimtus septyniasdešimt tūkstančių litų, tai buvo sumokėta už du žemės sklypus, suformuotas pajus, mokamos palūkanos, daromas detalusis planas. O iš antros kredito linijos paskolos visi pinigai buvo skirti pajui, statybos darbams (duomenys neskelbtini), daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą ir palūkanų mokėjimui. Pajai nė karto nebuvo formuojami darant bankinį pavedimą. Visą laiką grynaisiais.

Nori paaiškinti dėl paskolos panaudojimo. Buvo gauta trijų šimtų septyniasdešimt tūkstančių litų paskola. Iš šios paskolos buvo atsiskaityta su T. G. už žemės sklypą, suformuotas pajinis įnašas, daromas detalusis planas ir mokamos palūkanos. Tai atspindi paskolos sąskaitos išrašas. Palūkanos buvo mokėtos tiek grynaisiais, tiek pavedimu. Jeigu įmonė turėjo sąskaitoje pinigų, tai buvo atliekamas bankinis pavedimas, jeigu sąskaitoje nebuvo pinigų, jis kaip atskaitingas asmuo įnešdavo grynaisiais ir mokėdavo už paskolą. Pagal paskolos išrašą matosi, kad jis niekada nevėluodavo mokėti palūkanas. Mokėdavo kiekvieną mėnesį tiek grynaisiais, tiek ir bankiniais pavedimais. Kai darydavo įnešimą grynaisiais pinigais, visą laiką unija suformuodavo kasos pajamų orderį. Tai dėl antro epizodo ne visada tuos orderius pristatydavo buhalterei. Tuo metu ir iš pirminio kaltinimo akto matosi, kad jis vadovavo 8 ar 9 įmonėms. Kartais pasimesdavo buhalteriniai dokumentai. Kalbėdavo su buhaltere, tai jai pagrindinis dokumentas būdavo sąskaitos išrašas.

Kaltu dėl antro epizodo, tai yra dėl buhalterinės apskaitos vedimo, prisipažįsta, tik gal ne apgaulingai, o daugiau aplaidžiai. Kartais neišsaugodavo kvitų. Visos tos sumos atsispindi sąskaitos išraše ir buhalterė pildydama buhalterinę apskaitos programą, ji pildydavo ne iš tų kvitų, o tik iš sąskaitos išrašo. Galbūt dėl to dokumentiškai jie kaip tik yra pagrįsti tik sąskaitos išrašu. Jeigu jis įneša grynuosius pinigus į banką, tai banko sąskaitoje bet kokiu atveju padidėja suma, įmonės turtas didėja ir sąskaitose. Jie guli banke ir pagrindinis dokumentas įmonei, tai yra banko sąskaitos išrašas. Pagal sąskaitos išrašą matosi, kad tų pinigų tikrai nepasisavino ir jie yra įnešti tiek sumokant už palūkanas, tiek pajinėje sąskaitoje, tiek atsiskaitymu su T. G.. Dėl antro epizodo tikrai prisipažįsta kaltu ir tai buvo ne pirmoje įmonėje dėl buhalterijos tvarkymo. Dėl to yra ir nuteistas. Tai ne dar kartą, tiesiog tuo pačiu metu visos įmonės vykdė veiklą. Jis turėjo 8 įmones. Davė dėl to parodymus, tiesiog skaidė riziką, nes kiekviena įmonė užsiiminėjo savo projektais. Būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) projektu gyvenamųjų namų statyba. Keturios įmonės, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiiminėjo Vilniaus mieste gyvenamojo kvartalo statyba, tai žemės sklypo pirkimu, statybos leidimų gavimu, pačia statyba. Tai tos įmonės pardavė tuos sklypus gan pelningai, jos gavo pelno. UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo užsiiminėti vėjo jėgainių projektu, kad nemaišytų su statybomis. Dėl to ir susidarė taip. Jis prisipažįsta kaltu dėl antro epizodo, tik kad neapgaulingai, o aplaidžiai. Jis nieko specialiai nedarė.

Dėl trečio epizodo nurodo, kad tikrai paskola nebuvo suteikta O. J.. Tie pinigai buvo pas jį kaip atskaitingą asmenį ir jis juos visus panaudojo statyboms. Tiesiog, kai buhalterė neturi dokumentų, gal paprasčiau įformina paskolą, bet tokios paskolos nebuvo suteiktos O. J.. Pinigai buvo panaudoti statyboms (duomenys neskelbtini) darbams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo paskolą, čia jau kalbama apie antrą paskolą kredito linija, kelis kartus didinama, atsižvelgdami į namų statybą, nes prieš kiekvieną paskolos padidinimą buvo unijos vadovas nuvažiavęs į vietą, tikrino ar pagal paskirtį naudojami pinigai. Prieš kiekvieną paskolos padidinimą buvo surašytas aktas, kad pinigai naudojami pagal paskirtį ir namai stovi. Byloje yra tie aktai iš kredito unijos. Pinigai tikrai buvo panaudoti ne paskolai O. J., o statybos darbams (duomenys neskelbtini). Tokios paskolos O. J. nėra suteikta ir parašų ant sutarties nėra. Tokių dokumentų, kad paskola yra suteikta O. J., jis nematė. Matė nepasirašytą paskolos sutartį pas buhalterę. Ta nepasirašyta paskolos sutartis pas D. P. galėjo pakliūti, nes buhalterinius dokumentus ruošė ji. Jis buhalterei tokio nurodymo tikrai nedavė ir paskola O. J. niekada nebuvo suteikta. Jeigu nepateikti dokumentai, tiesiog buhalterė įformina kaip paskolą atskaitingam asmeniui, o tuo metu juridiškai atskaitingas asmuo buvo O. J.. Tai dėl to buhalterė jos vardu ir įformino paskolą.

Esant šiems įrodymams teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu – liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, raštais ir paaiškinimais bei kitais bylos duomenimis nepasitvirtino, kad J. J. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, panaudojo gautą paskolą ne pagal paskirtį tačiau pakanka duomenų, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo J. J. gynėjas 2018 m. rugsėjo 9 d. teisiamajame posėdyje teismui pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.

Specialistė R. K. apklausta tos pačios 2018 m. rugsėjo 9 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pajinę sąskaitą, jeigu tai nėra susiję su kredito gavimu ir pervedimu, atrodo, specialistė netikrino, nes ir užduotyje nebuvo užduotas klausimas apie pajinės sąskaitos tikrinimą. Kokiu būdu buvo sumokėtas pajinis įnašas, specialistė fakto netyrė. Tik ji nurodė, kad tai yra užregistruota dokumente kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“. Yra užregistruotas įrašas, kad pajus yra įneštas. Nėra nurodyta, kokiu būdu – ar pavedimu, ar grynaisiais.

Atsižvelgiant į kaltinamojo J. J., specialistės R. K. parodymus ir naujai pateiktus dokumentus specialistui buvo paskirta užduotis dėl naujai gautų įrodymų byloje įvertinimo.

2018 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-12368 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nurodyta, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys E. P. 2018-10-02 raštu Nr. 10/02-T-03 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomo pajaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), papildomo pajaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančių kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, išrašus bei laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2012-12-21 4 kvitus, pagrindžiančius iš viso 415300 Lt depozito-piniginių lėšų įnešimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (6-1–6-2 priedai). UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomo pajaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užregistravo 100 Lt privalomo pajaus įnešimą (6-2 priedas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomo pajaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, išraše užregistravo laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2012-12-21 4 atvejais iš viso 415300 Lt piniginių lėšų-depozito gavimą į sąskaitą, kuriuos pagrindė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 4 kvitais, tai:

- 2010-12-16 – 55400 Lt depozito atidarymui – papildomo pajaus įnešimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini),

- 2012-05-07 – 179900 Lt depozitas – papildomo pajaus įnešimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini),

- 2012-07-18 – 120600 Lt depozitas – papildomo pajaus įnešimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini),

- 2012-12-21 – 59400 Lt depozitas – papildomo pajaus įnešimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini) (6-1-1–6-1-5 priedai). Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ kvitai, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė iš viso 415300 Lt piniginių lėšų įnešimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, pasirašyti 415300 Lt pinigus įnešusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. J. vardu (tomas Nr. 8, b. l. 57).

Įstatymuose, taip pat ir Akcinių bendrovių įstatyme, įtvirtinta vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, tačiau tais atvejais, kada pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės paima ir panaudoja pinigus ne įmonės interesams, bet saviems tikslams, tuomet tokie veiksmai pagal teismų praktiką vertinami kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas, nes akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Turto pasisavinimu gali būti pripažinti tik tokie įmonės vadovo ar kito asmens, vadovaujančio bendrovei, veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus paima (įvairiais būdais) ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams.

Remiantis turimais duomenims darytina išvada, kad nenustatyta, jog kaltinamasis J. J. neteisėtais veiksmais užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 320 850 Lt, ir kaltinamojo nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, kad turtas liko bendrovėje, nenustatyta, ar tais pinigais kaltinamasis norėjo tenkinti savo interesus, tai yra juos pasisavinti, o ne panaudoti bendrovės interesams ir bendrovės naudai. Kad būtų padaryta bendrovei žala, nenustatyta. Dokumentai, tai yra banko išrašai, kvitai ir kiti duomenys patvirtina, kad pajiniai įnašai buhalterinėje apskaitoje buvo suformuoti. Duomenų, kad kaltinamasis J. J. turėjo tyčią pasisavinti jo žinioje buvusį bendrovės turtą, nenustatyta, tačiau pripažintina, kad su buhalteriniais dokumentais elgėsi netinkamai, jų laiku nepateikdavo buhalterine apskaitai tvarkyti. Todėl J. J. pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį dėl turto pasisavino jo žinioje buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – piniginių lėšų – 320 850 Lt (92 924,83 EUR) išteisintinas.

Kaltinamasis J. J. dėl buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo savo kaltės neneigė, tačiau nurodo, kad nusikalto ne tyčia, bet dėl neatsargumo, nes dėl tos sumos, kuri jam inkriminuota pasisavinus bendrovės turtą, patvirtinantieji dokumentai yra. Byloje nustatyta, jog minėtos sumos kaltinamajam yra išduotos grynaisiais pinigais ir matoma, kur jos yra panaudotos. Yra banko išrašai, suformuotas pajus, kuris atsispindi buhalterijoje. Tačiau buhalterijai ne viskas yra pateikta, nėra iki galo, tinkamai įforminti dokumentai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo nepavyzdingas ir netvarkingas dėl savalaikių ar iš viso dokumentų pateikimo. Buhalterė apklausiama teismo posėdžiuose nurodė, kad iš kaltinamojo reikėjo prašyti, reikalauti, laukti, kad jis pateiktų dokumentus. Todėl manytina, kad kaltinamasis J. J. buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai. Todėl kaltinamojo J. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 222 straipsnį 1 dalį kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Dėl paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį kaltinamasis J. J. ir liudytoja O. J. nurodė, kad tokios paskolos nebuvo ir O. J. jos negavo. Tokios sutarties paskolos sudarymo šalys teigė nemačiusios ir tokios sutarties nepasirašė. Tokios paskolos sutarties nėra ir nėra apie ją duomenų. Duomenų apie pinigų išmokėjimą O. J. nėra.

Paskolos sutartis yra realinis sandoris. Civilinio kodekso 6. 870 straipsnyje įvardyta, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus arba daiktus ir paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Jeigu buvo pinigų perdavimas, jis turėtų būti realus perdavimas O. J..

2016-09-30 specialisto išvadoje Nr.5-3/62 ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad 2014-07-17 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr.5-3/65 nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą „Kasos knyga“ už 2012 m. nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje užregistravo, kad laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2012-07-18 išmokėjo suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 482126,30 Lt, o 2012-12-31 išmokėjo 529 000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei O. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė pinigų išmokėjimo iš kasos ūkines operacijas, todėl negalima nustatyti ūkinių operacijų, kad laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2012-07-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 482 126,30 Lt suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 465 796,14 Lt suteiktą paskolą O. J., tapatumo.

Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, šalys tą sandorį neigia, sutarties nėra, duomenų apie tokios paskolos išmokėjimą nėra, specialistė tikrinusi nurodo, kad šio išmokėjimo tapatumo negali patvirtinti, todėl laikytina, kad nėra įrodyta, jog toks paskolos sandoris buvo, ir tuo labiau nėra duomenų, kad jis būtų panaudotas ne pagal paskirtį. Todėl J. J. pagal LR BK 206 straipsnio 1 dalį dėl paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį išteisintinas, nesant nusikaltimo sudėties. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamosioms teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkėms tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, J. J. padarė apysunkį nusikaltimą, dirba, turi tvirtus socialinius ryšius, šeimą, teistas už analogišką nusikaltimą, todėl jam skirtina bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 222 straipsnį 1 dalį – 250 MGL (9415 eurų) dydžio baudą.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį – išteisinti nesant nusikaltimo sudėties.

Nuteistajam išaiškinti, jog jis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per nustatytą terminą nesumokėjus baudos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinančio banko kvito, baudą išieškoti priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.