Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-255-616/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-28
Bylos Nr.: 1A-255-616/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-04-2-00310-2017-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algimantas Valantinas, Ernesta Montvidienė, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis: J. J.
Advokatai: Arūnas Petrauskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-616/2019Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00310-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.2.17.10.1; 1.2.18.10; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,nuteistajam J. J. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. (J. J.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 250 MGL (9415 eurų) dydžio bauda bei išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį, nesant nusikaltimo sudėties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. J. (toliau – ir J. J. arba nuteistasis) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, t. y. jis, nebūdamas susijęs darbo santykiais su uždara akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė visų įvykusių ūkinių operacijų, o būtent: J. J., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusią, formalią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę O. J. (toliau – ir O. J.), iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-16 grynais paėmė 215 400 Lt (62 384,15 EUR), 2010-12-21 grynais paėmė 4 010 Lt (1 161,38 EUR), 2013-01-02 grynais paėmė 101 440 Lt (29 379,05 EUR), kurių neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. J. J. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaltinant jį tuo, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas – 320 850 Lt (92 924,83 EUR), tokiomis aplinkybėmis: J. J., nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, būdamas atsakingas už įmonės turtą, kuris užimamų pareigų pagrindu buvo jo žinioje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, jog Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-02 tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, turėdamas nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai, formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei O. J. nurodė iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, grynaisiais paimti ir jam perduoti 320 850 Lt. O. J. vykdydama sutuoktinio J. J. nurodymus, iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2010-12-16 grynaisiais paėmė 215 400 Lt, 2010-12-21 grynaisiais paėmė 4 010 Lt, 2013-01-02 grynaisiais paėmė 101 440 Lt, kuriuos perdavė J. J.. J. J., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, šių piniginių lėšų neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu juos pasisavino.

3. Be to, J. J. buvo kaltinamas ir perduotas teismui dar ir pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį tuo, kad jis ne pagal paskirtį panaudojo gautą paskolą, tokiomis aplinkybėmis: J. J., nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei Lietuvos Respublikoje, 2012-05-04 iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą paskolos sutartį Nr. 12-00001 LTL, apyvartinėms lėšoms (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą), gavo 1 000 000 Lt paskolą, 2012-07-11 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 1670 000 Lt, o 2012-12-18 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 2 000 000 Lt, dalį jos panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. J., 2012-12-31 išmokėjo grynaisiais 465 796,14 Lt suteiktą paskolą O. J. ir tokiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo 465 796,14 Lt (134 903,85 EUR).

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras (toliau – ir prokuroras arba apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: J. J. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 3 metų laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu pagal BK 206 straipsnio 1 dalį ir nubausti 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-04 nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iš dalies sudėti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 300 MGL dydžio (11 298 Eur) baudą. Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš J. J. konfiskuoti jo pasisavinto turto – 255 278,86 Lt (73 933,87 Eur) – vertę atitinkančią pinigų sumą. Kitą skundžiamo teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

4.1. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. J. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neatliko sisteminės įrodymų analizės, selektyviai ir vienpusiškai vertino kaltinamojo J. J., liudytojų O. J., L. J. (toliau – ir L. J.) parodymus bei kitus bylos duomenis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Dėl netinkamų BPK 20 ir 305 straipsniuose išdėstytų reikalavimų taikymo pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad nepasitvirtino kaltinimas, jog J. J. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas ir panaudojo gautą paskolą ne pagal paskirtį.

4.2. Bylos įrodymais nepatvirtinti J. J. parodymai, kad dalį piniginių lėšų – 147 000 Lt, kurių pasisavinimu kaltinamas, jis sumokėjo bankiniu pavedimu T. G. (toliau – ir T. G.) už žemės pirkimą – pardavimą. Byloje nėra duomenų apie 147 000 Lt grynųjų pinigų sumos, gautos iš O. J. grynais pinigais, įnešimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, prieš pervedant pinigines lėšas T. G.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. J. gynėjui pateikus teismui dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajinėmis sąskaitomis, J. J. nurodė, kad šie dokumentai patvirtina ne visos 320 850 litų sumos panaudojimą, nes nėra bankinių pavedimų T. G.. Šiame kontekste pažymima, kad J. J. buvo kaltinamas ne sąskaitoje buvusių piniginių lėšų, o grynųjų pinigų pasisavinimu. J. J. nurodytas pervedimas T. G. nesusijęs su grynųjų pinigų nuėmimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2010-12-16 – 215 400 Lt (62 384,15 Eur), 2010-12-21 – 4 010 Lt (1 161,38 Eur), 2013-01-02 – 101 440 Lt (29 379,05 Eur) ir negali būti tapatinamos su J. J. gautomis grynųjų pinigų sumomis, kurių pasisavinimu jis buvo kaltinamas.

4.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino 2018-11-20 Specialisto išvadoje Nr. 04/122-3-12368 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nurodytų aplinkybių ir išvadų. Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose, kasos knygoje, bandomuosiuose balansuose neužregistravo: laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-02 iš viso 320 850 Lt piniginių lėšų sumažėjimo kasoje ir 320 850 Lt piliečio J. J. įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“; laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-31 iš viso 255 278,86 Lt piniginių lėšų panaudojimo; laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-07-01 – 6 865,63 Lt finansinių sąnaudų padidėjimo (kredito palūkanų sumokėjimo); laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2013-05-13 – 3 305,51 Lt finansinių sąnaudų padidėjimo (kredito palūkanų sumokėjimo), 58 699,17 Lt piniginių lėšų padidėjimo atsiskaitomojoje sąskaitoje, 2 918,94 Lt piniginių lėšų padidėjimo kreditinėje sąskaitoje (finansinės skolos kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjimo), viso 61 618,11 Lt piniginių lėšų sumažėjimo kasoje, laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-31 iš viso 65 571,14 Lt J. J. įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjimo. Specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad pagal J. J. ir jo gynėjo teisme pateiktus duomenis J. J. iš 320 850 Lt grynais gautos pinigų sumos buvo pagrįstas 65 571,14 Lt sumos panaudojimas. Todėl valstybinis kaltintojas prašė kaltinime nurodytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavintos pinigų sumos dydį sumažinti iki 255 278,86 Lt (73 933,87 Eur) (320 850 Lt – 65 571,14 Lt), tačiau teismas tokio prašymo nevertino ir nuosprendyje padarė bylos įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad J. J. išduota visa grynųjų pinigų suma yra panaudota.

4.4. Aplinkybę, kad J. J. iš kredito unijos sąskaitos nuimtų grynųjų pinigų dalies – 255278,86 Lt (73933,87 Eur) panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, pavirtina kratos bei poėmio metu išimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie, priešingai nei nurodė teismas, patvirtina, kad piniginės lėšos liko pas J. J., to neneigė ir J. J.. Šiame kontekste prokuroras atkreipia dėmesį ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-24 nuosprendyje, kuriame buvo išspręstas O. J. kaltės klausimas, nustatytas aplinkybes (Apeliacinė byla Nr. 1A-292-197/2017), bei į tai, kad J. J. nepateikė dokumentų, patvirtinančių 2010 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio mėn. pinigų išėmimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios kredito unijoje, ir jų panaudojimą. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja D. P. (toliau – ir D. P.) bei specialistė R. K. (toliau – ir R. K.).

4.5. Nuteistasis J. J. žinojo ir suprato, kaip turi būti tvarkoma buhalterinė apskaita. Šias aplinkybes patvirtina paties J. J. bylos proceso metu duoti parodymai, kurių apygardos teismas nevertino ir neanalizavo. Liudytoja O. J. pripažino, jog ji sutuoktinio J. J. prašymu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tačiau bendrovės veiklą faktiškai vykdė J. J.. Liudytoja O. J. patvirtino, kad ji, kaip direktorė, pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini“ direktore D. P. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo, tačiau šią bendrovę apskaitos tvarkymui surado J. J.. J. J. patvirtino faktiškai vykdęs (duomenys neskelbtini) veiklą ir gavęs iš žmonos O. J. kaltinime nurodytas pinigų sumas, tačiau teigė jas panaudojęs bendrovės veikloje. Liudytoja D. P. nuosekliai tvirtino, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė visus jai pateiktus dokumentus; kad sutartį dėl apskaitos tvarkymo ji pasirašė su O. J., o toliau visus dokumentus apskaitos tvarkymui jai pateikdavo J. J.. Liudytoja nurodė, kad jai jokie akcininko sprendimai nebuvo teikiami. Šiame kontekste pažymima, kad byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad J. J. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir už tai jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

4.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ gautos paskolos dalies panaudojo ne pagal paskirtį aplinkybių. Tikslinės paskolos gavimo ir panaudojimo aplinkybės detaliai išanalizuotos 2014-07-17 specialisto išvadoje Nr. 5-3/65 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ bei 2016-09-30 specialisto išvadoje Nr. 5-3/62 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“, kuriose konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduota bei apskaityta O. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta paskola. O. J. išsakyta pozicija, kad ji sumokėjo 465 796,14 Lt L. J., nepagrįsta bylos medžiaga (Lietuvos apeliacinis teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-292-197/2017 (Nr. 1-04-2-00335-2015-6)) 29 punktas). Liudytojos D. P. parodymai ir specialistės paaiškinimai, specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje fiksuoti duomenys patvirtina, kad O. J. buvo suteikta paskola, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Todėl J. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 206 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

4.7. Bylos aplinkybės patvirtina, kad J. J., pasisavindamas svetimą turtą, neteisėtai praturtėjo iš nusikalstamos veikos gaudamas 255 278,86 Lt (73 933,87 Eur) sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų J. J. neturi, minėti pinigai nerasti, todėl J. J. taikytinos BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos ir iš jo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511/2010).

4.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. J., duodamas prieštaringus parodymus, klaidino teismą, savo veiksmų nevertina kritiškai, neigė byloje akivaizdžiai nustatytas faktines aplinkybes, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl siūloma nuteistajam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį skirti bausmes artimas sankcijose numatytiems vidurkiams.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, nuteistasis J. J. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo

6. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. J. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neatliko sisteminės įrodymų analizės, selektyviai vertino bylos įrodymus, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad J. J. pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalyje) ir dėl paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį (BK 206 straipsnio 1 dalis) nepasitvirtino. Be to, prokuroro nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnyje išdėstytų, nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais prokuroro skundo teiginiais ir juos pagrindžiančiais argumentais nesutinka, nes jie prieštarauja pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir skundžiamo teismo nuosprendžio turiniui.

8. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo/nekaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ėmėsi visų įmanomų, BPK numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos su nagrinėjama byla susijusios aplinkybės. Teismas, nagrinėdamas J. J. pareikštus kaltinimus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį, tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus: apklausė kaltinamąjį J. J., liudytojus O. J., L. J., D. P., išklausė specialistės R. K. paaiškinimus, perskaitė Specialisto išvadas, protokolus ir kitus bylos dokumentus. Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiškai dalyvauti tiriant kitus įrodymus ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis ir jomis pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamajame procese galiojančio rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), kaltinimo ir gynybos šalims suteikė lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, reikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Gynybai pateikus papildomus įrodymus, susijusius su J. J. pareikštu kaltinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teismas išklausė prokuroro nuomonę dėl jų tyrimo ir tenkino prokuroro prašymą skirti papildomą specialisto tyrimą, tikslu patikrinti gynybos versiją dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimo (t. 8, b. l. 35). Taigi tiek kaltinamąjį J. J. kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamos ir teismas dėl jų nuosprendyje pasisakė. Todėl atmetami, kaip prieštaraujantys teisiamojo posėdžio protokolo turiniui, prokuroro skundo teiginiai dėl neišsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo.

10. Pirmosios instancijos nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas ištyrė ir vertino visus byloje surinktus duomenis: kaltinamojo ir kiekvieno liudytojo parodymus, specialisto paaiškinimus, dokumentus bei jų pagrindu byloje atliktus specialistų tyrimus ir jų išvadas. Nors skundžiamame teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje 2018-11-20 pateikta papildoma Specialisto išvada dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 04/12-2-3-12368 nėra detalizuota, tačiau ji, kaip ir kiti nuosprendyje išdėstyti įrodymai, buvo įvertinta tiek atskirai, tiek kitų bylos įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių J. J. pareikštą kaltinimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1–4 punktų nuostatos, išdėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl J. J. kaltumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas bei bausmės skyrimo motyvus. Taip pat teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, laikydamasis BPK 305 straipsnio 3 dalyje išdėstytų reikalavimų, nurodė ir J. J. pareikštų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį esmę, teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymų, kuriais grindžiami tokie kaltinimai, vertinimo motyvus bei išvadas dėl kaltinamojo išteisinimo. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka nuosprendžio turiniui keliamų, BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytų reikalavimų.

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 8–10 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįstumo

12. Nagrinėjamoje byloje J. J., be kita ko, buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaltinant jį tuo, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas – 320 850 Lt (92 924,83 €), tokiomis aplinkybėmis: J. J., nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, būdamas atsakingas už įmonės turtą, kuris užimamų pareigų pagrindu buvo jo žinioje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, jog Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-02 tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, turėdamas nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai, formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei O. J. nurodė iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, grynaisiais paimti ir jam perduoti 320 850 Lt. O. J., vykdydama sutuoktinio J. J. nurodymus, iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2010-12-16 grynaisiais paėmė 215 400 Lt, 2010-12-21 grynaisiais paėmė 4 010 Lt, 2013-01-02 grynaisiais paėmė 101 440 Lt, kuriuos perdavė J. J.. J. J., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, šių piniginių lėšų neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu juos pasisavino.

13. Pirmosios instancijos teismas, remiantis bylos duomenimis, padarė išvadą, kad J. J. pareikštas kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, jog byloje nenustatyta, kad J. J. neteisėtais veiksmais užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 320 850 Lt; kad norėjo tenkinti savo interesus ir pinigus panaudojo ne bendrovės interesams ir naudai. Taip pat nenustatyta, kad bendrovei būtų padaryta žala. Dokumentai (banko išrašai, kvitai ir kiti duomenys) patvirtina, kad pajiniai įnašai buhalterinėje apskaitoje buvo suformuoti. Duomenų, kad J. J. turėjo tyčią pasisavinti jo žinioje buvusį bendrovės turtą, nėra. Teismas, pripažinęs, kad J. J. su buhalteriniais dokumentais elgėsi netinkamai, jų laiku nepateikdamas buhalterinei apskaitai tvarkyti, nusprendė, kad J. J. nurodytos faktinės aplinkybės, kad turtas liko bendrovėje, pasitvirtino ir J. J. dėl jo žinioje buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – piniginių lėšų – 320 850 Lt (92 924,83 €) pasisavinimo, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisino, nesant nusikaltimo sudėties.

14. Prokuroras, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi ir prašydamas ją panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, apeliaciniame skunde pateikia savitą kaltinamojo J. J. teismui duotų parodymų ir 2018-11-20 specialisto išvadoje Nr. 04/122-3-12368 ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų vertinimą ir remiantis juo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-24 nuosprendyje išdėstyta pozicija (baudžiamoji byla Nr. 1A-292-197/2017) teigia, kad J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino pinigines lėšas, tačiau tokių lėšų suma yra mažesnė nei nurodyta kaltinime, t. y. 255 278,86 Lt (73 933,87 Eur), ir prašo būtent dėl tokio dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo J. J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai dėl J. J. pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįstumo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad J. J. pareikštas kaltinimas dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo nepasitvirtino.

16. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Objektyviai svetimo turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto pavertimu savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Būtinasis turto pasisavinimo požymis – turtinė žala; jos dydžio nustatymas turi reikšmę veikos kvalifikavimui. Ši nusikalstama veika padaroma tiesioginės tyčios forma.

17. Sprendžiant, ar įmonės vadovas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas buvusį jo žinioje bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės reikmėms. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kaltininko parodymai, kad įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Kita vertus, tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-P-95/2012, 2K-163-788/2019).

18. Nuteistasis J. J. pirmosios instancijos teisme dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, parodė, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ formalios direktorės O. J. gavo jam kaltinime nurodytus grynuosius pinigus, tačiau jų nepasisavino, visus gautus grynuosius pinigus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010–2013 m. laikotarpiu iš kredito unijos ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo 370000 Lt paskolą ir 2 000 000 Lt kredito linijos limitą, visi gauti pinigai buvo naudojami UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje grynieji pinigai buvo naudojami pajiniams įnašams formuoti, kreditui ir palūkanoms mokėti, detaliesiems planams rengti, atsiskaitymams už žemės sklypus. 2010-12-16 išmokėta 370 000 Lt paskola, kartu su bendrovės nuosavomis piniginėmis lėšomis, buvo panaudota atsiskaitymui su T. G. už įsigytus žemės sklypus (147 800 Lt sumokėta bankiniu pavedimu); 55 400 Lt sumokėta grynaisiais pinigais į pajinio įnašo sąskaitą, 34 592 Lt sumokėta grynais pinigais banko palūkanų, 2012-05-07, prieš 2012-05-04 Kredito linijos išmokėjimą, grynaisiais pinigais suformuotas 179 900 Lt dydžio pajinis įnašas. Į pajinę sąskaitą grynais pinigais iki 2012-05-04 paskolos gavimo buvo sumokėta iš viso 235 300 Lt. Tokiu būdu visa 370 000 Lt paskola buvo panaudota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. 2013-01-02 išmokėtą 101 000 Lt grynųjų pinigų suma taip pat buvo naudojama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą, statybos darbams apmokėti (t. 8, b. l. 33–35).

19. Bylos medžiagoje yra 2014-07-17 Specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-3/65, kurią specialistė V. S. atliko dokumentų pagrindu. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2010-10-10 iki 2013-10-31 ir šio tyrimo metu buvo tiriama: 1) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas; 2) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautų dviejų paskolų iš kredito unijos ,,(duomenys neskelbtini)“ panaudojimas; 3) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla ir iš jos gaunamos pajamos; 4) valstybės įgaliotoms institucijoms UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų apie pajamas, pelną, turtą at jų panaudojimą teisingumas. Šio tyrimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2010-10-10 iki 2013-10-31) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-10-10 iki 2013-10-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su kredito unija ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašė dvi paskolos sutartis: 2010-12-06 paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL dėl 370 000 Lt paskolos žemės sklypų pirkimui bei inžinierinių tinklų projektavimui ir 2012-05-04 Kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, su 2012-07-11 ir 2012-12-18 pakeitimais, dėl 2 000 000 Lt apyvartinėms lėšoms (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą). Dokumentinio tyrimo metu nustatyta ir tai, kad į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais, laikotarpio nuo 2010-12-16 iki 2010-12-21 grynųjų pinigų, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), gautų pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-06 paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL, išėmimo, jų perdavimo piliečiui J. J. ir grynųjų pinigų panaudojimo iš viso 219 410 Lt; taip pat nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais ir 2013-01-02 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), gautų pagal 2015-05-04 Kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, grynųjų pinigų išėmimo ir panaudojimo, iš viso 101 440 Lt. Be to, specialistė tyrimo metu nustatė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ne visas pinigines lėšas, gautas pagal 2010-12-06 paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL ir 2012-05-04 Kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, naudojo pagal paskirtį. Nustatyta, kad iš 370 00 Lt gautos paskolos pagal paskirtį buvo panaudota 147 000 Lt, o ne pagal paskirtį 223 000 Lt; iš gautų kredito linijos limito lėšų pagal paskirtį panaudota 560 000 Lt, o ne pagal paskirtį 1 428 849,96 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, dėl kurių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu valstybės institucijoms pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nesumokėjimo į valstybės biudžetą atvejai (t. 3, b. l. 8–30).

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis J. J. pateikė jo parodymus apie jo nuo 2012-01-01 iki 2013-01-02 laikotarpiu atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais patvirtinančius dokumentus, t.y. Kredito unijos ,,(duomenys neskelbtini)“ išduotus rašytinius dokumentus, patvirtinančius grynųjų pinigų sumokėjimą į pajinio įnašo sąskaitas ir kasą. Iš Kredito unijos ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymų, sąskaitos išrašų ir kasos kvitų matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajinio įnašo sąskaitoje buvo suformuotas 415 300 Lt dydžio depozitas ir visa ši suma į sąskaitą buvo gauta grynaisiais pinigais. Iš Kredito unijos ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktos sąskaitos išrašo ir kasos kvitų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmokas už 370 000 Lt dydžio žemdirbio paskolą mokėjo ir grynaisiais pinigais, viso sumokėta palūkanų su delspinigiais – 53 337,77 Lt (t. 8, b. l. 2-27).

21. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė R. K., susipažinusi su 2014-07-17 Specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-3/65 ir pateiktais kaltinamojo dokumentais apie grynųjų pinigų panaudojimą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje finansinėje veikloje, paaiškino, kad specialistas, atlikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, netyrė ir nevertino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajinės sąskaitos (t. 8, b. l. 30–31). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinti kaltinamojo J. J. pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimas, taip pat nevertinta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajinė sąskaita, prokuroras teismui pateikė prašymą dėl papildomos užduoties specialistui, tikslu įvertinti kaltinamojo nurodytas aplinkybes, skyrimo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prokuroro prašymą, pavedė prokurorui atlikti papildomą įrodymų tyrimą, skiriant užduotį specialistui atlikti papildomą tyrimą. Prokuroras 2018-09-21 pavedė FNTT Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui atlikti papildomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2010-10-10 iki 2013-10-31 ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir atsakyti į prokuroro suformuluotus klausimus (t. 8, b. l. 40-41).

22. Esminis papildomo specialisto žinių reikalaujančio tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar kaltinamojo J. J. pateikti dokumentai patvirtina kaltinamojo teiginius apie jam inkriminuotų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių grynųjų pinigų panaudojimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje finansinėje veikloje. Atlikus papildomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2010-10-10 iki 2013-10-31 ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo pateikta 2018-11-20 Specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“. Specialistas, atlikęs dokumentinį tyrimą, nustatė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2010-12-16 iki 2013-01-02, pagrindė iš viso 1 846 558 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą, iš jų iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 15 atvejų pagrindė iš viso 1 636 388 Lt grynųjų pinigų išėmimą, tarp jų ir J. J. inkriminuotų 219 410 Lt (2010-12-16 – 215 400 Lt, 2010-12-21 – 4 010 Lt), gautų iš 370 000 Lt paskolos (2010-12-16 paskolos sutartis Nr. 10–00073), bei 2013-01-02 – 101 440 Lt iš 2 000 000 Lt paskolos (2012-05-04 kredito linijos sutartis Nr. 12-00001 su pakeitimais) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-12-16 iki 2013-12-31 apskaitos registruose – Sąskaitų aktyvumo ataskaita – ,,Sąskaita 2713 – Kreditinė sąskaita 0293“, sąskaita 2711 – ,,Kredito unija a/s“ bei bandomuosiuose balansuose užregistravo iš viso 1 745 118 Lt, tarp jų 2010 m. – 219 410 Lt, piniginių lėšų sumažėjimą sąskaitose ir piniginių lėšų padidėjimą kasoje. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2013-10-31 bandomajame balanse neužregistravo 2013-01-02 – 101 440 Lt piniginių lėšų sumažėjimo sąskaitoje ir 101 440 Lt piniginių lėšų padidėjimo kasoje, tačiau O. J. 2015-04-23 pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą – 2013 m. kasos knygą, pagal kurią nustatyta, kad 2013-01-02 užregistravo 101 440 Lt piniginių lėšų gavimą iš sąskaitos banke. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 4 sąskaitų, esančių ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašais laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-05-13 35 atvejais pagrindė iš viso 588 680, 96 Lt grynųjų pinigų įnešimą – depozitą į sąskaitas, iš jų: laikotarpiu nuo 2011-08-18 iki 2012-05-13 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) 14 atvejų iš viso 91 383, 09 Lt; laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013-04-03 į paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 atvejais iš viso 38 660, 10 Lt kredito dengimui, laikotarpiu nuo 2011-01-06 iki 2013-01-02 į paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 atvejų iš viso 53 337, 77 palūkanų sumokėjimui; laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2012-12-21 į papildomo pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 atvejais iš viso 415 300 Lt papildomo pajaus įnašą. Specialistė, atsakydama į pateiktą klausimą – ar ūkinės operacijos, susijusios su gauto kredito dengimui kredito unijai ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaitytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nurodė sąlyginę išvadą, kad jeigu UAB ,,(duomenys neskelbtini) nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 320 850 Lt (215400+4010+101440) piniginių lėšų perdavimo J. J. ir 255 278,86 (320850-65571,14) panaudojimo, kuriomis galėjo dengti 157 144,37 paskolą, gautą pagal 2010-12-16 paskolos sutartį Nr. 10–00073 ir 98 134, 49 Lt paskolą, gautą pagal 2012-05-04 kredito linijos sutartį Nr. 12-00001, tai tada UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-02 3 atvejais nepagrindė kasos išlaidų orderiais iš viso 320 850 Lt piniginių lėšų perdavimo piliečiui J. J., laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-02-31 iš viso 255 278, 86 Lt piniginių lėšų panaudojimo ir apskaitos kasos knygoje, bandomuosiuose balansuose neužregistravo laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-02 iš viso 320 850 Lt piniginių lėšų sumažėjimo kasoje ir 320 850 Lt J. J. įsiskolinimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-02-31 iš viso 255 278, 86 Lt piniginių lėšų panaudojimo, laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-07-01 6865,63 Lt finansinių sąnaudų padidėjimo (kredito palūkanų mokėjimo), laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2013-05-13 – 3305, 51 Lt finansinių sąnaudų padidėjimo (kredito palūkanų sumokėjimo), 58 699, 17 Lt piniginių lėšų padidėjimo atsiskaitomojoje sąskaitoje, 2 918, 94 Lt piniginių lėšų padidėjimo kreditinėje sąskaitoje, viso 61 618,11 Lt piniginių lėšų sumažėjimo kasoje, laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-31 iš viso 65 571,14 Lt piliečio J. J. įsiskolinimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumažėjimo. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus dokumentus, dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą laikotarpiais nuo 2010-10-10 iki 2010-12-15 ir nuo 2013-02-01 iki 2013-10-31 nenustatyti apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 8, b. l. 52-65).

23. Liudytoja D. P., kurios įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, apklausta pirmosios instancijos teisme, be kita ko, parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma iš pateiktų pirminių apskaitos dokumentų, dalis dokumentų buvo siunčiama elektroniniu būdu, dalis atvežama, dokumentus atveždavo J. J.. Visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gauti dokumentai buvo susegti ir duomenys suvesti į apskaitos programą. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo kredito sutartis ir pagal jas buvo mokamos palūkanos, kokiu būdu (grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu) buvo mokamos palūkanos jai nėra žinoma, bet tai atsispindi banko išraše. Bendrovė turėjo pajinę sąskaitą, buvo suformuotas pajinis įnašas, kokiu būdu (grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu) buvo suformuotas pajaus įnašas nepamena, tačiau jei tai buvo daroma grynaisiais pinigais, kredito unija išrašydavo pinigų gavimo kvitą (t. 8, b. l. 31–32).

24. Nagrinėjamoje byloje yra 2011-08-16 pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo L. J., ir pirkėjų: I UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos O. J., bei II UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos J. J., pagal kurią pardavėjas parduoda, o pirkėjai perka Žemės sklypą už 2 200 000 Lt kainą ir atsiskaito tokia tvarka ir terminais: daikto dalį, sudarančią 1700000 Lt Pirkėjas I įsipareigoja sumokėti Pardavėjui ne vėliau kaip iki 2013-02-16 pavedimu į Pardavėjo nurodytą banko sąskaitą, daikto dalį, sudarančią – 267 404 Lt, Pirkėjas II įsipareigoja sumokėti Pardavėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo dienos pavedimu į sąskaitą, daikto dalį, sudarančią – 232 596 Lt Pirkėjas II įsipareigoja sumokėti Pardavėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pavedimu į Pardavėjo nurodytą sąskaitą. Šalių susitarimu pirkėjų pareiga sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atsisakyti su pardavėju už perkamą daiktą yra esminė sutarties sąlyga, dėl kurios nevykdymo ar netinkamo įvykdymo pardavėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį. Galutinis atsikaitymas pagal sutartį patvirtinamas pardavėjo pareiškimu (pakvitavimu) (t. 3, b. l. 177–184).

25. Liudytoja L. J. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011 m. ji pardavė žemės sklypą sūnaus J. J. ir jo žmonos O. J. atstovaujamoms bendrovėms ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“, už žemės sklypą buvo atsiskaitoma dalimis: 2012 m. gegužės viduryje buvo pervesta 400 000 Lt, po to iš karto po Naujųjų Metų, t.y. 2013 m., buvo sumokėta grynais pinigais 630 000 Lt, po trijų mėnesių buvo sumokėta dar 190 000 Lt. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su ja pilnai nėra atsiskaičiusi, skolinga 480 000 Lt (t. 8, b. l. 164-165). Byloje yra L. J. pasirašytas 2015-04-20 pakvitavimas, kuriuo ji pareiškia, kad pagal 2011-08-16 Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra nepilnai atsiskaičiusi už žemės sklypą. Iš sutartyje numatytos 1 700 000 Lt pirkimo kainos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjusi 1 190 000 Lt (t. 6, b. l. 139).

26. Liudytoja O. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su L. J. už žemės sklypą buvo atsikaitoma dalimis: dalis pinigų – 400 000 Lt buvo sumokėta pavedimu, dalis pinigų buvo vežama grynaisiais pinigais per Naujuosius Metus, po to dar dalis buvo mokama. Jai nėra tiksliai žinoma, ar su L. J. yra visiškai atsiskaityta pagal sutartį už žemės sklypą (t. 8, b. l. 153-155).

Žemesnės instancijos teismas

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi byloje surinktus, skundžiamame teismo nuosprendyje ir šio procesinio sprendimo 18–26 punktuose aptartus įrodymus bei įvertinusi jų visumą J. J. pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalies kontekste, daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepaneigia nuteistojo J. J. teiginių, kad laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantys 320 850 Lt buvo panaudoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, t. y. 219 410 Lt panaudoti bendrovės pajiniams įnašams, o 101 440 Lt – daliniam atsiskaitymui už įgytą žemės sklypą.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ formaliai vadovavo O. J., o faktiniu bendrovės vadovu buvo J. J., kuris oficialiai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo susijęs darbo santykiais. Specialisto išvadomis ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (aptartos sprendimo 19 ir 22 punktuose) nustatyta, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2010-12-16 iki 2013-01-02, bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal jos ir kredito unijos ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas dvi paskolos sutartis į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, buvo pervestos paskolinės piniginės lėšos, tarp jų ir J.J. inkriminuota, kaip pasisavinta, 320 850 Lt suma. Nuteistasis J. J. pripažino per kelis kartus gavęs grynaisiais pinigais 320 850 Lt sumą ir nurodė visą ją panaudojęs bendrovės reikmėms.

29. Nuteistasis J. J. nurodė 219 410 Lt sumą, gautą grynaisiais pinigais iš 370 000 Lt paskolos, panaudojęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajiniams įnašams mokėti. Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą kaltinime nurodytu laikotarpiu tvarkiusios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovė D. P. patvirtino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo pajinę sąskaitą, į kurią galėjo būti mokamos įmokos ir grynaisiais pinigais. Grynųjų pinigų mokėjimus į pajinę bendrovės sąskaitą patvirtina kredito unijos išduoti grynųjų pinigų gavimo kvitai. Atlikus byloje papildomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų tyrimą, kurio metu buvo tirti ir nuteistojo J. J. pateikti kredito unijos išduoti grynųjų pinigų gavimo kvitai, 2018-11-20 Specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ buvo nustatyta, kad nuteistojo J. J. nurodyti pajiniai įnašai buvo sumokėti grynaisiais pinigais. Tačiau specialistė, atlikusi dokumentinį tyrimą, sprendė, kad 55 400 Lt dydžio pajinis įnašas buvo sumokėtas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautos 370 000 Lt paskolos, o 179 900 Lt pajinis įnašas iš 2 000 000 Lt gautos paskolos. Taigi byloje atlikta papildoma specialisto išvada patvirtino nuteistojo J. J. parodymus, kad dalis 370 000 Lt paskolos lėšų, t. y. 55 400 Lt buvo panaudoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, pajiniam įnašui sumokėti. Tačiau nuteistojo parodymai ir specialisto išvada dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėto 179 900 Lt pajinio įnašo piniginių lėšų šaltinio nesutapo. Minėta, kad nuteistasis teigia, kad 179 900 Lt dydžio pajinis įnašas buvo sumokėtas prieš išmokant 2 000 000 Lt paskolą, o specialistė, tyrusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, sprendė, kad toks įnašas buvo atliktas jau iš 2 000 000 Lt paskolos ir tokią išvadą nurodė 2018-11-20 Specialisto išvadoje ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama Specialisto išvadą, pažymi, kad specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, kuris neturi didesnės įrodomosios galios ir yra vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš Kredito unijos išduotų kvitų, kurie yra rašytiniai bylos įrodymai, matyti, kad 179900 Lt įnešimas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajinę sąskaitą buvo atliktas 2012-05-07 11:49:36 (t. 8., b. l. 8), o pirma 2 000 000 Lt paskolos dalis – 370 345 Lt iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ einamosios sąskaitos išimta (išgryninta) 2012-05-07 13:06:08 (t. 4, b. l. 40). Taigi Kredito unijos išduotuose grynųjų pinigų operacijas patvirtinančiuose kvituose užfiksuoti duomenys patvirtina nuteistojo J. J. parodymus, kad 179 000 Lt pajinis įnašas buvo atliktas iki antros, t. y. 2 000 000 Lt paskolos išmokėjimo. Byloje duomenų, kurie neginčijamai paneigtų nuteistojo teiginius, kad 179 900 Lt pajinis įnašas buvo sumokėtas grynaisiais pinigais išimtais iš 370 000 Lt paskolos, nėra. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuteistojo parodymais, kad jis iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteiktos 370 00 Lt paskolos gautus grynuosius pinigus: 2010-12-16 – 215 400 Lt ir 2010-12-21 – 4 010 Lt, iš viso 219 410 Lt, panaudojo bendrovės reikmėms, t. y. bendrovės pajiniams įnašams sumokėti.

30. Nuteistasis J. J. nurodė, kad 2013-01-02 jam išmokėta 101 440 Lt grynųjų pinigų suma taip pat buvo panaudota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, be kita ko, atsiskaitymui už žemės sklypą su L. J.. Iš byloje esančios 2011-08-16 pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad už žemės sklypą, kurio dalį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigijo už 1 700 000 Lt, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti pardavėjai L. J. ne vėliau kaip iki 2013-02-16. Liudytoja L. J. teisme paliudijo, kad J. J. kartu su O. J. 2013 m. metų pradžioje grynais pinigais jai sumokėjo 630 000 Lt už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotą žemės sklypą. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja O. J.. Byloje yra L. J. pasirašytas pakvitavimas, kad jai pagal 2011-08-16 Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 190 000 Lt. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuos bylos įrodymus vertinti kaip nepatikimus, nes byloje įrodymų, kurie juos paneigtų, nėra. Aplinkybė, kad 2011-08-16 Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje šalys susitarė atsiskaitymus pagal sutartį vykdyti bankiniais pavedimais, o ne grynaisiais pinigais, nepaneigia atsiskaitymo grynaisiais pinigais fakto. Pagal sutartį atsiskaitymo formos neatitikimas sutarties sąlygoms tik suteikia teisę pardavėjui vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau pardavėją L. J. šia teise nesinaudojo ir akivaizdu atsiskaitymams grynaisiais pinigais neprieštaravo, dalinio atsiskaitymo faktą patvirtino rašytiniu pakvitavimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais nepaneigta nuteistojo J. J. versija, kad 2013-01-02 jam išmokėta 101 440 Lt grynųjų pinigų suma buvo panaudota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, daliniam atsiskaitymui už bendrovės įgytą žemę.

31. Nagrinėjamoje byloje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ būtų reiškiamos pretenzijos iš juridinių ar fizinių asmenų dėl įsipareigojimų nevykdymo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nesumokėjimo į valstybės biudžetą atvejai. Iš papildomai atlikto specialisto tyrimo matyti, kad nuo 2013-02-01 iki 2013-10-31 nenustatyti ir apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokie bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas ir realios žalos padarymo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ faktas.

32. Prokuroras apeliaciniame skunde kaip J. J. kaltę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį įrodančiu dokumentu remiasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-24 nuosprendžiu priimtu O. J. baudžiamojoje byloje, kurioje O. J. buvo išteisinta pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas susijusioje baudžiamojoje byloje pats savaime neturi prejudicinės galios kitoje baudžiamojoje byloje, nes kiekvieno kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas baudžiamajame procese pagal jam pareikštą kaltinimą, o kitų asmenų baudžiamosiose bylose dėl tos pačios nusikalstamos veikos priimti teismų sprendimai neturi prejudicinės reikšmės. J. J. baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas jam pareikšto kaltinimo kontekste, pagal nagrinėjamoje byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 16–32 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad J. J. pasisavino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias tiek kaltinime (320 850 Lt (92 924,58 Eur)), tiek prokuroro apeliaciniame skunde (255 278,86 Lt (73933,87 Eur)) nurodytas pinigines lėšas ir padarė realią turtinę žalą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. J. veikoje nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, ir atmeta kaip nepagrįstą prokuroro prašymą – J. J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei taikyti BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas.

Dėl kaltinimo pagal BK 206 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

34. J. J. buvo kaltinamas ir perduotas teismui dar ir pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį tuo, kad jis ne pagal paskirtį panaudojo gautą paskolą, tokiomis aplinkybėmis: J. J., nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei Lietuvos Respublikoje, 2012-05-04 iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą paskolos sutartį Nr. 12-00001 LTL, apyvartinėms lėšoms (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą), gavo 1 000 000 Lt paskolą, 2012-07-11 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 1 670 000 Lt, o 2012-12-18 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 2 000 000 Lt, dalį jos panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. J., 2012-12-31 išmokėjo grynaisiais 465 796,14 Lt suteiktą paskolą O. J. ir tokiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo 465 796,14 Lt (134 903,85 Eur).

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad J. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 206 straipsnio 1 dalyje sudėties. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad byloje neįrodytas paskolos sutarties tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir O. J. egzistavimas ir jos panaudojimas ne pagal paskirtį.

36. Prokuroras, nesutikdamas ir su šia skundžiamo teismo nuosprendžio dalimi, teigia priešingai, kad J. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 206 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, kurie įrodyti Specialisto išvadomis, liudytojos D. P. parodymais ir specialistės paaiškinimais apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje užfiksuotus duomenis apie O. J. suteiktą paskolą.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus J. J. pareikšto kaltinimo pagal BK 206 straipsnio 1 dalį kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 206 straipsnio 1 dalyje sudėties, yra teisinga ir pagrįsta.

38. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-24/2014, 2K-455/2014). Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.

39. BK 206 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gavęs 150 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Nagrinėjamu atveju aktualus kredito panaudojimas ne pagal paskirtį. Nusikalstamos veikos sudėties požymis „panaudojimas ne pagal paskirtį“ aiškintinas atsižvelgiant į tikslinės paskolos ir kredito teisinę sąvoką bei ekonominę prasmę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.877 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos sutartis sudaryta nustatant joje sąlygą, kad paskolos gavėjas naudos paskolos sumą tam tikram tikslui (tikslinė paskola), tai paskolos gavėjas privalo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą. Jeigu paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą ne pagal paskolos sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį arba neužtikrina jos panaudojimo kontrolės galimybės, paskolos davėjas turi teisę reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolos sumą prieš terminą ir sumokėtų palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tikslinės paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį pažeidžia paskolos davėjo interesus, nes kyla pavojus, kad nebus įgyvendintas finansuojamas planas, pasiektas laukiamas rezultatas, kuriuo suinteresuotas kreditorius, o skolininkas nesugebės įvykdyti savo kreditinių įsipareigojimų. Siekiant apsaugoti šiuos kreditorių interesus, už tikslinės paskolos ar kredito panaudojimą ne pagal paskirtį nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė, tačiau jos taikymas akivaizdžiai turi būti grindžiamas ne vien formaliomis BK 206 straipsnyje numatytomis apibrėžtimis, bet ir papildomais kriterijais, įrodančiais didesnį šio padaryto pažeidimo pavojingumą, t. y. baudžiamosios atsakomybės taikymas už sutartinių sąlygų nesilaikymą būtų tinkamas jei kreditoriaus ar paskolos teikėjo galimybės kompensuoti žalą įprastinėmis civilinio proceso priemonėmis būtų iš esmės pasunkintos dėl skolininko piktavališkų veiksmų (t. y. skolininko tyčia sukelto nemokumo ir bankroto, veiksmų panaikinant paskolos ar kredito padengiamumą ir pan.). Ši nusikalstama veika padaroma tiesioginės arba netiesioginės tyčios forma.

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012-05-04 tarp kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos paskolų vadybininkės I. J., ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės O. J., buvo pasirašyta kredito linijos sutartis Nr. 12-00001 LTL. Iš šios sutarties specialiosios dalies turinio matyti, kad kredito unijos suteiktos kredito linijos panaudojimo paskirtis – apyvartinės lėšos (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą), kredito linijos limitas 1 000 000 Lt. Pagal šią sutartį kredito gavėjas įsipareigojo paimtą kreditą naudoti tik pagal Sutartyje numatytą tikslinę paskirtį (t. 3, b. l. 191–194). Vėliau, t.y. 2012-07-11 ir 2012-12-18 buvo padaryti 2012-05-04 sudarytos kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 LTL pakeitimai, kuriais kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ padidino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteikto kredito linijos limitą iki 2 000 000 Lt (t. 4, b. l. 7, 17). Iš byloje esančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ einamosios sąskaitos išrašo matyti, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas kreditas dalimis buvo pervestas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir iš jos nuolat buvo išimami grynieji pinigai (t. 4, b. l. 52–56).

41. 2016-09-30 specialisto išvada Nr. 5-3/62 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad, be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje užregistravo 2012-12-31 529 000 Lt paskolą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei O. J., tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė tokią kasos ūkinę operaciją, todėl negalima nustatyti ūkinės operacijos, kad 2012-12-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 465 796,14 Lt suteiktą paskolą O. J., tapatumo (t. 4, b. l. 77–108).

42. Bylos proceso metu apklaustas nuteistasis J. J. iš esmės nuosekliai teigė, kad kaltinime nurodyta paskola O. J. suteikta nebuvo, šie pinigai buvo pas jį ir jis visus juos panaudojo pagal paskirtį statybos darbams (duomenys neskelbtini), atsiskaitymams už žemės sklypą. Dėl paskolos suteikimo aplinkybių proceso metu kaip liudytoja apklausta O. J. kategoriškai neigė pasirašiusi su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį ir jos pagrindu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavusi paskolą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytoja D. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausta teisiniuose procesuose negalėjo detaliai ir išsamiai paaiškinti nei tikslinės paskolos panaudojimo, nei paskolos suteikimo O. J. aplinkybių, nurodydama, kad nepamena, kokiu pagrindu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta paskola ir negali paaiškinti, kodėl tarp visų iš jos išimtų ir ištirtų dokumentų nėra paskolos sutarties, pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo paskolą O. J.. Ji asmeniškai pinigų iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėjimo nevykdė, ji tik tvarkė buhalterinius dokumentus, patvirtinančius kasos operacijas (gaudavo kasos išlaidų/pajamų orderius). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasininko neturėjo, kasininko funkcijas vykdė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas ( t. 6, b. l. 101-105). Bylos medžiagoje paskolos sutarties, patvirtinančios paskolinių teisinių santykių tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. J. faktą, nėra.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi 40–42 punktuose išdėstytus įrodymus ir kitus rašytinius bylos duomenis J. J. pareikšto kaltinimo kontekste, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų neabejotinai patvirtinančių kaltinime nurodytą esminę aplinkybę, kad tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. J. buvo sudaryta paskolos sutartis ir kad šios sutarties pagrindu O. J. buvo išmokėta 465 796,14 Lt dydžio paskola. Nagrinėjamoje byloje paskolos sutarties tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir O. J. nėra, todėl teisėjų kolegija neturi objektyvios galimybės įvertinti tokios sutarties turinio. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tokios sutarties realų egzistavimą. Dėl paskolos sudarymo aplinkybių apklaustas tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas J. J., tiek formali vadovė O. J. kategoriškai neigė paskolos sutarties sudarymo faktą. Byloje įrodymų, kurie paneigtų tokius nuteistojo J. J. ir liudytojos O. J. parodymus, nėra. Liudytoja D. P. asmeniškai paskolos O. J. nemokėjo, nes ji UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatliko kasininko pareigų, todėl ši liudytoja negali nei patvirtinti, nei paneigti paskolos išmokėjimo O. J. fakto. Specialistai, atlikę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos tyrimą, dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neišsaugotų pirminių apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė kasos ūkinę operaciją dėl 465 796,14 Lt paskolos išmokėjimo, negalėjo nustatyti ūkinės operacijos, kad 2012-12-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 465 796,14 Lt kaip O. J. suteiktą 529 000 Lt paskolą tapatumo. Taigi nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinime nurodytos aplinkybės, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. J., 2012-12-31 išmokėjo grynaisiais 465 796,14 Lt suteiktą paskolą O. J. ir tokiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo dalį – 465 796,14 Lt (134 903,85 Eur) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos.

44. Be to, šio procesinio sprendimo 39 punkte minėta, kad už tikslinės paskolos ar kredito panaudojimą ne pagal paskirtį nustatytos baudžiamosios atsakomybės taikymas turi būti grindžiamas ne vien formaliomis BK 206 straipsnyje numatytomis apibrėžtimis, bet ir papildomais kriterijaus, įrodančiais didesnį šio padaryto pažeidimo pavojingumą, t. y. baudžiamosios atsakomybės taikymas už sutartinių sąlygų nesilaikymą būtų tinkamas, jei kreditoriaus ar paskolos teikėjo galimybės kompensuoti žalą įprastinėmis civilinio proceso priemonėmis būtų iš esmės pasunkintos dėl skolininko piktavališkų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, suteikusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 000 000 Lt kredito liniją, būtų reiškusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pretenzijas dėl kredito sutarties sąlygų nesilaikymo. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2012-06-21 aktas, 2012-11-20 aktas patvirtina, kad vadovaujantis pateiktais darbų atlikimo aktais ir faktine objekto apžiūra komisija konstatavo, kad kredito linijos lėšos naudojamos pagal paskirtį bei reali įkeisto žemės sklypo vertė yra padidėjusi (t. 4, b. l. 6, 16). Be to, iš susitarimo Nr. 12/12/18-01 dėl kredito linijos sutarties pakeitimo turinio matyti, kad siekiant užtikrinti Sutarties įvykdymą paskolos gavėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ne tik įkeitė dalį žemės sklypo, bet ir išdavė unijai paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 670 000 Lt sumai (4 t. b. l. 17). Taigi nagrinėjamos bylos medžiaga neduoda pagrindo daryti išvadą, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ piktavališkai nesilaikė sutartinių sąlygų, numatytų Kredito linijos sutartyje, sukeldama realią grėsmę kredito unijos turtui.

45. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 38–44 punktuose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisingai bei pagrįstai konstatavo, kad J. J. veikoje nėra BK 206 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, dėl to nėra pagrindo ir šioje dalyje naikinti skundžiamą teismo nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

46. Nagrinėjamoje byloje J. J. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė visų įvykusių ūkinių operacijų, o būtent: J. J., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusią, formalią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę O. J., iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-16 grynais paėmė 215 400 Lt (62 384,15 EUR), 2010-12-21 grynais paėmė 4 010 Lt (1 161,38 EUR), 2013-01-02 grynais paėmė 101 440 Lt (29 379,05 EUR), kurių neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

47. Prokuroras iš esmės neginčija J. J. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumo ir keisti teismo nuosprendį šioje dalyje neprašo, tačiau skunde teigia, jog teismo motyvai dėl šios veikos teisinio vertinimo, t.y. kaltės formos, nėra visiškai aiškūs ir akcentuoja, kad J. J. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą apgaulingai tvarkė tyčia.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados pagrindžia J. J. kaltę apgaulingai tvarkius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, J. J. veiksmus dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo vertino kaip tyčinius ir tai aiškiai nurodė skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes J. J. BK 222 straipsnio 1 dalis taikyta tinkamai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėErnesta MontvidienėAlgimantas Valantinas