Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., 206 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d.,

O. J., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal BK 184 str. 2 d., 206 str. 1 d., 222 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis J. J. laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2013-06-06, nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2013-06-07 būdamas bendrovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2013-10-31 Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tyčia siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš bendrovės kasos paimtų iš viso 93 860,45 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo bei jų panaudojimo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010-09-07 iki 2013-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis J. J. laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-06-06, nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2013-06-07 pats būdamas bendrovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 16 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami apskaitos registruose“, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 98624,09 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo ir jų panaudojimo, bei dalies ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose o būtent:

- laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2013-10-31 nepagrindė apskaitos dokumentais iš bendrovės kasos paimtų iš viso 98624,09 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo bei jų panaudojimo,

- 2010-08-24 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, įnešė 100 Lt, kurių neužregistravo 2010 m. apskaitos registre „Bandomasis balansas“, taip pat šių duomenų nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. P., kuri šių įplaukų ir išlaidų negalėjo užregistruoti 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. apskaitos registruose „Bandomasis balansas“,

- 2013-05-13 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, įnešė 13 326,56 Lt, kurie buvo panaudoti kaip palūkanų už kreditą mokėjimas, tačiau šių duomenų nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. P., kuri šių įplaukų ir išlaidų negalėjo užregistruoti 2013 m. apskaitos registre „Bandomasis balansas“,

dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis J. J. laikotarpiu nuo 2010-08-25 iki 2010-10-14, nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, 2010-08-25 Klaipėdoje iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą paskolos sutartį Nr.10-00045 LTL žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), dalies pirkimui, detaliajam planui, inžinerinių tinklų projektavimui ir tiesimui gavo 335 000 Lt paskolą, kurios dalį panaudojo ne pagal paskirtį, t. y.:

- 2010-09-15 1600 Lt sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“;

- 2010-09-15 10000 Lt sumokėjo O. J., nurodant mokėjimo paskirtį „už dokumentų paruošimą, konsultacijas“;

- 2010-09-15 sumokėjo J. J. 7000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „už įmonės kūrimą ir pardavimą“;

- 2010-09-24 sumokėjo J. J. 2000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „už tarpininkavimą“;

- 2010-09-29 sumokėjo J. J. 24000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „avansinis mokėjimas už žemės sklypą“;

- 2010-09-09 sumokėjo M. K. 6000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „už kompiuterius“;

- 2010-09-20 sumokėjo T. G. 20000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „avansinis mokėjimas už žemės sklypus, Dauparai“;

- 2010-09-24 sumokėjo S. V. 100 Lt, nurodant mokėjimo paskirtis „už patalpų valymą“;

- laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2013 m. spalio mėn. 1900 Lt sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterinės apskaitos paslaugas;

- 2010-09-27 sumokėjo G. P. 15000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „už detaliojo plano rengimą“;

- 2010-10-02 sumokėjo G. P. 3126 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „už detalų planą, antras mokėjimas“;

tokiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo didesnę nei 150 MGL paskolos dalį 92 726 Lt (26855,30 EUR).

Kaltinamasis J. J. laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-06-06, nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2013-06-07 būdamas bendrovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš bendrovės kasos paimtų iš viso 277 451,30 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo ir jų panaudojimo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, Klaipėdoje 2011-08-16 iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą paskolos sutartį Nr.11-00086 LTL žemės sklypo, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), pirkimui bei apyvartinėms lėšoms gavo 600 000 Lt paskolą, 2011-10-11 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 1 050 000 Lt, 2012-01-13 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 1 480 000 Lt, o 2012-10-16 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 1 680 000 Lt, dalį jos panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. J., 2012-12-31 kasos išlaidų orderiu Nr. K-40 pagrindė 5 239 Lt paskolos J. J. grąžinimą, o 2013-05-31 kasos išlaidų orderiu Nr. KA-15 pagrindė 79 614,62 Lt paskolos išmokėjimą J. J. ir tokiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo didesnę nei 150 MGL paskolos dalį 84 853,62 Lt (24575,30 EUR).

Kaltinamasis J. J. laikotarpiu nuo 2010-09-16 iki 2010-09-20, nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, Klaipėdoje 2010-09-16 iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą tikslinę paskolos sutartį Nr.10-00047 LTL žemės sklypo dalies, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajam planui, inžinerinių tinklų projektavimui ir tiesimui gavo 377 000 Lt paskolą, kurios dalį panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. 2010-09-20 į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, persivedė 24000 Lt, kuriuos bendrovės buhalterijoje užfiksavo, kaip suteiktą paskolą, ir tokiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo didesnę nei 150 MGL paskolos dalį 24000 Lt (6950,88 EUR).

Kaltinamasis J. J., nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, laikotarpiu nuo 2010-09-16 iki 2012-12-31 Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kur nurodyta: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo iš viso 48889,48 Lt pinigų sumokėjimą pagrindžiančių dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010-09-16 iki 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis J. J., nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013-10-31 Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, ir 16 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė visų įvykusių ūkinių operacijų, o būtent 8 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą įmokas, iš viso 19921,29 Lt, įmokėtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, bei apskaitos registruose neužregistravo šios sąskaitos išrašu pagrįstas ūkines operacijas, iš viso 19 921,29 Lt įplaukų į sąskaitą gavimą ir šių piniginių lėšų panaudojimą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2012-12-21 iki 2013-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis J. J. laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2013-10-31, nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 730 533,42 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo bei jų panaudojimo, o būtent, veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusius formalius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. B. ir L. Š., iš bendrovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2013-10-31 grynais nuėmė 994 255 Lt, iš kurių 730 533,42 Lt neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2012-01-04 iki 2013-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji O. J., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktore, būdama atsakinga už įmonės turtą, kuris užimamų pareigų pagrindu buvo jos žinioje, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus, kur nurodoma, jog ,,Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2013-01-02 Klaipėdoje, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-16 grynais paėmė 215 400 Lt, 2010-12-21 grynais paėmė 4 010 Lt, 2013-01-02 grynais paėmė 101 440 Lt, viso 320 850 Lt, kurių neužregistruodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir tiksliau nenustatytu laiku laikotarpiu nuo 2010-12-16 – 2013-01-02 nenustatytomis dalimis be apskaitos dokumentų perduodama J. J., tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus 320 850 Lt (92 924,83 EUR) sumoje.

Kaltinamoji O. J., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktore, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31 Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę D. P., nesuvokusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė visų įvykusių ūkinių operacijų, o būtent: O. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2010-12-16 grynais paėmė 215 400 Lt (62 384,15 EUR), 2010-12-21 grynais paėmė 4 010 Lt (1 161,38 EUR), 2013-01-02 grynais paėmė 101 440 Lt (29 379,05 EUR), kurių neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji O. J., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktore, Klaipėdoje 2012-05-04 iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą paskolos sutartį Nr. 12-00001 LTL apyvartinėms lėšoms (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą) gavo 1 000 000 Lt paskolą, 2012-07-11 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 1 670 000 Lt, o 2012-12-18 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 2 000 000 Lt, dalį jos panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2012-07-18 išmokėjo 482 126,3 Lt suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2012-12-31 išmokėjo 465 796,14 Lt suteiktą paskolą O. J. ir tokiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo didesnę nei 150 MGL paskolos dalį 947 922,44 Lt (274 537,31 EUR).

Kaltinamasis J. J. parodė, kad vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Visas šias bendroves nupirko, siekdamas vykdyti tris verslo projektus. Jų vadovais paprašė laikinai pabūti savo draugų, jų draugų, artimų žmonių, sesers ir tai rodo, kad neturėjo tikslo vykdyti kažkokią nusikalstamą veiklą. Tuo metu jis dar dirbo kredito unijoje, tačiau jau buvo nusprendęs iš ten išeiti. Iš tų bendrovių galima išskirti kelis verslo projektus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vykdė projektą Vilniaus mieste. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vykdė nekilnojamojo turto projektą (duomenys neskelbtini). UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo steigta specialiai vykdyti kelioms veikloms, viena iš jų - atsinaujinančių išteklių elektros gamybos srityje. „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirta tam, kad užsiimti tiesioginiu nekilnojamojo turto pardavimu, kaip pardavimo rinkoje brokeris. Tos įmonės buvo specialiai skirtos, kad išskaidyti verslo riziką. Pagal buhalterinius įstatymus jis negalėjo dirbti į dieną daugiau kaip 12 val., o tuo metu dirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ paskolų vadybininku.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo kaltu neprisipažįsta. Ši įmonė buvo įsteigta nupirkti sklypą ir po to įsigijo sklypą Vilniaus mieste. Tam buvo panaudotas kreditas. 2015 m. gruodžio mėnesį išduotas raštas iš kredito įstaigos, kad šita paskola visiškai gražinta. Tas raštas pateiktas teismui ir teismui pateikta taip pat lentelė dėl kasos pinigų judėjimo, kuri parodo, kad negalėjo pasisavinti šitų pinigų. Po viso kredito gražinimo kasoje buvo tik 68000 litų likutis, o kaltinamajame akte nurodyta 93860 litų suma. Tokios pinigų sumos pasisavinti negalėjo, nes jų nebuvo. Po visiško paskolos grąžinimo su juo buvo sudaryta paskolos sutartis, ir įmonė jam paskolino 19700€ sumą. Tą pinigų sumą skolinosi sau. Paskola buvo gražinta, įmonėje buvo pinigų likutis, vyko ikiteisminis tyrimas, ir nežinojo, kas bus su įmone, todėl nusprendė šią pinigų sumą pasiskolinti sau. Tai papildomai rodo, kad jam kyla prievolė tuos pinigus grąžinti, ties pinigai nėra pasisavinti.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo kaltu neprisipažįsta. Pagal kasos judėjimo lentelę matosi, kad pardavus turtą ir gražinus paskolą, kasoje buvo tik 65316 litų, o kaltinamajame akte nurodyta, kad jis pasisavino 98 624 litų. Tai dienai tiek pinigų jau kasoje nebuvo. Pasiskolino likusius pinigus sau, veiklos įmonė jokios nevykdo ir nežino, kas su ja bus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo kaltu neprisipažįsta. Paskola šiuo metu visiškai grąžinta. Tą įrodo ir kredito unijos išduoti raštai, kad šiuo metu įmonė visiškai neskolinga kredito unijai. Po visiško paskolos gražinimo jis sau pasiskolino visą kasos likutį, kas sudaro 58000€, o litais 200400, o kaltinamajame akte nurodyta, kad pasisavino 277000. Visas paskolos likutis buvo panaudotas tam, kad pilnai uždengti kredito įstaigoje esančią paskolą.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį, kad sau grąžino 5000 litų ir kad jam „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolą 79614 litų gali paaiškinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponavo ir žymiai didesne suma apyvartinių lėšų, įmonė disponavo ne tik kreditu, o vykdė dar papildomai veiklą, susijusią su motorinių transporto priemonių pardavimu, tai patvirtina specialisto išvados 19 lapas, kad yra gauta pajamų 330851 litas. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš valstybės 26000 PVM permoką. Pilnas kreditas buvo kelis kartus didinamas, visas kreditas sudarė 1680000, ir jis pilnai panaudotas daugiabučių namų Vilniaus rajone statybai, tai parodo aktai, kuriuos pateikė teismui, kad yra sumokėjęs už tuos darbus 1092000 litų. Prie to pridėjus ir patį atsiskaitymą už sklypą 500000 ir pajų 257000 matyti, kad jis visiškai išnaudojo kreditą pagal paskirtį ir tik statybos darbams. Gautą iš „(duomenys neskelbtini)“ avansą taip pat panaudojo statyboms ir tai parodo aktai, kad sklypas išskaidytas atskirais sklypais ir akte nurodyta, kokiame sklype kiek darbų buvo atlikta. „(duomenys neskelbtini)“ sklypuose „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbus. Taip buvo padaryta specialiai, kad su genrangovu sutarti geresnę kainą, kad yra ne keli užsakovai, o vienas konkretus užsakovas. „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo iš apyvartinių lėšų, kuriomis tikrai disponavo tai dienai. Gautą avansinį mokėjimą sunaudojo visiškai statyboms, o sau grąžino paskolą ir suteikė sau 79000 litų paskolą iš kitų gaunamų sumų, iš motorinių transporto priemonių pardavimo ir iš PVM gražintinos sumos.

Dėl ne pagal paskirtį panaudotos paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kaltinimu sutinka iš dalies. Tai pirmoji jo paskola, ir neatkreipė dėmesio į paskolos paskirtį. Po to, kai pristatė dokumentus D. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji paaiškino, kad tokie mokėjimai visiškai negalimi, kad negali įmonė naudotis kaip savo pinigine, kad viskas turi būti pagal paskirtį. Po paskutinio mokėjimo, kuris buvo atliktas 2010 m. rugsėjo mėn., įmonė vykdė veiklą, susijusią su paskolos paskirtimi, bet tie pavedimai jau yra atlikti ne pagal paskirtį ir kaltu prisipažįsta. Nesutinka tik dėl vieno pavedimo rugsėjo mėn., kur mokėjimo paskirtyje nurodė už žemės sklypą 5200 litų. Darydamas žemės sklypo pavedimą, jis buvo apmokėjęs už tas įmones iš savo nuosavų lėšų. D. pinigus gavo. Tą pinigų sumą gražino sau už tą sklypą, kuriam buvo suteiktas kreditas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį, kad sau grąžino 5500 litų kaltu neprisipažįsta. Tuos pinigus sumokėjo už žemės sklypą ir iš gautos paskolos sugrąžino sau išlaidas už atliktus notaro veiksmus, Registrų centro išlaidas.

Dėl kaltinimo ne pagal paskirtį panaudojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Dėl sumos už žemės sklypo pirkimą 5.500 neprisipažįsta kaltu, o dėl pavedimo sumoje 24000 litų kaltu prisipažįsta, kad sau suteikė paskolą ir panaudojo dalį paskolos ne pagal paskirtį.

Dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo kaltu neprisipažįsta. Pagal susitarimą su seserimi jis turėjo mokėti už paskolą. Kol gyveno Klaipėdoje, tai mokėjo paskolą kartu ir buhalterei buvo pristatyti visi dokumentai. Ji žinojo apie tas įmokas, kad nedidelėmis sumomis įnešinėdavo tas pinigų sumas ir formindavo kaip jo suteiktą paskolą „(duomenys neskelbtini)“. Po to jis persikėlė gyventi į Vilnių ir taip pat vykdė visus įsipareigojimus nuotoliniu būdu tiesiai į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Buhalterė tikrai buvo informuota apie tai ir nežino, kodėl tuos aštuonis kartus įmokų už paskolą neįformino. Dokumentaliai „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo jo sesuo. Faktinis vadovas buvo jis ir paprašė pabūti direktore laikinai sesers. „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. Č.. Buvo sudaryta apskaitos sutartis, ją sudarė sesuo. „(duomenys neskelbtini)“ surado sesuo savo iniciatyva, bet tas klausimas su juo buvo derinamas ir jis neprieštaravo. 2013 m. balandžio mėn. išvažiavo į Vilnių, nuo tada išrašus pateikdavo sesuo. Seseriai pateikdavo viską, o už paskolą mokėjo jis. Mokėjimai matosi sąskaitos išraše. Jei neatsispindėtų, tai rodytų vėlavimą už paskolą. Visi sąskaitos išrašai buvo pateikti A. Č.. Paslėpti jokio tikslo nebuvo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ visi dokumentai buvo pristatyti D. P., buvo pateikti visi sąskaitos išrašai. Jei būtų ko nors nepateikęs, tai pagal jos programą negalėjo būti suvesti balansai, kurie tikrai buvo visi pateikti kiekvienais metais kredito unijai. Faktiniu vadovu šių įmonių buvo jis, ir buhalterinę apskaitą tvarkė vienas subjektas D. P.. Buvo sudaryta sutartis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“, o kas konkrečiai vedė buhalterinę apskaitą, nežino. Sutartis sudarė direktoriai, buvo apskaitos tvarkymo sutartis, o realiai D. P. dokumentus kiekvieną mėnesį teikė jis. Kiekvieną mėnesį buvo teikiami sąskaitų išrašai, be kurių negalėjo suvesti programą. Lapelius apie mokėjimus nuveždavo, kai važiuodavo į Mažeikius. Nuveždavo visą krūvą dokumentų. Dokumentų perdavimo aktų nebuvo. Mokėjimai atsispindi sąskaitų išrašuose. Gali būti, kad buhalterė kažko neįtraukė į apskaitą, jei specialisto išvadoje parodyta, kad kažkas neįtraukta. „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirta tam, kad užsiiminėti nekilnojamuoju turtu, ir sandoriai niekaip negalėjo būti neapskaitomi buhalterijoje, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo du žemės sklypus ir du butus. Vienas yra Vilniuje, kitas Klaipėdoje ir du žemės sklypus Vilniaus rajone, pirkimo pardavimo sutartys ženkliai viršija tą sumą. Pirkimo pardavimo sutartis yra pagrindas atlikti tam tikrą pavedimą arba sumokėti už sklypą. Jis negalėjo išrašyti kasos orderį, kadangi tai daro buhalterė, jis gali atlikti tik bankinį pavedimą. Kai sumokėdavo už sklypą grynais, tai buhalterė išrašydavo kasos pajamų orderius, nes jie traukiami iš pačios programos. „(duomenys neskelbtini)“ formaliai kasą turėjo jis, o kasininku paskirtas L. Š.. Buhalterė už kasą neatsako pagal jų pasirašytą sutartį, už kasą atsako direktorius. Buvo atsiskaitoma grynais ir pavedimu, sumų nepamena. Už butą Klaipėdoje tiktai buvo padarytas pavedimas. Buvo keturios sutartys, buvo du žemės sklypai ir du butai. „(duomenys neskelbtini)“ grynieji pinigai buvo nuimti, jais disponavo jis, nes pinigai skirti mokėti už paskolą. Pradinis pinigų nuėmimas atsispindi sąskaitų išrašuose, ir buvo dalis pateikta „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienas įnešimas matosi pagal sąskaitos išrašą ir buvo pristatyti kviteliai. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentaliai direktorius buvo P. L.. Išmokėta P. L. paskolos išdavimo dieną, o panaudojimas atsispindi, kad daromos kiekvieną mėnesį įmokos. Pačioje pabaigoje, kai tapo direktoriumi, buvo parduotas žemės sklypas ir iš kasos likučio padengta paskola. Nuo 2014 m., kai prasidėjo tyrimas, „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė teikti buhalterines paslaugas ir jam pranešė, kad visus dokumentus yra atidavę ikiteisminiam tyrimui. Nėra pasirašę už dokumentų perdavimą, ir jis jokių dokumentų iš D. P. negavo. Buhalterei dokumentus perdavė be jokio akto. Kiekvieną mėnesį buvo teikiami sąskaitos išrašai ir lapeliai, kurie patvirtina jo mokėjimą už paskolą. Pagrindinis dokumentas yra sąskaitos išrašas. Paskolų gražinimai į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti, nes paskolos balanse paskolos likutis išlikdavo tas pats, kadangi buvo mokamos palūkanos ir nebuvo didinama paskola. Gal specialistė nevertino dokumentų be parašo. Be parašo dalį dokumentų tuo metu traukė. Buhalterei dokumentus teikdavo be formalių direktorių parašų. Už paskolą mokėjo jis. „(duomenys neskelbtini)“ atveju įmoką už paskolą buhalterė formindavo kaip jo suteiktą paskolą įmonei, o unijai formindavo kaip grynųjų pinigų iš kasos įnešimą paskolos grąžinimui. Mokėjimus jis darydavo kredito unijoje. Iš kredito unijos būdavo pateikti kasos pajamų orderiai, juos nunešdavo buhalterei, o ji surašydavo kasos išlaidų orderius. Kasoje už įneštus pinigus pasirašydavo jis. Tų direktorių, kurie gyvendavo Klaipėdoje, sumokėjęs nuvažiuodavo ir paimdavo jų parašą, o tų, kurie buvo užsienyje, dokumentas likdavo be parašo. Kredito unijos kasos pajamų orderį pasirašo tas, kas padaro įmoką, įmokas darydavo jis. Pasirašydavo kaip J.. Visi kviteliai buvo suruošti ir pateikti buhalterei, ir ji pagal sutartį turėjo sutvarkyti. „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo N. Š., ir jis ant lapelio pasirašinėdavo. „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. A. pasirodydavo retai, ir kai grįžo, perėmė iš jo įmonę ir pats tvarkė. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos kaltu neprisipažįsta. Tos įmonės vykdė (duomenys neskelbtini) projektą, kiekviena operacija buvo atspindėta, pristatyta D. P. ir buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Formaliai vadovavo „(duomenys neskelbtini)“ ir tvarkė buhalterinę apskaitą. Dokumentus visada buhalterei pristatydavo žmona, ir ji pasirašydavo ant kiekvieno dokumento. Nors parašyta, kad neišsaugojo, bet jie kažkur yra, nes specialistas negalėtų žinoti, koks numeris ir kokia suma. „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus mieste nupirko žemės sklypą. „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo N.. Pagal sutartį už dokumentų išsaugojimą ir perdavimą buvo atsakinga D. P.. Ji išrašydavo kiekvieną kvitelį remdamasi sąskaitos išrašu, o sąskaitos išrašai jai tikrai buvo pristatyti kiekvieną mėnesį. Tą ji patvirtino ir apklausoje.

Dėl žemės sklypo buvo D. sprendimas. Vertindamas riziką, D. jam pardavė tik 40 arų, D. nepardavė viso sklypo.

Prašymą unijai rašė būdamas įmonių vadovu, prašė visų įmonių suteikti pažymas, kad šiuo metu įmonės nėra skolingos kredito unijai. Jo paskaičiavimai pagrįsti sąskaitos išrašu. Jo paskolos gražinimą kredito unijai pagrindžia prašymas išduoti raštą, kad nėra skolingas. Po perėmimo vyko įmokėjimai kredito unijai, pinigų įnešimai iš bendrovės kasos, pagrįsti sąskaitos išrašais, ir paskolos buvo padengtos. Visi pirminiai dokumentai buvo paimti ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. 2014 m. liepos mėn. D. P. parašė raštą, kad nutraukia apskaitos tvarkymo sutartį. Nuo 2013 m. birželio iki 2015 m. buhalterinės apskaitos niekas netvarkė. Norėjo pasamdyti įmonę, bet kai ši sužinodavo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, atsisakydavo. Sudarė sutartį tik 2015 m. su buhalteriją tvarkančia įmone „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Pinigus gavo paskolos išmokėjimo dieną 2010 m. pradžioje grynais. Buvo išrašytas kasos išlaidų orderis tai sumai. Kasos išlaidų orderį pasirašė tuo metu P. L. ir perdavė jam. Buvo išmokėtos visos paskolos lėšos. Pinigai išmokėti grynais tam, kad būtų pas jį. Buvo išmokėta kaip P. L., o P. L. pardavė jam. Pinigai buvo pas jį ir tvarkė kaip įmonės kasos pinigus. Kasos knygą vedė D. P., ir jai buvo pateiktas kiekvienas išlaidų kvitelis. D. P. minėjo, kad parašai nebūtini. Parašus imdavo visais atvejais, kai direktoriai būdavo Lietuvoje. Iš L. buvo paimti visi parašai. 2013 m. birželio 7 d. 102053,78€ pagrindė sąskaitos išrašais. Buvo pasirašyta akcijų pirkimo sutartis iš P. L. ir visų buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Nežino, ar nurodyta ta suma, kuri nurodyta lentelėje ir tą sumą pagrindžia sąskaitos išrašas. Gal norėjo tuo metu pasakyti, kad panaudoti pinigai pagal paskirtį. Tai dienai jis perėmė paskolos likutį, kuris visą laiką buvo jo žinioje. Visų keturių įmonių pinigai buvo pas jį, ir jei padengtų visą paskolą, tai tų kasos likučių neužtektų. Jeigu panaudotų visą kasoje esantį likutį, tai už ką mokėtų kitą mėnesį įmoką. Paskolos buvo padengtos ir perimtu turtu. Padengtos paskolos turtu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buvo perduota antstoliams. Kasos likučio padengti paskolai neužtektų. Antstolis skelbia varžytines, ten gali būti ir aukcionas, tai turtas gali būti nupirktas už žymiai didesnę sumą, negu paskola. Jeigu įneštų paskolos likutį, tai dar ne faktas, kad užtektų paskolos dengimui, ir tai sudaro prievolę antstoliui skelbti varžytines tik už likutinę sumą. Varžytinės buvo naudingos. Sklypą nupirko už pakankamai gerą kainą ir padengė likutį, kiek trūko paskolai. Iš kasos paskolą uždengė pilnai ir dar liko pelnas. „(duomenys neskelbtini)“ buvo minėjęs, kad yra pirkėjas, tiesiog unija nesulaukė jo pirkėjo. Pradelsti mokėjimai su „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, nes mokėjimai buvo daromi kas pusę metų, ten nebuvo paskolos mokėjimas kiekvieną mėnesį. Daugiau ikiteisminių tyrimų nėra. Pradiniai dokumentai buvo paimti 2013 m. ir perduoti ikiteisminiam tyrimui. „(duomenys neskelbtini)“ yra kaip paskolos davėjas, o jis kaip fizinis asmuo yra paskolos gavėjas. Iki paskolos sutarties pinigai buvo įmonės kasoje. Pinigai buvo paskolinti grynais, pas notarą netvirtino. 2015 m. mokesčių inspekcijai deklaruota nebuvo. Ieškojo naujos buhalterės, bet surado tik 2015 m. gruodžio mėn. Už 2015 m. reikia priduoti balansus, ir viskas matysis Registrų centre. 2015 m. už 2014 nepriduota, nes neturėjo buhalterės. „(duomenys neskelbtini)“ analogiškai kaip „(duomenys neskelbtini)“. Už 2014 m. buhalteriniai dokumentai dabar pateikti naujai buhalterei.

Pinigai buvo realiai kasoje ir buvo įforminti kasoje ir D. P., vesdama kasos knygą, tai turėjo atsispindėti. Kasos likučiai, kurie jam suteikti kaip fiziniam asmeniui, tai buvo įmonės pinigai, ir negalėjo naudotis savo reikmėms įmonės pinigais. Šiuo metu visos paskolos grąžintos, įmonės nevykdo jokios veiklos, ir kol vyksta ikiteisminis tyrimas, tie pinigai paskolinti jam, kaip fiziniam asmeniui, kad galėtų naudotis savo reikmėms. Dabar įmonė pridavė balansą ir sustabdė savo veiklą.

Artimiausiu metu 58 000 paskolą įformins. Pinigai perduoti ne jam kaip fiziniam asmeniui, o buvo perduoti į įmonės kasą. Įmonės kasa buvo jo žinioje. Pasirašė ir viskas priduota naujai buhalterei. „(duomenys neskelbtini)“ buvo padengta ne įmonės turtu, o per antstolius. Įmonės turtu buvo uždengta 282 000, o paskola buvo apie 340 000, ir jei uždengtų paskolą iš kasos likučių, tai antstolis išstatytų likutinę vertę. Už ką 2012 m. buvo išmokėti pinigai, nepamena. „(duomenys neskelbtini)“ sklypo pirkimas buvo padarytas pavedimu. Galimai mokėjo savo lėšomis. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam buvo grąžintos piniginės išlaidos, kurias mokėjo už žemės sklypą. Paskola buvo suteikta žemes sklypo pirkimui, inžinieriniams tinklams, projektavimui. Pagrindė gražinimą kasos orderiu. Įmonė disponavo ir didesnėmis piniginėmis lėšomis.

Dėl „(duomenys neskelbtini)“ viena paskola grąžinta ir kita suteikta ne iš kredito lėšų, bet iš kitų lėšų. Įmonė turėjo ne paskolos lėšų.

Jam buvo grąžinti pinigai, kuriuos sumokėjo A. D., nes tuo metu turėjo su savimi įmonės kasos pinigų, ir visoms keturioms įmonėms sumokėjo iš nuosavų lėšų. Kai išėjo iš notaro, sumokėjo pinigus A. D. ir pateikė buhalterei visus žemės sklypo pirkimo dokumentus. D. P. jo klausė, kaip buvo sumokama ir atsiskaityta už žemės sklypus. Jis paminėjo, kad atsiskaitė su A. D. ir ji paklausė, ar pavedimu, ar kaip. Pasakė, kad sumokėjo iš nuosavų pinigų ir D. P. pasakė, kad buhalteriškai privalo jam grąžinti, ir buvo padaryti tie pavedimai. Buhalteriškai turėjo formintis kaip išduota paskola jo įmonei ir turėjo būti surašytas toks dokumentas, kad suteikė paskolą. Jis, kaip įmonės formalus vadovas, teikdavo D. P. sąskaitų išrašus ir kredito unijos atstovui teikė įmonės balansus. Balansus pristatydavo, ir jokių priekaištų ir klausimų nebuvo.

„(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti visi balansai. Neturi kompetencijos tikrinti buhalterės darbą, kaip įmonės vadovas klausdavo, ko reikia. Pasirašinėdavo tik kvitelį už pinigų įnešimą už „(duomenys neskelbtini)“ paskolą. Visą buhalteriją tvarkė A. Č. ir viskas buvo pas ją. Oficialiai įdarbintas nebuvo. Prašė laikinai pabūti sesers, ir sesuo be jo žinios negalėjo nieko parduoti. „(duomenys neskelbtini)“ pinigų kasoje neturėjo. Gaunasi, kad „(duomenys neskelbtini)“ dar jam skoloje. Kol gyveno Klaipėdoje tikrino, o gyvenant Vilniuje tik bendravo telefonu. Ataskaitas turėjo pasirašyti tuo metu sesuo, o ji paliko visą buhalteriją ir jis pasirašė sutartį su Vilniuje esančia įmone. Fiziškai netikrino, nes buvo priduoti visi balansai mokesčių inspekcijai ir jokių pretenzijų neturėjo. Su P. bendravo pastoviai ir klausdavo, ar dar kažko iš jo reikia, ar viskas suvesta ir buvo atsakyta, kad viskas suvesta ir visi balansai pateikti unijai. Kasos žurnalas tikrai buvo ir jį matė susipažįstant su byla. Dabar jis tapo tų įmonių vadovu ir perėmė visą įmonės turtą, uždengė paskolas, sutvarkė visą buhalteriją. Iš ekspertų išvadų suprato, kad D. P. tvarkė netinkamai. Jis iš savo pusės darė viską, kad nieko netrūktų P., pateikė visus dokumentus. Jis yra kaltinamas dokumentų neišsaugojimu. Buvo papildomas prašymas iš tyrėjo pristatyti visus dokumentus. Važiavo pas buhalterę ir prašė, kad viską atiduotų ką turi, ji paminėjo, kad viską perdavė ikiteisminiam tyrimui, o ikiteisminiame tyrime pasakė, kad viską perdavė jam. Negali teigti, ar viską pasiėmė iš buhalterės. Pagal sutartį buvo numatyta, kad už dokumentų išsaugojimą ir pridavimą buvo atsakinga apskaitos tvarkymo įmonė. Dabartinei buhalterei už kiekvieną lapelį, už kiekvieną balansą jis turi pasirašyti. Dokumentų neišsaugojo „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu buvo jis. Pirma paskola „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta perkant sklypą Dauparuose. Buvo suteikta paskola 315 000, tai buvo 2010 m. gruodžio mėn. sklypo pirkimui. Dalis pinigų buvo paimta grynais. Jie kitose įmonėse buvo aiškiai sudėlioti, kad tai „(duomenys neskelbtini)“ pinigai pas jį pagal atskirą buhalterinę apskaitą. Iki antros kredito linijos išmokėjimo tie pinigai buvo ir turėjo būti apiforminti „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigais. Ta pirma suma 215000 prieš išmokant 2013 m. sausio mėn. kredito liniją buvo suformuotas 175000 litų pajaus įnašas. Prieš išmokant kredito liniją kasoje buvo likutis likę apie 20 000. Dalį apmokėjo pavedimu už sklypą, nes sklypo pirkimas „(duomenys neskelbtini)“ dalies buvo 1 700 000 litų. Dalį padarė pavedimą su DNB banku, o kita dalį sumokėjo L. J. grynais. Visi pinigai buvo panaudoti statyboms ir už žemės sklypą. Kodėl taip suforminta, reikėtų klausti buhalterės D. P.. Tai buvo avansas panaudoti statyboms „(duomenys neskelbtini)“ sklypuose. „(duomenys neskelbtini)“ paskolų „(duomenys neskelbtini)“ ir O. J. suteikta nebuvo. Pinigų sumokėjimas mamai buvo patvirtintas dokumentais. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas perdavimo aktas, nes „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbų daugiau, ir „(duomenys neskelbtini)“ šiai dienai skolinga „(duomenys neskelbtini)“, sudarė pagrindinę sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, nes ji vykdė darbus. „(duomenys neskelbtini)“ buvo viso objekto genrangovas, o „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ užsakovai. Statybos vyko keturiuose sklypuose, kurie buvo du „(duomenys neskelbtini)“ ir du „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ tiek savo sklypuose, tiek ir „(duomenys neskelbtini)“ sklypuose ir toms statyboms vykdyti gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ avansinį mokėjimą. „(duomenys neskelbtini)“ sutarties nesudarė. Tai nebuvo kaip paskola, o kaip avansinis mokėjimas. Buhalterė viską matė ir viską žinojo, pildė deklaracijas. Nekilo abejonių, kad P. tvarko kažką ne taip. Statybos leidimai „(duomenys neskelbtini)“ sklypuose tik „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o „(duomenys neskelbtini)“ tik „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Kaltinamoji O. J. parodė, kad nuo 2009 m. lapkričio 27 d. buvo motinystės atostogose. 2010 m. pabaigoje vyras paprašė laikinai pabūti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Buvo paskirta direktore, suteikti konkretūs įgaliojimai gauti paskolai kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo skirta sklypo pirkimui (duomenys neskelbtini)aime, Klaipėdos rajone. Buvo skirta apyvartinėms lėšoms, inžineriniams tinklams tiesti bei detaliam planui pabaigti. Kovo mėnesį paaiškėjo, kad yra tam tikrų problemų su detaliuoju planu, ir su vyru nusprendė dalį sklypo parduoti. Unijai buvo pateiktas prašymas dėl dalies sklypo pardavimo ir jis buvo patenkintas. 2011 m dalis sklypo buvo parduota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą kredito unijai, nes nusprendė, kad pirks sklypą (duomenys neskelbtini) iš L. J.. Už tą sklypą buvo atsiskaityta su L. J.. Dalis pavedimu, dalis grynais, o visos kitos lėšos buvo panaudotos statyboms. Tai buvo bendras projektas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir statybos vykdomos kartu. Generalinės rangovas buvo „(duomenys neskelbtini)“, o statybas vykdė kiti, tiesioginės sutarties neturėjo, nes tai buvo bendras projektas. Dėl buhalterinių apskaitos dokumentų buvo pasirašyta su buhaltere, teikdavo vyras, ji su buhalterė tiesiogiai nebendravo. Visos operacijos buvo fiksuotos ir pateiktos, paruoštus dokumentus pasirašinėjo ji. Visi dokumentai buvo pasirašyti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą faktiškai vykdė J., bet ji visada buvo šalia ir dėl kiekvienos operacijos klausdavo. Dokumentus matė ir juos pasirašinėdavo. Ji nieko dėl „(duomenys neskelbtini)“ nespręsdavo. Direktorės pareigas ėjo nuo 2010 m. gruodžio iki 2013 m. sausio. Per tą laiką, kol buvo direktore, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus tvarkė D. P.. Sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė ji. Tą bendrovę surado J.. Visi išgryninimo dokumentai buvo, pasirašinėjo čekius unijoje, buvo kasos pajamų orderis, buvo pasirašytas dėl visų sumų. Jei tų dokumentų nebūtų programoje, tai niekas nesueitų. 215400 litų buvo paskola, dalis sumokėta už sklypo pirkimą, dalis paimta grynais, buvo pasirašyti visi kasos pajamų dokumentai. Pinigus J. panaudojo sklypui, ji pinigų nenaudojo ir rankose nelaikė. Ji pasirašė, vyras pasiėmė, o kur padėjo - nežino. Dėl antrosios sumos 4010 litų situacija analogiška. Ji savo nuožiūra jokių operacijų nevykdė. Dėl trečios sumos lygiai taip pat, buvo atsiskaitoma už sklypą (duomenys neskelbtini). Su buhaltere nebendravo, visi dokumentai buvo tvarkomi per J.. Ji visada klausdavo ir pasirašinėjo dokumentus, bet nuveždavo J. ir visus sprendimus priiminėdavo J.. Ji tik domėdavosi, kai reikėdavo pasirašyti, kas vyksta ji žinojo. Jai paskolos suteikta nebuvo, pinigai buvo skirti atsiskaityti su L. J.. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitarimas, nes tą projektą vykdė J. ir faktiškai valdė „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Namai visi pastatyti nurodytame sklype, dabar padarytas vertinimas ir sklypo vertė padidėjo tris kartus. Paskolos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Ten yra du sklypai, vienas sklypas priklauso „(duomenys neskelbtini)“, kitas „(duomenys neskelbtini)“ Planas yra bendras ir statybos vyko abiejuose sklypuose. Kodėl buvo tie pinigai buvo įforminti kaip paskola „(duomenys neskelbtini)“ nežino, tai yra avansas. Paskolos sutarties nėra, bet buvo tik žodinis susitarimas. Kodėl forminta kaip paskola, nežino. Pinigai buvo paimti mokėjimui L. J. už sklypą. Ji jokios paskolos nėra gavusi.

L. J. pinigus atidavė su vyru Tada buvo kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir sumokėjo. Pinigai buvo namuose, buvo kasoje užpajamuoti. Pinigų neskaičiavo ir viską tvarkė vyras kaip faktinis direktorius. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko sklypą Dauparuose, (duomenys neskelbtini). Didžioji suma buvo sumokėta L. J., o kita suma buvo kasoje ir perduota. 2010 m. gruodžio 16 d. pinigus nuėmė ir atidavė J.. Ji pasirašė kasos pajamų orderį, kad pasiėmė juos iš unijos grynais pinigais, nes buvo direktorė, o faktiškai direktorius buvo J.. J. atidavė be raštelio. Pinigai buvo detalaus plano pabaigimui, inžinierinių tinklų tiesimui. Tas pats buvo ir kitais kartais. Paskutiniai pinigai buvo išgryninti, buvo kasoje ir perduoti J.. Nepamena, ar surašė perdavimo-priėmimo aktą.

Nežino, kodėl įforminta kaip paskola. Sužinojo gavusi kaltinamąjį aktą. Pinigai buvo paimti iš kasos ir sumokėta dalis už sklypą. Buvo surašytas kasos išlaidų orderis, o su mama nebuvo surašytas. Su „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nebuvo surašyta, nes tai nebuvo paskola, o buvo avansas tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Darbai buvo vykdyti „(duomenys neskelbtini)“ sklype ir nuosavybės teisė priklausė „(duomenys neskelbtini)“ Kai buvo baigta statyba, statiniai priklauso „(duomenys neskelbtini)“, jie registruoti ir dabar. Nuo šios investicijos „(duomenys neskelbtini)“ vertė padidėjo 3 kartus. Ji viską darė pagal įstatymus, lėšų nepasisavino.

Liudytojas M. J. parodė, kad 2010 m., dar besimokydamas 12 klasėje, bet jau būdamas pilnametis, iš draugų Mažeikiuose sužinojo, kad J. J. reikia pagalbos atidarant kažkokią tai įmonę, kad pabūti kelias dienas direktoriumi. Iki to laiko J., kuris už jį ženkliai vyresnis, buvo matęs tik keletą kartų ir bendrų reikalų su juo neturėjo. Kadangi draugai analogišku būdu sutiko padėti J., sutiko ir jis. Nei jis, nei draugai jokios įmonių valdymo patirties neturėjo. Vieną kartą vyko pas J. J. į Klaipėdą dviese su draugu R. B., kitą kartą juos nuvežė kažkoks žmogus. Buvo kažkokiame pastate miesto centre, ten buvo „(duomenys neskelbtini)“. Jiems davė pasirašyti kažkokius dokumentus, kiek pamena, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Dar važiavo į Registrų centrą, ten taip pat pasirašinėjo dokumentus. J. sakė, kad viskas bus tvarkoje ir viskas tuo pasibaigs. Už pagalbą J. jam sumokėjo 300 litų. Realiai jokių direktoriavimo ar įmonės reikalų tvarkymo funkcijų jis neatlikinėjo, dokumentacijos ir apskaitos netvarkė, įmonės pinigais nedisponavo ir apie įmonės veiklą nieko nežino. Po poros metų pradėjo gauti laiškus iš taupomosios kasos apie įmonės 300000 litų skolą. Laiškus gavo ir draugai R. B., D. N., P. L.. Jie susisiekė su J., bet šis patikino, kad viskas bus gerai. Po to dar vieną kartą pasirašė kažkokius J. pateiktus dokumentus, lygtai dėl atleidimo ar perleidimo. Direktoriumi prabuvo 5 metus ir jokio atlygio negavo, iki šiol nežino, ar yra atleistas iš direktoriaus pareigų.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2010 m., būdamas 18 metų amžiaus per bendrus pažįstamus, klasiokus Mažeikiuose sužinojo, kad J. J. ieško pagalbininkų tapti įmonių vadovais ar savininkais, ir žada už tai atsilyginti. Kadangi reikėjo pinigų, jis sutiko. Tada kažkoks žmogus jį su M. J. nuvežė į Klaipėdą, kur jis pirmą kartą susitiko su J., šis laukė su jau paruoštais dokumentais. Juos nuvežė į banką pasirašyti kažkokius popierius, po to nuvežė į Registrų centrą pasirašyti kažkokius popierius. Kiek pamena, tapo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Po mėnesio, paskambinus J. J., vėl važiavo su M. J. į banką, ir ten vėl pasirašė kažkokius dokumentus. Už pagalbą gavo 400 litų. Realiai jokių direktoriavimo ar įmonės reikalų tvarkymo funkcijų jis neatlikinėjo, dokumentacijos ir apskaitos netvarkė, įmonės pinigais nedisponavo ir apie įmonės veiklą nieko nežino. Kiek suprato, jų pagalba buvo reikalinga todėl, kad vienas žmogus (J. J.) negalėjo valdyti tiek daug įmonių ir gauti tiek daug paskolų. Po kiek laiko gavo laišką iš banko apie įmonės skolą, laiškus gavo ir jo draugai M. J., D. N., P. L.. Tada jie susisiekė su J. J., kuris atvyko į Mažeikius ir patikino, kad įsiskolinimą padengs. Iki šiol nežino, ar formaliai tebėra įmonės savininkas.

Liudytojas D. N. parodė, kad yra kilęs iš Mažeikių. 2010 m. studijuojant Klaipėdoje, draugas A. R. supažindino jį su J. J.. J. pasakė, kad nori pradėti statybas, tam reikia pinigų, todėl reikia žmonių, kurie galėtų pabūti įmonių direktoriais ir paimti paskolas, nes vienas žmogus visko negali padaryti. Pokalbyje dalyvavo ir P. L.. Jam pasiūlė už atlygį formaliai tapti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir jis sutiko, už pagalbą gavo iš J. J. 500 litų. Steigiant įmonę, jis vienas nuėjo pas J. J. nurodytą notarą tvarkyti dokumentų, notarui už paslaugas sumokėjo tam tikslui J. duotais pinigais. Kelis kartus buvo su J. J. „(duomenys neskelbtini)“ (ten kartu su jais buvo ir P. L.), Registrų centre. Unijoje buvo paimant apie 100000€ paskolą. Realiai jokių direktoriavimo ar įmonės reikalų tvarkymo funkcijų jis neatlikinėjo, dokumentacijos ir apskaitos netvarkė, įmonės pinigais nedisponavo ir apie įmonės veiklą bei sąskaitas nieko nežino. Be jo ir P. L., J. J. analogišku būdu padėjo ir M. J. bei R. B.. Apie tai, kad šiuo metu nebėra įmonės direktorius, sužinojo tik pasidomėjęs Registrų centre, nes joks oficialus atleidimas su juo nebuvo forminamas.

Liudytojas P. L. parodė, kad 2010 m., kuomet jis buvo 18 metų amžiaus, pažįstamas A. R. supažindino jį su J. J.. A. R. sakė, kad reikia padėti J. įsteigti įmonę ir pabūti jos direktoriumi, tačiau realiai direktoriaus pareigų eiti nereikės, o vėliau įmonė bus perrašyta J., pažadėjo už pagalbą 500 litų, ir jis sutiko. Tokiu pat būdu padėti J. sutiko ir jo pažįstami M. J., R. B., D. N., G., D. A.. Iki to laiko jis niekur nedirbo ir jokios darbinės patirties neturėjo. Po to nuvyko į Klaipėdą, kur buvo supažindintas su J. J., kartu vyko į „(duomenys neskelbtini)“ ir Registrų centrą, šiose įstaigose pasirašinėjo kažkokius dokumentus. Jis tapo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Už tai J. J. jam sumokėjo 500 litų. Unijoje jis pasirašinėjo dokumentus dėl pinigų gavimo, tačiau pats pinigų negavo, juos paėmė J. J.. Realiai jokių direktoriavimo ar įmonės reikalų tvarkymo funkcijų jis neatlikinėjo, dokumentacijos ir apskaitos netvarkė, įmonės pinigais nedisponavo ir apie įmonės veiklą nieko nežino. Po kurio laiko jam skambino iš Registrų centro ir pradėjo klausinėti apie įmonę. Tada jis kreipėsi į J. J., kuris vis žadėjo perrašyti įmonę savo vardu, tačiau pažadų nevykdė, J. J. prašymu jis pasirašinėjo ant dar kažkokių dokumentų.

Liudytojas L. Š. parodė, kad J. J. pažinojo iš matymo, nes kartu gyveno Mažeikiuose. 2010 m. jo draugas M. pasakė, kad pažįstamam J. J. reikia pagalbos, formaliai tampant įmonės direktoriumi ir paimant paskolą. Jis sutiko padėti, J. J. paaiškino, kad reikia pabūti direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kol paims paskolą projektams žemės sklypų, statyboms. J. sakė, kad jis dirba kredito unijoje, kuri suteiks paskolą, ir pažadėjo po paskolos paėmimo išregistruoti jį iš direktorių. Už pagalbą davė 200 litų. Dokumentus jie pasirašinėjo automobilyje, „(duomenys neskelbtini)“, Registrų centre ir pas notarą. Kiek žino, bendrovė yra iš šios unijos paėmusi apie 340 000 Lt paskolą. Realiai jokių direktoriavimo ar įmonės reikalų tvarkymo funkcijų jis neatlikinėjo, dokumentacijos ir apskaitos netvarkė, įmonės pinigais nedisponavo ir apie įmonės veiklą nieko nežino. Analogiškai J. J. prašymu tapo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, už tai jam nieko nesumokėjo. J. J. prašymu 3 metus pasirašinėjo kvitus dėl palūkanų įmokų, išrašydavo kažkokius statybų leidimus. Abiejų įmonių dokumentus pasirašymui atveždavo J. J.. Gaudavo kažkokius raštus iš VMI, kuriuos persiųsdavo J., nes nesuprato, ką su jais daryti. Po to parašė J. J. įgaliojimą tvarkyti reikalus, nes neturėjo laiko pasirašinėti J. J. atvežamus dokumentus. 2013 m. rugpjūčio mėn. po ilgų įkalbinėjimų pavyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perrašyti atgal J. J. vardu. Ar tebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tiksliai nežino.

Liudytojas T. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, jog 2010-12-07 pirkimo–pardavimo sutartimi įformino, kad parduoda 4 žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Klaipėdos r. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1,46 ha ploto žemės sklypą už 74000 Lt, 1,20 ha ploto žemės sklypą už 73000 Lt, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2,40 ha ploto žemės sklypą už 89000 Lt, 1,57 ha ploto žemės sklypą už 89 000 Lt. Maždaug 2005 m., gavęs paskolą iš ,,PAREX banko“, už maždaug 340 000 Lt pirko 4 žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Klaipėdos r. Planavo padaryti šių sklypų detalų planą, pakeisti žemės sklypų paskirtį į individualių namų statybos ir sujungti šiuos sklypus, o vėliau šį bendrą sklypą padalinti į daug mažesnius sklypus, skirtus individualių namų statybai. Tačiau buvo tik parengtas minėtų 4 žemės sklypų detalusis planas, tačiau jis nebuvo patvirtintas, todėl minėtų sklypų paskirties pakeitimas ir sklypų sujungimas neįvyko, o vėliau 2008-2009 m. prasidėjo ekonominė krizė ir nebuvo perspektyvos, kad patvirtinus sklypų detalų planą, pakeitus sklypų paskirtį ir sujungus minėtus sklypus į vieną, o vėliau padalinus juos į daug mažesnių sklypų, bus daug norinčių įsigyti sklypus individualių namų statybai. Kadangi reikėjo grąžinti paskolą ,,PAREX bankui“ ir mokėti palūkanas, jis įvairiuose nekilnojamojo turto portaluose internete, taip pat per draugus ir pažįstamus pradėjo skelbti, kad parduoda minėtus 4 žemės sklypus. Juos norėjo parduoti už maždaug 350 000 Lt, tačiau neatsirado net besidominčių šiais sklypais. 2009 m. jo pažįstamas R. Š. pasakė, kad G. P. užsiima nekilnojamuoju turtu ir davė jo kontaktus. Jis susitiko su G. P. ir pateikė jam informaciją apie parduodamus žemės sklypus. 2010 m. G. P. paskambino ir pasakė, kad surado asmenį, kuris norėtų pirkti minėtus žemės sklypus ir supažindino jį su J. J.. Su J. J. suderėjo, kad jis pirks 4 žemės sklypus už 325 000 Lt, t. y. sumą, kurios užteko, kad grąžinti paskolą ,,PAREX bankui“ ir sumokėti kitokius mokėjimus, susijusius su šios paskolos grąžinimu. Tuo metu jo turėtų žemės sklypų vertė gal net buvo ir mažesnė, nei 325000 Lt, nes tai buvo žemės ūkio paskirties žemės sklypai, be detaliojo plano, nes 2010 m. Klaipėdos raj. buvo pakankamai žemės sklypų su detaliais planais, kurių paskirtis jau buvo pakeista į individualių namų statybos paskirtį, ir juose jau buvo galima pradėti statyti gyvenamuosius namus. Tuo metu, kai derėjosi su J. J. dėl žemės sklypų pardavimo, manė, kad jis pirks sklypus kaip fizinis asmuo. Ir tik atvykęs į J. J. nurodytą notarų biurą Klaipėdoje pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties sužinojo, kad sklypus iš jo pirks dvi bendrovės: UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo direktorė O. J., J. J. žmona, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo direktorius G. P.. Po to, kai buvo pasirašyta 4 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, į jo sąskaitą ,,CITADELE“ (buvusiame ,,PAREX“) banke buvo pervesti 325 000 Lt, kuriuos bankas užskaitė paskolos ir palūkanų dengimui. Su juo buvo pilnai atsiskaityta, jokių nuostolių nepatyrė.

Liudytojas A. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus ir parodė, kad 1,18 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. įsigijo 2010 m. gegužės mėn. už 20 000 Lt. Jis ketino pakeisti šio žemės sklypo paskirtį į individualių namų statybos, kad jame būtų galima statyti individualius namus. Buvo gautos detaliojo plano rengimo sąlygos ir pradėtas rengti minėto žemės sklypo detalusis planas. Šio žemės sklypo paskirties buvo negalima keisti 5 metus nuo jo įsigijimo iš valstybės (šiuo atveju nuo 2008 m.), todėl jo geras pažįstamas J. J. pasiūlė, kad jis parduotų šį žemės sklypą jo atstovaujamoms įmonėms, kurios galėtų įrengti inžinerinius tinklus ir atlikti kitus darbus. Jis su J. J. sutarė, kad parduos minėtą žemės sklypą jo atstovaujamoms įmonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendroje sumoje už 20 000 Lt. Žodžiu susitarė su J. J., kad vėliau, kai jau būtų parengtas ir patvirtintas minėto žemės sklypo detalusis planas ir pakeista šio žemės sklypo paskirtis, J. J. atstovaujamos įmonės parduos jam šį žemės sklypą atgal už tą pačią kainą, papildomai sumokant inžinierinių tinklų įrengimo kainą. Pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis buvo įforminta, kad parduoda minėtą 1,18 ha ploto žemės sklypą dalimis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasirašytos per vieną dieną, t. y. 2010-08-06. Prieš pasirašant minėtas sutartis, J. J. sumokėjo jam 20 000 Lt grynais. Kiek prisimena, gaudamas pinigus nepasirašė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad gavo 20000 Lt iš J. J., atstovavusio UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, po to, kai minėto žemės sklypo nuosavybės teisė buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, šiame žemės sklype jokie inžineriniai tinklai nebuvo įrengti ir jokie kiti darbai nebuvo atlikti, tačiau šiuo metu rengiamas projektas ir ruošiamasi tinklus įrenginėti. Jis nebuvo apgautas ir parduoti jam sklypus atgal neatsisakoma, tačiau J. J. nori ten statyti namus, ir dėl to bus toliau deramasi.

Liudytoja I. P. parodė, kad 2012 m. jos brolis J. J. pasiūlė laikinai pabūti įmonės, kurios vardu būtų įsigytas žemės sklypas, kuriame būtų statomi saulės kolektoriai, akcininke ir direktore. Kadangi brolis pažadėjo viskuo pasirūpinti, ji sutiko. Brolis surado UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininke ir direktore buvo paskirta ji. Perkant akcijas, už viską mokėjo brolis. Už direktoriavimą jokio atlyginimo ji negavo. Kadangi jos vyras vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Č., todėl ji inicijavo sutarties pasirašymą su šia bendrove dėl apskaitos tvarkymo paslaugų. Dokumentus buhalterei nuveždavo jos vyras. Dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų gali būti pas A. Č., o kita dalis 2013-04-18 kratos metu buvo paimti iš jos vyro. Daugiau šios bendrovės dokumentų niekas neturi. J. J. surado žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vilniaus r., už kurį bendrovė sumokėjo M. K. 277 000 Lt, kuriuos gavo kaip paskolą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“. Ji nežino, ar buvo rengiami kokie nors dokumentai tikslu statyti saulės kolektorius įsigytame sklype. Brolis jai sakė, kad saulės kolektoriai bus statomi gavus kitą paskolą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau jokios veiklos, išskyrus minėto žemės sklypo išsigijimą ir ketinimą statyti saulės kolektorius, nevykdė. Bendrovė daugiau jokio nekilnojamojo turto neturi. 2013 ar 2014 m. brolis persirašė įmonę sau ir tapo direktoriumi. Pati jokios veiklos savarankiškai nevykdė ir jokio atlyginimo už savo darbą negavo. Jokių prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų neturėjo, įmonės grynais pinigais nedisponavo ir mokėti grynais pinigais neteko. Brolio pateikiamus dokumentus pasirašinėdavo, nesigilindama į jų turinį. Palūkanas už paskolą mokėdavo brolis, ji tik pasirašydavo mokėjimo kvitukus. Kuomet jie nuvažiuodavo į kredito uniją, brolis palūkanas mokėjo grynais, o kai persikraustė į Vilnių, mokėjo pavedimais.

Liudytoja L. J. parodė, kad pardavė žemės sklypą savo sūnaus J. J. ir jo žmonos O. J. valdomoms įmonėms. Sklypą buvo įsigijusi gal 2008 m. už maždaug 1 400 000 litų, o pardavė 2011 m. Įmonės buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo J. J., o „(duomenys neskelbtini)“ O. J.. Sklypą pardavė už 2 200 000 litų. Kam įmonėms buvo reikalingas sklypas, nežino, jie pirko, kad vystyti kažkokią veiklą. Sklypas buvo žemės ūkio paskirties. Viena bendrovė pirko už 500 000, o kita už 1700000. Atsiskaitė nepilnai, dar liko skoloje apie 450000-480000 litų. Dėl neatsiskaitymo niekur nesikreipė. Pinigai buvo mokami grynais ir bankiniu pavedimu. Kai mokėjo grynais, ji pasirašė kasos išlaidų orderį. Sumokėti pinigai buvo po sutarties sudarymo. Pirkimą-pardavimą formino pas notarą. Kasos išlaidų orderio neišsaugojo. “(duomenys neskelbtini)“ pavedimu pravedė 500 000, iš kurio 267 000 Lt buvo pervesta bankui, kaip paskolos grąžinimas, o likusi suma atiteko jai. Po to buvo „(duomenys neskelbtini)“ pravesta 400 000. Buvo mokėta ir grynais. 2013 m. sausį J. su O. atvažiavo ir jai atidavė 630 000 Lt, davė pasirašyti kasos išlaidų orderį. Dar buvo atvykę kovo mėn. ir sumokėjo grynais 190 000 Lt.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo D. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (10 tomas, b. l. 179-180), kuriuose jis nurodė, kad 2010 m. susipažino su J. J.. 2010 m. vasarą J. pasiūlė trumpai pabūti vienos iš jo bendrovių formaliu direktoriumi, jis sutiko. J. pats sutvarkė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo paskyrimo į direktoriaus pareigas dokumentus ir pateikė pasirašyti. Realiai J. neperdavė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo, nei buhalterinės apskaitos dokumentų. J. paskambinus, jie susitikdavo, J. paduodavo krūvą įvairių dokumentų, kuriuos reikėdavo pasirašyti. Pasirašomų dokumentų neskaitydavo, nes juo pilnai pasitikėjo. J. sakydavo, kad viskas einasi gerai. Keletą kartų buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kur taipogi reikėjo pasirašinėti įvairius dokumentus. Šioje kredito unijoje jam, kaip bendrovės vadovui, buvo išmokėti gautos paskolos pinigai sumoje virš 300 000 Lt, t. y. šie pinigai buvo išmokėti kartu su juo buvusiam J., o D. A. tik pasirašė pateiktus kažkokius dokumentus. Aplinkybių, kaip pasirašė bendrovės vardu paskolos sutartį ir laidavimo sutartį, neatsimena, greičiausiai šiuos dokumentus pasirašė kartu su kitais paduotais dokumentais, neatkreipdamas į juos dėmesio. Kiek žino, bendrovė yra iš šios unijos paėmusi apie 335 000 Lt paskolą. Jis realiai nieko bendro su šia paskola neturėjo. Jokių pinigų iš bendrovės sąskaitų nenuiminėjo ir niekur nepervedinėjo, nežino, kokiuose bankuose bendrovė turi atsidariusi sąskaitas, nežino, kas tvarko bendrovės buhalterinę apskaitą ir kur realiai yra bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Niekada nedisponavo jokiomis bendrovės lėšomis, nežino kur J. naudojo gautus paskolos pinigus.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (10 tomas, b. l. 162-163), kuriuose ji nurodė, kad nuo 2004 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Bendrovė teikė apskaitos tvarkymo paslaugas. Nuo 2013-01-01 iki 2014-02-28 bendrovė pagal susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Buhalterinę apskaitą tvarkė pagal pateikiamus dokumentus. Dėl paslaugų teikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama I. P., buvo pasirašyta sutartis, I. P. jai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir už 2012 m. Dokumentus ji atnešė kartu su vyriškiu. Pagal pateiktus dokumentus A. Č. sutvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą už 2012 m. Kiek pamena, ši bendrovė jokios veiklos nebuvo vykdžiusi išskyrus tai, kad 2012 m. spalio mėn. iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 277 000 Lt paskolą ir už ją įsigijo žemės sklypą. 2013-12-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 200 000 Lt, gruodžio 17 d. gavo 33 000 Lt, o gruodžio 18 d. 42 000 Lt paskolų. 2013-12-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 60 000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013-12-17 išmokėjo 110 000 Lt, kam - nežino. 2013 m. gruodžio 13 d. ir 16 d. akcininkui buvo išmokėta 54 000 ir 25 000 Lt kaip skolos grąžinimas. Kiek pamena, akcininkas tuo metu buvo J. J.. J. J. bankiniais pavedimais 2012 m. nedidelėmis sumomis paskolindavo bendrovei piniginių lėšų, todėl 2012 m. pabaigoje bendrovė akcininkui buvo skolinga 63 494 Lt. Daugiau jokios veiklos bendrovė nevykdė. Nuo 2014 m. vasarį I. P. buvo atleista iš direktorės pareigų, tada A. Č. paskambino J. J. ir pasakė, kad nutraukia paslaugų sutartį ir dokumentus paliks I. P. vyro bare „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentų, kuriuos šiame bare paliko, buvo tik vienas nedidelis segtuvas.

Liudytoja D. P. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Bendrovė teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo ir įmonių steigimo paslaugas. Kaltinamuosius J. J. ir O. J. pažįsta, nes juos samdė ir atstovo įmonėms, kurioms ji teikė paslaugas. Teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Samdė jų įmonę tvarkyti buhalterinę apskaitą, kad būtų pateiktos atitinkamos ataskaitos VMI, Sodrai, statistikai. Apskaita būdavo vedama iš pateiktų pirminių apskaitos dokumentų. Dokumentai būdavo pateikiami internetu arba atvežami. Dokumentai būdavo pateikiami elektroniniu paštu, būdavo nuskenuoti, prikabinti failuose, o jie atspausdindavo ir įsegdavo į bylą. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo, gaudavo dokumentus ir pateikdavo suvedimui į apskaitą. Apskaita būdavo vedama iš pateiktų dokumentų. Jei trūkdavo dokumentų, tai skambindavo arba elektroniniu paštu rašydavo, kad trūksta dokumentų. Jei reikalingas banko išrašas ir jo trūksta, tai skambini arba rašai. Jei trūksta dokumentų, tai galima nustatyti pagal bankinį dokumentą, nes bankinis išrašas atvaizduodavo, kokių dokumentų trūksta. Būdavo, kad dokumentai teikiami nepunktualiai. Teko skambinti, bendraudavo ir matydavosi su J. J., jis atstovavo bendrovių vadovus. Pagal pateiktus dokumentus matė, kad vadovai kiti. Su kitais vadovais susisiekti neteko, neturėjo ryšio su jais. Buvo paruoštos sutarys ir buvo išsivežtos pasirašyti. Dokumentai buvo pristatyti atgal su įmonių vadovų parašais. Dėl įmonių pas juos kreipėsi J.. Sutartyse dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo nurodyti kiti vadovai. Jei kasininko atskirai nėra paskirta, tai kasininku buvo įmonės vadovai. J. atstovavo tas įmones, tai jis pristatydavo ir dokumentus. Jai atstovavimo dokumentų nepateikė. J. visą laiką bendraudavo. Norint atstovauti juridinį asmenį, turi turėti įgaliojimą. Nepamena, kad jai būtų pateikti šie dokumentai. Su J. susipažino, kai jis atvažiavo. Jų įmonė veikia Mažeikiuose, o paslaugas jie teikia visoje Lietuvoje. Neklausė, dėl ko pasirinko jų įmonę. Tų įmonių veiklos buvo mažos, kokias suteikinėjo įmonės paslaugas - nepamena. Jei deklaracijos teikiamas elektroniniu būdu, tai parašas nebūtinas. Dokumentus surašydavo ir atiduodavo J. pasirašymui, o po to turėdavo pristatyti atgal. Nepamena, ar pristatydavo pasirašytus dokumentus atgal. Tos įmonės paskolų turėjo, palūkanos buvo mokamos.

2011-07-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią sutartį paruošė ir pasirašė ji, tada du jos egzempliorius padavė J. J., kuris vėliau vieną egzempliorių grąžino pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. J. vardu. Daugiau su šia bendrove ji sutarčių nepasirašinėjo. Bendrovės apskaitą tvarkė pagal J. J. pateikiamus dokumentus. J. J. jai atsiųsdavo elektroniniu paštu arba atveždavo banko išrašus ir kitus dokumentus, pagal kuriuos ji tvarkydavo apskaitą. Pavyzdžiui, jeigu nuo bendrovės sąskaitos buvo nuimami ar įnešti pinigai, ji gavusi sąskaitos išklotines užpildydavo atitinkamai kasos pajamų ar išlaidų orderius, kuriuos atspausdindavo ir įsegdavo prie kasos dokumentų. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ji yra atidavusi J. J., tame tarpe ir visus pirminius dokumentus - kasos pajamų ir išlaidų orderius, kurie buvo susegti kasos knygose pagal metus. Ji taip pat patvirtina, kad buvo pasirašyta paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 482 126,30 Lt. Šią paskolos sutartį ji atidavė J. J. kartu su kitais dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo skolinusi O. J. 529000 Lt. Kiek pamena, sutartis buvo pasirašyta ir su O. J.. Ji užpildė kasos išlaidų orderį, patvirtinantį apie šių pinigų išmokėjimą. Perduodama dokumentus J. J., jokio perdavimo akto nesurašė. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo O. J., su ja teko bendrauti, kai rašėsi ant pirminių dokumentų. O. J. pasirašė ant pirminių apskaitos dokumentų.

Kur tos bendrovės veikė, ji nežino. Su jais būdavo atsiskaitoma įvairiai, pavedimu ir grynais pinigais. Kas atsiskaitydavo, nežino, bet visos įmonės šiai dienai likusios skolingos. Atsiskaitant grynais, būdavo išrašomas pinigų priėmimo kvitas. Grynais pinigais atsiskaitinėjo J. J.. Ant pavedimo matosi tik įmonės pavadinimas. Kada tiksliai prasidėjo su bendrovėmis bendravimas, pasakyti negaliu, bet visos buvo lygiagrečiai vienu metu. Automatiškai šiuo metu sutarys yra nutrūkusios, nes įmonės per atitinkamą laikotarpį turi įsiskolinimus. Sutarys nutrauktos dėl įsipareigojimų nevykdymo. Sutarys apytiksliai nutrauktos 2014-2015 metais. Jie dokumentų nesaugojo. Perduodavo metams pasibaigus įmonės vadovams, šiuo konkrečiu atveju dokumentai buvo perduoti J.. Sutartys nebuvo galutinai nutrauktos, todėl dokumentai buvo atiduoti J.. Dokumentai tvarkant apskaitą laikomi „(duomenys neskelbtini)“, kai reikia direktoriui, tai pasiima. Buvo atvejų, kad pasiėmė dokumentus ir negrąžino, negrąžino visų įmonių. Paėmė J., nieko nesirašė, nes sakė, kad grąžins. Kas pasiėmė „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, neprisimena. Saugojimo paslaugų jų įmonė neteikia. Jeigu įmonė veda apskaitą, tai tos įmonės dokumentai pas juos ir būna, kol pasibaigia kalendoriniai metai, kai yra sustatytos visos metinės ataskaitos, tada dokumentus perduoda vadovui. 2013 metais visi dokumentai pas juos buvo už 2010-2012 m. Nebuvo reikalavimo ir jie buvo susegti bylose. Dokumentai buvo perduodami elektroniniu būdu, būdavo įforminti žodžiu. J. pasiėmė visų bendrovių dokumentus.

Duomenys apskaitoje atsirasdavo iš pirminių dokumentų. Tuo dokumentus įvedus į apskaitą, kažkurį tai laiką saugojo. Dokumentus atidavė J. 2013 m. Buhalterinės apskaitos sutartis nesibaigia tol, kol pas juos yra dokumentai. Sutartis pasibaigusi nebuvo. Pinigai registruojami ir įnešami į kasą buvo pagal pirminius pateiktus apskaitos dokumentus, pagal banko išrašą. Banko išrašus privalo pateikti kas mėnesį. Pajamos įtraukiamos į kasos knygą. „(duomenys neskelbtini)“ jų klientu tapo, kai kreipėsi J., J. pateikė dokumentus. Kai atliekama bankinė operacija, tai jie visais atvejais gauna išrašą ir visada fiksuojama buhalterinės paskaitos programoje. Apskaitą vedė jos paskirti darbuotojai. Baltų skylių būti negali, ir visos ūkinės finansinės operacijos buvo atvaizduotos finansinėje ataskaitoje. Viskas buvo pateikta ataskaitoje. Pagal išklotines orderiai pildomi būtina tvarka. Bankinius išrašus gaudavo elektroniniu paštu, PDF faile. Jei trūkdavo kažkokio išrašo, kažkokios operacijos, tai visuomet rašydavo, ko trūksta. Jei pateikiamuose dokumentuose kažkokia operacija nebūdavo atvaizduota, tai jau banko kaltė, arba asmens, kuris pateikinėjo. Išrašydavo kasos pajamų orderius, įtraukdavo į buhalteriją ir duodavo pasirašyti. Pagal banko išrašą matosi visos operacijos. Jei dokumentai būdavo be parašų, tai apskaita suvesta iki to momento, už kokį laikotarpį buvo pateikti dokumentai. Jei dokumentai nepasirašyti, tai jie vis tiek į apskaitą įtraukti. Pagal išrašą matosi, kad pinigai gauti arba išleisti, surašomi pirminiai apskaitos dokumentai. Vadovas pats kasininkas, ir atsako už pinigų judėjimą. Jei nėra priskirtas atskiras kasininkas, tai įmonėje kasininkas yra įmonės vadovas. Pirminiuose apskaitos dokumentuose parašai būtini. Turėdama banko išrašą ir matydama, kad pinigai išleisti, ji privalo surašyti tą dokumentą ir įtraukti į apskaitą. J. buvo paduoti visi dokumentai. Ant kasos dokumentų turi būti visi parašai. Pagal banko išrašą pinigai turi būti įnešti į įmonės kasą. Turi būti visi parašai, bet kadangi įmonės vadovai randasi kitur, tai vadovas atvažiuoja ir dokumentus pasirašo. Suveda pagal banko išrašus ir suformuoja pirminius dokumentus. Buvo vienas kartas, kad dokumentus davė ir jie negrįžo. Kitais atvejais dokumentus parengdavo, atiduodavo ir grįždavo su parašais.

Pagal visus pateiktus dokumentus visos operacijos buvo įtrauktos. Dokumentai pateikti elektroniniu būdu, tiek ne elektroniniu būdu buvo įtraukti į apskaitą. Sutarys standartinės ir už dokumentų saugojimą ir archyvavimą atsakomybės „(duomenys neskelbtini)“ neprisiima. Dokumentai laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gražinami metams pasibaigus. J. atvažiavo ir pasiėmė dokumentus pasakęs, kad skubiai reikia. Aktas surašytas nebuvo, nes pasitikėjo, kad dokumentus gražins atgal. Dokumentai buvo perduoti visų įmonių, buvo suvesta apskaita ir FNNT matosi, kad pateikti visi registrai, visi išrašai. Kas pas ją buvo, tuos ir pateikė. Vadovai patys turi nustatyti tvarką ir pasirašyti įsakymus. Tokio dokumento nereikalauja, tai įmonės tvarkos taisyklės ir vadovas turi būti pasirašęs. Tokie dokumentai pateikti nebuvo. Sąskaitų planas yra automatiškai apskaitos programoje, ir visoms įmonėms yra vienodas. Nepamena, kokiu pagrindu buvo suteikta paskola „(duomenys neskelbtini)“. Be pagrindo šios operacijos nebuvo įvestos, greičiausiai buvo pateiktos sutartys. Pirminiai duomenys į programą suvedami rankiniu būdu. Pranešama aptarnaujančiam (duomenys neskelbtini) personalui, kad nori prijungti įmonę. Nurodo įmonės kodą ir automatiškai (duomenys neskelbtini) atstovas per centrą skambina ir atsiunčia išankstinę mokėjimo sąskaitą. Jie apmoka, ir tada Vilniaus (duomenys neskelbtini) centras prijungia šitą įmonę su pačiu sąskaitos planu. Duomenys apie šitas paskolas programoje galėjo atsirasti, tik pateikus pirminį dokumentą. Pagrindas būtų paskolos sutartis. Visi dokumentai buvo įvesti į apskaitos programą. Paskolos apskaitai įvesti yra paskolos sutartis. Į programą rekvizitai nesiveda, dažniausiai vedasi paskola ir kliento pavadinimas. Sąskaitų plane fiksuojamas tik įmonės pavadinimas. Dokumentas buvo pateiktas. Jei būtų kaip išmokėtas avansas, tai būtų parodyta sąskaitų plane avansiniuose mokėjimuose. Avansinis mokėjimas gali būti daromas rašant preliminarią sutartį, gali būti traktuojamas gaunat avansinio mokėjimo sąskaitą. Gali būti, kad klientai susitaria žodžiu, ir tai matosi banko išrašų dokumentuose arba kasos dokumente parašyta, kad avansinis mokėjimas už paslaugas ar prekes. Avansinis mokėjimas mokamas prieš atliekant paslaugą. Sąskaitos faktūros yra rašomos už atliktus darbus, už tą periodą. Apiforminti darbų apmokėjimą kaip avansinį mokėjimą būtų galima, jei dokumentuose būtų parašyta ir pateikta sutartis, kad tai avansinis mokėjimas už kažkokius planuojamus atlikti darbus. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ji. Dažniausiai sąskaita išrašoma už ta periodą dalimis, gali būti, kad už visą objektą, bet jei padarytas avansinis mokėjimas, tai įmonė privalo sumokėti PVM. Paskola yra paskola ir turi būti paskolos sutartis tarp abiejų, todėl abiejuose įmonėse atvaizdavo paskolos vienur išmokėjimą, o kitur paskolos gavimą.

Liudytojas A. V. parodė, jog dirba teisininko pareigose kredito unijoje |“(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012m. balandžio mėnesio. Teko bendrauti su J. J. buvo klientas, o kažkurį laiko tarpą buvo kolegos. Pažymas J. išdavė, gavus rašytinius prašymus įmonės direktoriui. Suruošiant pažymas buvo paimti duomenys iš buhalterijos, patvirtinta dėl fakto ir išrašytos pažymos. J. kreipėsi į kredito uniją, kreipėsi kaip direktorius tų įmonių. Tos bylos perduotos į teisės skyrių, ir teisės skyrius už bylas atsakingas. Perduotos bylos todėl, nes netinkamai vykdomi įsipareigojimai. Jei vėluoja vykdyti pagal paskolos sutartį, bylos perduodamos į teisės skyrių, ir daromi atsitinkamai veiksmai dėl skolų išieškojimo. Bylos bus perduodamos į archyvą, bet kol kas bylos teisės skyriuje. Gauti prašymai registruojami. Prašymas prie „(duomenys neskelbtini)“ paskolos pridėtas. Buvo nevykdomi įsipareigojimai, delsė mokėti įmokas, o nuo kurio laiko delsiama, nepamena. Buvo siunčiami raginimai, pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto. Išieškojimas iš įkeisto turto buvo daromas unijos iniciatyva. Nuo paskolos nevykdymo ir patekimo į teisės skyrių laikas priklauso nuo aplinkybių, apie 180 dienų. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradelsti mokėjimai. Dėl paskolų reikėjo siųsti raginimus asmeniškai, bendravimas vyko. Kiekvieną ketvirtį aptariami blogi skolininkai, matosi susirašinėjimas su skolininku. Visas bendravimas yra paskolos bylose. Paskolų vadybininkas priima paraiškas, įvertina skolininko būklę, surenka duomenis, pateikia visą informaciją paskolų komitetui. Paskolų komitete svarstomas paskolos klausimas. Dėl paskolos suteikimo sprendžia valdyba. Sąskaitų išrašų jis nėra pateikęs. Sąskaitų išrašai ištraukti iš sistemos ir ištraukė kažkas iš darbuotojų. Juos galėjo ištraukti kredito unijos darbuotojas ir klientas, jei turi prisijungimą. Išduotos pažymos atitinka tikrovę ir buvo patikslinta su buhalterija.

Liudytojas H. Č. parodė, kad yra kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas ir direktorius. Kaltinamuosius pažįsta, jie unijos nariai, skolininkai. Vienu metu abudu dirbo unijoje, O. J. dirbo teisininke. Jei darbuotojas, būdamas UAB direktoriumi, kreipiasi į kredito uniją dėl paskolos suteikimo jo atstovaujamos įmonės vardu, tai paskola tokiam asmeniui bus suteikta. Unija tam steigiama, kad unijos narai naudotųsi jos paslaugomis. Visi nariai susideda pinigus, nes paskolas iš unijos gali gauti tik nariai. Unijos darbuotojas gali vykdyti ir kitą veiklą, ir tai unijai netrukdo. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ žinomos. Tai jų skolininkai, buvo daromas projektas Vilniuje, buvo planuojama statyba, kurioje dalyvavo šios keturios įmonės. Jos skolinosi pinigus iš unijos, užstatydamos tą patį sklypą. Iš pradžių buvo geri skolininkai, o paskui tapo blogi. Vienai iš tų įmonių likusi skola, o likusios trys pilnai atsiskaičiusios. Įmonės grąžino visas skolas su delspinigiais ir visomis priskaičiuotomis palūkanomis. Visas susirašinėjimas yra bylose.

Iš 2013-04-18 kratos protokolo matyti, kad 2014-04-18 atliktos kratos kredito unijos ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, buvo išimti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių dokumentai, susiję su įstojimu į kredito uniją ,,(duomenys neskelbtini)“ bei paskolų išdavimu (2 tomas, b.l.112-121).

Iš 2013-04-18 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose, kurios metu surasti ir paimti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, susiję su įmonės įstigimu bei paskolos gavimu (2 tomas, b.l.176-177).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad J. J. pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (3 tomas, b. l. 58-70).

Iš 2014-06-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (3 tomas, b.l.73).

2014-08-21 specialisto išvadoje Nr. 5-3/73 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 98 624,09 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo direktoriui J. J. bei 98 624,09 Lt grynųjų pinigų panaudojimo. Tokiu būdu, pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. J. panaudojo 98 624,09 Lt grynuosius pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ – apskaitos registre „Bandomas balansas“ neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), esančių kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, išrašais laikotarpiu nuo 2010 08-24 iki 2013-05-13 pagrįstas ūkines operacijas, tai: iš viso 13 426,56 Lt (100,00 + 13 326,56) įplaukų ir iš viso 13 326,56 Lt išlaidų. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 335 000 Lt paskolą pagal 2010-08-25 Paskolos sutartį Nr. 10-00045 LTL „Žemės sklypo dalies, (duomenys neskelbtini), detaliajam planui, inžinerinių tinklų projektavimui ir tiesimui“ panaudojo ne pagal paskirtį, iš viso 335 000,00 Lt, bet pagrindė apmokėjimams, tai yra: 2010-09-15 – 1 600 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. 300593571) „už paslaugas“, 2010-09-15 – 10 000 Lt pilietei O. J. "už dokumentų paruošimą, konsultaciją", laikotarpiu nuo 2010-09-03 iki 2010-09-29 – 38 200 Lt piliečiui J. J. (5 200,00 Lt už žemės sklypą ir mokesčius bankui + 7 000,00 Lt "už įmonės kūrimą ir pardavimą“ + 2 000,00 Lt „už tarpininkavimą" + 24 000,00 Lt " avansinis mokėjimas už žemės sklypą"), laikotarpiu nuo 2010-09-27 iki 2010-11-02 – 18 126,00 Lt piliečiui G. P. (15 000,00 Lt "už detaliojo plano rengimą" + 3 126,00 Lt "už detalų planą antras mokėjimas"), 2010-09-09 – 6 000,00 Lt piliečiui M. K. "už kompiuterius", 2010-09-20 – 20 000,00 Lt piliečiui T. G. – "avansinis mokėjimas už žemės sklypus, Dauparai", laikotarpiu nuo 2010-09-24 iki 2010-10-14 – 2 000,00 Lt piliečiui A. L. (1 000,00 Lt "už brėžinį" + 1 000,00 Lt "už atliktus darbus"), laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-01-02 – 85 915,03 Lt pagrindė palūkanų grąžinimą, 2010-09-24 – 100,00 Lt piliečiui S. V. "už patalpų valymą", laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2012-11-27 – 278,00 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo ir sąskaitos administravimo mokesčiai kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, 2010-08-31 – 50 150,00 Lt depozitas į papildomų pajų sąskaitą, esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2010-11-03 – 500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) – "projektų derinimas, laikotarpiu nuo 2011-09-28 iki 2012-11-27 – 203,06 Lt mokėjimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos fondui, laikotarpiu nuo 2010-12-31 iki 2012-07-31 – pagal 4 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 3 303,82 Lt atskaitingam asmeniui - direktoriui D. A. avanso išmokėjimą ūkio išlaidoms, laikotarpiu nuo 2010-08-31 iki 2013-10-31 – 98 624,09 Lt piliečiui J. J.. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-06-22 iki 2013-10-31 veiklos nevykdė ir pajamų negavo (3 tomas, b.l.92-109).

2014-09-26 specialisto išvadoje Nr. 5-3/84 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ t .y.: laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013 03 14 8 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą įmokas, iš viso 19 921,29 Lt, įmokėtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“. Todėl pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus negalima nustatyti, kokie ūkio subjektai ir už ką laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013 03 14 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 8 atvejais įmokėjo 19 921,29 Lt, bei apskaitos registruose neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, išrašu pagrįstas ūkines operacijas, iš viso 19 921,29 Lt įplaukų į sąskaitą gavimą ir piniginių lėšų iš viso 19 921,29 Lt panaudojimą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. bei 16 str. 1 d. pažeidimų, laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013 10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 tomas, b.l.93-103).

2014-06-19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/58 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574: 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t. y.: laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 277 451,30 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo direktoriui J. J. bei 277 451,30 Lt grynųjų pinigų panaudojimo, dėl ko laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 340 000 Lt paskolą pagal 2010-08-18 Paskolos sutartį Nr. 10-00043-1 LTL žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) detaliajam planui, inžinerinių tinklų projektavimui ir tiesimui, panaudojo ne pagal paskirtį, iš viso 340 000,00 Lt, bet pagrindė apmokėjimams, tai yra: 2010-08-24 – 5 500,00 Lt piliečiui J. J. grąžinta paskola, 2010-08-24 – 1 012,00 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo mokestis, 2010-08-24 – 50 900,00 Lt įmokėta papildomų pajų į sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2012-12-28 118,82 Lt pagal 3 kasos išlaidų orderius pagrindė atskaitingam asmeniui - direktoriui L. Š. avanso išmokėjimą ūkio išlaidoms, laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2012-11-27 – 1 730,00 Lt paskolos, indėlių administravimo ir kiti mokesčiai kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2011-12-06 iki 2012-11-27 - 287,88 Lt 2 atvejais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos fondui mokėjimai, laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 – 277 451,30 Lt piliečiui J. J. (5 tomas b. l. 28-44).

2014-07-17 specialisto išvadoje Nr. 5-3/65 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, kur nurodyta: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo iš viso: 10 vnt. laikotarpio nuo 2012-05-07 iki 2012-12-21 apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė grynųjų pinigų įnešimo į kasą iš viso 1 438 533 Lt; 37 vnt. laikotarpio nuo 2012-01-06 iki 2012-12-31 apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė pinigų išmokėjimo iš kasos iš viso 1 462 841,48 Lt. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. reikalavimų “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 str. 1 d. reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ tai yra: į apskaitą neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpio nuo 2010-12-16 iki 2010-12-21 grynųjų pinigų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL gautų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-06 paskolos sutartį Nr.10-00073 LTL, išėmimo (2010-12-16, 2010-12-21 išėmė O. J.), jų perdavimo piliečiui J. J. ir grynųjų pinigų panaudojimo iš viso 219 410 Lt; į apskaitą neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais 2013-01-02 grynųjų pinigų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal 2012-05-04 Kredito linijos sutartį Nr.12-00001 LTL, panaudojimo iš viso 101 440 Lt (2013-01-02 išėmė O. J.). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 19 str. 1 ir 2 d. nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, buvo nustatyta, kad pagal 2012-05-04 Kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinėms lėšoms (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą) gavo 1 988 849,96 Lt kreditą, kurio dalį (1 428 849,96 Lt) panaudojo ne pagal paskirtį: 1 379 973 Lt išėmė grynais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, esančių kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“; 2012-05-07 sumokėjo paskolos administravimo mokestį iš viso 2 050 Lt; laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2012-12-27 apmokėjimą notarei A. G. pagal PVM s.f.:AG Nr.2012/05/04-01, AG Nr.2012/07/18-02, AG Nr.2012/12/21-01 iš viso 1836 Lt; 2013-01-10 už sutarties sąlygų pakeitimą iš viso 707,10 Lt; laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2013-01-02 kredito linijos Nr. 30-00029-3 grąžinimui (Kredito linijos sutartis Nr.12-00001) iš viso 32 294,99 Lt; laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2013-02-01 paskolos grąžinimui Nr.70-00131-0 (Paskolos sutartis Nr.10-00073 LTL) iš viso 8 006,31 Lt; laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2013-01-02 kredito unijos mokesčiai (už pavedimus ir grynųjų pinigų išėmimą) iš viso 3839,50 Lt; laikotarpiu nuo 2012-06-26 iki 2012-07-26 iš viso 143,06 Lt mokėjimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (6 tomas, b.l. 8-30).

2014-08-08 specialisto išvadoje Nr.5-3/70 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, kur nurodyta: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, laikotarpiu nuo 2010-09-16 iki 2012-12-31 nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą ir neišsaugojo iš viso 48889,48 Lt pinigų sumokėjimą pagrindžiančių dokumentų, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 48 889,48 Lt grynųjų pinigų panaudojimo. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1 ir 2 d. nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010-09-16 iki 2012-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-09-07 paskolos sutartį Nr.10-00047 LTL žemės sklypo dalies detaliajam planui, inžinerinių tinklų projektavimui ir tiesimui gautas 337 000 Lt paskolos lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, tai yra: 2010-09-16 iš viso 5 500 Lt paskolos grąžinimui piliečiui J. J.; 2010-09-16 iš viso 1705 Lt paskolos administravimo mokesčiams; laikotarpiu nuo 2010-09-16 iki 2012-12-28 iš viso 20 998,86 Lt išmokėta atskaitingam asmeniui D. N.; 2010-09-20 iš viso 24 000 Lt išmokėjimui piliečiui J. J. už paslaugas; 2010-09-21 iš viso 117,58 Lt kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ mokesčiams; laikotarpiu nuo 2012-09-12 iki 2013-01-02 iš viso 24 103,14 Lt paskolos palūkanų sumokėjimui; laikotarpiu nuo 2010-09-21 iki 2010-09-27 2 atvejais tarptautinio mokėjimo nurodymais pagrindė pervedimą iš viso 260 575,42 Lt bendrovei (duomenys neskelbtini) LLP, mokėjimo paskirtyje nurodant – pagal sutartį Nr.2010/09-13-01. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir registrus, atsižvelgiant į J. J. įtariamojo apklausos protokolą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2010-06-22 iki 2013-10-31) veiklos nevykdė ir pajamų negavo (7 tomas, b. l 78-95).

2014-08-25 specialisto išvadoje Nr.5-3/75 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuostatų, t.y.: laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2013-10-31 iš sąskaitų Nr.(duomenys neskelbtini) LTL, Nr.(duomenys neskelbtini) LTL, esančių kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, grynais nuėmė 994 355 Lt, iš kurių 730 533,42 Lt neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 730 533,42 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo piliečiui J. J. bei 730 533,42 Lt grynųjų pinigų panaudojimo. Tokiu būdu, pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo iš viso 730 533,42 Lt grynųjų pinigų. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. pažeidimų, laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2013-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (8 tomas, b.l 29-42).

2014-06-25 specialisto išvadoje Nr.5-3/59 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ gautą 1680 000,00 Lt kreditą, kurio paskirtis - 4/11dalies (bendras žemės sklypo plotas 2.75 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj. pirkimui, apyvartinėms lėšoms bei dvibučio namo statybai dalinai panaudojo ne pagal paskirtį, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama J. J., 2012-12-31 kasos išlaidų orderiu Nr.K-40 pagrindė 5239 Lt paskolos J. J. grąžinimą, o 2013-05-31 kasos išlaidų orderiu Nr.KA-15 pagrindė 79 614,62 Lt paskolos išmokėjimą J. J. ir tokiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo 84 853,62 Lt (24575,30 EUR) (8 tomas, b.l 144-163).

2014-06-12 specialisto išvadoje Nr.5-3/56 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t.y.: laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2013-10-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 93860,45 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo direktoriui J. J. bei 93860,45 Lt grynųjų pinigų panaudojimo. Tokiu būdu, pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. J. panaudojo 93 860,45 Lt. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. pažeidimų, laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2013-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (9 tomas, b.l.149-162).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo J. J. gynėjas pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra pilnai atsiskaičiusios su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, taip pat patvirtinančius šių bendrovių bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ lėšų judėjimą ir sandorius (t. 13, b. l. 146-149; du atskiri dokumentų segtuvai, saugomi prie bylos).

Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė V. S. paaiškino, kad atliko „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Pagal jungtinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą apskaitos registrą kasos knygoje už 2012 m. buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2012 gegužės 7 d. iki 2012 m liepos 18 d. buvo suteikta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užregistruota apskaitos registre „kasos knyga“. Gegužės 7 d. užregistruotas paskolos suteikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 73 909,50 litų, liepos 18 d. užregistruotas paskolos suteikimas sumoje 290 418, birželio 13 d. paskolos suteikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 117 799 litai, viso buvo trys kartai bendroje sumoje paskola „(duomenys neskelbtini)“ 482 626 litai. Padaryta išvada, kad tai paskola, nes apskaitos registre „kasos knyga“ užregistruota ūkinė operacija nurodant, kad yra buhalterinė sąskaita 2441. Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų planą buhalterinė sąskaita 2441 yra paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apskaitos registre buvo užregistruotas paskolos išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta 83 priedas „kasos knyga“. Čia nurodytos tik buhalterinės sąskaitos ir sumos. Sąskaita 2441 yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Medžiagoje yra sąskaitų planas, ir pagal tą sąskaitų planą „(duomenys neskelbtini)“ yra paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sąskaitų planas buvo pateiktas su visais kitais dokumentais. Apskaitos registre registruojama pagal buhalterines sąskaitas. 2441 yra buhalterinės sąskaitos numeris. Pirminiai dokumentai nebuvo pateikti, buvo tik apskaitos registre užregistruota „kasos knyga“. Apskaitos registre nurodyti pirminių dokumentų numeriai, bet apklausoje buvo nurodyta, kad buvo pateikti visi tyrimui apskaitos buhalteriniai dokumentai ir pagal tą registrą dokumentai buvo, bet neišsaugoti. 83 priedo 5 lapas nurodyta, kad užregistruota 10 pajamų ir 37 išlaidų dokumentai. Nurodyti dokumentų numeriai pagal kuriuos užregistruota, bet tyrimui šitie dokumentai nebuvo pateikti. Apklausoje nurodyta, kad pateikti visi dokumentai, būtent šitie dokumentai nebuvo pateikti, buvo pateiktas tik apskaitos registras. Pagal tą registrą nustatė, kur ta paskola buvo naudota, buvo užregistruotas paskolos išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirminiai dokumentai buvo neišsaugoti, bet apskaitos registre buvo užregistruota ir nustatė, kad tai paskola pagal sąskaitų planą. Kasos knygoje užregistruota, kad pirma operacija 2012 m. gegužės 7 pagal dokumentą T26 , būtent tą dieną buvo užregistruota operacija paskolos išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta buhalterinė sąskaita 2441 ir išmokėta 73 909.30 litų. Per laikotarpį nuo gegužės 7 d. iki gegužės 18 d. išmokėta 482 126 litai. Per 2012 metus buvo užregistruotos trys ūkinės operacijos, kur nurodyta, kad tai paskolos išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šitas paskolos suteikimas užregistruotas tik apskaitos registre, tai buvo išmokėjimas, paskolos suteikimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos. Išmokėjimas buvo pagal išlaidų dokumentą, kuris nurodytas, bet neišsaugotas. Turėtų būti, kad iš kasos išmokami pinigai pagal išlaidų dokumentus, turėtų būti sutartis, bet tyrimas atliktas iš pateiktų dokumentų. Priešpriešinis tyrimas atliktas nebuvo, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, bet atliko ne ji. Jei būtų išmokėjimas per atsakingą asmenį, tai reglamentuoja kasos darbo organizavimas, kasos operacijų atliko taisyklės, kur nurodyta, kad pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį, o kasoje atsiskaitoma. Jei buvo išmokėjimas iš kasos, tai turėjo būti mokėjimo dokumentas, kasos išlaidų orderis ir sutartis, išankstinė sąskaita. Turėjo būti pirminis dokumentas, kuris pagrįstų avansą. Avansinis mokėjimas - tai mokėjimas už prekes ar paslaugas, ką gausi ateityje. Apskaitos registre užregistruota paskola. Jei tai būtų kaip avansiniai mokėjimai, avansiniai mokami prieš paslaugų suteikimą. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus. Jei yra koks nors pirkimas, paslaugų suteikimas tai turėtų būti surašomi pasibaigus šitiems darbams. PVM sąskaita faktūra, matome, kad pardavėjas yra „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas „(duomenys neskelbtini)“ Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, jei darbai atlikti 2011 m., tai turi būti 2011 m. išrašyta sąskaita faktūra. Pagal apskaitos registrą „kasos knyga“ 83 priedą gruodžio 31 d. apskaitos registre apskaitos knygoje užregistruota ūkinė operacija, dokumento numeris G49, kuris neišsaugotas, paskolos suteikimas išmokėjimas iš viso 529 000, buhalterinė sąskaita nurodyta 2440. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą sąskaitų planą yra paskola O. J.. L. J. mokėjimai buvo, tai buvo dalinis apmokėjimas 2012 m. gegužės 7 d. 400 000 litų už įsigytą žemės sklypo dalį, tai buvo mokėjimas pavedimu ir 160 000 buvo sumokėta iš kasos, o dalį 2013 m. gegužės 21 d., viso buvo sumokėta 560 000 litų Tai buvo mokėjimas per banką 400 000 pavedimu ir 160 000 užregistruota apskaitos registre „kasos knyga“ Išvados 11p. yra nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ su L. J. sutartis, tas sklypas buvo įsigytas ir buvo du mokėjimai. Pagal kasos taisykles įmonė gali išmokėti fiziniam asmeniui pinigus iš kasos pagal kasos išlaidų orderį. Turi būti nurodoma, už ką mokama, kam mokama, suma, parašai. Jei asmuo sumoka už įmonę, tai kita įmonė gaus pagal kasos pajamų orderį ar kitą mokėjimo dokumentą pinigus iš to asmens, tas asmuo turi užregistruoti apskaitos registre. Visi išmokėjimai iš kasos turi būti pagal kasos išlaidų orderį ir užregistruota apskaitos registre. Pagal apskaitos registrą kasos knygoje užregistruota tokia ūkinė operacija, pagal buhalterinę sąskaitą, sąskaitų planą yra paskola 2440 O. J.. Nurodytas dokumentas, kuris neišsaugotas. Buvo neišsaugoti apskaitos dokumentai - 10 vnt. apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė pinigų įnešimą į kasą, 37 dokumentai, kuriais pagrindė pinigų išmokėjimą. Į apskaitą neįtraukė, nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpio nuo 2010 gruodžio 16 iki 2010 gruodžio 21 grynų pinigų iš „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos gautų pagal 2010 gruodžio 6 paskolos sutartį 100073, dėl išėmimo, jų perdavimo J. J. ir pinigų panaudojimo. Į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė 2013-01-02 grynųjų pinigų iš „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos gautų pagal sutartį 2012-05-04 kredito linijos sutartį 120001 panaudojimą. Pasekmės buvo būtent dėl to. Buvo darbų etapai, buvo išrašyti darbų aktai. Sąskaita faktūra nereiškia mokėjimą, tai tiesiog yra paslaugos suteikimas. Pagal atliktų darbų aktą darbai buvo suteikti trimis etapais. Apskaitos dokumentas turi būti išrašomas suteikus paslaugas, įvykus ūkinei operacijai ar jai pasibaigus. Sąskaitos planas sudarytas įmonėje ir jis yra byloje. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas ūkio subjekto vadovas. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Dokumentų pasirašymas taip pat numatytas sutartyje. Ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti registrų centrui, viešam registrui.

Kaltinamojo J. J. versijai apie bendrovėms priklausančių pinigų panaudojimą bendrovių interesais patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtas bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir gauta 2016-09-30 specialisto išvada Nr. 5-3/62 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, kurioje konstatuota:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai pateiktose 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2015 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (pildymo data - 2016-05-04) deklaravo 0,00 Lt pajamų, 2014 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 294183 Lt pajamų, kurių gavimą pagrindė pagal 2014-05-05 Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančios Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ išrašą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2015-03-06 paskolos (gauto kredito iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-08-31 Paskolos sutartį Nr. 10-00046 EUR) iš viso 100000 Eur ((2013-05-13 - 1,91 Eur, 2014-05-22 – 3784,54 Eur, 2014-09-04 – 71396,42 Eur, 2015-03-03 – 5848,58 Eur, 2015-03-06 – 8406,11 Eur, 2015-03-06 – 10562,44 Eur) grąžinimą, tai:

- 2013-05-13 – 1,91 Eur piliečio J. J. piniginėmis lėšomis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre – Sąskaitų įstorija sąskaitoje „Atskaitingas asmuo J. J.“ 2013-05-13 užregistravo – 12706,30 Lt (3680 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą atskaitingam asmeniui J. J., nurodant „paskolos grąžinimas“),

- 2014-05-22 - 3784,54 Eur, 2015-09-04 - 71396,42 Eur, iš viso 75180,96 Eur piniginėmis lėšomis gautomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ „983/5900 dalį Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini)“

- 2015-03-03 – 4402,22 Eur, 2015-03-06 – 10562,44 Eur, iš viso 14964,66 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis iš „Papildomo pajaus“ sąskaitos,

- 2015-03-03 - 1446,36 Eur (5848,58-4402,22), 2015-03-06 - 8406,11 Eur, iš viso 9852,47 Eur pagal 2 kasos išlaidų orderius (2015-03-03 Nr. 2015/1 – 5848,58 Eur, 2015-03-06 KIO Nr. 2015/-2 – 8406 Eur), kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. J.) pagrindė išmokėjimą iš kasos, kai pagal 2016-05-03 Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokolą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. J. nurodė „pinigų <...> nebuvo“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, esančios Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ išraše laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2015-03-06 užregistravo iš viso 40194,36 Eur palūkanų sumokėjimą, iš jų: 2010 m. – 1657,54 Eur, 2011 m. – 11904,12 Eur, 2012 m. – 11030,14 Eur, 2013 m. – 4912,34 Eur, 2014 m. – 9760,64 Eur, 2015 m. – 929,58 Eur bei laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2015-03-06 iš viso 406,30 Eur delspinigių sumokėjimą, iš jų: 2014 m. – 144,32 Eur, 2015 m. – 261,98 Eur (233,53+28,45).

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2014-08-29 5 atvejais užregistravo iš viso 248770 Lt (53570 + 45000 + 35000 + 100000 + 15200) (72048,77 Eur) grynųjų pinigų išėmimą iš sąskaitų, t. y.:

- iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Lt 4 atvejais iš viso 233570 Lt (2010-09-07 - 53570 Lt, 2010-09-15 - 45000 Lt, 2010-09-15 - 35000 Lt, 2010-09-28 – 100000 Lt),

- 2014-08-29 - 15200 Lt (4402,22 Eur) iš papildomo pajaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Lt.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-08-31 iki 2013-01-02 užregistravo grynųjų pinigų įnešimą į sąskaitas iš viso 136429,51 Lt (84759,51 + 51670) (39512,72 Eur), tai:

- laikotarpiu nuo 2010-11-23 iki 2013-01-02 21 atveju į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Lt pagrindė iš viso 84759,51 Lt (2042 + 41202 + 38284,51 + 3231) grynųjų pinigų įnešimą (depozitas), iš jų: 2010 m. – 2042 Lt (202+1840), 2011 m. – 41202 Lt, 2012 m. – 38284,51 Lt, 2013 m. – 3231 Lt,

- 2010-09-07 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Lt – 51670 Lt papildomas pajus (depozitas).

Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, esančios kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ išrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2015-03-06 3 atvejais užregistravo iš viso 19426,25 Eur (3980+7000+8446,25), iš jų: 3 atvejais įmoką už paskolą iš viso 14256,60 Eur (1,91+5848,58+8406,11), 3 atvejais sumokėtas palūkanas iš viso 4907,67 Eur (3978,09+917,89+11,69), 2 atvejais sumokėtus delspinigius iš viso 261,98 Eur (233,53+28,45).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Lt ir papildomo pajaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Lt, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, esančių kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ išrašus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-08-31 iki 2015-03-06 užregistravo iš viso 58938,97 Eur (39512,72+19426,25) grynųjų pinigų įnešimą į sąskaitas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, t. y.: laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-04-22 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš viso 29552,47 Eur (9852,47 Eur (1446,36+ 8406,11) + 19700) grynųjų pinigų įnešimo į kasą. Negalima nustatyti iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. J.) išmokėjo pagal 3 kasos išlaidų orderius iš viso 29552,47 Eur (9852,47 Eur (1446,36+ 8406,11) + 19700) grynųjų pinigų direktoriui J. J. įnešimui į banko sąskaitą, tai: 2015-03-03 Nr. 2015/1 – 5848,58 Eur, 2015-03-06 KIO Nr. 2015/-2 – 8406 Eur, 2015-04-22 KIO Nr. 2015/3 – 19700 Eur, nes 2016-05-03 Klaipėdos apygardos teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. J. nurodė, kad „pinigų <...> nebuvo“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą baudžiamosios bylos Nr. 1-39-557/2016 medžiagą bei pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. J.) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-04-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai pateiktose 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2015 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (pildymo data - 2016-05-04) deklaravo 0,00 Lt pajamų, 2014 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 284847 Lt pajamų, kurių gavimą pagrindė pagal 2014-05-05 Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ išrašą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2014-06-20 paskolos (gauto kredito iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-08-25 Paskolos sutartį Nr. 10-00045LTL) iš viso 335000 Lt (2012-08-01 – 0,27 Lt, 2013-05-13 – 2,38 Lt, 2014-05-09 – 259997,89 Lt, 2014-05-09 – 40000 Lt, 2014-05-13 – 9971,23 Lt, 2014-05-30 – 4912,57 Lt, 2014-06-19 – 9917,33 Lt, 2014-06-20 – 57,90 Lt, 2014-06-20 – 10140,43 Lt) grąžinimą, tai:

- 2012-08-01 – 0,27 Lt, 2013-05-13 – 2,38 Lt, 2014-06-20 – 57,90 Lt, iš viso 62,65 Lt atskaitingo asmens - direktoriaus J. J. piniginėmis lėšomis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre – Sąskaitų įstorija sąskaitoje „Atskaitingas asmuo J. J.“ 3 atvejais užregistravo iš viso 62,65 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą atskaitingam asmeniui J. J., nurodant „paskolos grąžinimas“),

- 2014-05-09 – 40000 Lt, 2014-06-20 – 10140,43 Lt, iš viso 50140,43 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis iš „Papildomo pajaus“ sąskaitos.

- 2014-05-13 - 9971,23 Lt, 2014-05-30 - 4912,57 Lt, 2014-06-19 - 9917,33 Lt pagal 3 kasos išlaidų orderius (2014-05-13 Nr. 2014/-1 – 10000 Lt, 2014-05-30 Nr. 2014/-2 – 5000 Lt, 2014-06-19 Nr. 2014/-3 – 10000 Lt), kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. J.) pagrindė išmokėjimą iš kasos, kai pagal 2016-05-03 Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokolą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. J. nurodė „pinigų <...> nebuvo“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ išraše laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2014-06-20 užregistravo iš viso 124292,02 Lt palūkanų sumokėjimą, iš jų: 2010 m. – 5955,58 Lt, 2011 m. – 39878,77 Lt, 2012 m. – 36950,95 Lt, 2013 m. – 16456,29 Lt, 2014 m. 25050,43 Lt.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-08-31 iki 2014-06-20 užregistravo grynųjų pinigų įnešimą į sąskaitas iš viso 168933,30 Lt (6695,33+50150+112087,97), tai:

- laikotarpiu nuo 2010-11-23 iki 2012-11-27 4 atvejais užregistravo iš viso 6695,33 Lt, iš jų: 2010-08-25 – 202 Lt, 2011-05-24 – 3129 Lt (3028,77+100,23), 2012-01-31 – 3155 Lt, 2012-11-27 – 209,33 Lt grynųjų pinigų įnešimą (depozitas) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Lt ,

- 2010-08-31 – 50150 Lt į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Lt papildomas pajus (depozitas),

- laikotarpiu nuo 2011-01-06 iki 2014-06-20 užregistravo iš viso 112087,97 Lt (36749,05+ 33820,25+16458,67+25060) grynųjų pinigų įnešimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, tai: 2011 m. – 36749,05 Lt sumokėtas palūkanas (2011-01-06 – 6158,50 Lt, 2011-03-25 – 5956,57 Lt, 2011-04-01 – 3129,72 Lt, 2011-05-24 – 3129 Lt (3028,77+25,27), 2011-08-25 – 6158,50 Lt, 2011-10-12 – 6158,49 Lt, 2011-11-04 – 3129,73 Lt, 2011-12-06 – 3028,77 Lt), 2012 m. – 33820,25 Lt, iš jų: 33819,98 Lt sumokėtas palūkanas, 0,27 Lt grąžintą paskolą (2012-01-13 – 3129,72 Lt, 2012-03-02 – 2927,81 Lt, 2012-04-11 – 3129,73 Lt, 2012-05-15 – 3030 Lt, 2012-06-01 – 3128,49 Lt, 2012-07-03 – 3028,77 Lt, 2012-08-01 – 3130 Lt (3129,73 + 0,27), 2012-10-18 – 6158,48 Lt, 2012-12-21 – 6157,25 Lt), 2013 m. – 16458,67 Lt, iš jų: 16456,29 Lt sumokėtas palūkanas, 2,38 Lt grąžintą paskolą (2013-01-02 – 3129,73 Lt, 2013-05-13 – 13328,94 Lt (13326,56+2,38), 2014 m. – 25060 Lt (2014-05-13 – 10000 Lt, 2014-05-30 – 5000 Lt, 2014-06-19 – 10000 Lt, 2014-06-20 – 60 Lt), iš jų: 200,97 Lt (28,77+87,43+82,67+2,10) sumokėtas palūkanas, 24859,03 Lt (9971,23+4912,57 9917,33+57,90) grąžino paskolą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-08-31 iki 2010-09-09 3 atvejais užregistravo iš viso 237470 Lt (232270+5200) Lt grynųjų pinigų išėmimą, tai:

- 2010-08-31 - 142270 Lt, 2010-09-09 - 90000 Lt, iš viso 232270 Lt iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Lt,

- 2010-09-03 - 5200 Lt iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas“, t. y. laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-07-04 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš viso 90000 Lt (10000+5000+10000+65000) grynųjų pinigų įnešimo į kasą. Negalima nustatyti iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. J.) išmokėjo pagal 4 kasos išlaidų orderius iš viso 90000 Lt (10000+5000+10000+65000) grynųjų pinigų direktoriui J. J. tai: 2014-05-13 Nr. 2014/-1 – 10000 Lt, 2014-05-30 Nr. 2014/-2 – 5000 Lt, 2014-06-19 Nr. 2014/-3 – 10000 Lt įnešimui į banko sąskaitą ir 2014-07-04 Nr. 2014/-4 - 65000 Lt suteikė paskolą piliečiui J. J., nes 2016-05-03 Klaipėdos apygardos teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. J. nurodė, kad „pinigų <...> nebuvo“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą baudžiamosios bylos Nr. 1-39-557/2016 medžiagą bei pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. J.) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-07-04 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai pateiktose 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (pildymo data - 2016-05-06) deklaravo 0,00 Lt pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijose (užpildymo data 2016-05-06) deklaravo 86000 Eur pajamų, kurių gavimą pagrindė žemės sklypo 983/11800 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje perdavimo kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, 48 eilutėse 38713 Eur apmokestinamąjį pelną, 62 eilutėse 5807 Eur pelno mokestį, mokėtiną į biudžetą.

Pagal sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, esančios Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ išrašą, Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ teisininko A. V. 2016-06-15 raštu Nr. 06/15-T-02 pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos bylos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, esančios Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ išraše laikotarpiu nuo 2015-04-29 iki 2015-05-25 užregistravo paskolos (gauto kredito iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-08-18 Paskolos sutartį Nr. 10-00043LTL) iš viso 98470,81 Eur (340000 Lt) (2015-04-29 – 71694,75 Eur, 2015-05-25 – 26776,06 Eur) grąžinimą,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR išraše laikotarpiu nuo 2015-04-29 iki 2015-05-25 užregistravo paskolos (gauto kredito iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-08-18 Paskolos sutartį Nr. 10-00043LTL) iš viso 98470,81 Eur (340000 Lt), iš jų: 2015-04-29 – 71694,75 Eur paskolos padengimas turtu, 2015-05-25 – 26776,06 Eur paskolos nurašymą.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos (gauto kredito iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-08-18 Paskolos sutartį Nr. 10-00043LTL) iš viso 98470,81 Eur (340000 Lt) grąžinimo:

2) 2016-03-09 – 14741,66 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis iš „Papildomo pajaus“ sąskaitos.

3) 2016-03-10 - 12266,16 Eur piniginėmis lėšomis gautomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Sąskaitų istorijos – Kreditas „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo laikotarpiu nuo 2015-04-29 iki 2015-05-25 įsiskolinimo iš viso 119991,81 Eur, iš jų: iš viso 98470,81 Eur paskolos sumažėjimą kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ bei apskaitos registre „Sąskaitų istorijos – paskola J. J.“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą 26776,06 Eur piliečiui J. J..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ išraše laikotarpiu nuo 2011-08-25 iki 2015-05-25 užregistravo iš viso 44183,79 Eur (29735,49 + 14305,25 + 143,05) (102670,69:3,4528=29735,49) palūkanų sumokėjimą, tai: 2011-08-25 – 20000 Lt, 2012-08-17 – 20000 Lt, 2013-05-13 – 29052,64 Lt, 2013-05-14 – 30,78 Lt, 2013-05-22 – 33587,27 Lt, 2015-04-29 – 14305,25 Eur, 2015-05-25 – 143,05 Eur bei 2013-05-14 – 60,40 Lt, 2015-05-25 – 88,71 Eur, iš viso 106,20 Eur (17,49+88,71) delspinigių sumokėjimą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2016-03-09 3 atvejais užregistravo iš viso 132289,16 Eur (337268 + 68600) (117547,50+14741,66) grynųjų pinigų išėmimą iš sąskaitų, t. y.:

2010-08-24 – 337268 Lt, 2011-10-04 – 68600 Lt iš viso 405868 Lt (117547,50 Eur) iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL,2016-03-09 – 14741,66 Eur iš papildomo pajaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL ir papildomo pajaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančių kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ išrašus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2015-03-06 pagrindė iš viso 154466,51 Lt (29790,88+50900+73587,27+188,36) (44736,59 Eur) grynųjų pinigų įnešimą į sąskaitas, tai:

2010-08-19 – 202 Lt, 2011-12-06 – 48 Lt, 2012-11-27 – 249,88 Lt, 2013-05-13- 29241 Lt (188,36+29052,64), 2013-05-22 – 50 Lt, iš viso 29790,88 Lt į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL,2010-08-24 – 50900 Lt į papildomo pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL.

Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-08-25 iki 2013-05-22 3 atvejais užregistravo iš viso 73587,27 Lt (2011-08-25 – 20000 Lt, 2012-08-17 – 20000 Lt, 2013-05-22 - 33587,27Lt) sumokėtas palūkanas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Sąskaitų istorijos – Atskaitingas asmuo J. J.“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo padidėjimą atskaitingam asmeniui – direktoriui J. J. iš viso 188,36 Lt (2013-05-13 – 188,36 Lt) įnešimui į banko sąskaitą.

Tokiu būdu, negalima nustatyti iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. J.) pagrindė grynųjų pinigų išmokėjimą pagal 2015-03-11 kasos išlaidų orderį Nr. 2016/-2 – 58000 Eur paskolą piliečiui J. J., ir pagal 2016-03-10 kasos išlaidų orderį Nr. 2016/-1 – 16278,40 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant mokėjimo pagrindą „reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16/03/09“, kai pilietis J. J. 2013-04-23 įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ <...> aš šiuos pinigus naudojau ir naudoju apmokėti už rengimą dokumentų“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Sąskaitų istorijos“ laikotarpiu nuo 2015-03-11 iki 2016-05-10 neužregistravo piliečio J. J. įsiskolinimo 58000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įsiskolinimo 16278,40 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ nuostatų, t. y.: apskaitos registre „Sąskaitų istorijos“ laikotarpiu nuo 2015-03-11 iki 2016-05-10 neužregistravo piliečio J. J. įsiskolinimo 58000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įsiskolinimo 16278,40 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjimo.

Pagal 2016-09-27 išrašus iš CIS kompiuterinės duomenų bazės VMI – Duomenys apie pateiktas deklaracijas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą nepateikė Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711 versija 02) ir nedeklaravo piliečiui J. J. pagal 2015-03-11 kasos išlaidų orderį Nr. 2016/-2 išmokėtos 58000 Eur paskolos.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą baudžiamosios bylos Nr. 1-39-557/2016 medžiagą bei pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. J.) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2016-03-10 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. 2014-07-17 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-3/65 nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą (paimtą pagal 2013-04-18 kratos protokolą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė O. J.) apskaitos registrą „Kasos knyga“ už 2012 m. nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje užregistravo: laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2012-07-18, išmokėtą suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: Turgaus g. 8-16, Klaipėda) iš viso 482126,30 Lt (73909,30 +117799 +290418), 2012-12-31 529000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei O. J..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė pinigų išmokėjimo iš kasos (iš jų: paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 482126,30 Lt, paskola O. J. - 529000 Lt ) ūkines operacijas, todėl negalima nustatyti ūkinių operacijų, kad laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2012-07-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 482126,30 Lt suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 465796,14 Lt suteiktą paskolą O. J., tapatumo (detaliau tiriamojoje dalyje).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus matyti, kad:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės O. J. (toliau Paskolos davėja) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau Paskolos gavėja) 2012-05-07 sudarė Paskolos sutartį Nr. 12/1, kurioje nurodyta, kad „Paskolos suma yra 485000 Lt <...> 3. Paskolos grąžinimo terminas ir palūkanų dydis <...> Paskola suteikiama trijų metų terminui“;

- 2012-12-31 2012 m. paskolos palūkanų priskaičiavimo pažymoje Nr. 1 (paskolos sutartis Nr. 12/1, 2012-05-07) nurodyta, kad (valiuta nenurodyta):

Eil. Nr.Paskolos suteikimo dataPaskolos suma12012-05-0773909,3022012-06-13117799,0032012-07-18290418,00Viso:482126,30

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apskaitos dokumentus nustatyta, kad, laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2012-07-18, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 atvejais kasos pajamų orderiais (2012-05-07 kasos pajamų orderis LIN Nr. 19, 2012-06-13 kasos pajamų orderis LIN Nr. 20, 2012-07-18 kasos pajamų orderis LIN Nr. 21) pagrindė iš viso 482126,30 Lt (139633,43 Eur) grynųjų pinigų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant „gauta paskola pagal paskolos sutartį“.

5. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais pagrindė vykdytas ūkines operacijas, t. y.:

3 atvejais kasos pajamų orderiais (2012-05-07 kasos pajamų orderis LIN Nr. 19, 2012-06-13 kasos pajamų orderis LIN Nr. 20, 2012-07-18 kasos pajamų orderis LIN Nr. 21) pagrindė iš viso 482126,30 Lt (139633,43 Eur) grynųjų pinigų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant „gauta paskola pagal paskolos sutartį“;6 atvejais banko sąskaitos Nr. 597180800009467159 LTL išrašu pagrindė iš viso 240310,50 Lt (69598,73 Eur) (21928,00 Lt + 13597,50 Lt + 50000,00 Lt + 100726,00 Lt + 40059,00 Lt + 14000,00 Lt) piniginių lėšų gavimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, nurodant „grąžinimas mokesčių mokėtojui“, „Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaruojami mokesčiai, mokami vienu įmokos kodu“, „PVM permoka pagal prašymą“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL išrašu 3 atvejais pagrindė iš viso 500000,00 Lt (144810,01Eur) mokėjimus už žemės sklypą pagal 2011-08-16 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5959, t. y.:

laikotarpiu nuo 2011-08-25 iki 2011-08-26, 2 atvejais pagrindė iš viso 232596,00 Lt (67364,46 Eur) (100000,00 Lt + 132596,00 Lt) mokėjimus pilietei L. J., nurodant „pagal 2011-08-16 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5959“;2011-08-26 1 atveju pagrindė iš viso 267404,00 Lt (77445,55 Eur) mokėjimą AB DnB NORD bankui, nurodant „Išankstinis kredito grąžinimas, 2010-08-10 d. raštas Nr. 500-3.2-2476 (L. J. <...> ir V. J. <...>), už parduodamą žemės sklypą pagal 2011-08-16 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5959“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-06-30 apskaitos dokumentais pagrindė iš viso 338685,42 Lt (98090,08 Eur) (47717,61 Lt + 290967,81 Lt) mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus sklypuose Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., t. y.:

2012-05-07 mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype Nr. 8 iš viso 47717,61 Lt (13819,98 Eur) pagal 2012-04-30 PVM s.f. GEB Nr. 0000235 ir atliktų darbų aktą už 2012 m. balandžio mėn.;laikotarpiu nuo 2012-02-02 iki 2012-05-07, mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7 iš viso 290967,81 Lt (84270,10 Eur) (54434,56 Lt + 31193,74 Lt + 65520,52 Lt + 40917,35 Lt + 98901,64 Lt), iš jų:pagal 2012-01-31 PVM s.f. GEB Nr. 0000211 ir atliktų darbų aktą už 2012 m. sausio mėn., sklypas Nr. 6 iš viso 54434,56 Lt (15765,34 Eur), sklypas Nr. 7 iš viso 31193,74 Lt (9034,33 Eur);pagal 2012-02-29 PVM s.f. GEB Nr. 0000216 ir atliktų darbų aktą už 2012 m. vasario mėn., sklypas Nr. 6 iš viso 65520,52 Lt (18976,05 Eur);pagal 2012-04-30 PVM s.f. GEB Nr. 0000235 ir atliktų darbų aktą už 2012 m. balandžio mėn., sklypas Nr. 6 iš viso 40917,35 Lt (11850,48 Eur), sklypas Nr. 7 iš viso 98901,64 Lt (28643,89 Eur).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad, laikotarpiu nuo 2011-11-10 iki 2013-01-15, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais pagrindė: 23 atvejais iš viso 268142,04 Lt (77659,30 Eur) (24393,60 Lt + 115282,74 Lt + 27013,25 Lt + 86200,40 Lt + 11234,85 Lt + 4017,20 Lt) mokėjimų ūkio subjektams ir 1 atveju permokos grąžinimo gavimą iš viso 31218,00 Lt (9041,36 Eur) ūkines operacijas, t. y.:

laikotarpiu nuo 2011-12-06 iki 2013-01-15, 9 atvejais pagrindė mokėjimus iš viso 24393,60 Lt (7064,87 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras ir išankstinio apmokėjimo sąskaitas;laikotarpiu nuo 2011-11-10 iki 2012-01-31, 5 atvejais pagrindė mokėjimus iš viso 115282,74 Lt ( 33388,19 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras, 2012-02-01 1 atveju pagrindė permokos grąžinimo gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 31218,00 Lt (9041,36 Eur);laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2012-01-13, 2 atvejais pagrindė mokėjimus iš viso 27013,25 Lt (7823,58 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras;laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2012-01-31, 4 atvejais pagrindė mokėjimus iš viso 86200,40 Lt (24965,36 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras;laikotarpiu nuo 2011-11-10 iki 2011-11-23, 2 atvejais pagrindė mokėjimus iš viso 11234,85 Lt (3253,84 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras;2011-11-23 1 atveju pagrindė mokėjimą iš vis 4017,20 Lt (1163,46 Eur) V. T. IĮ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą (14 ir 15 bylos tomai).

Teisiamajame posėdyje apklaustos specialistės R. K. ir V. S. dėl šios specialisto išvados paaiškino, jog specialisto išvados 25.2.1 priede, kuriame yra operacijos aprašymas, yra nurodyta, kad sumokėtos palūkanos 934,25 ir sumokėtos palūkanos 3978,09. Tai yra kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos (duomenys neskelbtini) eurais, tai būtų operacijos, atliktos laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31. Čia nurodyta operacijų prašomos sumokėtos palūkanos. Jei imsim dengtas kreditas euras ct ir pridėsim sumokėtas palūkanas, mes grynai gauname, kur buvo įnašas 3980 eurų. Tai buvo įnašas, ir bankas savaime užskaitė delspinigius ir sumokėtas palūkanas. 2013-04-23 protokole J. pasakė, kad šiuo metu visų gautų paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai panaudoti, tai tose įmonėse pinigų nebuvo. Tai būtų 2014-06-19 specialisto išvados 5-3/58 - 8 priedas. Sąskaitos išraše, specialisto išvados 26 ir 26-2 priedai. 26-2 priede ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos (duomenys neskelbtini) operacijos atliktos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, yra atlikta operacija 2010-09-03, kurioje operacijos aprašymas parašytas: paskolos išmokėjimas 5200 litų. Pasiremiant atitinkamai kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašu (duomenys neskelbtini), atitinkamai atliktos operacijos nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir sulyginus tas dvi sąskaitas, kuriose yra parašyta 142 270, būtų išmokėta į šitą sąskaitą. Remiantis šita operacija 5200 litų, tai šitų pinigų nėra perkelta į jokią kitą sąskaitą. Ankstesnėje specialisto išvadoje taip pat buvo minima, kad šitie pinigai yra išmokėti kaip gryni, nes čia yra paskolos išmokėjimas, ne perkėlimas į kažkokią kitokią sąskaitą. Pirmas išmokėjimas rugpjūčio 31 d. yra išmokėjimas 142 270 eurų, atsivertus sąskaitą, kur galas 0513, tai būtų 26 priedas, šita suma 2010-08-31, pajamos-operacija iš sąskaitos į sąskaitą, iš sąskaitos 1142, kurioje yra pajamos, į sąskaitą 513. Toliau paskolos išmokėjimas, kur yra 80 000, rugsėjo 3 d. nurodyta, kad operacijos numeris, paskolos išmokėjimas į sąskaitą 0513, tos pačios pajamos 80 000. Tai turėtų būti išlaidos, o ne pajamos. 2010-08-31-142 2700 sąskaitoje yra grynųjų pinigų išėmimas, o čia yra paskolos išmokėjimas - 5200. Jei pervedama į kitą sąskaitą, tai likučiai taip pat didėja, nes pervedant į 0513 sąskaitą likutis didėja 80 000. Apie paskolos gavimą buvo ankstesnėje specialisto išvadoje. 2014-08-21 specialisto išvadoje 5-3/73 taip pat nurodyta, kad pagal kvitą 5200 litų išmokėjimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą bei 520000 litų grynų pinigų išėmimas. Visose 3 įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nebuvo, pinigai jau buvo panaudoti iki 2013-04-23. Neaišku, kokius pinigus J. naudojo, nes 2013-04-23 jau buvo pasakyta, kad pinigų nebuvo. Konkretus sakinys, kad šiuo metu visų gautų paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai yra panaudoti, sumokėti už detaliojo plano rengimą bei palūkanoms už paskolą.

Specialisto išvadoje 21 puslapyje nurodyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, banko išrašus, kasos pajamų orderių kvitą, PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ aštuoniais atvejais pagrindė iš viso 605 918,54 litų, arba 175486,14 eurų mokėjimus UAB “(duomenys neskelbtini)“. Būtent per tiriamąjį laikotarpį šitos sąskaitos nebuvo apmokėtos, bet išrašytos. Buvo paskirstymas, o dalis buvo, kad negalima įvertinti, kokiuose konkrečiai sklypuose atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes mokėjimo nurodymuose buvo nurodyta atsiskaitymas už darbus, galutinis atsiskaitymas pagal darbų atlikimo aktą už 2011-12 mėnesį, dalinis apmokėjimas pagal 2012 gegužės 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000245. Buvo daliniai mokėjimai, todėl nebuvo galimybės įvertinti, už kokį konkrečiai buvo sklypą mokėjimas. Mokėjimai buvo ir po tiriamojo laikotarpio, nes buvo tirtas laikotarpis nuo 2011-12-01 iki 2012-06-30.

Kvitas, kur kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaita 7000114-2 „Žemdirbio paskola“, nurodyta data 2010-09-03. Laikas 12.41.15, operacijos Nr.72318, suma 5200 litų, aprašymas paskolos išmokėjimas ir nenurodyta. Anksčiau kur kvitai, tai nurodyta paskolos išmokėjimas į sąskaitą 513, o čia iš viso nenurodyta, yra tik paskolos išmokėjimas. Jei būtų kažkur tai pervesta, tai būtų nurodyta, į kokią sąskaitą. Šiuo atveju nėra nurodyta kur, nurodyta tik paskolos išmokėjimas. Dokumentas vadinasi sąskaita, „žemdirbio paskola“. Specialisto išvadoje pažymėta, kad buhalterinėje apskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra šitų operacijų apskaityta. Pagal parašą, tai visi parašai kasininko šiuose dokumentuose panašūs. Operaciją atliko tas pats asmuo. Galutinė suma dokumentuose nesimato, tik konstatuotas faktas - paskolos išmokėjimas. Čia ne pervedimas į sąskaitą, o paskolos išmokėjimas. Kituose visur prie aprašymų yra nurodyta, į kokią kitą sąskaitą yra ši paskola išmokėta.

Buvo pateikta tyrimui sutartis, kuri nepasirašyta. Paskola pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus buvo išmokėta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo neišsaugoti. 2014-07-17 specialisto išvados 20 psl. nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė pinigų išmokėjimą iš kasos. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus kasos dokumentus šita paskola buvo išmokėta, buvo pateikti kasos pajamų orderiai, ir nurodyta kaip paskolos išmokėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose buvo paskolos pajamų orderiai ir buvo užregistruota apskaitos registruose, išmokėtas paskolos išmokėjimas. Kasos pajamų orderiuose buvo nurodyta, kad gauta paskola pagal paskolos sutartį. Kasos pajamų orderiuose buvo nurodyta, kad gauta paskola pagal paskolos sutartį, kad priimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. J., yra parašas ir pasirašo kasininkas J. J., nurodytas parašas. Buvo iš viso išmokėta 482126,30 litai. Paskolos sutartyje buvo nurodyti 485000. Paskolos sutartyje nurodyta data 2012-05-07, o pirmas kasos orderis buvo 2012-05-07. Į apskaitos registrą įtraukė apskaitą tvarkanti įmonė, apskaitą tvarkantis asmuo. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė juridinis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų taisyklių laikymąsi tiriamuoju laikotarpiu atsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai, atsakė direktorius J. J.. Specialisto išvados 22 p. 6 pastraipa nuo viršaus nurodyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, darbų atlikimo aktus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-02-02 iki 2012-05-07 apskaitos dokumentais pagrindė iš viso 338685,42 litus, arba 98090,08 eurų mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus sklypuose Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Nurodyta, kad atlikti trys mokėjimai, kuriuose buvo dalinis mokėjimas, nurodyta, kad tai atsiskaitymas už darbus, galutinis atsiskaitymas pagal darbų atlikimo aktą už 2011-12 mėnesį, dalinis apmokėjimas pagal 2012-05-30 PVM sąskaitą faktūrą GEB Nr. 0000245. Nebuvo galima įvertinti, konkrečiai kokiuose sklypuose, kadangi buvo atlikti daliniai mokėjimai ir galutiniai atsiskaitymai.

Kasos pajamų orderyje nurodyta, kad pinigai priimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus O. J. ir nurodytas parašas, o gavo kasininkas J. J.. Kasos pajamų orderis yra 2012-05-07, kuriame nurodyta, kad priimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. J., nurodytas parašas, 73909,30 litai. Taip pat nurodyta, kad gavo kasininkas J. J. ir parašas. Nurodytas ūkinės operacijos turinys, kad gauta paskola pagal paskolos sutartį. 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų orderyje LIN NR. 20 nurodyta, kad priimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. J. 117799 litai, šaliai yra O. J. parašas. Taip pat nurodyta, kad gauta paskola, pagal paskolos sutartį gavo kasininkas J. J., šalia parašas. Taip pat 2012-07-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderis, LIN Nr. 21 nurodyta, kad priimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. J. 290418 litų, šalia O. J. parašas. Nurodyta, kad gauta paskola pagal paskolos sutartį, gavo kasininkas J. J. ir šalia parašas. Šitos operacijos yra užregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Kasos knyga“.

Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateiktos deklaracijos, kurių pavadinimas „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“. Juridiniai asmenys, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteikdami paskolas fiziniams asmenims privalo VMI deklaruoti. Todėl specialisto išvadoje parašyta, kad pagal kompiuterinę duomenų bazę, VMI duomenis apie pateiktas deklaracijas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė VMI šitos deklaracijos, nedeklaravo J. pagal 2015-03-11 kasos išlaidų orderį Nr.216/-2 išmokėtos 58000 paskolos. Išrašas formuotas 2015-09-27, tai iki to laikotarpio šitos deklaracijos pateiktos nebuvo. Deklaracijos yra pateikiamos iki gegužės 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo 2013-05-13 fizinio asmens,J. J. suteiktos paskolos. Pagal registrus buvo nustatyta, kad tuo metu J. J. suteikė paskolą 12706,30 litus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kasos išlaidų orderis yra Nr. 2016/-2, turinys yra išduoti J. J., pagrindas paskola, pagal paskolos sutartį nuo 2016-03-11. Kasos išlaidų orderyje parašyta 2015-03-11, parašyta pagal sutartį nuo 2016-03-11. Kasos išlaidų orderis parašytas 2015-03-11.

Specialisto išvados 18 lape parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Sąskaitų istorijos“ laikotarpyje nuo 2015-03-11 iki 2016-05-10 neužregistravo piliečio J. įsiskolinimų 58000 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apskaitos registruose iki 2016-05-10 išmokėjimas neužregistruotas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad jie iš dalies patvirtina J. J. inkriminuotus kaltinimus ir visiškai patvirtina O. J. inkriminuotus kaltinimus.

1.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas ir apgaulingas apskaitos tvarkymas

J. J. buvo kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010-08-18 iki 2013-06-06, nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2013-06-07 būdamas bendrovės direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr.IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus, kur nurodoma, jog Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2013-10-31, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje tyčia, turėdamas nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, iš bendrovės kasos grynais paėmė 93 860,45 Lt, jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas 93 860,45 Lt (27 183,86 EUR).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 7 dalis). Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Taigi, sprendžiant klausimą, ar bendrovės vadovas, disponuodamas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) bendrovės turtu, pavyzdžiui, jį paimdamas, neteisėtai juo pradėjo naudotis kaip nuosavu, būtina nustatyti, ar nebuvo pažeisti bendrovės veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ar buvo paisoma visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimų, pareiginių nuostatų. Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme.

Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Be to, pasisavinimu gali būti pripažintas ir įmonės pinigų pervedimas į kitos įmonės sąskaitą pagal fiktyvius sandorius, vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais ir panaudojant ne įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). Kita vertus, tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal Lietuvos banko pateiktą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ tikslinio inspektavimo ataskaitą (t. 1, b. l. 1, 37-75) dėl, Lietuvos banko vertinimu, šios kredito unijos rizikingų paskolų, išduotų ir kaltinamajame akte minimoms bendrovėms, tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 62).

J. J. nagrinėjamoje byloje yra kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. tuo, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynais paėmė 93860,45 Lt, jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu juos pasisavino. Iš kaltinimo konstrukcijos matyti, kad pinigų pasisavinimas nagrinėjamu atveju kaltinime preziumuojamas J. J. paimtų iš kasos bendrovės grynųjų pinigų panaudojimo nepagrindimu buhalterinės apskaitos dokumentais.

Kaltinamasis J. J. parodė, kad faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, visas šias bendroves nupirko, siekdamas vykdyti tris verslo projektus, o bendrovių gausa buvo reikalinga verslo rizikos išskaidymui, jų vadovais paprašė laikinai pabūti savo draugų, jų draugų, artimų žmonių, ir neturėjo tikslo vykdyti kažkokią nusikalstamą veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vykdė projektą Vilniaus mieste. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta nupirkti sklypą ir po to įsigijo sklypą Vilniaus mieste. Tam buvo panaudotas kreditas. 2015 m. gruodžio mėnesį išduotas raštas iš kredito įstaigos, kad ši paskola visiškai gražinta. Po visiško paskolos grąžinimo su juo buvo sudaryta paskolos sutartis, ir įmonė jam paskolino 19700€ sumą. Tai papildomai rodo, kad jam kyla prievolė tuos pinigus grąžinti, pinigai nėra pasisavinti. Kaltinamasis neneigia, jog asmeniškai ir betarpiškai disponavo 2014-06-12 specialisto išvadoje Nr. 5-3/56 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ minima 93860,45 Lt bendrovei priklausančių grynųjų pinigų suma (šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada), kuri jam buvo išmokėta kaip faktiniam bendrovės vadovui ir kasininkui, tačiau tvirtina šiuos pinigus naudojęs bendrovės reikmėms įgyvendinti verslo projektą, kuriam ir buvo įsigyta pati bendrovė.

Minima specialisto išvada Nr. 5-3/56 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 93 860,45 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo bei jų panaudojimo, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010-09-07 iki 2013-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamasis J. J. nepripažįsta savo kaltės ir dėl jam inkriminuoto apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo tvirtindamas, jog reikalingus apskaitos tvarkymui dokumentus jis pateikdavo pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. P., ir teigdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą galimai netinkamai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir turėtų už tai atsakyti. Kita vertus, kaltinamasis iš principo neneigia, jog kai kurių dokumentų galėjo D. P. ir nepateikti ar pateikti juos be visų reikalingų įtraukimui į apskaitą rekvizitų (pvz., be formalaus bendrovės direktoriaus parašo). Tuo tarpu liudytoja D. P. kategoriškai patvirtino, jog „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė pagal J. J. pateikiamus dokumentus, ir visus jai pateiktus teisės aktų reikalavimus atitinkančius pirminius dokumentus įtraukė į apskaitą. Liudytoja taipogi parodė, kad dokumentus apskaitos tvarkymui J. J. jai perduodavo be jokių priėmimo – perdavimo aktų ar dokumentų apyrašų, o prireikus įmonės veiklai tokiu pat būdu vėl pasiimdavo prieš tai perduotus dokumentus. Liudytoja kategoriškai paneigė kaltinamojo versiją, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pradanginti ar neįtraukti į apskaitą dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, ir paaiškino, kad visus J. J. įmonių dokumentus arba grąžino J. J., arba pagal pareikalavimą perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad tie pirminiai dokumentai, kuriuos J. J. pateikė apskaitą tvarkančiam subjektui, į apskaitą buvo įtraukti tinkamai. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai būtų netinkamai tvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tyčia ar dėl nekompetencijos, ar kad dėl jų kaltės būtų prarasti kokie nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Mažeikiuose veikiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ absoliučios daugumos jo vadovaujamų bendrovių apskaitos tvarkymui pasirinko pats taip pat iš Mažeikių kilęs, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu Klaipėdoje, o po to Vilniuje gyvenęs J. J.. Tokį kaltinamojo sprendimą galima vertinti ne tik kaip visiško pasitikėjimo pasirinkta bendrove, jos darbuotojų kompetencija ir sąžiningumu patvirtinimu, tačiau ir galimu išankstiniu siekiu per jo nusikalstamų veiksmų prasmės nesuvokiančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus apgaulingai tvarkyti apskaitą, provincijoje veikiančiai bendrovei supaprastinta tvarka (be perdavimo – priėmimo aktų) pateikinėjant apskaitos tvarkymui reikalingus dokumentus ir tokiu būdu dalies dokumentų savo nuožiūra tyčia nepateikiant apskaitos tvarkytojams. Tokiu būdu, nustačius, kad „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma pagal kaltinamojo pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, kaltinamojo versija, neva už netinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą atsakingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o ne juos suklaidinęs (nepateikdamas dalies išlaidas pagrindžiančių dokumentų) kaltinamasis, yra visiškai paneigta.

Taigi specialisto išvada, liudytojos D. P. parodymais nustatyta, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, organizavo bendrovės apskaitos tvarkymą tokiu būdu (perdavinėdamas ir vėl atgal pasiimdamas apskaitą tvarkančiam subjektui pirminius dokumentus be jokių priėmimo – perdavimo aktų ir tokiu būdu nepateikdamas dalies apskaitos tvarkymui reikalingų dokumentų), jog dalis atliekamų finansinių operacijų nebūtų fiksuojamos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir atitinkamai nebūtų traukiamos į buhalterinės apskaitos registrus – dalis išlaidų nebuvo forminamos kasos išlaidų orderiais, nebuvo fiksuojamas realus kasoje esančių pinigų likutis ir pan. Nustačius, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas specialisto išvadoje įvardytus teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to kilo specialisto išvadoje nurodytos BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės, už savo veiksmus jis atsako pagal BK 222 str. 1 d. kaip šio nusikaltimo vykdytojas. J. J. kaltė dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Tuo tarpu kaltinamojo versija apie jo žinioje buvusių bendrovės lėšų panaudojimą bendrovėms reikmėms, nors ir neatvaizduojant to buhalterinėje apskaitoje, byloje surinktais įrodymais lieka nepaneigta. Kaltinamojo pateikta „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad 2015-03-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė visus skolinius įsipareigojimus kredito unijai. 2016-09-30 specialisto išvada Nr. 5-3/62 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino kredito unijai 100000 eurų paskolą ir sumokėjo 40194,36 Eur palūkanų bei 406,30 Eur delspinigių, nors 2010-2015 m. gavo tik 294183 Lt pajamų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal bendrovės tvarkomą apskaitą nepavyko nustatyti, iš kokių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė dalį skolinių įsipareigojimų, ženkliai viršijančių bendrovės pajamas, kas iš esmės patvirtina kaltinamojo aiškinimą, jog iš kasos paimtus grynuosius pinigus, nors ir neatvaizduodamas jų panaudojimo buhalterinėje apskaitoje, jis naudojo paskolos dengimui ir palūkanų mokėjimui. Specialistų išvados, liudytojo A. D. parodymai iš esmės patvirtina ir komercinę kaltinamojo veiklą jo vadovaujamų bendrovių iš A. D. įsigytame žemės sklype. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu papildomai nustatyta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo netinkamai tvarkoma ir laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-04-31, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šio laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pati savaime taip pat nepaneigia kaltinamojo aiškinimo apie grynųjų pinigų panaudojimą bendrovės finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Teismas taipogi plačiau neanalizuoja kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jog po visiško atsiskaitymo su kreditoriais bendrovės kasoje netgi susidarė 19700 eurų pinigų likutis, kurį bendrovę atstovaujantis kaltinamasis 2015-04-22 paskolos sutartimi su palūkanomis paskolino pats sau kaip fiziniam asmeniui, tokiu būdu bendrovei įgyjant turtinę teisę ne tik į paskolintą pinigų sumą, bet ir į palūkanas bei sutartyje numatytus delspinigius, jei paskola nebus laiku grąžinta, kadangi šio sandorio teisėtumo, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-04-31 vertinimas išeina už BPK 255 str. 1 d. nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.

Tuo būdu nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamojo J. J. veiksmais būtų padaryta reali turtinė žala jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o bendrovės pinigus kaltinamasis būtų tyčia neteisėtai ir neatlygintinai pavertęs savo nuosavybe. Nors kaltinamasis bendrovės grynaisiais pinigais disponavo neteisėtai, jų panaudojimo nepagrįsdamas buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau įvykdė visus skolinius bendrovės įsipareigojimus kredito unijai, dėl kurių ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nenustačius, kad kaltinamasis neteisėtai pavertė bendrovės pinigus savo nuosavybe ar padarė bendrovei realios turtinės žalos, jo veiksmai neteisėtai disponuojant bendrovės pinigais negali būti laikomi turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme. Nagrinėjamoje situacijoje kaltinamojo veiksmai vertintini tik kaip aukščiau aptartas apgaulingas apskaitos tvarkymas, o dėl kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d. kaltinamasis išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

2.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį

J. J. buvo kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010-08-17 iki 2013-06-06, nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2013-06-07 būdamas bendrovės direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr.IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus, kur nurodoma, jog Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, laikotarpiu nuo 2010-03-31 iki 2013-10-31, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje tyčia, turėdamas nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, iš bendrovės kasos grynais paėmė 98 624,09 Lt, jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas 98 624,09 Lt (28 563,51 EUR).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal Lietuvos banko pateiktą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ tikslinio inspektavimo ataskaitą (t. 1, b. l. 1, 37-75) dėl, Lietuvos banko vertinimu, šios kredito unijos rizikingų paskolų, išduotų ir kaltinamajame akte minimoms bendrovėms, tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 61).

J. J. nagrinėjamoje byloje yra kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. tuo, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynais paėmė 98624,09 Lt, jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu juos pasisavino. Iš kaltinimo konstrukcijos matyti, kad pinigų pasisavinimas nagrinėjamu atveju kaltinime preziumuojamas J. J. paimtų iš kasos bendrovės grynųjų pinigų panaudojimo nepagrindimu buhalterinės apskaitos dokumentais.

Kaip ir ankstesniame epizode, kaltinamasis J. J. parodė, kad faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmeniškai ir betarpiškai disponavo 2014-08-21 specialisto išvadoje Nr. 5-3/73 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ minima 98624,09 Lt bendrovei priklausančių grynųjų pinigų suma (šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada), kuri jam buvo išmokėta kaip faktiniam bendrovės vadovui ir kasininkui, tačiau tvirtina šiuos pinigus naudojęs bendrovės reikmėms įgyvendinti verslo projektą, kuriam ir buvo įsigyta pati bendrovė. Po visiško paskolos grąžinimo su juo buvo sudaryta paskolos sutartis, ir įmonė jam paskolino 65000 litų sumą. Tai papildomai rodo, kad jam kyla prievolė tuos pinigus grąžinti, pinigai nėra pasisavinti.

Minima specialisto išvada Nr. 5-3/73 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 98 624,09 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo direktoriui J. J. bei 98 624,09 Lt grynųjų pinigų panaudojimo, pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. J. panaudojo 98 624,09 Lt grynųjų pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat padarė ir kitus specialisto išvadoje nurodytus apskaitos tvarkymo pažeidimus, dėl kurių laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaip ir ankstesniame epizode, kaltinamasis J. J. nepripažįsta savo kaltės ir dėl jam inkriminuoto apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo, analogiškai tvirtindamas, jog reikalingus apskaitos tvarkymui dokumentus jis pateikdavo pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. P., ir teigdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą galimai netinkamai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir turėtų už tai atsakyti. Ši kaltinamojo versija, kaip ir ankstesnėje nuosprendžio dalyje plačiau aptartu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju, yra visiškai paneigta liudytojos D. P. parodymais ir specialisto išvada Nr. 5-3/73 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, kuriais nustatyta, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, organizavo bendrovės apskaitos tvarkymą tokiu būdu (perdavinėdamas ir vėl atgal pasiimdamas apskaitą tvarkančiam subjektui pirminius dokumentus be jokių priėmimo – perdavimo aktų ir tokiu būdu nepateikdamas dalies apskaitos tvarkymui reikalingų dokumentų), jog dalis atliekamų finansinių operacijų nebūtų fiksuojamos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir atitinkamai nebūtų traukiamos į buhalterinės apskaitos registrus – dalis išlaidų ir įplaukų nebuvo forminamos kasos išlaidų ir pajamų orderiais, nebuvo fiksuojamas realus kasoje esančių pinigų likutis ir pan. Nustačius, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas specialisto išvadoje įvardytus teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to kilo specialisto išvadoje nurodytos BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės, už savo veiksmus jis atsako pagal BK 222 str. 1 d. kaip šio nusikaltimo vykdytojas. J. J. kaltė dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Tuo tarpu kaltinamojo versija apie jo žinioje buvusių bendrovės lėšų panaudojimą bendrovėms reikmėms, nors ir neatvaizduojant to buhalterinėje apskaitoje, byloje surinktais įrodymais lieka nepaneigta. Kaltinamojo pateikta „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad 2014-06-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė visus skolinius įsipareigojimus kredito unijai. 2016-09-30 specialisto išvada Nr. 5-3/62 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino kredito unijai 335000 litų paskolą ir sumokėjo 124292,02 Lt palūkanų, nors 2011-2014 m. gavo tik 284847 Lt pajamų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal bendrovės tvarkomą apskaitą nepavyko nustatyti, iš kokių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė dalį skolinių įsipareigojimų, ženkliai viršijančių bendrovės pajamas, kas iš esmės patvirtina kaltinamojo aiškinimą, jog iš kasos paimtus grynuosius pinigus, nors ir neatvaizduodamas jų panaudojimo buhalterinėje apskaitoje, jis naudojo paskolos dengimui ir palūkanų mokėjimui. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu papildomai nustatyta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo netinkamai tvarkoma ir laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-07-04, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šio laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pati savaime taip pat nepaneigia kaltinamojo aiškinimo apie grynųjų pinigų panaudojimą bendrovės finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Teismas taipogi plačiau neanalizuoja kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jog po visiško atsiskaitymo su kreditoriais bendrovės kasoje netgi susidarė 65000 litų pinigų likutis, kurį bendrovę atstovaujantis kaltinamasis 2014-07-04 paskolos sutartimi su palūkanomis paskolino pats sau kaip fiziniam asmeniui, tokiu būdu bendrovei įgyjant turtinę teisę ne tik į paskolintą pinigų sumą, bet ir į palūkanas bei sutartyje numatytus delspinigius, jei paskola nebus laiku grąžinta, kadangi šio sandorio teisėtumo, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-07-04 vertinimas išeina už BPK 255 str. 1 d. nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.

Tuo būdu nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamojo J. J. veiksmais būtų padaryta reali turtinė žala jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o bendrovės pinigus kaltinamasis būtų tyčia neteisėtai ir neatlygintinai pavertęs savo nuosavybe. Nors kaltinamasis bendrovės grynaisiais pinigais disponavo neteisėtai, jų panaudojimo nepagrįsdamas buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau įvykdė visus skolinius bendrovės įsipareigojimus kredito unijai, dėl kurių ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nenustačius, kad kaltinamasis neteisėtai pavertė bendrovės pinigus savo nuosavybe ar padarė bendrovei realios turtinės žalos, jo veiksmai neteisėtai disponuojant bendrovės pinigais negali būti laikomi turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme. Nagrinėjamoje situacijoje kaltinamojo veiksmai vertintini tik kaip aukščiau aptartas apgaulingas apskaitos tvarkymas, o dėl kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d. kaltinamasis išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Specialisto išvada Nr. 5-3/73 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 335 000 Lt paskolą pagal 2010-08-25 Paskolos sutartį Nr. 10-00045 LTL „Žemės sklypo dalies, (duomenys neskelbtini), detaliajam planui, inžinerinių tinklų projektavimui ir tiesimui“ panaudojo ne pagal paskirtį, iš viso 335 000,00 Lt, bet pagrindė apmokėjimams, tai yra: 2010-09-15 – 1 600 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. 300593571) „už paslaugas“, 2010-09-15 – 10 000 Lt pilietei O. J. "už dokumentų paruošimą, konsultaciją", laikotarpiu nuo 2010-09-03 iki 2010-09-29 – 38 200 Lt piliečiui J. J. (5 200,00 Lt už žemės sklypą ir mokesčius bankui + 7 000,00 Lt "už įmonės kūrimą ir pardavimą“ + 2 000,00 Lt „už tarpininkavimą" + 24 000,00 Lt " avansinis mokėjimas už žemės sklypą"), laikotarpiu nuo 2010-09-27 iki 2010-11-02 – 18 126,00 Lt piliečiui G. P. (15 000,00 Lt "už detaliojo plano rengimą" + 3 126,00 Lt "už detalų planą antras mokėjimas"), 2010-09-09 – 6 000,00 Lt piliečiui M. K. "už kompiuterius", 2010-09-20 – 20 000,00 Lt piliečiui T. G. – "avansinis mokėjimas už žemės sklypus, Dauparai", laikotarpiu nuo 2010-09-24 iki 2010-10-14 – 2 000,00 Lt piliečiui A. L. (1 000,00 Lt "už brėžinį" + 1 000,00 Lt "už atliktus darbus"), laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-01-02 – 85 915,03 Lt pagrindė palūkanų grąžinimą, 2010-09-24 – 100,00 Lt piliečiui S. V. "už patalpų valymą", laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2012-11-27 – 278,00 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo ir sąskaitos administravimo mokesčiai kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, 2010-08-31 – 50 150,00 Lt depozitas į papildomų pajų sąskaitą, esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2010-11-03 – 500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) – "projektų derinimas, laikotarpiu nuo 2011-09-28 iki 2012-11-27 – 203,06 Lt mokėjimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos fondui, laikotarpiu nuo 2010-12-31 iki 2012-07-31 – pagal 4 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 3 303,82 Lt atskaitingam asmeniui - direktoriui D. A. avanso išmokėjimą ūkio išlaidoms, laikotarpiu nuo 2010-08-31 iki 2013-10-31 – 98 624,09 Lt piliečiui J. J..

Kaltinamasis J. J. dėl kaltinimo ne pagal paskirtį panaudojus dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos paskolos kaltu prisipažino ir parodė, kad tai buvo pirmoji jo gauta paskola, ir ją naudodamas, dėl nepatyrimo neatkreipė dėmesio į paskolos paskirtį. Po to, kai pristatė dokumentus D. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji paaiškino, kad tokie mokėjimai negalimi, kad negali įmonė tikslinės paskolos lėšų naudoti kur panorėjus, ir viskas turi būti pagal paskirtį. Po paskutinio kaltinime nurodyto mokėjimo įmonė vykdė veiklą, susijusią išimtinai su paskolos paskirtimi, ir toliau paskolinės lėšos buvo naudojamos tik pagal paskirtį. Nesutinka tik dėl vieno kaltinime nurodyto pavedimo 2010-09-03, kur mokėjimo paskirtyje nurodė J. J. už žemės sklypą ir mokesčius bankui 5200 litų. Darydamas žemės sklypo pavedimą, jis buvo apmokėjęs už įmones iš savo nuosavų lėšų. A. D. pinigus gavo. Todėl nurodytą pinigų sumą grąžino sau už tą sklypą, kuriam buvo suteiktas kreditas.

Pagal BK 206 str. 1 d. baudžiamas tas, kas gavęs 150 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą, panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Nusikaltimo sudėtis yra formali, veikos baigtumui konstatuoti užtenka tik nurodytų veiksmų atlikimo. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar skolininkas laiku grąžino paskolą, ar kreditorius dėl to patyrė tiesioginės realios žalos. Teismo vertinimu, kaltinamojo J. J. veiksmuose visi inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai: kaltinamasis, suvokdamas, kad bendrovės gauta paskola yra skirta panaudoti išimtinai konkrečios žemės sklypo dalies detaliajam planui, inžinerinių tinklų projektavimui ir tiesimui, didesnę nei 150 MGL dydžio dalį šios paskolos panaudojo kitais tikslais. Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo siūlymu kaip precedentu kaltinamojo veiksmų vertinimui remtis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240/2009. Minimoje nutartyje precedentas buvo suformuotas kitokioje situacijoje, kuomet asmuo buvo kaltinamas ne tikslinės paramos panaudojimu (ką iš esmės būtų galima tapatinti su paskolos panaudojimu) ne pagal paskirtį, o jos panaudojimu ne pagal nustatytą tvarką, kas yra alternatyvus inkriminuoto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis. Kasacinis teismas pasisakė, kad nagrinėtoje byloje tikslinės paramos panaudojimo tvarką nustato Pirkimų tvarka, tačiau ne kiekvienas Pirkimų tvarkos pažeidimas sukelia realią grėsmę BK XXXI skyriuje išdėstytų normų saugomam gėriui – ekonomikai ir verslo tvarkai. BK 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nusikaltimas yra ne tik šiame kodekse uždrausta, bet ir pavojinga veika. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija darė išvadą, kad BK 206 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymį – tikslinės paramos panaudojimas ne pagal nustatytą tvarką – atitiktų ne formalūs, o tik realios žalos padarę ar sukėlę grėsmę tokiai žalai atsirasti Pirkimų tvarkos pažeidimai (pavyzdžiui, nustatytos pirkimo būdo parinkimo tvarkos ar panašaus pobūdžio pažeidimai, sudarę sąlygas nepagrįstam tam tikrų asmenų praturtėjimui, neracionaliam paramos lėšų naudojimui ir pan.). Nagrinėtoje byloje nenustatyta, kad dėl skaidrumo principo pažeidimo parenkant įsigyjamos įrangos pardavėją, ataskaitų apie perkamą įrangą nepateikimo nustatytu laiku, pirkimų plano netikslaus įvykdymo buvo padaryta materialinės ar kitos žalos (kad būtų iššvaistytos ar neracionaliai panaudotos paramos lėšos, nukrypta nuo projekto tikslų ir pan.). Kita vertus, kasacinės instancijos teismas minimoje nutartyje pasisakė, jog tuo atveju, jei asmuo būtų kaltinamas ne tikslinės paramos panaudojimu ne pagal nustatą tvarką, o jos panaudojimu ne pagal paskirtį, tokio dydžio tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį būtų pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal aptariamą BK normą atsirasti (kaip tik tokio pobūdžio kaltinimas ir yra nagrinėjamas šioje Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje). Tuo būdu gynėjo minimas precedentas ne paneigia, o priešingai, patvirtina, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką aptarti J. J. veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 206 str. 1 d. Taigi kaltinamojo J. J. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 5-3/73 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ ir jos priedų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjant žemės sklypą iš D., pardavėjai iš pirkėjo prieš sandorio tvirtinimą gavo 5000 litų, pirkėjas apmokėjo ir virš 200 litų vertės sutarties sudarymo išlaidas. Šie įrodymai patvirtina kaltinamojo aiškinimą, kad minėtas sumas jis sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, o vėliau šiuos pinigus atsiėmė iš bendrovės. Kadangi nurodyta pinigų suma buvo panaudota pagal tikslinę paskirtį, kuriai ir buvo suteikta paskola bendrovei, kaltinimo dalis dėl 5200 litų paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį šalinama iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusi, atitinkamai mažinant ir galutinę ne pagal paskirtį panaudotą paskolos sumą.

3.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį

J. J. buvo kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010-08-10 iki 2013-06-06, nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2013-06-07 būdamas bendrovės direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr.IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus, kur nurodoma, jog Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, turėdamas nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, iš bendrovės kasos grynais paėmė 277 451,30 Lt, jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas 277 451,30 Lt (80355,45 EUR).

J. J. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 206 str. 1 d. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010-08-18 iki 2010-08-24, nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, Klaipėdoje 2010-08-18 iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą paskolos sutartį Nr.10-00043 LTL žemės sklypo, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), dalies pirkimui, detaliajam planui, inžinerinių tinklų projektavimui ir tiesimui gavo 340 000 Lt paskolą, kurios dalį panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. pagal 2010-08-24 kasos išlaidų orderį serija KIO Nr. K-3 grąžino 5 500 Lt paskolą J. J. ir tokiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo 5 500 Lt (1 592,91 EUR).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal Lietuvos banko pateiktą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ tikslinio inspektavimo ataskaitą (t. 1, b. l. 1, 37-75) dėl, Lietuvos banko vertinimu, šios kredito unijos rizikingų paskolų, išduotų ir kaltinamajame akte minimoms bendrovėms, tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 60).

J. J. nagrinėjamoje byloje yra kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. tuo, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynais paėmė 277 451,30 Lt, jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu juos pasisavino. Iš kaltinimo konstrukcijos matyti, kad pinigų pasisavinimas nagrinėjamu atveju kaltinime preziumuojamas J. J. paimtų iš kasos bendrovės grynųjų pinigų panaudojimo nepagrindimu buhalterinės apskaitos dokumentais.

Kaip ir ankstesniuose epizoduose, kaltinamasis J. J. parodė, kad faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmeniškai ir betarpiškai disponavo 2014-06-19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/58 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ minima 277 451,30 Lt bendrovei priklausančių grynųjų pinigų suma (šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada), kuri jam buvo išmokėta kaip faktiniam bendrovės vadovui ir kasininkui, tačiau tvirtina šiuos pinigus naudojęs bendrovės reikmėms įgyvendinti verslo projektą, kuriam ir buvo įsigyta pati bendrovė. Po visiško paskolos grąžinimo su juo buvo sudaryta paskolos sutartis, ir įmonė jam paskolino 58000 eurų sumą. Tai papildomai rodo, kad jam kyla prievolė tuos pinigus grąžinti, pinigai nėra pasisavinti.

Minima specialisto išvada Nr. 5-3/58 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 277 451,30 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo direktoriui J. J. bei 277 451,30 Lt grynųjų pinigų panaudojimo, dėl ko laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2013-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaip ir ankstesniuose epizoduose, kaltinamasis J. J. nepripažįsta savo kaltės ir dėl jam inkriminuoto apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo, analogiškai tvirtindamas, jog reikalingus apskaitos tvarkymui dokumentus jis pateikdavo pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. P., ir teigdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą galimai netinkamai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir turėtų už tai atsakyti. Ši kaltinamojo versija, kaip ir ankstesnėje nuosprendžio dalyje plačiau aptartais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvejais, yra visiškai paneigta liudytojos D. P. parodymais ir specialisto išvada Nr. 5-3/58 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ kuriais nustatyta, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, organizavo bendrovės apskaitos tvarkymą tokiu būdu (perdavinėdamas ir vėl atgal pasiimdamas apskaitą tvarkančiam subjektui pirminius dokumentus be jokių priėmimo – perdavimo aktų ir tokiu būdu nepateikdamas dalies apskaitos tvarkymui reikalingų dokumentų), jog dalis atliekamų finansinių operacijų nebūtų fiksuojamos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir atitinkamai nebūtų traukiamos į buhalterinės apskaitos registrus – dalis išlaidų ir įplaukų nebuvo forminamos kasos išlaidų ir pajamų orderiais, nebuvo fiksuojamas realus kasoje esančių pinigų likutis ir pan. Nustačius, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas specialisto išvadoje įvardytus teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to kilo specialisto išvadoje nurodytos BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės, už savo veiksmus jis atsako pagal BK 222 str. 1 d. kaip šio nusikaltimo vykdytojas. J. J. kaltė dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Tuo tarpu kaltinamojo versija apie jo žinioje buvusių bendrovės lėšų panaudojimą bendrovėms reikmėms, nors ir neatvaizduojant to buhalterinėje apskaitoje, byloje surinktais įrodymais lieka nepaneigta. Kaltinamojo pateikta „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad 2016-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių skolinių įsipareigojimų kredito unijai nebeturi. 2016-09-30 specialisto išvada Nr. 5-3/62 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino kredito unijai 98470,81 Eur (340000 Lt) paskolą ir sumokėjo 44183,79 Eur palūkanų, nors 2011-2015 m. gavo tik 86000 Eur pajamų, kas iš esmės patvirtina kaltinamojo aiškinimą, jog iš kasos paimtus grynuosius pinigus, nors ir neatvaizduodamas jų panaudojimo buhalterinėje apskaitoje, jis naudojo paskolos dengimui ir palūkanų mokėjimui. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu papildomai nustatyta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo netinkamai tvarkoma ir laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2016-03-10, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šio laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pati savaime taip pat nepaneigia kaltinamojo aiškinimo apie grynųjų pinigų panaudojimą bendrovės finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Teismas taipogi plačiau neanalizuoja kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jog po visiško atsiskaitymo su kreditoriais bendrovės kasoje netgi susidarė 58000 eurų pinigų likutis, kurį bendrovę atstovaujantis kaltinamasis 2016-03-11 paskolos sutartimi su palūkanomis paskolino pats sau kaip fiziniam asmeniui, tokiu būdu bendrovei įgyjant turtinę teisę ne tik į paskolintą pinigų sumą, bet ir į palūkanas bei sutartyje numatytus delspinigius, jei paskola nebus laiku grąžinta, kadangi šio sandorio teisėtumo, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2016-03-10 vertinimas išeina už BPK 255 str. 1 d. nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.

Tuo būdu nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamojo J. J. veiksmais būtų padaryta reali turtinė žala jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o bendrovės pinigus kaltinamasis būtų tyčia neteisėtai ir neatlygintinai pavertęs savo nuosavybe. Nors kaltinamasis bendrovės grynaisiais pinigais disponavo neteisėtai, jų panaudojimo nepagrįsdamas buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau įvykdė visus skolinius bendrovės įsipareigojimus kredito unijai, dėl kurių ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nenustačius, kad kaltinamasis neteisėtai pavertė bendrovės pinigus savo nuosavybe ar padarė bendrovei realios turtinės žalos, jo veiksmai neteisėtai disponuojant bendrovės pinigais negali būti laikomi turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme. Nagrinėjamoje situacijoje kaltinamojo veiksmai vertintini tik kaip aukščiau aptartas apgaulingas apskaitos tvarkymas, o dėl kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d. kaltinamasis išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis J. J. dėl paskolos dalies panaudojimo ne pagal paskirtį parodė, kad kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju, 5000 litų sumokėjo D. grynais už perkamą sklypą, dar 500 litų išleido notaro ir Registrų centro paslaugoms apmokėti, po ko šiuos pinigus susigrąžino iš bendrovės. Specialisto išvada Nr. 5-3/58 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ ir jos priedai iš esmės patvirtina kaltinamojo aiškinimą, kad minėtas sumas jis sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, o vėliau šiuos pinigus atsiėmė iš bendrovės. Kadangi nurodyta pinigų suma buvo panaudota pagal tikslinę paskirtį, kuriai ir buvo suteikta paskola bendrovei, nėra pagrindo vertinti ją kaip panaudotą ne pagal paskirtį. Be to, kaltinime inkriminuota neva ne pagal paskirtį panaudota 5500 litų paskolos suma nesiekia 150 MGL dydžio, būtino baudžiamajai atsakomybei pagal BK 206 str. 1 d. kilti. Įvertinus šias aplinkybes, dėl kaltinimo pagal BK 206 str. 1 d. kaltinamasis išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

4.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį

Kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponavo ir žymiai didesne suma apyvartinių lėšų, įmonė disponavo ne tik kreditu, o vykdė dar papildomai veiklą, susijusią su motorinių transporto priemonių pardavimu, tai patvirtina specialisto išvados 19 lapas, kad yra gauta pajamų 330851 litas. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš valstybės 26000 litų PVM permoką. Kreditas buvo kelis kartus didinamas, visas kreditas sudarė 1680000 litų, ir jis pilnai panaudotas daugiabučių namų Vilniaus rajone statybai, tai parodo aktai, kuriuos pateikė teismui, kad yra sumokėjęs už tuos darbus 1092000 litų. Prie to pridėjus ir patį atsiskaitymą už sklypą 500000 ir pajų 257000 matyti, kad jis visiškai išnaudojo kreditą pagal paskirtį ir tik statybos darbams. Gautą iš „(duomenys neskelbtini)“ avansą taip pat panaudojo statyboms ir tai parodo aktai, kad sklypas išskaidytas atskirais sklypais ir akte nurodyta, kokiame sklype kiek darbų buvo atlikta. „(duomenys neskelbtini)“ sklypuose „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbus. Taip buvo padaryta specialiai, kad su genrangovu sutarti geresnę kainą, kad yra ne keli užsakovai, o vienas konkretus užsakovas. „(duomenys neskelbtini)“ jam sumokėjo iš apyvartinių lėšų, kuriomis tikrai disponavo tai dienai. Gautą avansinį mokėjimą sunaudojo visiškai statyboms, o sau grąžino paskolą ir suteikė sau 79000 litų paskolą iš kitų gaunamų sumų, iš motorinių transporto priemonių pardavimo ir iš PVM grąžintos sumos.

Specialisto išvadoje Nr. 5-3/59 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ gautą 1680 000 Lt kreditą, kurio paskirtis - 4/11dalies (bendras žemės sklypo plotas 2.75 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj. pirkimui, apyvartinėms lėšoms bei dvibučio namo statybai dalinai panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. J., 2012-12-31 kasos išlaidų orderiu Nr.K-40 pagrindė 5239 Lt paskolos J. J. grąžinimą, o 2013-05-31 kasos išlaidų orderiu Nr.KA-15 pagrindė 79 614,62 Lt paskolos išmokėjimą J. J. ir tokiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo 84 853,62 Lt (24575,30 EUR).

Kaltinamojo versiją, neva kaltinime nurodytas sumas bendrovė jam išmokėjo ne iš gauto kredito lėšų, o iš kitų lėšų, kuriomis tuo metu teisėtai disponavo, taip pat kaltinamojo gynėjo baigiamųjų kalbų metu iškeltą versiją, neva pagal kredito sutartyje nurodytą tikslinę paskirtį bendrovė panaudojo pinigų sumas, ženkliai viršijančias visą gauto kredito sumą, visiškai paneigia tiek minėta specialisto išvada Nr. 5-3/59 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, tiek ir 2016-09-30 specialisto išvada Nr. 5-3/62 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ bei teisme duoti specialisčių paaiškinimai dėl šių išvadų. Specialisto išvadoje Nr. 5-3/59 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais, esančiais specialisto išvados prieduose, yra detaliai pagrįstas viso kredito panaudojimas detalizuojant, kad 1595146,38 lt kredito buvo panaudota pagal paskirtį, o kaltinime nurodyta dalis 84853,62 lt – ne pagal paskirtį, atitinkamai pagrindžiant, jog mokėjimai ne pagal paskirtį buvo atlikti būtent iš gauto kredito, o ne kokių nors kitų bendrovės teisėtai turėtų lėšų (kurių egzistavimas šioje byloje ir nėra kvestionuojamas). Iš 2016-09-30 specialisto išvados Nr. 5-3/62 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ bei teisme duotų specialisčių paaiškinimų matyti, jog gynėjo teismui papildomai pateikti dokumentai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenys nepatvirtina gynėjo iškeltos versijos apie didesnių nei pats kreditas sumų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytam projektui konkrečiame žemės sklype, nes šiuose dokumentuose nėra informacijos, jog minimi mokėjimai buvo atliekami tik minėtoje kredito sutartyje nurodytiems tikslams, o ne kelių bendrovių vykdomam ženkliai didesnės apimties projektui finansuoti.

Nustačius, kad kaltinamasis J. J. ne pagal paskirtį panaudojo didesnę nei 150 MGL dalį gauto kredito, jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 206 str. 1 d. Taigi kaltinamojo J. J. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

5.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidus apskaitos tvarkymas ir paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį

Kaltinamasis J. J. dėl kaltinimo ne pagal paskirtį panaudojus dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos paskolos kaltu prisipažino ir parodė, kad iš gautų paskolos lėšų suteikė sau 24000 litų paskolą ir tokiu būdu šią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kredito unijos gautos paskolos dalį panaudojo ne pagal paskirtį. Nesutinka dėl kaltinime nurodytos 5500 litų sumos panaudojimo ne pagal paskirtį, nes kaip ir anksčiau aptartais atvejais, 5000 litų sumokėjo D. grynais už perkamą sklypą, dar 500 litų išleido notaro ir Registrų centro paslaugoms apmokėti, po ko šiuos pinigus susigrąžino iš bendrovės už tą sklypą, kuriam buvo suteiktas kreditas.

2014-08-08 specialisto išvada Nr.5-3/70 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ ir jos priedai iš esmės patvirtina kaltinamojo aiškinimą, kad minėtą 5500 litų sumą jis sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, o vėliau šiuos pinigus atsiėmė iš bendrovės. Kadangi nurodyta pinigų suma buvo panaudota pagal tikslinę paskirtį, kuriai ir buvo suteikta paskola bendrovei, nėra pagrindo vertinti ją kaip panaudotą ne pagal paskirtį. Kaltinimo dalis dėl 5500 litų paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį šalinama iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusi, atitinkamai mažinant ir galutinę ne pagal paskirtį panaudotą paskolos sumą. Tuo tarpu minima specialisto išvada ir kaltinamojo parodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis, suvokdamas, kad bendrovės gauta paskola yra skirta panaudoti išimtinai konkrečios žemės sklypo dalies detaliajam planui, inžinerinių tinklų projektavimui ir tiesimui, didesnę nei 150 MGL dydžio dalį šios paskolos (24000 litų) panaudojo kitais tikslais. Ši kaltinamojo veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 206 str. 1 d., kaltinamasis privalo atsakyti.

2014-08-08 specialisto išvadoje Nr.5-3/70 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ taip pat konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, kur nurodyta: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, laikotarpiu nuo 2010-09-16 iki 2012-12-31 nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo iš viso 48889,48 Lt pinigų sumokėjimą pagrindžiančių dokumentų, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 48 889,48 Lt grynųjų pinigų panaudojimo. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1 ir 2 d. nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010-09-16 iki 2012-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis J. J. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų neišsaugojimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad visus apskaitos dokumentus buvo pateikęs apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. P.. Dokumentus pradangino D. P., todėl ji ir turi už tai atsakyti.

Tuo tarpu liudytoja D. P. parodė, kad apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė pagal J. J. pateikiamus dokumentus, ir visus jai pateiktus teisės aktų reikalavimus atitinkančius pirminius dokumentus įtraukė į apskaitą. Dokumentus apskaitos tvarkymui J. J. jai perduodavo be jokių priėmimo – perdavimo aktų ar dokumentų apyrašų, o prireikus įmonės veiklai tokiu pat būdu vėl pasiimdavo prieš tai perduotus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugojimo paslaugų neteikia, dokumentai pas juos būdavo, kol suvesdavo metinę apskaitą, po to įmonės juos pasiimdavo. Liudytoja kategoriškai paneigė kaltinamojo versiją, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pradanginti dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, ir paaiškino, kad visus J. J. įmonių dokumentus arba grąžino J. J., arba pagal pareikalavimą perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Pagal BK 223 str. 1 d. inter alia atsako tas, kas įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to kilo BK 223 str. 1 d. numatytos pasekmės. Kaltinamasis J. J. neneigia, kad faktiškai vadovaudamas bendrovei, jis nebuvo nustatęs buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos (tai patvirtina ir specialisto išvada), taip pat neneigia ir liudytojos D. P. nurodytų aplinkybių, jog dokumentus jai perdavinėjo ir prireikus vėl pasiimdavo be priėmimo – perdavimo aktų. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje jau aptarta, kad teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojos D. P. parodymais, jog visus gautus iš J. J. dokumentus ji įtraukė į apskaitą, ir grąžino J. J. arba pagal pareikalavimą perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu J. J. padarė visą eilę panašių buhalterinių nusikaltimų, pagal išankstinį sumanymą paskirdamas eilės bendrovių formaliais vadovais su bendrovėmis iš esmės visiškai nesusijusius asmenis, jų vardu pats faktiškai vykdydamas bendrovių veiklą ir tuo pat metu apgaulingai tvarkydamas šių bendrovių apskaitą, neišsaugodamas apskaitos dokumentų, ne pagal paskirtį naudodamas bendrovių pasiskolintas lėšas, tokiu būdu akivaizdžiai siekdamas nesąžiningai konkuruoti rinkoje su savo vardu veikiančiais bei tinkamai apskaitą tvarkančiais ūkio subjektais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neišsaugojimas buvo dėsninga kaltinamojo pasirinkto ūkinės komercinės veiklos vykdymo būdo pasekmė, visų pirma apspręstas paties kaltinamojo požiūrio į reglamentuotą verslo vykdymo tvarką o ne koks nors atsitiktinis ar netikėtas įvykis kaltinamojo veikloje.

Taigi liudytojos D. P. parodymais ir specialisto išvada nustatytos buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybės paneigia kaltinamojo aiškinimą, neva apskaitos dokumentai dingo jau po jų perdavimo D. P.. Byloje nustatyta, kad faktiškai vadovaujamų bendrovių piniginėmis lėšomis vienasmeniškai disponavo ir visas finansines operacijas vykdė betarpiškai J. J.. Akivaizdu, jog J. J. vykdant finansines operacijas be apskaitos dokumentų arba, nors ir su dokumentais, tačiau jų neišsaugant ir nepateikiant D. P. įtraukimui į apskaitą, pastaroji neturėjo jokių galimybių įtraukti šias finansines operacijas į apskaitą, kadangi apie jas J. J. tiesiog nebuvo informuota. Būdamas visiškai atsakingas už bendrovės dokumentų saugumą, kaltinamasis nepasirūpino, kad dokumentai būtų saugomi tinkamai, o kitiems subjektams, tame tarpe ir apskaitą tvarkančiai bendrovei, perduodami tik pagal apyrašus ir pasirašant atitinkamus priėmimo perdavimo aktus. Taigi nagrinėjamu atveju J. J. ne tik nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, tačiau neužtikrino ir fizinės dokumentų apsaugos, jog būtų galima nustatyti, kieno žinioje kiekvienu konkrečiu laikotarpiu yra konkretūs apskaitos dokumentai. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju už apskaitos dokumentų neišsaugojimą, sukėlusį specialisto išvadoje nurodytas pasekmes, yra atsakingas tiriamu laikotarpiu bendrovei faktiškai vadovavęs J. J.. J. J. kaltė pagal BK 223 str. 1 d. visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

6.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas apskaitos tvarkymas

Kaltinamasis J. J. dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad visus apskaitos tvarkymui reikalingus dokumentus per seserį I. P. perduodavo apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. Č.. Nežino, dėl kokių priežasčių buhalterė dalies jo pateiktų dokumentų neįtraukė į apskaitą. Nėra įgaliotas ir neturi kompetencijos tikrinti buhalterės darbą, todėl mano, kad už padarytus apskaitos tvarkymo pažeidimus turi atsakyti ne jis, o buhalterė.

Kaltinamojo J. J. ir jo sesers liudytojos I. P. parodymais nustatyta, kad pagal jų susitarimą brolio paprašyta I. P. sutiko pabūti formalia J. J. faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore. Visus bendrovės finansinius reikalus tvarkė ir jai faktiškai vadovavo J. J.. Kadangi I. P. sutuoktinis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Č., todėl I. P., suderinusi su J. J., pasirašė sutartį su šia bendrove dėl apskaitos tvarkymo paslaugų. Reikalingus apskaitos tvarkymui dokumentus J. J. pateikdavo I. P., o šios sutuoktinis nuveždavo buhalterei.

Specialisto išvadoje Nr. 5-3/84 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013 03 14 8 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą įmokas, iš viso 19 921,29 Lt, įmokėtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“. Todėl pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus negalima nustatyti, kokie ūkio subjektai ir už ką laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013 03 14 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 8 atvejais įmokėjo 19 921,29 Lt, bei apskaitos registruose neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, išrašu pagrįstas ūkines operacijas, iš viso 19 921,29 Lt įplaukų į sąskaitą gavimą ir piniginių lėšų iš viso 19 921,29 Lt panaudojimą. Dėl šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013 10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose ji nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai pateikiamus dokumentus. 2014 m. vasarį I. P. buvo atleista iš direktorės pareigų, tada A. Č. paskambino J. J. ir pasakė, kad nutraukia paslaugų sutartį ir dokumentus paliks I. P. vyro bare „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentų, kuriuos šiame bare paliko, buvo tik vienas nedidelis segtuvas.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. Č. parodymais, jog į pagal sutartį tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ji įtraukdavo visus jai pateiktus dokumentus. Jokių kitų apskaitos tvarkymo pažeidimų, iš kurių būtų galima spręsti apie buhalterės nekompetenciją ar tyčinius įstatymų reikalavimų pažeidimus, specialisto išvadoje nebuvo nustatyta. Sutartis dėl apskaitos tvarkymo buvo sudaryta, kadangi J. J. A. Č., kaip kvalifikuotą buhalterę, rekomendavo jo sesuo, kurios sutuoktinio įmonės apskaitą taip pat tvarkė A. Č., ir dėl jos paslaugų kokybės bei sąžiningumo jokių priekaištų nebuvo. Tuo tarpu iš kaltinamojo, I. P., ikiteisminio tyrimo metu duotų A. Č. parodymų matyti, kad apskaitos tvarkymui reikalingus dokumentus J. J. pateikinėjo ne tiesiogiai, o per tarpininkus (savo seserį I. P., o pastaroji – per savo sutuoktinį), visoje šioje 4 asmenų grandinėje dokumentai būdavo perduodami padrikai, be jokių apyrašų ir priėmimo perdavimo aktų. Akivaizdu, jog tokia tvarka buvo paranki išimtinai kaltinamajam J. J., kuris, kaip ir ankstesnėse šio nuosprendžio dalyse nurodytais atvejais, tokiu būdu galėjo disponuoti bendrovės lėšomis savo nuožiūra be apskaitos dokumentų. Kaltinamojo aiškinimą, jog kaltinime nurodytas pinigų sumas jis paskolino bendrovei kredito palūkanoms apmokėti, paneigia specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, nei kokie subjektai ir kokiu pagrindu minimas lėšas įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nei kaip tos lėšos buvo panaudotos.

Teismas laiko neginčijamai nustatytu, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, organizavo bendrovės apskaitos tvarkymą tokiu būdu (perdavinėdamas apskaitą tvarkančiam subjektui pirminius dokumentus be jokių priėmimo – perdavimo aktų ir tokiu būdu nepateikdamas dalies apskaitos tvarkymui reikalingų dokumentų), jog dalis atliekamų finansinių operacijų nebūtų fiksuojamos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir atitinkamai nebūtų traukiamos į buhalterinės apskaitos registrus. Nustačius, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas specialisto išvadoje įvardytus teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to kilo specialisto išvadoje nurodytos BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės, už savo veiksmus jis atsako pagal BK 222 str. 1 d. kaip šio nusikaltimo vykdytojas. J. J. kaltė dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

7.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas apskaitos tvarkymas

2014-08-25 specialisto išvadoje Nr.5-3/75 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2013-10-31 iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančių kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, grynais nuėmė 994 355 Lt, iš kurių 730 533,42 Lt neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 730 533,42 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo piliečiui J. J. bei 730 533,42 Lt grynųjų pinigų panaudojimo. Tokiu būdu, pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo iš viso 730 533,42 Lt grynųjų pinigų. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2013-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaip ir ankstesniuose epizoduose, kaltinamasis J. J. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo, analogiškai tvirtindamas, jog reikalingus apskaitos tvarkymui dokumentus jis pateikdavo pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. P., ir teigdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą galimai netinkamai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir turėtų už tai atsakyti. Ši kaltinamojo versija, kaip ir ankstesnėse nuosprendžio dalyse plačiau aptartais analogiškais atvejais, yra visiškai paneigta liudytojos D. P. parodymais ir specialisto išvada Nr. 5-3/75 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, kuriais nustatyta, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, organizavo bendrovės apskaitos tvarkymą tokiu būdu (perdavinėdamas ir vėl atgal pasiimdamas apskaitą tvarkančiam subjektui pirminius dokumentus be jokių priėmimo – perdavimo aktų ir tokiu būdu nepateikdamas dalies apskaitos tvarkymui reikalingų dokumentų), jog dalis atliekamų finansinių operacijų nebūtų fiksuojamos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir atitinkamai nebūtų traukiamos į buhalterinės apskaitos registrus – dalis išlaidų nebuvo forminamos kasos išlaidų orderiais, nebuvo fiksuojamas realus kasoje esančių pinigų likutis ir pan. Teismas plačiau nebeatkartoja ankstesnėse nuosprendžio dalyse išdėstytų argumentų, kuriais pagrindžia, kodėl remiasi ir kitus byloje esančius įrodymus atitinkančiais liudytojos D. P. parodymais ir atmeta kaltinamojo parodymus, kadangi šie argumentai yra iš esmės identiški visais kaltinime nurodytais atvejais, kuomet kaltinamojo faktiškai vadovaujamų bendrovių apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustačius, kad J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas specialisto išvadoje įvardytus teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to kilo specialisto išvadoje nurodytos BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės, už savo veiksmus jis atsako pagal BK 222 str. 1 d. kaip šio nusikaltimo vykdytojas. J. J. kaltė dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

8.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas, apgaulingas ir aplaidus apskaitos tvarkymas, paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį

Kaip jau minėta, esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į kitų asmenų neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra iššvaistomas. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). Kita vertus, tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad švaisto įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal Lietuvos banko pateiktą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ tikslinio inspektavimo ataskaitą (t. 1, b. l. 1, 37-75) dėl, Lietuvos banko vertinimu, šios kredito unijos rizikingų paskolų, išduotų ir kaltinamajame akte minimoms bendrovėms, tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 57-58).

2014-07-17 specialisto išvadoje Nr. 5-3/65 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpio nuo 2010-12-16 iki 2010-12-21 grynųjų pinigų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL gautų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-06 paskolos sutartį Nr.10-00073 LTL, išėmimo (2010-12-16, 2010-12-21 išėmė O. J.), jų perdavimo piliečiui J. J. ir grynųjų pinigų panaudojimo iš viso 219 410 Lt; į apskaitą neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais 2013-01-02 grynųjų pinigų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal 2012-05-04 Kredito linijos sutartį Nr.12-00001 LTL, panaudojimo iš viso 101 440 Lt (2013-01-02 išėmė O. J.). Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2010-12-03 iki 2013-04-19 buvo O. J..

Kaltinamoji O. J. pripažįsta nurodytu laikotarpiu sutuoktinio J. J. prašymu buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, taip pat pripažįsta išgryninusi kaltinime minimas pinigų sumas, kurios bendrovei buvo suteiktos kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolos, ir perdavusi jas J. J., kuris faktiškai vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Ji pasirašė kredito unijoje gaunanti šiuos pinigus ir iš karto perdavė juos J. J., pati šiais pinigais realiai nedisponavo, kur vyras padėjo pinigus, jai nežinoma, kiek žino, panaudojo juos statyboms bendrovės interesais. Ji, kaip direktorė, pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore D. P. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo, tą bendrovę apskaitos tvarkymui surado J. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą faktiškai vykdė J. J., bet ji visada buvo šalia ir prieš pasirašydama kokius nors vyro pateiktus dokumentus, dėl kiekvienos operacijos klausdavo. Dokumentus pasirašinėdavo, tik su jais susipažinusi, taipogi žinojo ir visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Jos pasirašytus ir kitus bendrovės buhalterinius dokumentus D. P. teikdavo J. J.. Mano, kad kaltinime minimų pinigų panaudojimas buvo neatvaizduotas apskaitoje dėl D. P. kaltės, ir neigia savo kaltę iššvaisčius pinigus, nes mano, kad pinigus J. J. panaudojo bendrovės naudai. Nepamena, ar perduodama pinigus J. J., surašė perdavimo-priėmimo aktą, ir negali jo pateikti.

Kaltinamasis J. J. patvirtino faktiškai vykdęs „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir gavęs iš žmonos kaltinime nurodytas pinigų sumas, tik skirtingai nei O. J. nurodė, kad O. J. pasirašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus buhalterei teikdavo ne jis, o pati O. J.. Taipogi tvirtina kaltinime minimus pinigus panaudojęs bendrovės veikloje ir mano, kad dėl D. P. kaltės pinigų panaudojimas liko neatvaizduotas apskaitoje.

Liudytoja D. P., kaip ir ankstesniais atvejais parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė visus jai pateiktus dokumentus. Sutartį dėl apskaitos tvarkymo ji pasirašė su O. J., o toliau visus dokumentus apskaitos tvarkymui jai pateikdavo J. J..

Iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų matyti, jog skirtingai nei prieš tai šiame nuosprendyje nagrinėtais atvejais, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo J. J., o formaliai bendrovių direktoriais už tam tikrą materialinį atlygį J. J. pastangomis buvo įforminti iš esmės pašaliniai asmenys, niekuo nesusiję su bendrovių veikla (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju – su bendrovės veikla iš esmės nesusijusi J. J. sesuo), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo J. J. sutuoktinė O. J., kuri, kaip pati nurodė, domėjosi bendrovės veikla ir apie ją žinojo, o vyro pateiktus bendrovės dokumentus pasirašydavo, tik detaliai išsiaiškinusi jų turinį ir šiais dokumentais tvirtinamų ūkinių – finansinių operacijų esmę. Toks pačios kaltinamosios nurodytas požiūris į bendrovės veiklą ir jos pačios vaidmenį šioje veikloje leidžia vertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą kaip bendrą sutuoktinių J. šeimos verslą, atitinkamai pasiskirsčius verslo funkcijomis (vyras betarpiškai užsiima verslo projektais, tačiau verslas juridiškai įformintas žmonos vardu, kuri pasirašinėja ir vyro pildomus bendrovės dokumentus, prieš tai detaliai išsiaiškinusi jų prasmę bei esmę ir tuo pačiu kontroliuodama vyro veiklą). O. J. kompetenciją vadovavimo bendrovei klausimais patvirtina ir jos turimas aukštasis (skirtingai nuo J. J. turimo vidurinio) išsilavinimas, iš bylos medžiagos matyti, kad O. J. netgi kurdavo įmonių verslo planus paskolai gauti, už juos gaudama ženklų atlygį. Liudytoja L. J. taipogi patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė jos sūnus J. J., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – marti O. J.. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvusi O. J., kurios žinioje užimamų pareigų pagrindu buvo bendrovės turtas, yra tinkamas BK 184 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektas, skirtingai nuo šiame nuosprendyje nagrinėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ atvejų, kuomet bendrovių direktoriais formaliai buvo visiškai pašaliniai asmenys, nežinoję ir nesuvokę J. J. veiksmų pobūdžio vykdant minėtų bendrovių veiklą.

Iš kaltinamojo J. J. gynėjo teismui pateiktos 2015-11-23 paskolos padengimo sutarties matyti, kad pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu buvo padengta tik dalis (363000 eurų) iš visų 697050 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų prievolinių įsipareigojimų kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, skirtingai nuo atsiskaičiusių su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tebelieka neįvykdžiusi kredito unijai virs 300000 eurų skolinių įsipareigojimų. Kaltinamųjų aiškinimą, neva kaltinime minimus O. J. perduotus J. J. 320 850 Lt (92 924,83 EUR) pastarasis panaudojo bendrovės veikloje, paneigia ne tik minėta specialisto išvada Nr. 5-3/65 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, bet ir papildomus gynybos pateiktus dokumentus įvertinusi specialisto išvada Nr. 5-3/62 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ bei specialisčių teisme duoti paaiškinimai, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytoje buhalterinėje apskaitoje nėra jokių duomenų apie minimų pinigų sumų panaudojimą bendrovės veiklai, ką savo ruožtu iš dalies patvirtina ir pradelsto bendrovės įsiskolinimo kredito unijai dydis. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nenustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusi D. P. būtų turėjusi kokių nors sumetimų tyčia apgaulingai tvarkyti apskaitą, ar neturėjusi reikiamos kompetencijos apskaitos tvarkymui, kas būtų galėję sąlygoti netinkamą apskaitos tvarkymą dėl aplaidumo.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos išgryninti pinigai viso 320 850 Lt (92 924,83 EUR) buvo išleisti be jokių kasos išlaidas patvirtinančių dokumentų. Byloje nėra duomenų, kad panaudojus šiuos pinigus, bendrovė realiai būtų įgijusi kokį nors turtą ar jai būtų realiai suteiktos kokios nors paslaugos. Tai reiškia, kad kaltinamoji O. J. jos žinioje buvusį turtą perleido tretiesiems asmenims, neatlygindama jo vertės. Tokiais kaltinamosios veiksmais bendrovei buvo padaryta turtinė žala, o šie veiksmai buvo neteisėti, nes bendrovės piniginės lėšos buvo naudojamos, jų panaudojimo neapskaitant ir neatlygintinai. Tokiu būdu O. J. kaltė dėl šio nusikaltimo įrodyta, veika kvalifikuojama pagal BK 184 str. 2 d. kaip kaltininko žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymas. Nustatyta, jog turtą kaltinamoji iššvaistė, veikdama netiesiogine tyčia, t. y. suvokdama pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydama, kad dėl jo veikos gali atsirasti atitinkami baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir, nors jų tiesiogiai nesiekdama, tačiau sąmoningai leisdama šiems padariniams kilti (perdavė pinigus sutuoktiniui, nesant jokių šių pinigų perdavimą bei tolesnį jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, ko pasekoje liko neįvykdyti bendrovės skoliniai įsipareigojimai, o pinigai išleisti be jokių išlaidas pateisinančių dokumentų).

Specialisto išvada Nr. 5-3/65 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ taip pat nustatyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl aukščiau minėtų pinigų sumų perdavimo J. J. ir grynųjų pinigų panaudojimo nepagrindimo apskaitos dokumentais ir neįtraukimo į apskaitą laikotarpiu nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kaip ir aukščiau aptartais atvejais dėl J. J. apgaulingo apskaitos tvarkymo, specialisto išvada, liudytojos D. P., iš dalies ir pačių kaltinamųjų parodymais nustatyta, jog O. J., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, atsakinga už bendrovės apskaitos organizavimą, organizavo bendrovės apskaitos tvarkymą tokiu būdu (nepateikdama apskaitą tvarkančiam subjektui dalies pirminių apskaitos tvarkymui reikalingų dokumentų), jog dalis atliekamų finansinių operacijų nebūtų fiksuojamos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir atitinkamai nebūtų traukiamos į buhalterinės apskaitos registrus. Nustačius, kad O. J., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama specialisto išvadoje įvardytus teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to kilo specialisto išvadoje nurodytos BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės, už savo veiksmus ji atsako pagal BK 222 str. 1 d. kaip šio nusikaltimo vykdytoja. O. J. kaltė dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo taip pat visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

J. J. buvo kaltinamas pagal BK 223 str. 1 d. tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą - būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų saugojimą, laikotarpiu nuo 2013-04-19 iki 2013-10-31 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo:

apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė grynųjų pinigų įnešimą į kasą: 2012-05-07 dok. Nr.ERM8 370 345 Lt sumai, 2012-05-22 dok. Nr.ERM9 10 000 Lt sumai, 2012-06-01 dok. Nr.ERM10 47 515 Lt sumai, 2012-06-13 dok. Nr.ERM11 117671 Lt sumai, 2012-07-03 dok. Nr.ERM12 30137 Lt sumai, 2012-07-18 dok. Nr.ERM13 426 965 Lt sumai, 2012-07-19 dok. Nr.ERM14 182 700 Lt sumai, 2012-08-01 dok. Nr.ERM15 43 030 Lt sumai, 2012-08-02 dok. Nr.ERM16 5550 Lt sumai, 2012-12-21 dok. Nr.ERM17 204620 Lt sumai,

apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos: 2012-01-06 dok. Nr. K-14 7077,80 Lt, 2012-01-13 dok. Nr.K-15 3093,12 Lt, 2012-01-31 dok. Nr.K-16 3143 Lt, 2012-02-10 dok. Nr.K-16 45,5 Lt, 2012-03-02 dok. Nr.K-18 2939,73 Lt, 2012-03-13 dok. Nr.K-19 45,5 Lt, 2012-04-10 dok. Nr.K-20 45,5 Lt, 2012-04-11 dok. Nr.K-21 3142,47 Lt, 2012-05-04 dok. Nr. K-22 110 Lt, 2012-05-04 dok. Nr. K-23 2 Lt, 2012-05-04 dok. Nr. K-23 20 Lt, 2012-05-07 dok. Nr.K-24 50 Lt, 2012-05-07 dok. Nr.K-25 179 900 Lt, 2012-05-07 dok. Nr.K-26 73909,30 Lt, 2012-05-11 dok. Nr.K-27 45,50 Lt, 2012-05-15 dok. Nr. K-28 3042 Lt, 2012-06-01 dok. Nr. K-29 3141,57, Lt, 2012-06-08 dok. Nr.K-30 45,50 Lt, 2012-06-13 dok. Nr.K-31 117799 Lt, 2012-07-03 dok. Nr.K-32 300 Lt, 2012-07-10 dok. Nr. K-33 45,50 Lt, 2012-07-18 dok. Nr.K-34 290418 Lt, 2012-07-18 dok. Nr.K-35 120600 Lt, 2012-08-09 dok. Nr.K-36 45,50 Lt, 2012-09-10 dok. Nr.K-37 45,50 Lt, 2012-10-12 dok. Nr. K-38 45,50 Lt, 2012-10-18 dok. Nr.K-39 11730 Lt, 2012-10-18 dok. Nr.K-40 6114,56 Lt, 2012-11-09 dok. Nr.K-41 44,41 Lt, 2012-11-27 dok. Nr.K-42 86,12 Lt, 2012-12-07 dok. Nr.K-43 38 Lt, 2012-12-21 dok. Nr.K-44 59400 Lt, 2012-12-21 dok. Nr.K-45 35741,16 Lt, 2012-12-21 dok. Nr.K-46 6183,57 Lt, 2012-12-31 dok. Nr.K-47 38 Lt, 2012-12-31 dok. Nr.K-48 5368,17 Lt, 2012-12-31 dok. Nr.K-49 529000 Lt,

dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2013-04-19 iki 2013-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2014-07-17 specialisto išvadoje Nr. 5-3/65 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, kur nurodyta: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo iš viso: 10 vnt. laikotarpio nuo 2012-05-07 iki 2012-12-21 apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė grynųjų pinigų įnešimo į kasą iš viso 1 438 533 Lt; 37 vnt. laikotarpio nuo 2012-01-06 iki 2012-12-31 apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė pinigų išmokėjimo iš kasos iš viso 1 462 841,48 Lt. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl šių, taip pat Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad visi neišsaugoti dokumentai apima išimtinai 2012 metų laikotarpį, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2010-12-03 iki 2013-04-19 buvo O. J.. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą nenustatė, ir paminėtų dokumentų neišsaugojo būtent O. J., ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu tik nuo 2010-12-14 iki 2013-01-31. Specialisto išvada nenustatyta, kad dėl dokumentų neišsaugojimo nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2013-04-19 iki 2013-10-31, priešingai, specialisto išvadoje konstatuota, kad nurodytu laikotarpiu nenustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo pažeidimų, dėl kurių būtų kilę minėtos pasekmės. Byloje taip pat nenustatyta, kad 2013-04-19 perduodama direktoriaus pareigas J. J., O. J. būtų perdavusi jam ir minėtus dokumentus, kurių pastarasis būtų neišsaugojęs. Tuo būdu, nenustačius, kad kaltinamasis J. J. būtų turėjęs pareigą saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus 2012 metais, nenustačius, kad jis būtų praradęs dokumentus kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2013-04-19 iki 2013-10-31 (specialisto išvadoje nurodyta, kad dokumentai buvo prarasti dar O. J. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, t. y. iki 2013-04-19), taip pat nenustačius, kad dėl dokumentų neišsaugojimo būtų kilę BK 223 str. 1 d. numatytos pasekmės kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2013-04-19 iki 2013-10-31 (nebūtų galima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2013-04-19 iki 2013-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), dėl kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d. kaltinamasis išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

2014-07-17 specialisto išvadoje Nr. 5-3/65 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad pagal 2012-05-04 Kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinėms lėšoms (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą) gavo 1 988 849,96 Lt kreditą, kurio kaltinime nurodytą dalį 947 922,44 Lt (274 537,31 EUR) panaudojo ne pagal paskirtį: UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama O. J., laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2012-07-18 išmokėjo 482 126,3 Lt suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2012-12-31 išmokėjo 465 796,14 Lt suteiktą paskolą O. J..

Kaltinamoji O. J. dėl paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį kalta neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada jai nebuvo suteikusi jokios paskolos ir ji nežino, kodėl apskaitą tvarkiusi D. P. apskaitoje įformino paskolos O. J. suteikimą. Tie pinigai buvo panaudoji sumokant už sklypą L. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo suteikusi jokios paskolos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė bendrą projektą, tai buvo avansinis mokėjimas tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ sklype vykdytus „(duomenys neskelbtini)“ darbus. Nežino, kodėl šį mokėjimą D. P. apskaitoje įformino kaip paskolą. Analogiškus parodymus davė ir kaltinamasis J. J..

Tuo tarpu liudytoja D. P. kategoriškai patvirtino, kad buvo pasirašyta paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 482 126,30 Lt. Šią paskolos sutartį ji atidavė J. J. kartu su kitais dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo skolinusi O. J. 529000 Lt. Kiek pamena, sutartis buvo pasirašyta ir su O. J.. Ji užpildė kasos išlaidų orderį, patvirtinantį šių pinigų išmokėjimą. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ji yra atidavusi J. J., tame tarpe ir visus pirminius dokumentus - kasos pajamų ir išlaidų orderius, kurie buvo susegti kasos knygose pagal metus. Perduodama dokumentus J. J., jokio perdavimo akto nesurašė. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo O. J., su ja teko bendrauti, kai rašėsi ant pirminių dokumentų. O. J. pasirašė ant pirminių apskaitos dokumentų. Spragų apskaitoje būti negali, ir visos ūkinės finansinės operacijos buvo atvaizduotos finansinėje ataskaitoje. Viskas buvo pateikta ataskaitoje. Nepamena, kokiu pagrindu buvo suteikta paskola „(duomenys neskelbtini)“. Be pagrindo šios operacijos nebuvo įvestos. Duomenys apie šitas paskolas programoje galėjo atsirasti, tik pateikus pirminį dokumentą. Pagrindas būtų paskolos sutartis. Visi dokumentai buvo įvesti į apskaitos programą. Paskolos apskaitai įvesti yra paskolos sutartis. Į programą rekvizitai nesiveda, dažniausiai vedasi paskola ir kliento pavadinimas. Sąskaitų plane fiksuojamas tik įmonės pavadinimas. Dokumentas buvo pateiktas. Jei būtų kaip išmokėtas avansas, tai būtų parodyta sąskaitų plane avansiniuose mokėjimuose. Avansinis mokėjimas mokamas prieš atliekant paslaugą. Sąskaitos faktūros yra rašomos už atliktus darbus, už tą periodą. Apiforminti darbų apmokėjimą kaip avansinį mokėjimą būtų galima, jei dokumentuose būtų parašyta ir pateikta sutartis, kad tai avansinis mokėjimas už kažkokius planuojamus atlikti darbus. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ji. Paskola yra paskola ir turi būti paskolos sutartis tarp abiejų, todėl abiejose įmonėse atvaizdavo paskolos vienur išmokėjimą, o kitur paskolos gavimą.

Teisiamajame posėdyje apklausta „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė V. S. detaliai pagrindė savo išvadą ir paaiškino, kad pagal jungtinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą apskaitos registrą kasos knygoje už 2012 m. buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2012 gegužės 7 d. iki 2012 m liepos 18 d. buvo suteikta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užregistruota apskaitos registre „kasos knyga“. Gegužės 7 d. užregistruotas paskolos suteikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 73 909,50 litų, liepos 18 d. užregistruotas paskolos suteikimas sumoje 290 418, birželio 13 d. paskolos suteikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 117 799 litai, viso buvo trys kartai bendroje sumoje paskola „(duomenys neskelbtini)“ 482 626 litai. Padaryta išvada, kad tai paskola, nes apskaitos registre „kasos knyga“ užregistruota ūkinė operacija nurodant, kad yra buhalterinė sąskaita 2441. Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų planą buhalterinė sąskaita 2441 yra paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apskaitos registre buvo užregistruotas paskolos išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta 83 priedas „kasos knyga“. Čia nurodytos tik buhalterinės sąskaitos ir sumos. Sąskaita 2441 yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Medžiagoje yra sąskaitų planas, ir pagal tą sąskaitų planą „(duomenys neskelbtini)“ yra paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sąskaitų planas buvo pateiktas su visais kitais dokumentais. Apskaitos registre registruojama pagal buhalterines sąskaitas. 2441 yra buhalterinės sąskaitos numeris. Pirminiai dokumentai nebuvo pateikti, buvo tik apskaitos registre užregistruota „kasos knyga“. Apskaitos registre nurodyti pirminių dokumentų numeriai, bet apklausoje buvo nurodyta, kad buvo pateikti visi tyrimui apskaitos buhalteriniai dokumentai ir pagal tą registrą dokumentai buvo, bet neišsaugoti. 83 priedo 5 lapas nurodyta, kad užregistruota 10 pajamų ir 37 išlaidų dokumentai. Nurodyti dokumentų numeriai pagal kuriuos užregistruota, bet tyrimui šitie dokumentai nebuvo pateikti. Apklausoje nurodyta, kad pateikti visi dokumentai, būtent šitie dokumentai nebuvo pateikti, buvo pateiktas tik apskaitos registras. Pagal tą registrą nustatė, kur ta paskola buvo naudota, buvo užregistruotas paskolos išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirminiai dokumentai buvo neišsaugoti, bet apskaitos registre buvo užregistruota ir nustatė, kad tai paskola pagal sąskaitų planą. Kasos knygoje užregistruota, kad pirma operacija 2012 m. gegužės 7 pagal dokumentą T26 , būtent tą dieną buvo užregistruota operacija paskolos išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta buhalterinė sąskaita 2441 ir išmokėta 73 909.30 litų. Per laikotarpį nuo gegužės 7 d. iki gegužės 18 d. išmokėta 482 126 litai. Per 2012 metus buvo užregistruotos trys ūkinės operacijos, kur nurodyta, kad tai paskolos išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šitas paskolos suteikimas užregistruotas tik apskaitos registre, tai buvo išmokėjimas, paskolos suteikimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos. Išmokėjimas buvo pagal išlaidų dokumentą, kuris nurodytas, bet neišsaugotas. Turėtų būti, kad iš kasos išmokami pinigai pagal išlaidų dokumentus, turėtų būti sutartis, bet tyrimas atliktas iš pateiktų dokumentų. Jei būtų išmokėjimas per atsakingą asmenį, tai reglamentuoja kasos darbo organizavimas, kasos operacijų atliko taisyklės, kur nurodyta, kad pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį, o kasoje atsiskaitoma. Jei buvo išmokėjimas iš kasos, tai turėjo būti mokėjimo dokumentas, kasos išlaidų orderis ir sutartis, išankstinė sąskaita. Turėjo būti pirminis dokumentas, kuris pagrįstų avansą. Avansinis mokėjimas - tai mokėjimas už prekes ar paslaugas, ką gausi ateityje. Apskaitos registre užregistruota paskola. Jei tai būtų kaip avansiniai mokėjimai, avansiniai mokami prieš paslaugų suteikimą. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus. Jei yra koks nors pirkimas, paslaugų suteikimas, tai turėtų būti surašomi pasibaigus šitiems darbams. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, jei darbai atlikti 2011 m., tai turi būti 2011 m. išrašyta sąskaita faktūra. Pagal apskaitos registrą „kasos knyga“ 83 priedą gruodžio 31 d. apskaitos registre apskaitos knygoje užregistruota ūkinė operacija, dokumento numeris G49, kuris neišsaugotas, paskolos suteikimas išmokėjimas iš viso 529 000, buhalterinė sąskaita nurodyta 2440. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą sąskaitų planą yra paskola O. J.. L. J. mokėjimai buvo, tai buvo dalinis apmokėjimas 2012 m. gegužės 7 d. 400 000 litų už įsigytą žemės sklypo dalį, tai buvo mokėjimas pavedimu ir 160 000 buvo sumokėta iš kasos, o dalį 2013 m. gegužės 21 d., viso buvo sumokėta 560 000 litų Tai buvo mokėjimas per banką 400 000 pavedimu ir 160 000 užregistruota apskaitos registre „kasos knyga“ Išvados 11p. yra nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ su L. J. sutartis, tas sklypas buvo įsigytas ir buvo du mokėjimai. Pagal kasos taisykles įmonė gali išmokėti fiziniam asmeniui pinigus iš kasos pagal kasos išlaidų orderį. Turi būti nurodoma, už ką mokama, kam mokama, suma, parašai. Jei asmuo sumoka už įmonę, tai kita įmonė gaus pagal kasos pajamų orderį ar kitą mokėjimo dokumentą pinigus iš to asmens, tas asmuo turi užregistruoti apskaitos registre. Visi išmokėjimai iš kasos turi būti pagal kasos išlaidų orderį ir užregistruota apskaitos registre. Pagal apskaitos registrą kasos knygoje užregistruota tokia ūkinė operacija, pagal buhalterinę sąskaitą, sąskaitų planą yra paskola 2440 O. J.. Nurodytas dokumentas, kuris neišsaugotas. Buvo neišsaugoti apskaitos dokumentai - 10 vnt. apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė pinigų įnešimą į kasą, 37 dokumentai, kuriais pagrindė pinigų išmokėjimą.

2014-06-25 specialisto išvadoje Nr. 5-3/59 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ taip pat yra pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nurodytas paskolos gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (specialisto išvados 13 priedas). 2016-09-30 specialisto išvadoje Nr. 5-3/62 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ šios paskolos gavimas yra detaliai pagrįstas, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenimis, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais tyrimui buvo pateikta ir minima paskolos sutartis (specialisto išvados 58 priedas), visiškai patvirtinanti liudytojos D. P. parodymus apie tokios sutarties buvimą ir paneigianti kaltinamųjų aiškinimą, neva paskola nebuvo suteikta. Specialisto išvada Nr. 5-3/62 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, taip pat teisme duoti specialisčių paaiškinimai dėl šios išvados, įvertinantys ir teisminio proceso metu gynybos pateiktus dokumentus, kuriais kaltinamieji grindė savo versiją, taipogi visiškai paneigia kaltinamųjų aiškinimą, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė paskolų O. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tuo būdu, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų (tai konstatuota specialistų išvadose), liudytojos D. P. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis, minėtomis specialistų išvadomis ir jų paaiškinimais, kurie tarpusavyje sudaro vientisą nuoseklią vieni kitus patvirtinančių įrodymų grandinę patikimai nustatyta, kad kaltinamoji O. J., suvokdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta paskola yra skirta panaudoti išimtinai statybos darbams ir daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą, didesnę nei 150 MGL dydžio dalį šios paskolos panaudojo kitais tikslais. Tokie kaltinamosios veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 206 str. 1 d. Taigi kaltinamosios O. J. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamoji privalo atsakyti.

9.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Dėl nusikaltimų, numatytų BK 206 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį), BK 206 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį) kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Dėl kitų nusikaltimų J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios O. J. atsakomybę lengvinančių, taip pat abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. J. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra verslininkas, augina mažametį vaiką, padarė 5 apysunkius ir 3 nesunkius tyčinius nusikaltimus bei 1 neatsargų nusikaltimą. J. J. padarytų tyčinių nusikaltimų kiekis, pobūdis ir trukmė leidžia daryti išvadą, kad pagal išankstinį sumanymą paskirdamas eilės bendrovių formaliais vadovais su bendrovėmis iš esmės visiškai nesusijusius asmenis, jų vardu pats faktiškai vykdydamas bendrovių veiklą ir tuo pat metu apgaulingai tvarkydamas šių bendrovių apskaitą, neišsaugodamas apskaitos dokumentų, ne pagal paskirtį naudodamas bendrovių pasiskolintas lėšas, J. J. tokiu būdu akivaizdžiai siekė nesąžiningai konkuruoti rinkoje su savo vardu veikiančiais bei tinkamai apskaitą tvarkančiais ūkio subjektais, tuo keldamas grėsmę valstybės finansų sistemai ir nustatytai verslo tvarkai. Įvertinant veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas laiko tikslingu ir teisingu už visus nusikaltimus skirti pirmą kartą teisiamam kaltinamajam sankcijose numatytas baudas. Kadangi kaltinamasis savo elgesį vertina nekritiškai, ir nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, parenkamos artimos sankcijų vidurkiui baudos (epizoduose, kuriuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, skiriamos artimesnės minimaliam sankcijų dydžiui baudos). Baudų dydis nustatomas, atsižvelgiant į atskirų nusikaltimų padarymo metu galiojusią BK 47 str. redakciją, nustatančią veikų padarymo metu galiojusius baudų dydžius.

Bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1 d. ir 206 str. 1 d., tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 4 d. Nusikaltimai, numatyti BK 222 str. 1 d., pagal savo pavojingumą labai skiriasi nuo BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, todėl aukščiau nurodyta subendrinta bausmė ir pagal BK 223 str. 1 d. paskirta bausmė bendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 5 d. 2 p. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 ir 6 d. nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu. Nustatant konkretų baudos dydį pinigine išraiška, priimtina dėmesin, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką baudos dydžiui nustatyti vertinamas MGL dydis, buvęs veikos padarymo metu, o veikų padarymo metu MGL dydis buvo 130 litų. Kadangi kaltinamasis turi pakankamai nekilnojamojo turto ir iš jo vadovaujamų bendrovių pasiskolintų piniginių lėšų baudai sumokėti, savanoriškam baudos sumokėjimui nustatomas įprastinis įstatyme numatytas 2 mėnesių terminas.

Kaltinamoji O. J. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra verslininkė, augina mažametį vaiką, padarė 3 tyčinius – sunkų, apysunkį ir nesunkų - nusikaltimus. Kaltinamoji neprisipažino ir nei kiek nesigaili nusikaltusi, savo elgesį vertina nekritiškai, jos iššvaistyto svetimo turto vertė beveik 10 kartų viršija minimalią įstatymo nustatytą didelės turto vertės ribą, bendrovės turto iššvaistymą galima vertinti kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių bendrovė neįvykdė skolinių įsipareigojimų kredito unijai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už sunkaus nusikaltimo padarymą O. J. skiriama artima sankcijos vidurkiui sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Už kitus nusikaltimus pirmą kartą teisiamai kaltinamajai skiriamos artimos vidurkiui sankcijose numatytos baudos. O. J. padaryti sunkus ir apysunkis nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o sunkus ir nesunkus nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p., bendrinamos apėmimo būdu. Kaip minėta, kaltinamoji O. J. anksčiau neteista, dirba, augina mažametį vaiką, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai jos atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, BK 75 str. nustatyta tvarka bausmės vykdymą atidedant ilgesniam nei minimalus įstatymo numatytam terminui.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamųjų lygiomis dalimis išieškotinos liudytojų kelionės išlaidos 261,67 euro (t. 16).

Byloje civilinių ieškinių nėra, pagrindų konfiskuoti kaltinamųjų turtą nenustatyta, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamųjų turtui naikinamas.

FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje saugomi juridinių asmenų dokumentai grąžintini savininkams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas), BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas), BK 206 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį), BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas), BK 206 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį), BK 223 str. 1 d. (aplaidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas), BK 206 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį), BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas), BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas), ir jį nubausti:

pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas) 500 MGL dydžio bauda, pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas) 500 MGL dydžio bauda, pagal BK 206 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį) 20 MGL dydžio bauda,pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas) 500 MGL dydžio bauda, pagal BK 206 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį) 200 MGL dydžio bauda,pagal BK 223 str. 1 d. (aplaidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas) 30 MGL dydžio bauda, pagal BK 206 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį) 20 MGL dydžio bauda,pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas) 500 MGL dydžio bauda, pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas) 500 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 ir 6 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskirti galutinę bausmę J. J. 700 MGL (26355 eurų) dydžio baudą, kurią nuteistasis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą.

J. J. dėl kaltinimų pagal BK 183 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas), BK 183 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas), BK 183 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas), BK 206 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį), BK 223 str. 1 d. (aplaidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas) išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

O. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 str. 2 d., BK 222 str. 1 d., 206 str. 1 d., ir ją nubausti:

pagal BK 184 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 222 str. 1 d. 500 MGL dydžio bauda, pagal BK 206 str. 1 d. 200 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti O. J. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį tęsti darbą.

Išieškoti iš nuteistųjų J. J. ir O. J. po 130,83 euro proceso išlaidų valstybei.

O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą:

67,16 kv. m ploto neįrengtą pastogę Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (registro Nr.(duomenys neskelbtini); unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 43 000 Lt),

92,71 kv. m ploto neįrengtą pastogę Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (registro Nr.(duomenys neskelbtini); unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 59 400 Lt),

3,2076 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (registro Nr.(duomenys neskelbtini); unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 3 900 Lt);

O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,98 ha ploto žemės sklypą Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen.. (duomenys neskelbtini) (registro Nr.(duomenys neskelbtini); unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 372 017 Lt);

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypus:

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav.,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen.,Vilniaus r. sav.,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav.,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav.,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen.,Vilniaus r. sav.,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen.,Vilniaus r. sav.

FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje saugomus juridinių asmenų dokumentus grąžinti savininkams.

Vokus su kompiuterinėmis laikmenomis ir detaliuoju planu palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.