Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-855-450/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-24
Bylos Nr.: e2-855-450/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00096-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Radzevičienė
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“, uždarosios akcinės bendrovės „Regejus“
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-855-450/2022Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00096-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.4.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Regejus“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ direktoriaus A. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Radviliškio pilnytis“, uždaroji akcinė bendrovė „Regejus“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Tilta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Techsis“ direktorius A. B. kreipėsi teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Techsis“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) restruktūrizavimo bylą.

2. Prašymą grindė tuo, kad dėl įmonės turimo turto ir įsipareigojimų struktūros bendrovė neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Be to, dėl didelių įsipareigojimų kreditoriams įmonė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, tai turi neigiamą įtaką ir veiklos rezultatams. Tai rodo įmonės finansinius sunkumus ir negalėjimą iš karto atsiskaityti su kreditoriais bei būtinybę peržiūrėti ir stabilizuoti vykdomą veiklą bei imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išsaugoti įmonę. Priežastys, sukėlusios įmonės laikinus finansinius sunkumus, yra šios: 1) dalis UAB „Techsis“ klientų neatsiskaitė su UAB „Techsis“ sutarta tvarka ir terminais. Tai lėmė sumažėjusias UAB „Techsis“ gaunamas pajamas, todėl įmonė objektyviai negalėjo pilna apimtimi vykdyti įsipareigojimų kreditoriams; 2) laikinus finansinius sunkumus lėmė sumažėję įmonės pardavimai, kuriems tiesiogiai įtaką padarė ir dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas, tai įtakojo sumažėjusias gaunamas realias pajamas. Sumažėjus bendrovės pardavimams, veiklos sąnaudos nemažėjo, kadangi veikla yra įvairūs statybos ir su statybomis susiję darbai, todėl įmonė patyrė išlaidas žaliavų, statybinių medžiagų įsigijimui, atlyginimams įmonės darbuotojams sumokėti ir kt.; 3) sumažėjus užsakymams, pardavimo pajamos taip pat sumažėjo, bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, tai sąlygojo savalaikį atsiskaitymą su kreditoriais; 4) sumažėjus įmonės pardavimams, gaunamiems užsakymams, kol derinamos ir pasirašytos naujos sutartys, įmonei reikėjo išlaikyti darbuotojus, mokėti darbo užmokestį, veiklą tęsti (degalai, medžiagos ir kt. sąnaudos, susijusios su statybos darbų atlikimu), todėl buvo panaudotos apyvartinės lėšos. Tai nulėmė laikinus įmonės finansinius sunkumus; 5) UAB „Techsis“ plačiai nereklamavo savo teikiamų paslaugų, todėl neįgijo tiek naujų klientų, kiek būtų įgijusi reklamuodama bendrovę, jos vardą ir teikiamas paslaugas. UAB „Techsis“ turi realią galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų. Nors įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau juos galima įveikti taikant restruktūrizavimo procesą, kadangi įmonė sudarinėja sutartis su užsakovais, vykdo užsakymus, tai leis uždirbti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Regejus“ nurodė, kad restruktūrizavimo plano projektas neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, įskaitant tai, jog plane nebuvo nurodyti visi kreditoriai. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės UAB „Techsis“ įveikti sąmoningai sukeltus finansinius sunkumus. UAB „Techsis“ mažumos akcininkas yra pateikęs teismui ieškinį UAB „Techsis“ ir jos vadovui A. B. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi iškėlė UAB „Techsis“ restruktūrizavimo bylą.

5. Teismas nustatė, kad UAB „Techsis“ įregistruota 1996 m. rugsėjo 11 d., bendrovė vykdo statybos darbus.

6. Teismas iš pateikto bendrovės 2022 m. kovo 31 d. balanso nustatė, kad balansinė įmonės turto vertė yra 1 739 123 Eur; ilgalaikis materialusis turtas – 304 938 Eur ir trumpalaikis turtas – 1 430 355 Eur, iš kurio: atsargos – 505 320 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 924 980 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 55 Eur. UAB „Techsis“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 917 231 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 66 359 Eur. Nors įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 917 231 Eur, tačiau įmonės turto didesnę dalį sudaro debitorių įsiskolinimai, t. y. per vienerius metus gautinos sumos – 924 980 Eur, todėl sutrikus atsiskaitymams bendrovė nepajėgi laiku vykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Techsis“ turi finansinių sunkumų (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis), todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga.

7. Teismas nustatė, kad UAB „Techsis“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama ir JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina UAB „Techsis“ gyvybingumą. Nors UAB „Techsis“ turi laikinų finansinių sunkumų dėl apyvartinių lėšų trūkumo, tai turi neigiamą įtaką įmonės veiklos rezultatams, tačiau UAB „Techsis“ gaunant pajamas, yra reali galimybė jai atsiskaityti su kreditoriais, įveikti finansinius sunkumus taikant restruktūrizavimo procesą.

9. Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 3 d. UAB „Techsis“ dirbo 5 darbuotojai (apdraustieji). Nors UAB „Techsis“ finansinė padėtis yra sunki, tačiau įmonės darbuotojai neatleisti, tai suponuoja išvadą, kad įmonė ir toliau siekia vykdyti veiklą. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas, kai yra išsaugomos darbo vietos, siekiama atkurti įmonės mokumą bei įsiskolinimų kreditoriams padengimą, atitinka viešą interesą, apsaugo darbuotojų, kaip socialiai pažeidžiamos asmenų grupės, interesus. Teismo vertinimu, UAB „Techsis“ atitinka gyvybingumo kriterijų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leido teismui daryti išvadą, kad UAB „Techsis“ turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – sugrąžinti skolas kreditoriams sutartu ir restruktūrizavimo plane numatytu laiku bei tapti konkurencinga įmone, išsaugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį įmonės mokumą, išsaugoti darbo vietas darbuotojams ir užtikrinti jiems stabilų pragyvenimo šaltinį, išvengti bankroto bylos iškėlimo, padidinti pardavimo apimtis ir uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11. Trečiasis asmuo UAB „Tilta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismo išvada dėl atsakovės gyvybingumo yra pagrįsta išimtinai pareiškėjo pateikta informacija, kuri yra subjektyvi ir nevisiškai atitinkanti tikrovę. Į bylą yra pateikta trečiųjų asmenų informacija / duomenys apie tai, kad atsakovės finansinė būklė yra sunki, besitęsianti ilgą laiką, o pareiškėjo pateiktas teismui „optimistinis“ mokumo atkūrimo scenarijus yra paremtas neteisingomis prielaidomis.

11.2. Teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kad 5 darbuotojai yra atsakovės administracija (direktorius, buhalterė, administratorė ir kiti du darbuotojai, esantys vaiko priežiūros atostogose), ir realiai kitų darbuotojų, galinčių vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nėra. Teismas neatsižvelgė, kad bendrovė iki 2022 m. birželio 3 d. atleido didelė dalį darbuotojų – darbuotojų skaičius per metus nuo 28 sumažėjo iki 5, tai leidžia vertinti, jog įmonė nevykdo veiklos ir neturi finansinių išteklių mokėti darbuotojams atlyginimų (kreditorių sąraše nuo 78 iki 94 numerio išvardinti darbuotojai, kuriems bendrovė skolinga darbo užmokestį) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, tai patvirtina 2022 m. birželio 1 d. turima 90 456,28 Eur atidėta skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodrai) ir 18 517,63 Eur einamųjų mokėjimų skola Sodrai.

11.3. Nėra pateikta į bylą objektyvių duomenų, kad bendrovė faktiškai vykdytų kokius nors statybos ar kitus darbus. Teismas neįvertino tikrųjų faktinių aplinkybių, kad bendrovės 2020 m. laimėtas 1 viešasis konkursas, o 2021 m. laimėti 2 projektai šiuo metu nevykdomi ir / ar sprendžiama su užsakovais dėl darbų defektų šalinimo, todėl deklaruojamų pajamų gavimas yra abejotinas ir nepagrįstas. Atsakovei teismuose yra iškeltos kitų kreditorių bylos dėl neatsiskaitymo, skolų priteisimo, juridinio asmens veiklos tyrimo, atsakovės turtas ir banko sąskaitos areštuotos, dėl to bendrovės galimybės vykdyti / tęsti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pajamas yra apribotos.

Atsiliepimas

11.4. Atsakovė 2022 m. kovo 31 d. balanse nurodė, kad per vienerius metus iš veiklos planuoja gauti tik 4 255 Eur pajamų, o visą kitą planuotinų pajamų dalį sudaro debitorių skolos, kurios neįtrauktinos į turto balansą. Taigi, restruktūrizavimo plane pateikiamos priemonės mokumui atstatyti yra deklaratyvios, neturinčios ekonominio pagrindimo.

11.5. Byloje nėra duomenų, leidžiančių darytų išvadą, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir restruktūrizavimo procese gali stabilizuoti mokumą. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia spręsti dėl atsakovės nemokumo, o iškėlus restruktūrizavimo bylą, bendrovės kreditorių padėtis ir galimybė atgauti skolas tik pasunkės.

11.6. UAB „Techsis“ per ataskaitinį 2021 m. laikotarpį patyrė 51 499 Eur dydžio nuostolius, nuostoliai patirti ir už ankstesnį 2020 m. ataskaitinį laikotarpį, skolos privatiems kreditoriams ir skolos į valstybės biudžetą (Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI)) – auga, atsakovė iš esmės negauna jokių pajamų iš veiklos, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams ir partneriams, bendrovei iškeltos teismuose civilinės bylos dėl skolų priteisimo, turtas areštuotas, užvestos vykdomosios bylos. Iš atsakovės balansinio turto vertės atskaičius debitorių skolas (1 736 061 Eur – 921 007 Eur), bendrovės realus turtas siekia 815 054 Eur. Bendrovės pateiktame 2022 m. kovo 31 d. kreditorių sąraše, kuris nėra pilnas, nurodytas kreditoriams skolų dydis (845 397,50 Eur) viršija visą jos turto (815 054 Eur) vertę ir yra pakankamas pagrindas konstatuoti bendrovės nemokumą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį. Be to, bendrovė į kreditorių sąrašą neįtraukė trečiųjų asmenų UAB „Tilta“ 331 000 Eur ir UAB „Radviliškio pilnytis“ 472 808,97 Eur finansinių reikalavimų; bendrovės turimo vienintelio nekilnojamojo turto likvidumas yra apribotas hipoteka, o trumpalaikį turtą sudarančiomis debitorių skolomis bendrovė nedisponuoja. UAB „Techsis“ yra nemoki, dėl to jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla.

Šalies argumentai

12. Trečiasis asmuo UAB „Regejus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepilnai, nevisapusiškai ir formaliai įvertino bendrovės finansinę būklę, tikruosius bendrovės siekiamus restruktūrizavimo tikslus, apgaulingai deklaruojamą gyvybingumą.

12.2. Bendrovė nevykdo turtinių prievolių, faktiniai įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, todėl yra nemoki – finansiniai sunkumai nėra laikini, o yra esminiai, tęstinio pobūdžio, sukėlę akivaizdų bendrovės nemokumą bei pareigą inicijuoti bankroto bylą. Dėl itin didelio įsiskolinimo su bendrovės mažumos akcininku susijusiems juridiniams asmenims bei nesutarimų su šiuo akcininku, įmonės vadovas, inicijavęs restruktūrizavimo procedūrą, turi tikslą sužlugdyti bendrovę ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

12.3. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis) ir nesiėmė priemonių, siekiant nustatyti reikšmingą informaciją ir įvertinti nurodytas aplinkybes.

12.4. Pagrindinės priežastys, nulėmusios bendrovės nemokumą atsirado bendrovės vadovui ir pagrindiniam akcininkui A. B. veikiant (ar atitinkamai neveikiant) tyčia, tikėtina – neteisėtai siekiant asmeninės naudos bendrovės kreditorių sąskaita.

12.5. Bendrovės per vienerius metus mokėtina skola sudaro apie 1 736 360 Eur ir viršija bendrą balansinę įmonės vertę. Be kita ko, bendrovė yra skolinga kredito įstaigai 66 359 Eur, taigi, bendra įsipareigojimų vertė siekia 1 802 720 Eur.

12.6. 2022 birželio mėn. duomenimis bendrovėje yra likę 5 darbuotojai (iš kurių – bendrovės direktorius A. B., jo sutuoktinė A. B. (projektų administratorė), buhalterė A. M., kiti du darbuotojai – vaiko priežiūros atostogose). Be to, bendrovės interneto tinklalapyje bent 4 asmenys nurodomi kaip administracijos darbuotojai, kai prieš metus iš viso buvo įdarbinti 33 darbuotojai; 2017 m. birželio 10 d. – 58 darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovėje nėra darbuotojų, kurie galėtų vykdyti bendrovės veiklą, o faktiškai yra likę tik sutuoktiniai A. ir A. B. ir buhalterė, įmonė ne tik nesiekia vykdyti veiklos, o ją nutraukė.

12.7. Parengtame restruktūrizavimo plane į kreditorių sąrašą nėra įtraukti kreditoriai UAB „Radviliškio pilnytis“, UAB „Tilta“, turintys didelės apimties finansinius reikalavimus. Restruktūrizavimo planas parengtas remiantis vien deklaratyviais ir / ar tikrovės neatitinkančiais teiginiais.

12.8. Bendrovė perleido pagrindinėje veikloje, susijusioje su vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų tiesimu, reikalingą įrangą – horizontalaus gręžimo įrangą, ekskavatorius, kompresorius, vakuuminį siurblį ir kita; likusi bendrovės technika neužtikrina galimybės savarankiškai vykdyti statybos darbus (didelė dalis turto yra areštuota trečiojo asmens UAB „Regejus“ naudai).

12.9. Bendrovė paskutinį viešąjį pirkimą laimėjo beveik prieš metus laiko; dėl bendrovės dalyvavimo trijuose projektuose yra paskelbta nepatikima tiekėja. Pagal 2022 m. kovo 31 d. bendrovės balansą, ji neturi piniginių įplaukų (-3 Eur), todėl teiginiai apie patikimus pajamų šaltinius neturi pagrindimo.

12.10. Bendrovės Kelmės m. (Dvaro kvartale) dar 2021 m. rugsėjo mėn. likusių neatliktų darbų vertė buvo apie 350 000 Eur; praėjus 9 mėnesiams likutis iš esmės nepasikeitė, o užsakovas ne kartą yra įspėjęs apie sudarytos sutarties nutraukimą. 2021 m. rugsėjo mėn. su bendrove buvo nutraukta sutartis dėl „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste ir rajone“, nutraukta rangos darbų sutartis „Šėtos miestelio vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ dėl nevykdomų darbų. Dėl Telšių mieste atliktinų darbų pirkimo sutartis Nr. S-15740 buvo sudaryta 2018 m. spalio 30 d., darbų atlikimo terminas 35 mėnesiai, todėl sutartis turėjo būti įvykdyta prieš metus, o bendrovės nurodyta likusi darbų suma viršija trečdalį bendros darbų kainos. Net jei bendrovė pateiktų sudarytas sutartis, nesant konkrečių įrodymų apie jų vykdymo realumą ir nuolatinį pajamų gavimą, tai nerodo įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-955-241/2016).

12.11. Bendrovės direktorius tikslingai mažina bendrą turto vertę, turtą perleisdamas susijusiems asmenims ar nurašydamas jį (pvz., perleista kryptinio gręžimo įranga, išmontuoti ir direktoriaus valdomame žemės sklype sumontuoti bendrovės gembiniai vartai); vadovas atsisako pateikti dokumentus apie tokius sandorius bendrovės mažumos akcininkui, prisidengiant konfidencialia informacija.

12.12. Bendrovės ilgalaikio turto likutinė vertė 2022 m. sausio mėn. nesiekė 200 000 Eur (įskaitant kredito įstaigai įkeistą pagrindinį bendrovės nekilnojamą turtą – pastatą, esantį (duomenys neskelbiami), kurio vidutinė rinkos vertė – 179 000 Eur), o žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės pagal 2022 m. kovo 31 d. balansą sudarė 55 014 Eur.

12.13. Iki 2022 m. birželio 6 d. bendrovė turėjo 18 517,63 Eur socialinio draudimo skolą (atidėta suma 90 456,28 Eur), todėl bendra įsiskolinimo VSDFV suma sudaro daugiau nei 108 000 Eur; be to, įmonė buvo sukaupsi 3 499,26 Eur delspinigių, vadinasi, ji sistemingai nemokėjo privalomų einamųjų įmokų, dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl jos gyvybingumo ir pajėgumo vykdyti prievoles ateityje.

12.14. Restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nepadės bendrovei įveikti sąmoningai sukeltų finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Bendrovė neturi lėšų, darbuotojų, turi nepalankią viešųjų pirkimų projektų vykdymo istoriją, įskaitant – nepatikimo tiekėjo statusą.

12.15. Teismas buvo nepakankamai aktyvus ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes.

Atsiliepimas

13. Pareiškėjas ir UAB „Techsis“ direktorius pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašo juos atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Nors įmonėje dirba 5 darbuotojai, tačiau UAB „Techsis“, pasitelkdama subrangovus, siekia vykdyti įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis, uždirbti pajamas ir kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Šiai aplinkybei pagrįsti UAB „Techsis“ teikia 2021 m. spalio 13 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 21/10/13 bei šios sutarties pagrindu išrašytus ir šalių pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. T-10. UAB „Techsis“ vykdo veiklą, yra gyvybingas juridinis asmuo ir turi galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

13.2. Siekdama išlikti aktyvia rinkos dalyve bei vykdyti tiesioginę veiklą, bendrovė dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose: 1) pirkimas Nr. 609824 – (duomenys neskelbiami); šį pirkimą laimėjo atsakovė; 2) pirkimas Nr. 610555 – (duomenys neskelbiami) remonto darbai. ((duomenys neskelbiami), techninio projekto parengimas ir statybos darbai); šio pirkimo rezultatai nėra paskelbti.

13.3. Viešųjų pirkimų „Kitos (fermų) paskirties pastato – veršidės su diendaržiu statybos darbai“ ir „Renovation of circulating cooling water system lines / Apytakinio vandens vamzd. sistemos atnaujinimas“, kuriuose dalyvauja UAB „Techsis“, rezultatai nėra paskelbti, o rangos darbų sutartis „Šėtos miestelio vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ buvo nutraukta išimtinai dėl trečiojo asmens UAB „Radviliškio pilnytis“ (buvusios UAB „Techsis“ subrangovės) suinteresuotumo ir atsisakymo vykdyti darbus, kadangi nutraukus sutartį, jos vykdymą perėmė tiesioginė UAB „Techsis“ konkurentė – UAB „Radviliškio pilnytis“, siekdama eliminuoti bendrovę iš rinkos.

13.4. Į UAB „Techsis“ kreditorių sąrašą nėra įtraukti UAB „Radviliškio pilnytis“ ir UAB „Tilta“, kadangi šių juridinių asmenų reikalavimai yra nepagrįsti ir ginčijami.

13.5. UAB „Tilta“ yra UAB „Techsis“ debitorė, o ne kreditorė, t. y. UAB „Tilta“ yra neatsiskaičiusi su UAB „Techsis“, nesumokėjusi UAB „Techsis“ 124 127,02 Eur su PVM už atliktus darbus pagal 2018 m. spalio 30 d. sutartį Nr. S-15740 „Nuotekų paviršinių (lietaus) nuotekų ir vandens tiekimo tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbiami), bei vietinės reikšmės kelių gatvių rekonstravimas Respublikos g. su prieigomis Telšių mieste“.

13.6. Trečiųjų asmenų teiginius apie siekį perkelti veiklą ir bloginti bendrovės finansinę padėtį paneigia faktas, jog bendrovės vadovas A. B., siekdamas išsaugoti veiklą ir jos tęstinumą, įnešė į įmonę asmenines lėšas, iš viso – 17 180,18 Eur. A. B. siūlė ir mažajam akcininkui J. K. prisidėti lėšomis prie bendrovės finansinės padėties gerinimo, tačiau pastarasis atsisakė.

13.7. Bendrovė yra moki, nes turtas viršija įsipareigojimus (dalis įsipareigojimų nėra pradelsta), be to, bendrovė turi debitorių. Bendrovei atgavus skolas bus atsiskaityta su kreditoriais, sutartys yra vykdomos. Pagal 2022 m. kovo 31 d. balansą įmonei priklausančio turto vertė siekia 1 736 061 Eur, tuo tarpu jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 844 672,41 Eur, iš kurių 187 973,14 Eur suma nėra pradelsta. Todėl, kreditorių įsipareigojimai neviršija į įmonės balansą įrašyto turto vertės, UAB „Techsis“ yra mokus ir gyvybingas juridinis asmuo (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

13.8. UAB „Techsis“ planuoja artimiausiu metu uždirbti pajamas pagal vykdomas sutartis, taip pat atgauti 921 007 Eur debitorių skolas, nes 921 007 Eur debitorių skolas daugiausiai sudaro sumos (~10 procentų nuo atliktų darbų), kurios yra sulaikytos pagal UAB „Techsis“ vykdomas statybos rangos sutartis, kurių dalis bus išmokama pridavus objektus arba pasibaigus garantiniam laikotarpiui. Šias aplinkybes patvirtina pridedamos rangos sutartys. UAB „Kėdainių vandenys“ (110 darbuotojų) debitorės skola siekia 406 851,48 Eur, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ (345 darbuotojai) skola – 90 966,29 Eur, UAB „Mažeikių vandenys“ (96 darbuotojai) – skola 43 024,69 Eur. Pagrindiniai debitoriai (UAB „Kėdainių vandenys“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Mažeikių vandenys“ ir kt.) vykdo veiklą, turi darbuotojų ir yra pajėgūs atsiskaityti už UAB „Techsis“ atliktus darbus. Debitorių (pirkėjų) skolos 921 007 Eur negali būti eliminuotos iš bendro turto masės.

13.9. UAB „Techsis“ 2022 m. kovo 31 d. balanse įmonei priklausančio turto vertė siekia 1 736 061 Eur, jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 844 672,41 Eur, iš kurių 187 973,14 Eur suma nėra pradelsta. Todėl, kreditorių įsipareigojimai neviršija į įmonės balansą įrašyto turto vertės, UAB „Techsis“ yra mokus ir gyvybingas juridinis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė UAB „Techsis“ restruktūrizavimo bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, t. y. pagal atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimo į juos nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliantė UAB „Regejus“ kartu su atskiruoju skundu pateikė: ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo su priedais; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį; informaciją dėl UAB „Techsis“ viešųjų pirkimų; informaciją dėl nepatikimų tiekėjų; komunikaciją dėl akcijų išpirkimo ir audito; UAB „Kelmės vanduo“ raštą; UAB „Mažeikių vandenys“ raštą; J. K. 2022 m. kovo 1 d. pranešimą dėl dokumentų pateikimo; informaciją dėl turto vertės ir Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašą; informaciją dėl įsiskolinimo SODRAI; SODRA pranešimą, kuriuos prašo priimti į bylą.

17. Pareiškėjas ir atsakovės UAB „Techsis“ direktorius kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė: statybos subrangos 2021 m. spalio 13 d. sutartį Nr. 21/10/13; atliktų darbų aktus Nr. T-10; įrodymus, patvirtinančius UAB „Techsis“ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose; 2021 m. vasario 5 d. pretenziją UAB „Tilta“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus su priedais; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį dėl buhalterinės ekspertizės civilinėje byloje Nr. 2-169-372/2022; UAB „Techsis“ 2022 m. gegužės 12 d. atsiliepimą į ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo; A. B. asmeninių piniginių lėšų įnešimą į UAB „Techsis“ patvirtinančius įrodymus; rangos sutartis, kuriuos prašo priimti į bylą ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

18. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

19. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

20. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, susipažinti su viešai prieinamais viešųjų pirkimų duomenimis. Šalys, viena vertus, teikia daug naujų dokumentų (ieškinys, atsiliepimas, nutartys, informacija apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, informacija iš viešųjų registrų), kurie yra teismui prieinama informacija, su kuria esant poreikiui teismas gali susipažinti pats; kita vertus, kiti šalių teikiami įrodymai (subrangos / rangos sutartys, atliktų darbų aktai, raštai) galėjo būti pateikti anksčiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 19–20 punktuose aptartus teismo praktikos išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima šalių kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį teikiamų dokumentų.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

21. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

Žemesnės instancijos teismas

22. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.

24. Nagrinėjamu atveju UAB „Techsis“ direktorius kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti atsakovei UAB „Techsis“ restruktūrizavimo bylą.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad UAB „Techsis“ atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. Be to, restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrindžia, kad UAB „Techsis“ turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – sugrąžinti skolas kreditoriams sutartu ir restruktūrizavimo plane numatytu laiku bei tapti konkurencinga įmone, išsaugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį įmonės mokumą, išsaugoti darbo vietas darbuotojams ir užtikrinti jiems stabilų pragyvenimo šaltinį, išvengti bankroto bylos iškėlimo, padidinti pardavimo apimtis ir uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos.

26. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovė nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau atskiruosiuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu atsakovės gyvybingumo sąlygos vertinimu. Anot apeliantų, restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, nes ji, be administracines funkcijas vykdančių, kitų darbuotojų neturi, realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdo ir nėra gyvybinga, bendrovė yra nemoki. Taigi apeliantai iš esmės ginčija gyvybingumo sąlygos vertinimą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl gyvybingumo sąlygos (ne)egzistavimo.

27. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. JANĮ projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).

28. Taigi gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

29. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

30. Pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonės turtas sistemingai mažėja, įsipareigojimai kreditoriams didėja bei įmonės įsipareigojimai viršija turto vertę. Iš byloje esančio 2022 m. kovo 31 d. balanso nustatyta, kad balansinė įmonės turto vertė yra 1 736 061 Eur; ilgalaikis materialusis turtas siekia 302 123 Eur; didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas – 1 430 357 Eur, iš kurio: atsargos – 505 097 Eur; per vienerius metus gautinos sumos sudaro 925 262 Eur; pinigų bendrovė neturi, kai 2021 m. balanso duomenimis, bendrovės ilgalaikio turto vertė buvo 315 511 Eur; trumpalaikio turto – 1 353 466 Eur; trumpalaikio turto ir atitinkamai viso bendrovės turto padidėjimą lėmė išaugusios pirkėjų skolos. Remiantis balanso duomenimis, UAB „Techsis“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 932 552 Eur; po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (skola kredito įstaigai) – 66 359 Eur. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad įmonės turto vertė sistemingai per pastaruosius metus mažėjo, o įsipareigojimai ir kitos mokėtinos sumos didėjo. Be to, didžiąją UAB „Techsis“ turto dalį 2022 m. sudaro trumpalaikis turtas (1 430 357 Eur), kurio beveik trečdalį sudaro atsargos ir net du trečdalius per vienerius metus gautinos sumos (925 262 Eur), t. y. sumos, kuriomis įmonė balanso sudarymo metu nedisponavo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020, kt.). Be kita ko, bendrovė nepateikė teismų duomenų, kad kokiais nors realiais veiksmais siekia išsiieškoti iš debitorių skolas. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė į kreditorių sąrašą neįtraukė didelės apimties trečiojo asmens UAB „Tilta“ 331 000 Eur finansinio reikalavimo ir kreditorės UAB „Radviliškio pilnytis“ 472 808,97 Eur finansinio reikalavimo. Į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų, 2022 m. kovo 31 d. duomenimis įsipareigojimai ir mokėtinos sumos (net nevertinant apeliančių nurodomų atsakovės neįtrauktų įsipareigojimų) viršija turimo turto vertę iš viso 122 072 Eur suma (810 799 Eur – 932 552 Eur), taigi remiantis išdėstytais duomenimis, įmonės turimas turtas nėra pakankamas bendrovės finansiniams įsipareigojimams padengti, tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Techsis“ yra nemoki.

31. Antra, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pritartina apeliančių argumentams, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, UAB „Techsis“ per ataskaitinį 2021 m. laikotarpį patyrė 51 499 Eur dydžio nuostolius, nuostoliai patirti ir už ankstesnį 2020 m. ataskaitinį laikotarpį. Taigi pastaruosius metus įmonė patiria vien nuostolius. Nors restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad atsakovė teikia itin platų spektrą paslaugų, susijusių su įvairiomis statybomis bei turi savo techniką, tačiau pati atsakovė pripažįsta, jog darbus atlieka pasitelkdama subrangovus, tai patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes, kad bendrovė nėra pajėgi darbus atlikti savarankiškai. Kita vertus, įmonė perleido savo pagrindinėje veikloje, susijusioje su vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų tiesimu, reikalingą įrangą – horizontalaus gręžimo įrangą, ekskavatorius, kompresorius, vakuuminį siurblį ir kita; likusi bendrovės technika neužtikrina galimybės savarankiškai vykdyti statybos darbus. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-844-407/2022 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. R7-1696 „Dėl sutarties nutraukimo“ išdėstytą sprendimą nutraukti sutartį ir panaikintą Telšių rajono savivaldybės administracijos sprendimą įtraukti tiekėją UAB „Techsis“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nepaisant to, paskutinį viešąjį pirkimą bendrovė laimėjo beveik prieš metus laiko ir byloje nėra duomenų, kad šių sutarčių bendrovei pakanka tolimesnei veiklai vystyti, pajamoms gauti ir įsipareigojimams mažinti. Atsakovė, įrodinėdama savo gyvybingumą, iš esmės remiasi anksčiau sudarytomis sutartimis, kurios pagal jų įvykdymo datas jau yra pasibaigusios; naujai sudarytų sutarčių į bylą neteikia; pati atsakovė pripažįsta, kad šiame etape darbai yra priduodami, tačiau akivaizdu, jog jų nepakanka siekiui generuoti pajamas, atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vystyti veiklą. Byloje nepateikta jokių argumentų ar duomenų apie tai, kokios veiklos vykdymas, apelianto teigimu, užtikrins pajamų, atitinkamai ir pelno, gavimą. Jokių duomenų apie galimą papildomą veiklą, įmonė taip pat neteikia. Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą (turės apyvartinių lėšų bei žmogiškųjų resursų) ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų darytiną priešingą išvadą, t. y., kad bendrovė negyvybinga ir nėra galimybės nustatyti jos veiklos vykdymo perspektyvų.

32. Apeliacinės instancijos aukščiau nurodytos išvados nekeičia ir apelianto nurodomi argumentai dėl žmogiškųjų išteklių (penkių darbuotojų) turėjimo. Priešingai, aplinkybė, kad atsakovė turi penkis darbuotojus, kaip pagrįstai nurodo tretieji asmenys atskiruosiuose skunduose, niekaip neįrodo atsakovės galimybės tęsti ūkinę komercinę veiklą ar net ją plėsti, priešingai, viena vertus, visi atsakovės darbuotojai yra jos administracijos darbuotojai (direktorius, buhalterė, administratorė ir kiti darbuotojai, esantys vaiko priežiūros atostogose), ir remiantis naujausiais duomenimis, atsakovės darbuotojų skaičius šią dieną yra sumažėjęs iki keturių, ir realiai jokių kitų darbuotojų, galinčių vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nėra. Kita vertus, atsakovės darbuotojų skaičius laipsniškai mažėjo – 2017 m. rugsėjo 1 d. bendrovėje buvo 57 darbuotojai; prieš vienerius metus bendrovėje iš viso buvo įdarbinti 26 darbuotojai iki dabar sumažėjo iki keturių, t. y. toks ženklus darbuotojų skaičiaus sumažėjimas patvirtina, kad įmonė jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo; be to, neturi finansinių išteklių atsiskaityti su buvusiais įmonės darbuotojais, todėl jie yra įtraukti į kreditorių sąrašą. Net jei vertinti atsakovės nurodomą aplinkybę dėl subrangovų galimo pasitelkimo darbams atlikti, kaip siekį užtikrinti atsakovės veiklos tęstinumą, pažymėtina, kad byloje, viena vertus, nėra pateikta duomenų apie naujas su subrangovais sudarytas sutartis konkretiems darbams vykdyti; kita vertus, nėra pateikti jokie paskaičiavimai, kokias pajamas ir atitinkamai pelną tokiu būdu atsakovė planuoja gauti, nes, kaip minėta, bendrovės nurodytų kaip esminių sutarčių darbų atlikimo terminai jau yra suėję. Byloje nesant tokių duomenų, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės gyvybingumo ir veiklos vykdymo perspektyvų.

33. Trečia, įmonė nevykdo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų darbuotojams bei valstybės biudžetui. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Kaip minėta, atsakovė nevykdo su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų darbuotojams. Iš viešų Sodros duomenų matyti, kad nutarties priėmimo dienai atsakovės įsiskolinimas Sodrai sudaro 113 650,39 Eur ir ši skola nuolat didėja. Lyginant su skundžiamos pirmosios instancijos nutarties priėmimo data, skola padidėjo, nes 2022 m. birželio 1 d. bendrovė turėjo 90 456,28 Eur atidėtą skolą Sodrai ir 18 517,63 Eur einamųjų mokėjimų skolą Sodrai. Iš VMI viešai skelbiamų duomenų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. duomenimis atsakovė yra įtraukta į ilgalaikių skolininkų sąrašą. Taigi aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sistemingai didėja. Minėta, kad atsakovės nurodomų sutarčių darbų atlikimo terminai yra suėję, tačiau nenurodoma, ar atsakovė gavo pajamų iš šių sutarčių įvykdymo, ir jei gavo, kokia dalis tokių pajamų buvo skirta atsiskaitymui su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla jau šiuo metu nėra pajėgi net iš dalies padengti pagrindinių bendrovės finansinių prievolių, generuoti apyvartines lėšas ir pan. Todėl vien bendrovės argumentai, jog įmonės restruktūrizavimo proceso metu kreditorių finansiniai reikalavimai būtų padengti 100 proc., nepaneigia nustatytų aplinkybių apie finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą.

34. Ketvirta, jokių naujų veiklų restruktūrizavimo plane nenumatoma, todėl esant tokiai situacijai numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, nes plano projekte nenumatyti esminiai bendrovės veiklos pokyčiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turint tikslą išsaugoti UAB „Techsis“ kaip veikiantį ūkio subjektą, restruktūrizavimo plane turėjo būti nurodomi organizaciniai sprendimai, įrodinėjamas esminis veiklos pertvarkymas ir nurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių ženkli įtaka vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimai. Tačiau pateiktame plano projekte nenumatyta jokių naujų realių priemonių, nes restruktūrizavimo plane nurodoma, kad įmonė siekdama pagerinti įmonės veiklos rodiklius vykdė ir tebevykdo šias priemones: a) vykdo einamąją veiklą, gauna pajamas; b) siekia išieškoti iš įmonės skolininkų (debitorių) skolas; c) šiuo metu įmonėje dirba 5 darbuotojai; įmonė subalansavo piniginius srautus ir bendrovėje šiuo metu dirba tiek darbuotojų, kiek yra būtina; d) UAB „Techsis“ sudaro ir pasirašinėja naujas ilgalaikes sutartis. Šiuo metu UAB „Techsis“ pagal aktualias sutartis atlieka: 1) vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Kelmės m. (Dvaro kvartale) I etapo statyba (sutarties vertė – 618 950,00 Eur, likęs nesumokėtas likutis pagal šią sutartį – 271 254,76 Eur); 2) nuotekų, paviršinių (lietaus) nuotekų ir vandens tiekimo tinklų rekonstravimas Respublikos g., Kęstučio g., Birutės g., Turgaus a. bei vietinės reikšmės kelių (gatvių) rekonstravimas Respublikos g. su prieigomis Telšių mieste (sutarties vertė – 2 095 003,84 Eur, likęs nesumokėtas likutis pagal šią sutartį – 800 000 Eur); 3) UAB „Techsis“ dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose; 4) bendrovė planuoja susisteminti įmonės pardavimų procesus pagal pajamų šaltinius, pagal pardavimų kanalus, pagal paslaugų kategorijas, išplėsti savo paslaugų spektrą visoje Lietuvoje; 5) ketina reklamuoti įmonės teikiamas paslaugas; 6) peržiūrėti įmonės atsargas ir spręsti jų realizavimo klausimą, kuris leistų įmonei gauti pinigines lėšas; 7) svarsto praplėsti įmonės veiklą, užsiimti papildoma veikla, numatyta bendrovės įstatuose, kad praplėsti teikiamų paslaugų pobūdį, su tikslu padidinti įmonės pajamas ir sustiprinti bendrovės konkurencingumą rinkoje, o tai atitinkamai didintų pardavimo pajamas ir sumažintų įsiskolinimus kreditoriams. Darytina išvada, kad įmonė iš esmės planuoja ir toliau vykdyti tą pačią veiklą ir nors mini svarstymą praplėsti įmonės veiklą, užsiimti papildoma veikla, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie naujų veiklų vykdymą (jų galimybę). Teismų praktikoje nurodoma, kad vien tai, jog pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai juridinio asmens veiklos pokyčiai, bet nustačius, kad juridinio asmens finansinius sunkumus iš esmės sąlygojo ne jo veiklos pobūdis (pavyzdžiui, aplinkybės, susijusios su juridinio asmens kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su šiuo asmeniu), nesudaro pagrindo išvadai, jog projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020, 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1141-302/2020). Atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus ir išsaugant gyvybingumą. Pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, į bylą nepateikta – duomenų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje apie gautas pajamas iš įvykdytų / vykdomų sutarčių. Tuo tarpu, restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės nepagrindžia, kad bendrovė gali būti vertinama kaip gyvybinga ir iš savo veiklos galėtų gauti tiek pajamų, kad atsiskaitytų su kreditoriais ir plėstų veiklą.

35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus motyvus, daro išvadą, kad, atsižvelgiant į įmonės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog restruktūrizavimo procesas sudarys galimybę bendrovei įvykdyti skolinius įsipareigojimus, toliau vykdyti veiklą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Techsis“ restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliančių atskirųjų skundų argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atsisako atsakovei UAB „Techsis“ iškelti restruktūrizavimo bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/20202). Tačiau toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Todėl teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (CPK 12 straipsnis) bei teisę į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

38. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė UAB „Techsis“ restruktūrizavimo bylą ir išsprendė kitus su restruktūrizavimo bylos iškėlimu susijusius klausimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nepadės atkurti įmonės mokumą bei įsiskolinimų kreditoriams padengimą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą.

39. Atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų, jog atsakovei būtų buvęs išaiškintas JANĮ 22 straipsnio 2 dalies reglamentavimas, nėra, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis), panaikinus ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo bei šio klausimo sprendimo neperduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

40. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apeliančių atskirieji skundai laikomi patenkintais, todėl už atskiruosius skundus sumokėti žyminiai mokesčiai grąžinami juos sumokėjusiems tretiesiems asmenims (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Apeliančių atskiruosius skundus patenkinus jos įgijo teisę į pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Apeliantė UAB „Regejus“ prašo priteisti iš atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų 2 347,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudaro: 302,50 Eur išlaidos už prašymo atidėti nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo parengimą; 193,60 Eur už pareiškimo dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu parengimą, priedų paruošimą, komunikaciją; 72,60 Eur už teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos peržiūrą, komunikaciją; 1 657,70 Eur už teismo nutarties peržiūrą, aptarimą, komunikaciją, atskirojo skundo parengimą ir pateikimą; 121 Eur už atskirojo skundo peržiūrą ir koregavimą. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2022 m. birželio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. OJU-001, 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. OJU- 004 ir 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. ADVDC386 bei sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad į atskirojo skundo parengimą patenka išlaidos susijusios su susipažinimu su reikiama medžiaga, komunikacija, įvairūs koregavimai ir aptarimai, todėl atskirai tokio pobūdžio išlaidos nepriteisiamos.

43. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomos priteisti išlaidos, patirtos pirmojoje instancijoje, už prašymo ir pareiškimo parengimą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytą maksimalų 201,52 Eur dydį (1 679,30 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,12 (už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), Rekomendacijų 8.16 punktas), taip pat atsižvelgdamas į tai, jog byla nebuvo labai sudėtinga, iš atsakovės apeliantei UAB „Regejus“ priteisia 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

45. Apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos išlaidos už atskirojo skundo parengimą taip pat viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų 839,65 Eur dydį (1 679,30 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,5 (už atskirąjį skundą, Rekomendacijų 8.15 punktas) bei į atskirajame skunde keltų klausimų nesudėtingumą, į apeliantės atstovų dalyvavimą pirmosios instancijos teisme, taip pat iš esmės tapačių argumentų pateikimą atskirajame skunde kaip ir pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog egzistuoja pagrindas sumažinti priteistinų teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį ir priteisti iš atsakovės apeliantei 300 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ iškelti restruktūrizavimo bylą.

Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Tilta“ (juridinio asmens kodas 142151650) 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2022 m. birželio 10 d. AB Šiaulių bankas mokėjimo nurodymu Nr. 06101349.

Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Regejus“ (juridinio asmens kodas 171460678) 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2022 m. birželio 10 d. AB Luminor bankas mokėjimo nurodymu Nr. 020536.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ (juridinio asmens kodas 180359062) apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Regejus“ 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ (juridinio asmens kodas 180359062) apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Regejus“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Asta Radzevičienė