Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Transit Technology“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transit Technology“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

24. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jos bankroto bylą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui institutą.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

25. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamą teisės normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217- 690/2016). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 21 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 63 punktas).

28. Rašytiniais įrodymais siekia pagrįsti, kad nepraleido termino atskirajam skundui paduoti, įrodyti atsakovės gyvybingumą ir restruktūrizavimo bylai iškelti būtinas sąlygas, įtvirtintas JANĮ. Teigia, kad nurodytų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į dokumentų priėmimo datas.

29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu, vadovaudamasis nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika pažymi, kad pareiškėjo pateikti įrodymai turi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčo klausimo esmės. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise, įvertindamas tai, jog naujų įrodymų priėmimas neužvilkins apeliacinio proceso, apeliacinės instancijos teismas priima pareiškėjo į bylą pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl termino atskirajam skundui pateikti (ne)praleidimo

30. Apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde, visų pirma, prašo priimti jo atskirąjį skundą nagrinėti, nes terminas atskirajam skundui pateikti nėra praleistas; jeigu teismas manytų, kad terminas yra praleistas, prašo atnaujinti terminą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, todėl jos apskundimo terminas nėra praleistas.

31. JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis).

32. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, dėl kurios apeliantas (pareiškėjas) padavė atskirąjį skundą, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims nedalyvaujant, todėl atskirojo skundo padavimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo nutarties priėmimo, bet nuo jos įteikimo pareiškėjui dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 7 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis).

33. Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties pareiškėjas pateikė 2022 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismo teisėja 2022 m. rugsėjo 15 d. rezoliucija atskirąjį skundą priėmė.

34. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ši nutartis atskiruoju skundu skundžiama per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos, tačiau akivaizdu, jog, spręsdamas pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą, vadovavosi pirmiau aptarta CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostata dėl rašytinio proceso tvarka priimtos nutarties apskundimo termino skaičiavimo, todėl rezoliucija atskirąjį skundą priėmė, nenustatęs apskundimo termino pažeidimo. Pažymėtina tai, kad atskirųjų skundų priėmimo kompetencija įstatymo suteikta pirmosios instancijos teismui, todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nenustačius, jog pareiškėjo atskirasis skundas paduotas praleidus jo pateikimo terminą, ir atskirąjį skundą priėmus, nėra pagrindo spręsti dėl termino pateikti atskirąjį skundą (ne)praleidimo ir jo (ne)atnaujinimo.

Dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo sąlygų

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, remdamasis tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-779-934/2022, pasisakė dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Transit Technology“ iškėlimo, nurodydamas, jog atsakovė neatitinka vienos iš restruktūrizavimui būtinųjų sąlygų – bendrovė nėra gyvybinga, nutarė detaliau nepasisakyti dėl iki 2022 m. liepos 21 d. pateiktų į bylą įrodymų.

36. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bendrovės vadovo M. B. (pareiškėjo) atskirąjį skundą, 2022 m. liepos 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo ir atsakovei iškelta bankroto byla, bei nemokumo bylos iškėlimo atsakovei klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei nekėlimo, tačiau atsakovės bankroto bylą iškėlė neinformavęs apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, todėl priėmė siurprizinį procesinį sprendimą.

37. Aptariamoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, ir dėl šios restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos nepasisakė. Įvertinęs 2022 m. liepos 21 d. nutarties priėmimo metu byloje buvusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bendrovės turtas sistemingai mažėja, įsipareigojimai kreditoriams didėja ir jie viršija turto vertę. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo iš viso 801 068 Eur vertės turto. Bendrovės parengtų balansų duomenimis, 2020 m. gruodžio 31 d. buvo turto, kurio bendra vertė – 755 726 Eur, o 2021 m. gruodžio 31 d. – 744 503 Eur; 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 528 827 Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis – 682 383 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bendrovės turtas per dvejus metus sumažėjo 56 565 Eur, per 2020 – 2021 m. sumažėjo 11 223 Eur, o įsipareigojimai ir kitos mokėtinos sumos per 2020 – 2021 m. padidėjo 153 556 Eur.

38. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad, 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, atsakovės turto didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas (712 218 Eur), o trumpalaikio turto didžiąją dalį – per vienerius metus gautinos sumos, t. y. sumos, kuriomis bendrovė ataskaitos sudarymo metu nedisponavo (588 960 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, į bendrą turto masę neįtraukus per vienerius metus gautinų sumų, bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos, 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, viršija turimo turto vertę 526 840 Eur suma. Pagal 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė turėjo 100 Eur grynojo pelno, o 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis – 164 778 Eur nuostolių.

39. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje nustatė, kad atsakovė yra sudariusi dvi sutartis dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais organizavimo: 2022 m. sausio 25 d. sutartį Nr. TTA25/01/22-001 su RAB „Bolšoj Perejezd“, kurios bendra kaina – 445 000 Eur, ir 2022 m. vasario 10 d. sutartį Nr. TTA10/22-001 su RAB „POLYWORKS“, kurios bendra kaina taip pat yra 445 000 Eur; atsakovė ir RAB „Trans Trade Asia“ 2022 m. birželio 2 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ER 02/06/22-03, kuria atsakovė pagrindu pardavė automobilius „Mercedes Benz V Klasse“ už 609 600 Eur kainą.

40. Atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-779-934/2022, nustatytas aplinkybes ir pateiktą jų vertinimą, pritartina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs iki 2021 m. liepos 21 d. į bylą pateiktus duomenis, konstatavo, jog nėra pagrindo atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateiktus papildomus dokumentus, kuriais jis grindė restruktūrizavimo sąlygas, pažymėjo, kad, atsižvelgus į pradelstų kreditorių finansinių reikalavimų sumą (171 047,49 Eur), vien automobilio Land Rover Range Rover Evoque (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimas UAB „Autopark“ neįrodo, jog atsakovė padengs kreditorių reikalavimus, nes pats pareiškėjas nurodė, kad, realizavus automobilį, gauta 28 578,59 Eur. Teismas įvertino, kad pareiškėjo pateiktos sutartys su kontrahentais neįrodo jų realaus vykdymo. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis dėl atsisakymo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai neįrodo, jog bendrovė atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismas atsisakė iškelti UAB „Transit Technology“ restruktūrizavimo bylą.

42. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

43. Pagal JANĮ 21 straipsnio 1 dalį, restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (1 punktas), juridinis asmuo yra gyvybingas (2 punktas), juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (3 punktas). Teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš nurodytų sąlygų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-855-450/2022).

45. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, šią aplinkybę pripažįsta ir apeliantas (pareiškėjas). Nagrinėjamu atveju spręstina dėl gyvybingumo, kaip vienos iš restruktūrizavimo sąlygų buvimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartyje, įvertinęs iki jos priėmimo pareiškėjo pateiktus į bylą duomenis apie atsakovės gyvybingumą, priėjo prie išvados, kad bendrovė nėra gyvybinga.

46. Apeliacinės instancijos teismui atsakovės nemokumo bylos iškėlimo klausimą grąžinus nagrinėti iš naujo, pareiškėjas (apeliantas), siekdamas pagrįsti bendrovės gyvybingumą, pirmosios instancijos teismui pateikė naujų įrodymų, o su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui – papildomų naujų įrodymų.

47. Apeliantas (pareiškėjas) tvirtina, kad atsakovės gyvybingumą įrodo su kontrahentais sudarytos naujos sutartys: 2022 m. sausio 25 d. sutartis Nr. TTA25/01/22-001 dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais organizavimo su RAB „Bolšoj Perejezd“, kurios bendra kaina yra 445 000 Eur; 2022 m. vasario 10 d. sutartis Nr. TTA10/22-001 dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais organizavimo su RAB „POLYWORKS“, kurios bendra kaina taip pat yra 445 000 Eur; 2022 m. birželio 2 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. ER 02/06/22-03 su RAB „Trans Trade Asia“, kurios kaina – 609 600 Eur ir kurios pagrindu parduoti automobiliai „Mercedes Benz V Klasse“; 2022 m. rugpjūčio 4 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. TTA04/08/22-01 su RAB „Trans Trade Asia“, kurios kaina – 98 500 Eur ir kurios pagrindu parduotas automobilis Mercedes Benz V300 D“; su sutartimi ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. specifikacija Nr. 1 į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 12 d. proforma Nr. TT2022/0002; 2022 m. rugpjūčio 10 d. Transporto ir ekspedijavimo paslaugų sutartis Nr. TTA10/08/22-01 su RAB „Trans Trade Asia“, kurios pagrindu 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas vežimo užsakymas Nr. 001, išrašyta 2022 m. rugpjūčio 10 d. proforma Nr. TT2022/0001 dėl 40 000 Eur kainos.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarptautinio krovinių vežimo keliais organizavimo sutartys sudarytos 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m. vasario 10 d., tačiau pareiškėjas nei bylą iš naujo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie realų šių sutarčių vykdymą, atsakovės faktiškai gaunamas pajamas. Vien įrodymai apie nurodytų sutarčių sudarymo faktą nėra pakankami įrodinėjamam bendrovės gyvybingumui pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovės išrašytos proformos taip pat neįrodo bendrovės realiai gautų ar artimiausiu metu gautinų pajamų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Be kita ko, pažymėtina tai, kad RAB „Trans Trade Asia“, su kuria atsakovė sudarė 2022 m. birželio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d. sutartis, yra ir atsakovės debitorė, kuri pagal 2020 m. kovo 2 d. sutartį Nr. TTA02/03/2020-14 turi atsakovei 63 810,53 Eur dydžio skolą ir 2022 m. sausio 10 d. paaiškinamuoju (garantiniu) raštu Nr. 26 įsipareigojo ją grąžinti per 2022 metus. Bylos duomenimis, ši debitorė, su kuria atsakovė sieja galimybę užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą bei stabilumą, savo finansinius sunkumus grindžia objektyviomis priežastimis – COVID-19 pandemija, geopolitine įtampa su kaimyninėmis šalimis Rusija, Ukraina ir Baltarusija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybės gauti realias pajamas iš nurodytų sutarčių vykdymo.

49. Apeliantas (pareiškėjas) į bylą pateikė įrodymus, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. turto priėmimo–perdavimo aktu atsakovė perdavė UAB „Autopark“ lizinguojamą transporto priemonę Land Rover Range Rover Evoque (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog gautomis 28 578,59 Eur lėšomis bus padengta atsakovės skola. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovė atsisakė transporto priemonės, rodo, jog bendrovė siekia sumažinti nebūtinąsias bendrovės veiklos išlaidas, tačiau šie duomenys nepagrindžia, kad, perdavus automobilį, atsakovės kreditorės UAB „Luminor Lizingas“ finansinis reikalavimas buvo patenkintas visa apimtimi (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

50. Apeliantas (pareiškėjas) į bylą pateikė duomenis, kad atsakovės verslo partnerė – kreditorė UAB „Euro resursas“ – padengė atsakovės skolų dalį: 26 063,93 Eur sumokėjo kreditorei UAB „Delamode Baltics“, o 50 000 Eur – kreditorei O. P. (2022 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. rugsėjo 3 d., 2022 m. rugsėjo 6 d., 2022 m. rugsėjo 8 d. lėšų pervedimo nurodymai). Taip pat pateikė atsakovės UAB „Transit Technology“ 2022 m. rugsėjo 9 d. neeilinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, kad bendrovės akcininkai M. B. (pareiškėjas) ir I. P. – B., turintys po 50 proc. bendrovės akcijų, nutarė: „Padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 16 400 paprastųjų vardinių akcijų. Visas naujai išleidžiamas akcijas leisti įsigyti UAB „Euro resursas“. Išleistos akcijos bus apmokėtos esama bendrovės skola UAB „Euro resursas“, kurią sudaro 474 731,81 Eur, ir 212,19 Eur bus sumokėta piniginiu įnašu. Pakeisti bendrovės įstatus, nurodant, kad bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 503 904 Eur, padalinta į 17 400 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur“. Šiais įrodymais pareiškėjas (apeliantas) grindžia atsakovės ketinimą visą 474 731,81 Eur dydžio bendrovės skolą kreditorei UAB „Euro resursas“ (398 667,88 Eur ankstesnis UAB „Euro resursas“ finansinis reikalavimas ir 76 063,93 Eur dydžio reikalavimas, atsiradęs, kai UAB „Euro resursas“ padengė atsakovės skolą dviem jos kreditorėms UAB „Delamode Baltics“ ir O. P.) kapitalizuoti (paversti akcijomis, padidinant atsakovės įstatinį kapitalą) ir taip stabilizuoti atsakovės mokumą, užtikrinant bendrovės gyvybingumą ir veiklos tęstinumą.

52. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Euro resursas“ atsiskaitė su atsakovės kreditore O. P., kuri 2022 m. kovo 24 d. buvo sudariusi sutikimą dėl pagalbos atsakovei ir patvirtinusi, jog 50 000 Eur skolą sutinka atgauti po atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos arba po atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos šią skolą kapitalizuoti, paverčiant ją atsakovės akcijomis. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų būtinumą padengti net 50 000 Eur dydžio skolą kreditorei, sutikusiai teikti atsakovei pagalbą ir nereikalauti savo skolos tam, kad atsakovė susidorotų su iškilusiais finansiniais sunkumais. Tuo tarpu skolos kitiems atsakovės kreditoriams (išskyrus UAB „Delamode Baltics“) UAB „Euro resursas“ lėšomis nebuvo padengtos bent iš dalies.

53. Pažymėtina tai, kad atsakovė iš esmės nevykdo savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi skolų darbuotojams. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrovė turėjo 48 kreditorius, kurių reikalavimų bendra suma – 682 383,13 Eur. Pradelstų reikalavimų suma – 653 804,54 Eur, iš jų 474 731,81 Eur dydžio UAB „Euro resursas“ finansinis reikalavimas (įskaičius reikalavimą, atsiradusį sumokėjus už atsakovę skolas jos kreditorėms UAB „Delamore Baltics“ ir O. P.) bei M. B. 34 088,87 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Nurodyti du kreditoriai, kurių reikalavimų bendra suma – 508 820,68 Eur, sutiko teikti pagalbą atsakovei. Nevertinant šių kreditorių, sutikusių teikti atsakovei pagalbą, finansinių reikalavimų, likusi pradelstų finansinių reikalavimų kitiems kreditoriams suma yra 144 983,86 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nesant byloje duomenų apie atsakovės padengtą 28 578,59 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Luminor Lizingas“, finansinių reikalavimų suma iš viso – 173 562,45 Eur.

54. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės skolų kreditoriams didžioji dalis susidarė 2021 metais, dalis – 2020 metais, o didžiausiai kreditorei UAB „Euro resursas“ 398 667,88 Eur dydžio skola atsirado dar 2018 metais. Šie duomenys įrodo, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, jie tęsiasi kelerius metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios atsakovės skolos kreditoriams yra nedidelės (pvz., 23,03 Eur, 37 Eur, 72,60 Eur), ir byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų padengusi bent šias nedideles skolas (CPK 12, 178 straipsniai).

55. Remdamasis aptartais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus atsakovės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad bendrovės restruktūrizavimas sudarytų atsakovei realias galimybes įveikti finansinius sunkumus ir įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Apelianto (pareiškėjo) pateikti papildomi įrodymai neįrodo, kad atsakovė atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus (gyvybingumo kriterijų), todėl nėra pagrindo iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą (CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų

56. JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

57. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 25 d. nutartimi informavo pareiškėją apie teismo ketinimą peržengti nagrinėjimo ribas ir spręsti bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą. Teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo kelti bendrovės restruktūrizavimo bylą, vadovaudamasis JANĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostata, sprendė dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

58. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

59. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

60. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

61. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad: bendrovės finansiniai įsipareigojimai daugiau kaip keturis kartus viršija jos turimą turtą; atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių; nėra pagrindo spręsti, kad bendrovė yra gyvybinga, nėra duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti prievoles ateityje; atsakovė yra nemoki. Apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde įrodinėja atsakovės gyvybingumą ir naujais įrodymais grindžia atsakovės galimybę ateityje pašalinti laikinus finansinius sunkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (pareiškėjo) argumentų dėl atsakovės mokumo nėra pagrindo pripažinti įrodytais.

63. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju bendrovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, gauna iš jos pajamų, bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

64. Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

65. JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

66. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, atsakovė turėjo 744 503 Eur vertės turto, kurio didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas – 588 960 Eur per vienerius metus gautinų sumų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovės debitorių skolos turėtų būti vertinamos galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti bendrovei aspektu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimams mažinti, nes šios lėšos yra pas trečiuosius asmenis ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

67. Nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovės debitorių skolas galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti bendrovei aspektu, pažymėtina tai, kad bendrovės debitorės savo skolų negrąžinimą grindžia objektyviomis priežastimis, t. y. COVID-19 pandemija, sudėtinga geopolitine situacija; debitorė RAB „Transit Technology Rus“ 512 725,48 Eur skolą 2022 m. sausio 4 d. garantiniu raštu įsipareigojo sumokėti per 12-18 mėnesių; debitorė RAB „Transit Trade Asia“ 63 810,53 Eur skolą 2022 m. sausio 10 d. garantiniu raštu įsipareigojo sumokėti per 2022 metus, tačiau byloje nėra pateiktų duomenų, kad šios debitorės bent iš dalies yra įvykdžiusios savo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, be to, į susiklosčiusią geopolitinę situaciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės debitorinių skolų susigrąžinimo realumas kelia pagrįstų abejonių.

68. Iš atsakovės turimo turto vertės eliminavus debitorių skolas, kurių realaus išsiieškojimo galimybė kelia didelių abejonių, atsakovės turto vertė – 155 543 Eur. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės lizinguoto automobilio likutinę vertę ir UAB „Luminor Lizingas“ (ne)padengtą 28 578,59 Eur finansinį reikalavimą, išskaičius kreditorių, kurie sutiko suteikti atsakovei pagalbą, finansinių reikalavimų sumas, laikytina, kad atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 173 562,45 Eur. UAB „Euro resursas“ padengus atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų dalį ir šiai kreditorei bei pareiškėjui (kuris taip pat yra bendrovės kreditorius) sutikus atsakovės finansinių įsipareigojimų vykdymą atidėti, atsakovės finansiniai įsipareigojimai vis tiek viršija jos turimo turto vertę. Šioje nutartyje jau pažymėta, kad, išskaičius atsakovės kreditorių, kurie sutiko teikti atsakovei pagalbą, finansinių reikalavimų sumas, atsakovės kreditorių sąraše yra kreditorių, kurių finansinių reikalavimų sumos – nedidelės, be to, finansinių reikalavimų dalis yra darbuotojų reikalavimai. Tokie duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovė negali įvykdyti net nedidelės apimties turtinių prievolių, be to, neišgali atsiskaityti su darbuotojais.

69. Apibendrinant nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų, kad bendrovė realiai vykdo veiklą ir gauna iš jos pajamų, kuriomis galėtų patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs pagrįstą išvadą dėl bendrovės nemokumo, turėjo pagrindą iškelti atsakovės bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 2 dalis).

70. Kartu nurodytina tai, kad, bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).

71. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą bankroto proceso metu (iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos) gali būti inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, jeigu pasikeičia juridinio asmens mokumas (pvz., sumokamos debitorinės skolos, kurių išieškojimo realumu, iškeliant bankroto bylą, abejota, kt.) arba kreditoriai nutaria suteikti pagalbą bankrutuojančio juridinio asmens mokumui atkurti, arba esmingai pasikeičia rinkos situacija ir atsiranda pakankamas pagrindas siekti juridinio asmens mokumo atkūrimo, jį restruktūrizuojant, ir pan. Tokiais atvejais bankroto byla nutraukiama ir iškeliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis; 79, 81 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

72. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje civilinio proceso stadijoje nustatytomis aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nemokumo bylos iškėlimo institutą, tinkamai vadovavosi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis bei pagrįstai iškėlė atsakovės nemokumo (bankroto) bylą. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti apskųstą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

73. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.