Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-844-407/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-26
Bylos Nr.: e2A-844-407/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00163-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irmantas Šulcas, Laima Ribokaitė, Vigintas Višinskis
Atsakovas: Telšių rajono savivaldybės administracijos, Telšių rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

Civilinė byla Nr. e2A-844-407/2022Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00163-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.11.1; 2.6.18.1; 3.1.7.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Irmanto Šulco ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ ieškinį bei patikslintą ieškinį dėl atsakovės neteisėto vienašališko rangos sutarties nutraukimo, neteisėto ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir nepagrįsto praturtėjimo bei atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Techsis“ ieškinyje atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) prašė panaikinti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. R7-1696 „Dėl sutarties nutraukimo“ išdėstytą sprendimą nutraukti sutartį, panaikinti Administracijos sprendimą įtraukti tiekėją UAB „Techsis“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. Administracija ir UAB „Techsis“ sudarė rangos sutartį Nr. 15100 „Apleistų ir užterštų Telšių miesto prie Masčio ežero regeneravimo ir tvarkymo darbų atlikimo III etapas II eilė (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė (toliau – ir Rangovė) įsipareigojo atlikti ir baigti darbus bei ištaisyti bet kuriuos jų defektus pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 3 punktas). Tam tikri darbai nebuvo atlikti per Sutartyje nustatytą terminą dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl to, kad atsakovė (toliau – ir Užsakovė) vėlavo pateikti projektinius sprendinius, iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus. Tai reiškia, kad atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovė, nutraukdama Sutartį, pažeidė proporcingumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnis), favor contractus (sutarties išsaugojimo) principą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir bendruosius sutarčių vykdymo principus (CK 6.200 straipsnis). Todėl atsakovės veiksmai yra laikytini nesąžiningais (CK 1.5 straipsnis), o jų pagrindu priimtas sprendimas dėl Sutarties nutraukimo – neteisėtu. Atsakovės sprendime dėl Sutarties nutraukimo nenurodyta, kad Sutartis nutraukiama dėl esminio Sutarties pažeidimo. Todėl atsakovė neturėjo teisės įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kadangi netenkinamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnyje įtvirtintos sąlygos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Kitoje byloje Administracija pateikė ieškinį atsakovei UAB „Techsis“ dėl kompensacijos priteisimo, o UAB „Techsis“ pareiškė priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Sujungus bylas, nutarta Administracijos ieškinį dėl kompensacijos priteisimo laikyti priešieškiniu, o UAB „Techsis“ priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo – patikslintu ieškiniu, kuris nagrinėjamas kartu su pradiniu ieškiniu.

4. Administracija prašė priteisti iš UAB „Techsis“ 7 660,40 Eur kompensaciją ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad už laiku neatliktus darbus Rangovė privalo sumokėti FIDIC Bendrųjų sąlygų 8.7 punkte numatytą kompensaciją (0,05 proc. nuo priimtos Sutarties sumos be PVM), kuri laikytina delspinigiais ir skaičiuotina nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. (įskaitytinai), t. y. iki vienašališko Sutarties nutraukimo.

Šalies argumentai

5. Ieškovė UAB „Techsis“ su atsakovės priešieškiniu nesutiko, patikslintame ieškinyje papildomai prašė priteisti iš Administracijos 6 897,08 Eur sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Anot ieškovės, AB Šiaulių bankas nepagrįstai išmokėjo atsakovei 6 897,08 Eur banko garantijos sumą pagal 2018 m. gegužės 4 d. banko suteiktą sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, nes ieškovė nepažeidė banko garantija užtikrintų sutartinių prievolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės UAB „Techsis“ ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkino iš dalies – panaikino Telšių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. R7-1696 „Dėl sutarties nutraukimo“ išdėstytą sprendimą nutraukti sutartį; panaikino Telšių rajono savivaldybės administracijos sprendimą įtraukti tiekėją UAB „Techsis“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą; kitą ieškovės reikalavimų dalį atmetė; priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės UAB „Techsis“ atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai 863,32 Eur kompensaciją ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos UAB „Techsis“ 12 030,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad darbai pagal Sutartį turėjo būti atlikti iki 2020 m. sausio 15 d., tačiau 2020 m. sausio 15 d. Pakeitimo nurodymu Nr. 2 darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 15 d., vėliau šis terminas nebuvo tęsiamas, nors ieškovė prašė jį pratęsti argumentuodama tuo, jog jai nepateikti nauji projektiniai sprendiniai (buvo pateikti tik 2020 m. birželio 8 d.). FIDIC inžinierius 2020 m. balandžio 21 d. rašte nurodė, kad ieškovė neatliko darbų, kuriems atlikti iškilusios kliūtys (naujų projektinių sprendinių priėmimas) neturėjo įtakos, šiuos darbus ieškovė galėjo ir privalėjo atlikti iki sutartyje numatyto termino, t. y. elektros apšvietimo įrengimas; vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas; pontonų įrengimas; žaidimų aikštelių įrengimas; tiltelių apsauginių barjerų įrengimas; netinkamai įvykdyti augalų sodinimo darbai.

8. Teismo vertinimu, defektų šalinimo darbus ieškovė galėjo atlikti iki termino pabaigos, t. y. 2020 m. balandžio 15 d., nauji projektiniai sprendiniai, kuriuos ieškovė iš atsakovės gavo 2020 m. birželio 8 d. (būtini atlikti papildomi darbai: lietaus nuotekų tinklo įrengimas su šuliniais, g/b laiptų įrengimas, šlaitų sutvirtinimas, pėsčiųjų tako įrengimas), niekaip nebuvo susiję su minėtais darbais (atliktų darbų defektų šalinimu), kuriuos ieškovė turėjo atlikti iki 2020 m. balandžio 15 d., priešingų aplinkybių ieškovė neįrodė. Iš 2020 m. gegužės 22 d. FIDIC inžinierius rašto matyti, kad pasitarimo metu buvo sutarta, jog defektus ieškovė pašalins iki 2020 m. gegužės 29 d., nors 2020 m. gegužės 22 d. darbai net nebuvo pradėti. Defektai nebuvo pradėti šalinti ir iki 2020 m. birželio 8 d., tai užfiksuota 2020 m. birželio 8 d. FIDIC inžinierius rašte.

9. Tačiau teismas pažymėjo, kad visus darbus pagal Sutartį UAB „Techsis“ atliko, 2020 m. gruodžio 23 d. juos perdavė Administracijai ir pastaroji už atliktus darbus yra sumokėjusi. Be to, teismas nustatė, kad bet kokiu atveju įvykdyti Sutarties per joje nustatytą ir pratęstą terminą nebuvo galimybės, nes iškilo poreikis atlikti papildomus darbus, kurių derinimas užsitęsė ir po pratęsto Sutarties įvykdymo termino (2020 m. balandžio 15 d.), nauji projektiniai sprendiniai buvo suderinti tik 2020 m. birželio 8 d., taigi, teismo vertinimu, priežastys, dėl kurių Administracija inicijavo sutarties nutraukimą, buvo mažareikšmės, ne esminės, nes defektų šalinimo darbų neatlikimas laiku bet kokiu atveju nebūtų leidęs laiku įvykdyti Sutarties dėl poreikio atlikti papildomus darbus. Taip pat Administracijai nebuvo jokio pagrindo manyti, kad ieškovė neketina tęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Priešingai, ieškovė, gavusi naujus projektinius sprendinius, 2020 m. pabaigoje perdavė atliktus darbus atsakovei, be to, byloje ir nekilo ginčas dėl to, ar ieškovė papildomus darbus atliko nustatytu terminu, ar vėlavo juos atlikti, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nebuvo įrodinėjamos. Taigi, teismo vertinimu, Sutartis negalėjo būti nutraukta dėl esminio jos pažeidimo.

10. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ko tikėjosi gauti sudarydama sutartį, todėl tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019). Nors Administracija 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu inicijavo Sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., tačiau visi vėlesni jos veiksmai leidžia daryti išvadą, jog Sutartis nebuvo nutraukta, o pasibaigė ją įvykdžius. Nepaisant to, jog Administracija pranešė ieškovei apie Sutarties nutraukimą, ji leido toliau vykdyti ieškovei UAB „Techsis“ ginčo sutartį, toleravo, jog ieškovė pažeidinėja darbų atlikimo terminus, akivaizdu, jog priėmė darbų rezultatą ir juo naudojasi. Todėl teismas nusprendė panaikinti atsakovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą dėl Sutarties nutraukimo.

Šalies argumentai

11. Kadangi ieškovė UAB „Techsis“, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo, kreipėsi į teismą, atsakovė neturėjo jokio pagrindo priimti sprendimo dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Administracijai VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas terminas (ne vėliau kaip per 10 dienų) paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius tiekėjus skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos. Teismas konstatavo, kad Administracija pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą sprendimą įtraukti UAB „Techsis“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą priėmė gerokai per anksti, dar nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ieškovės inicijuoto ginčo dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Dėl to teismas panaikino atsakovės sprendimą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nustatė, kad AB Šiaulių bankas 2018 m. gegužės 4 d. išdavė sutarties sąlygų vykdymo garantiją, kuria neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjui ne daugiau kaip 69 640 Eur, gavęs pirmą raštišką garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, patvirtinantį, kad UAB „Techsis“ (klientas) neįvykdė ginčo Sutarties sąlygų (bet koks kliento prievolių pagal Sutartį ir jos priedus pažeidimas, dalinis ar visiškas jų nevykdymas ar netinkamas vykdymas), nurodant, kokios Sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos. Garantijos gavėjas neprivalo pagrįsti reikalavime nurodyto Sutarties sąlygų nevykdymo. Administracija 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi į banką, prašydama sumokėti 6 897,08 Eur garantiją, kadangi UAB „Techsis“ neįvykdė Sutarties sąlygų, t. y. iki 2020 m. balandžio 15 d. neatliko darbų, kurių vertė 68 970,76 Eur be PVM. Bankas, tenkindamas Administracijos prašymą, 2020 m. liepos 3 d. išmokėjo 6 897,08 Eur atsakovei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė iki 2020 m. balandžio 15 d. neatliko darbų, kuriems atlikti iškilusios kliūtys (naujų projektinių sprendinių priėmimas) neturėjo įtakos, nusprendė, kad atsakovė pagrįstai kreipėsi į banką dėl garantijos išmokėjimo.

13. Teismas, spręsdamas dėl Administracijos priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės UAB „Techsis“ 7 660,40 Eur kompensaciją (delspinigius), nustatė, kad šalys susitarė, jog sankcija už darbų uždelsimą – už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skaičiuojama 0,05 procento kompensacija nuo priimtos sutarties sumos – 696 400 Eur – be PVM. Ginčo nėra, kad dalis darbų, kurie turėjo ir galėjo būti atlikti iki 2020 m. balandžio 15 d., nebuvo atlikti, todėl atsakovė turi teisę į kompensaciją. Visgi darbų, kurie nebuvo atlikti nustatytu terminu, vertė nėra didelė, be to, už šių darbų netinkamą atlikimą bankas atsakovei išmokėjo garantiją, todėl teismas nusprendė, kad prašoma priteisti delspinigių suma, nesant duomenų, jog ši suma buvo įskaičiuota į bendrą ieškovei sumokėtą kainą už atliktus darbus įvykdžius sutartį, mažintina garantijos suma, priteisiant atsakovei iš ieškovės 863,32 Eur (7 760,40 Eur - 6 897,08 Eur).

14. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas laikė, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 66,67 procentus. Teismas nustatė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 342,50 Eur žyminis mokestis ir išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti pagal 2021 m. birželio 1 d. prašymą – 13 702,75 Eur; 2021 m. birželio 8 d. – 2 000 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 2 000 Eur, iš viso 18 045,25 Eur. Ieškovei pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, kad šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės. Todėl teismas iš atsakovės Administracijos priteisė 12 030,77 Eur ieškovės UAB „Techsis“ turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

15. Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Techsis“ ieškinį ir patikslintą ieškinį, o atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos priešieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš UAB „Techsis“ Telšių rajono savivaldybės administracijos naudai 7 660,40 Eur kompensaciją bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš UAB „Techsis“ Telšių rajono savivaldybės administracijos naudai 342,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą). Skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Sutartis buvo nutraukta ne dėl jos esminio pažeidimo pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, o Sutartyje numatytu vienašališku sutarties nutraukimo pagrindu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų. Sprendžiant, ar sutartis galėjo būti nutraukta joje nurodytu pagrindu, yra reikšminga nustatyti, kokie sutarties vienašališko nutraukimo pagrindai yra nurodyti sutartyje, taip pat įvertinti, ar susiklosčiusi situacija atitinka sutartyje nurodytas aplinkybes. Pagal Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punkto b) papunktį Užsakovei suteikiama teisė nutraukti sutartį, jeigu Rangovė nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendime vienašališkai nutraukti sutartį buvo nurodytas teisinis pagrindas – įvardinta Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punkto b) papunkčio nuostata, faktinis pagrindas, t. y. nurodyti Sutartyje nustatytu terminu neatlikti darbai, kuriems atlikti nebuvo jokių kliūčių. Papildomi darbai pagal Sutartį, priešingai nei sprendė teismas, neeliminavo Bendrovės pareigos Sutartyje nurodytus darbus atlikti laiku.

15.2. Teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios susiklostė su Bendrove jau po vienašališko sutarties nutraukimo, todėl nepagrįstai sprendė, kad „iš konkliudentinių atsakovės veiksmų ir paminėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog Sutartis nebuvo nutraukta“. Spręsdamas dėl Administracijos konkliudentinių veiksmų, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, nes nurodytos bylos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

15.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Bendrovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo susietas su Administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu vienašališkai nutraukti Sutartį. Tam, kad ūkio subjektas VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra būtina, jog sutartis būtų nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, pakanka, kad: pirma, perkančioji organizacija priimtų sprendimą, kuriame būtų konstatuota, jog tiekėjas bent vieną konkrečiai nurodytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais; antra, perkančioji organizacija už tai tiekėjui pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, pavyzdžiui, delspinigius ar kitokio pobūdžio netesybas. Būtent tokia situacija yra susiklosčiusi šioje byloje. Sutarties terminas yra esminė sutarties sąlyga, todėl Rangovei neįvykdžius darbų šalių sutartais terminais, atsakovė kreipėsi į AB Šiaulių banką, kuris priėmė sprendimą išmokėti reikalautą sumą pagal ieškovės pateiktą Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją.

15.4. Administracija sprendimą apie Sutarties nutraukimą ieškovei išsiuntė 2020 m. rugpjūčio 7 d., kuriame nurodė, kad Sutartis nutraukiama nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., todėl tam, kad būtų tiesiogiai taikomas VPĮ 91 straipsnio 2 dalies 2 punktas, informaciją apie ieškinio pateikimą Administracija turėjo gauti vėliausiai 2020 m. rugsėjo 22 d. įskaitytinai (30 dienų nuo Sutarties nutraukimo), nes nagrinėjamu atveju 2020 m. rugsėjo 23 d. prasidėjo 10 d. termino eiga Bendrovės įtraukimui į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Administracija apie ieškinį sužinojo 2020 m. lapkričio 16 d. Bendrovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą anksčiau nei 2020 m. rugsėjo 23 d., t. y. nepraėjus VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatytam 30 dienų terminui, laikytinas formaliu pažeidimu, nes faktinė padėtis nebūtų pasikeitusi ir Bendrovę įtraukus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą nuo 2020 m. rugsėjo 23 d.

15.5. Šalys, sudarydamos Sutartį, susitarė ir dėl delspinigių, ir dėl banko garantijos atitinkamai sumai už Sutarties nevykdymą, todėl Bendrovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad jai nevykdant Sutarties sąlygų delspinigių suma gali būti sumažinta iš banko gautos garantijos suma. Sutartyje nenumatyta, kad iš delspinigių sumos gali būti išskaičiuojama suma, gauta iš banko kaip sutarties įvykdymo užtikrinimas, todėl teismo sprendimas mažinti prašomą priteisti delspinigių sumą gauta garantijos suma yra neteisėtas. Teismas privalėjo vertinti, kiek Administracijos prašymas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas Sutartimi ir kiek tai atitinka faktinę situaciją, o ne savarankiškai spręsti dėl delspinigių sumos mažinimo Sutartyje neaptartais pagrindais.

15.6. Teismas priteisė iš Administracijos dalį ieškovės bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, kurios nebuvo teiktos šioje byloje. Atliktų darbų išklotinėje nurodytu laiku (2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d.) byloje nebuvo rengtas joks triplikas, todėl nepagrįstai priteista 1 275,50 Eur su PVM. Atliktų darbų išklotinėje nurodytu laiku (2020 m. rugpjūčio 20–21 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d.) Bendrovė negalėjo analizuoti ieškinio ir teikti atsiliepimo, nes pati teikė ieškinį nurodytu laiku, todėl nepagrįstai priteista 2 541 Eur su PVM. Dalis priteistų išlaidų neatitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose nustatytų dydžių. Maksimali priteistina suma už 2 raštų parengimą 279,70 Eur su PVM, o teismas priteisė 726 Eur. Už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme maksimaliai galėjo būti priteista 436,44 Eur, apmokėta 544,60 Eur su PVM. Už tripliko parengimą sumokėta 2 994,75 Eur, o maksimali priteistina suma gali būti 2 286,30 Eur su PVM. Teismas nepagrįstai pagal pateiktą detalizaciją tinkamomis pripažino 13 702,75 Eur išlaidas, kai tinkamomis galėjo būti pripažintos tik 8 628,44 Eur su PVM. Detalizacijos, už kokias teisines paslaugas sumokėta 4 000 Eur, nėra, todėl ši suma nepagrįstai įtraukta į bendrą byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Bendra pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma 8 970,94 Eur (8 628,44 Eur už teisines paslaugas + 342,50 Eur žyminis mokestis), todėl nuo šios sumos turėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, kas būtų 5 752,58 Eur.

16. Ieškovė UAB „Techsis“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Byloje abi šalys viena kitai pareiškė priešpriešinius reikalavimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė tik atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai dėl Administracijos sprendimų nutraukti Sutartį ir įtraukti tiekėją UAB „Techsis“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo, taip pat su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta atsakovei priteistiną delspinigių sumą sumažinti jai išmokėtos banko garantijos suma. Be to, apeliantė nesutinka su atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Taigi, nurodyti ginčo klausimai sudaro šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Byloje nustatyta, kad Administracija, atlikusi viešąjį pirkimą, 2018 m. balandžio 25 d. su UAB „Techsis“ sudarė rangos sutartį Nr. 15100 „Apleistų ir užterštų Telšių miesto prie Masčio ežero regeneravimo ir tvarkymo darbų atlikimo III etapas II eilė“, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti ir baigti darbus bei ištaisyti bet kuriuos jų defektus pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 3 punktas). Priimta Sutarties suma be PVM 696 400 Eur (842 644 Eur su PVM) (Sutarties 5 punktas).

20. Pirkimo dokumentuose buvo numatyta, kad Sutarties trukmė 22 mėnesiai (darbus Rangovas turi atlikti per 20 mėn.), numatomas Sutarties pratęsimas vieną kartą ne ilgesniam kaip 3 mėn. laikotarpiui.

21. Sutarties sąlygų įvykdymas buvo užtikrintas AB Šiaulių banko 2018 m. gegužės 4 d. išduota banko garantija.

22. Rangovė (UAB „Techsis“), Užsakovė (Administracija) ir FIDIC inžinierius (UAB „ProBonus“) 2020 m. sausio 15 d. pasirašė Pakeitimo nurodymą Nr. 2 pagal Sutartį, kuriuo darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 15 d.

23. Ieškovė 2020 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovę ir FIDIC inžinierių, kuriame nurodė, kad dėl vykdomo kito projekto darbų Masčio ežero pakrantės teritorijoje ieškovė nuo 2020 m. vasario mėn. negali privažiuoti prie savo objekto ir pabaigti Sutartyje numatytų darbų. Ieškovė taip pat atsakovės prašė kuo skubiau pateikti naujus projektinius sprendinius, atitinkančius faktinę situaciją objekte, dėl kurių jau buvo kreiptasi 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. balandžio 6 d. raštais, bei dėl to pratęsti Sutarties vykdymo terminą dviejų mėnesių laikotarpiui nuo projektinės dokumentacijos su žyma „pritariu statyti“ pateikimo.

24. FIDIC inžinierius 2020 m. balandžio 21 d. rašte nurodė, kad neprieštarauja Sutarties termino pratęsimui tokiam laikui, kiek užtruks darbų pakeitimo formavimas dėl dalies darbų, t. y. automobilių apsisukimo aikštelės įrengimo darbų pakeitimas į pėsčiųjų tako nuo Žarėnų g. įrengimą, neviršijant protingumo ir geranoriškumo faktorių. Inžinierius taip pat informavo Užsakovę ir Rangovę, kad vykdant Sutarties sąlygas baigimo laikas buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 15 d., tačiau Rangovė nėra atlikusi dalies darbų, kuriems atlikti iškilusios kliūtys neturėjo įtakos, nurodyti darbai, kuriuos Rangovė galėjo ir privalėjo atlikti iki sutarties baigimo termino, pridėta jų fotofiksacija, t. y. elektros apšvietimo įrengimas; vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas; pontonų įrengimas; žaidimų aikštelių įrengimas; tiltelių apsauginių barjerų įrengimas; netinkamai įvykdyti augalų sodinimo darbai. Rašte nurodyta, kad inžinierius, vykdydamas Sutarties bendrųjų sąlygų 8.7 punktą, informuoja, jog vėluojant vykdyti darbus skaičiuojama kompensacija 0,05 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną nuo priimtos sutarties sumos.

25. Atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. raštu sutiko, kad Rangovė dėl nuo jos nepriklausančių kliūčių negalėjo laiku įrengti automobilių apsisukimo aikštelės, tačiau pažymėjo, jog neatlikti kiti FIDIC inžinieriaus 2020 m. balandžio 21 d. rašte nurodyti darbai, kuriems atlikti terminas negali būti pratęstas.

26. FIDIC inžinierius 2020 m. gegužės 22 d. raštu informavo Užsakovę, kad 2020 m. gegužės 6 d. vadovybės susirinkimo statybvietėje metu užfiksuoti defektai; pasitarimo metu sutarta, jog defektus Rangovė pašalins iki 2020 m. gegužės 29 d., tačiau darbai nepradėti.

27. Rangovė, Užsakovė ir FIDIC inžinierius 2020 m. birželio 8 d. pasirašė Pakeitimo nurodymą Nr. 3, kuriuo susitarė dėl papildomų darbų atlikimo.

28. FIDIC inžinierius 2020 m. birželio 8 d. raštu nurodė, kad ieškovė nėra pradėjusi defektų šalinimo darbų ir visa apimtimi nebaigė Sutartyje numatytų darbų – nėra atlikusi apšvietimo sistemų įrengimo, vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo, vaikų ir suaugusių žaidimų ir sporto aikštelių įrengimo; prieplaukos įrengimo (netinkamai sumontuota pontoninė prieplauka), neįrengta pontonų apdaila.

29. Užsakovė 2020 m. birželio 11 d. raštu kreipėsi į AB Šiaulių banką, reikalaudama garantijos gavėjai Administracijai sumokėti 6 897,08 Eur, nes Rangovė neįvykdė Sutarties sąlygų.

30. AB Šiaulių bankas 2020 m. liepos 1 d. raštu informavo ieškovę, kad buvo priimtas sprendimas tenkinti atsakovės reikalavimą išmokėti 6 897,08 Eur sumą pagal AB Šiaulių banko suteiktą sutarties sąlygų įvykdymo garantiją Nr. G-17-SB-374978.

31. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė atsakovei 2020 m. liepos 31 d. atliktų darbų aktą. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė atsakymą, kuriame paprašė Rangovės pateikti FIDIC inžinieriaus patvirtintus atliktų darbų aktus, kaip numatyta Sutarties 14.3 punkte.

32. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu informavo ieškovę, kad priėmė sprendimą nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutraukti Sutartį ir pašalinti ieškovę iš statybvietės dėl to, jog per nustatytą terminą neatlikti darbai, apie kuriuos Rangovė buvo informuota FIDIC inžinieriaus 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 8 d. raštais. Be to, atsakovė nurodė, jog nutraukusi Sutartį pradės procedūrą dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad ieškovė yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

33. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 4 d. gavo Pakeitimo nurodymo Nr. 4 projektą pasirašymui, kuriuo nutarta atsisakyti tam tikrų darbų bei suderinama Sutarties kaina.

34. Ieškovė 2020 m. gruodžio 17 d. Įrangos priėmimo–perdavimo aktu perdavė atsakovei vaizdo stebėjimo sistemos įrangą, kurią po trūkumų pašalinimo atsakovė priėmė 2020 m. gruodžio 22 d.

35. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu patvirtino, kad visi darbai, kuriuos Rangovė įsipareigojo atlikti pagal Sutartį, yra atlikti visiškai ir tinkamai, ieškovė perdavė statybvietę atsakovei, atsakovė ieškovei už atliktus darbus apmokėjo 2021 m. vasario 26 d.

Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumo

36. VPĮ yra nustatyti specialūs vienašališko viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindai, tačiau pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį vienašališkas viešojo pirkimo sutarties nutraukimas galimas ir pagal CK įtvirtintas bendrąsias vienašališko sutarties nutraukimo taisykles.

37. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK nustatytas vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktą; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 28 punktą).

38. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 25 punktas).

39. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbai pagal Sutartį turėjo būti atlikti iki 2020 m. sausio 15 d., tačiau šalių sudarytu 2020 m. sausio 15 d. Pakeitimo nurodymu Nr. 2 darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 15 d. Iki šio termino pabaigos darbai pagal Sutartį nebuvo užbaigti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2020 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovę ir FIDIC inžinierių, kuriame nurodė, kad dėl vykdomo kito projekto darbų Masčio ežero pakrantės teritorijoje ieškovė nuo 2020 m. vasario mėn. negali privažiuoti prie savo objekto ir pabaigti Sutartyje numatytų darbų. Ieškovė taip pat atsakovės prašė kuo skubiau pateikti naujus projektinius sprendinius, atitinkančius faktinę situaciją objekte, dėl kurių jau buvo kreiptasi 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. balandžio 6 d. raštais, bei dėl to pratęsti Sutarties vykdymo terminą dviejų mėnesių laikotarpiui nuo projektinės dokumentacijos su žyma „pritariu statyti“ pateikimo. Tiek FIDIC inžinierius 2020 m. balandžio 21 d. rašte, tiek atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. rašte pripažino, kad dėl užtrukusio naujų projektinių sprendinių derinimo ieškovė negalėjo laiku atlikti dalies darbų pagal Sutartį (t. y. įrengti automobilių apsisukimo aikštelės). Tačiau nurodė, kad ieškovė taip pat neatliko dalies darbų, kuriems atlikti jokių kliūčių nebuvo ir kuriuos ieškovė galėjo ir privalėjo atlikti iki pratęsto termino pabaigos, t. y. elektros apšvietimo įrengimas; vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas; pontonų įrengimas; žaidimų aikštelių įrengimas; tiltelių apsauginių barjerų ir apšvietimo įrengimas; netinkamai įvykdyti augalų sodinimo darbai. FIDIC inžinierius 2020 m. gegužės 22 d. raštu informavo Užsakovę, kad pasitarimo metu sutarta, jog nustatytus defektus Rangovė pašalins iki 2020 m. gegužės 29 d., tačiau darbai nepradėti. Iš FIDIC inžinieriaus 2020 m. birželio 8 d. rašto matyti, kad ieškovė tuo metu dar nebuvo pradėjusi defektų šalinimo darbų ir visa apimtimi nebaigė Sutartyje numatytų darbų. Nauji projektiniai sprendiniai Rangovei buvo pateikti 2020 m. birželio 8 d., tai patvirtina tą dieną šalių sudarytas Pakeitimo nurodymas Nr. 3, kuriuo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė atsakovei 2020 m. liepos 31 d. atliktų darbų aktą, į kurį įtraukta dalis likusių darbų. Atsakovė paprašė Rangovės pateikti FIDIC inžinieriaus patvirtintus atliktų darbų aktus, kaip numatyta Sutarties 14.3 punkte.

41. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu informavo ieškovę apie priimtą sprendimą nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutraukti Sutartį. Minėtame rašte atsakovė išvardino darbus, kurių Rangovė neatliko per Sutartyje nustatytą terminą, nors tam nebuvo iškilusios kliūtys t. y. elektros apšvietimo įrengimas; vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas; apsauginių turėklų įrengimas; žaidimų aikštelių įrengimas; tiltelių apšvietimo įrengimas; nepersodinti neprigiję augalai, neištaisyti defektai pėsčiųjų take. Taip pat nurodė, kad apie neatliktus darbus Rangovė buvo informuota FIDIC inžinieriaus 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 8 d. raštais; Rangovė nevykdė FIDIC inžinieriaus ir Užsakovės reikalavimų bei aiškiai rodė ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Remdamasi šiomis aplinkybėmis atsakovė priėmė minėtą sprendimą nutraukti Sutartį ir pašalinti Rangovę iš statybvietės.

42. Nors minėtame rašte nenurodytas konkretus teisinis pagrindas (įstatymo norma ar Sutarties sąlyga), kuriuo remdamasi Užsakovė nusprendė vienašališkai nutraukti Sutartį, apeliantė teigia, kad nurodytos aplinkybės faktiškai atitinka Sutarties bendrųjų sąlygų 15.2 punkto b) papunktį, pagal kurį Užsakovei suteikiama teisė nutraukti sutartį, jeigu Rangovė nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad Užsakovei atsirado teisė vienašališkai nutraukti Sutartį remiantis minėta sąlyga.

43. Pirmiausia pažymėtina, kad per šalių susitarimu pratęstą terminą, t. y. iki 2020 m. balandžio 15 d., Sutartis visa apimtimi negalėjo būti įvykdyta dėl nuo Rangovės nepriklausančių priežasčių – Užsakovė nepateikė (nepatvirtino) naujų projektinių sprendinių, be kurių negalėjo būti atlikta dalis darbų pagal Sutartį. Kaip minėta, nauji projektiniai sprendiniai Rangovei buvo pateikti 2020 m. birželio 8 d. Byloje nėra duomenų, kad nuo šio momento iki Užsakovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. pranešimo apie Sutarties nutraukimą Rangovė nebevykdė jokių darbų ginčo objekte. Priešingai, ieškovės 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateiktas atsakovei 2020 m. liepos 31 d. atliktų darbų aktas, nors ir nepatvirtintas FIDIC inžinieriaus, leidžia spręsti, kad iki Sutarties nutraukimo Rangovė vykdė tam tikrus darbus ginčo objekte. Todėl vien tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 8 d., kol vyko naujų projektinių sprendinių dėl dalies darbų rengimas ir derinimas, Rangovė neatliko ir kitų darbų, apie kuriuos buvo nurodyta FIDIC inžinieriaus 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 8 d. raštuose bei kuriems atlikti nebuvo jokių kliūčių, negali būti laikoma Rangovės aiškiai parodytu ketinimu netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį.

44. Sprendžiant dėl vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumo tuo pagrindu, kad Rangovė nevykdė darbų, atsižvelgtina ir į tai, jog Rangovės laiku neįvykdytų darbų apimtis buvo santykinai nedidelė. Apeliantė nepaneigė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad Sutarties nutraukimo momentu Rangovė buvo atlikusi darbų už 760 077,42 Eur sumą su PVM, o tai sudarė 90,20 proc. visos Sutarties kainos (842 644 Eur su PVM). Taigi, vertinant šiuo aspektu, taip pat nebuvo pagrindo manyti, kad Rangovė ketina neužbaigti likusių darbų pagal Sutartį. Todėl konstatuotina, kad Užsakovės priimtas sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį pagal apeliantės nurodytą Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatą yra neteisėtas.

45. Be to, pažymėtina, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri taikytina nesant galimybės kitais būdais apginti savo teises. Nagrinėjamu atveju Rangovės prievolių pagal Sutartį įvykdymas buvo užtikrintas išduota banko garantija, be to, Sutartyje numatyta Užsakovės teisė reikalauti kompensacijos (delspinigių) už laiku neatliktus darbus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Užsakovei buvo išmokėta banko garantijos suma už tuos laiku neatliktus darbus, dėl kurių vėliau buvo nutraukta Sutartis. Be to, atsakovė byloje pareiškė priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už tą patį Sutarties pažeidimą. Esant tokiai situacijai, atsakovės vienašališkas Sutarties nutraukimas laikytinas pertekline ir neproporcinga priemone, kuri šiuo atveju neatitinka favor contractus principo.

46. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės sprendimas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutraukti Sutartį ir pašalinti ieškovę iš statybvietės realiai nebuvo įgyvendintas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad po Sutarties nutraukimo ieškovė ginčo objekte užbaigė iš esmės visus darbus (išskyrus tuos, kurių buvo atsisakyta bendru šalių susitarimu pagal 2020 m. rugsėjo 4 d. Pakeitimo nurodymo Nr. 4 projektą), tai patvirtina 2020 m. gruodžio 17 d. Įrangos priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė atsakovei vaizdo stebėjimo sistemos įrangą, kurią po trūkumų pašalinimo atsakovė priėmė 2020 m. gruodžio 22 d.; 2020 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo Užsakovė patvirtino, kad Rangovė įvykdė visus įsipareigojimus pagal Sutartį (išskyrus pastabose nurodytus kelis trūkumus, kuriuos Rangovei pavesta ištaisyti per papildomai nustatytus terminus); 2020 m. gruodžio 23 d. statybvietės perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė statybvietę atsakovei. Atsakovė 2021 m. vasario 26 d. apmokėjo ieškovei už atliktus darbus. Priešingai nei teigia apeliantė, šios aplinkybės taip pat yra reikšmingos, todėl teismas pagrįstai į jas atsižvelgė, spręsdamas ginčo klausimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumo. Užsakovė, vienašališkai nutraukusi Sutartį, nesamdė kito rangovo, kuris užbaigtų likusius darbus, o toliau leido ieškovei vykdyti pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Tai iš esmės reiškia, kad Sutartis faktiškai nebuvo nutraukta, o pasibaigė ją įvykdžius.

47. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą Administracijos sprendimą dėl Sutarties nutraukimo. Apeliantės argumentai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo aptariamą ginčo klausimą išspręsti kitaip.

Dėl tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

48. Atsakovė, 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu informuodama ieškovę apie priimtą sprendimą nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutraukti Sutartį, taip pat nurodė, kad nutraukusi Sutartį pradės procedūrą dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo ieškovę, kad vadovaujantis Administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. R7-1696 „Dėl sutarties nutraukimo“ UAB „Techsis“ yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

49. Atsakovės priimto sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą metu galiojusio VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus <…>, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją.

50. Jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, minėtas 10 dienų terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos (VPĮ 91 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

51. Nagrinėjamu atveju, pirmiau konstatavus, kad atsakovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu įformintas sprendimas nutraukti Sutartį yra neteisėtas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikintas, darytina išvada, jog tokio sprendimo pagrindu priimtas atsakovės sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas.

52. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą nebuvo susietas su Administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu vienašališkai nutraukti Sutartį. Apeliantė remiasi VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią tam, kad ūkio subjektas būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pakanka priimto perkančiosios organizacijos sprendimo, jog tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Anot apeliantės, būtent tokia situacija susiklostė šioje byloje, nes Sutarties terminas yra esminė sutarties sąlyga, todėl Rangovei neįvykdžius darbų šalių sutartais terminais, atsakovė kreipėsi į AB Šiaulių banką, kuris priėmė sprendimą išmokėti reikalautą sumą pagal ieškovės pateiktą Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją.

53. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Kaip minėta, atsakovė 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo ieškovę apie jos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą atsakovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašto pagrindu. Pastaruoju raštu įformintas atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį ir šis sprendimas, kaip jau pirmiau konstatuota, yra neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikintas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 2020 m. birželio 11 d., t. y. dar iki Sutarties nutraukimo, raštu kreipėsi į AB Šiaulių banką dėl garantijos išmokėjimo, Rangovei neįvykdžius per nustatytą terminą Sutarties sąlygų. AB Šiaulių bankas 2020 m. liepos 1 d. raštu informavo ieškovę apie priimtą sprendimą išmokėti atsakovei 6 897,08 Eur sumą pagal banko garantiją. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog iki minėtos sankcijos pritaikymo ieškovė buvo tinkamai informuota apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą, kad tiekėja Sutartyje nustatytą esminę Sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė Sutartyje nustatytą sankciją, bei kad būtent šio sprendimo pagrindu bus pradėta procedūra dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nors iš ieškovės 2020 m. birželio 16 d. pretenzijos atsakovei matyti, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės 2020 m. birželio 11 d. pareikštą reikalavimą dėl banko garantijos išmokėjimo, vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą ir visas iš to kylančias teisines pasekmes, įskaitant ir tas, kurios atsiranda VPĮ 91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, nei viename iš atsakovės raštų, siųstų ieškovei, nėra aiškiai nurodoma, kad Rangovės vykdomi darbai pagal Sutartį yra su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Tokios išvados negalima daryti atsižvelgiant į tai, kad tik santykinai nedidelė darbų dalis buvo atlikta praleidus Sutartyje nustatytą terminą, kai visos Sutarties dėl objektyvios priežasties (naujų projektinių sprendinių pateikimo būtinybės) vis tiek nebuvo galima laiku įvykdyti (žr. šios nutarties 43–44, 46 punktus).

54. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai panaikino ginčijamą atsakovės sprendimą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o apeliantės skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šį ginčo klausimą išspręsti kitaip.

Dėl delspinigių sumažinimo išmokėta banko garantijos suma

55. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės UAB „Techsis“ 7 660,40 Eur kompensaciją kaip delspinigius, apskaičiuotus pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 8.7 punktą ir Pasiūlymo priede įrašytą dydį (0,05 proc. nuo priimtos Sutarties sumos be PVM) už laiku neatliktus darbus nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. (įskaitytinai).

56. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalis darbų, kurie turėjo ir galėjo būti atlikti iki 2020 m. balandžio 15 d., laiku nebuvo atlikti, todėl atsakovė turi teisę į kompensaciją. Visgi darbų, kurie nebuvo atlikti nustatytu terminu, vertė nėra didelė, be to, už šių darbų netinkamą atlikimą bankas atsakovei išmokėjo garantiją, todėl teismas nusprendė, kad prašoma priteisti delspinigių suma, nesant duomenų, jog ši suma buvo įskaičiuota į bendrą ieškovei sumokėtą kainą už atliktus darbus įvykdžius sutartį, mažintina garantijos suma, priteisiant atsakovei iš ieškovės 863,32 Eur (7 760,40 Eur - 6 897,08 Eur).

57. Apeliantė, nesutikdama su minėta sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys, sudarydamos Sutartį, susitarė ir dėl delspinigių, ir dėl banko garantijos atitinkamai sumai už Sutarties nevykdymą, Sutartyje nenumatyta, kad iš delspinigių sumos gali būti išskaičiuojama banko garantijos suma, todėl teismo sprendimas mažinti prašomą priteisti delspinigių sumą gauta garantijos suma yra neteisėtas, teismas negalėjo savarankiškai spręsti dėl delspinigių sumos mažinimo Sutartyje neaptartais pagrindais.

58. Teisėjų kolegija tokią apeliantės poziciją vertina kaip nepagrįstą, nes teismo teisė tam tikrais atvejais sumažinti netesybas yra įtvirtinta įstatyme. Kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali sumažinti netesybas iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 27 punktas).

59. Tiek netesybų (delspinigių), tiek ir banko garantijos paskirtis yra užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą, skatinti jos tinkamą įvykdymą, taip pat garantuoti kreditoriaus teisę į patirtų nuostolių dėl prievolės pažeidimo atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu skolininkas su kreditoriumi sutartyje nustato, jog skolininko prievolės nevykdymo atveju (pvz., neperduodant daikto, negrąžinant skolos, neatliekant darbų, nesuteikiant paslaugų) kreditorius turi teisę pasinaudoti garantija, t. y. trečiojo asmens – garanto – įsipareigojimu sumokėti tam tikrą pinigų sumą, tai galima vertinti, kad tokiu atveju skolininkas gali būti laikomas įsipareigojusiu mokėti netesybas už prievolės neįvykdymą, o šiam įsipareigojimui įvykdyti yra pasitelkiamas papildomas skolininkas. Šio papildomo skolininko prievolė yra panaši į netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2009).

60. Nagrinėjamu atveju atsakovė reikalaujamą priteisti delspinigių sumą (7 660,40 Eur) apskaičiavo už tą patį Sutarties pažeidimą, t. y. už laiku neatliktus darbus, už kuriuos AB Šiaulių bankas jau patenkino jos reikalavimą išmokėti 6 897,08 Eur sumą pagal Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją Nr. G-17-SB-374978. Pažymėtina, kad per nustatytą terminą neatliktų darbų vertė yra santykinai nedidelė, lyginant su visa Sutarties kaina (žr. šios nutarties 44 punktą). Be to, minėti darbai, nors ir pavėluotai, yra visiškai atlikti, Užsakovė juos priėmė ir už juos atsiskaitė su Rangove (žr. šios nutarties 46 punktą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovės reikalaujamą priteisti delspinigių sumą jai išmokėtos banko garantijos suma ir priteisė 863,32 Eur delspinigių kaip kompensaciją už laiku neatliktus darbus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Apeliantė nesutinka su ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas dydžiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje ieškovė patyrė šias išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti: pagal 2021 m. birželio 1 d. prašymą – 13 702,75 Eur; 2021 m. birželio 8 d. – 2 000 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 2 000 Eur.

62. Įvertinus byloje esančius duomenis, iš dalies sutiktina su apeliantės teiginiu, kad ne visos ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra patirtos už teisines paslaugas, suteiktas šioje byloje. Pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 41624 ir atliktų darbų išklotinę 1 270,50 Eur (su PVM) išlaidos patirtos už tripliko rengimą, tačiau teismo pranešimas dėl tripliko pateikimo ieškovės atstovams buvo išsiųstas tik 2021 m. kovo 22 d., o triplikas pateiktas 2021 m. balandžio 2 d. Už teisines paslaugas, įskaitant šio tripliko parengimą, ieškovei išrašyta kita, t. y. 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 44311. Todėl darytina išvada, kad 1 270,50 Eur suma į bendrą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą įtraukta nepagrįstai.

63. Pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 41229 ir atliktų darbų išklotinę 2 541 Eur (su PVM) išlaidos patirtos už atsiliepimo į ieškinį rengimą, tačiau ieškovė šioje byloje atsiliepimo į ieškinį neteikė, nes byla pradėta pagal pačios ieškovės 2020 m. rugsėjo 8 d. pateiktą ieškinį, už kurio parengimą išrašyta kita, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 41623. Taigi, 2 541 Eur suma į bendrą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą įtraukta taip pat nepagrįstai.

64. Pagal 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 42036 ir atliktų darbų išklotinę 726 Eur (su PVM) išlaidos patirtos už rašto dėl Perėmimo pažymos išdavimo bei atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus rengimą, tačiau toks dokumentas byloje nėra pateiktas, todėl šios išlaidos taip pat nepagrįstai įtrauktos į bendrą išlaidų sumą.

65. Ieškovės pateiktuose mokėjimuose 2020 m. birželio 8 d. (2 000 Eur) (pirmosios instancijos teismas nurodė „2021 m. birželio 8 d.“, tačiau tokia data atlikto mokėjimo dokumento byloje nėra, todėl tai laikytina rašymo apsirikimu) ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. (2 000 Eur) nenurodyta, pagal kokias sąskaitas už teisines paslaugas mokama. Atsižvelgiant į tai, kad teisminis procesas šioje byloje inicijuotas tik 2020 m. rugsėjo 8 d., darytina išvada, kad 2020 m. birželio 8 d. sumokėta 2 000 Eur ne už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas. 2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo, kurio suma 2 000 Eur, paskirtyje nurodyta „Dalinis mokėjimas už suteiktas paslaugas“. Iš bylos medžiagos matyti, kad po 2021 m. birželio 1 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikimo iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. įvyko vienas teismo posėdis (trukmė 17 min.), po kurio ginčas buvo perduotas spręsti mediacijos būdu. Tuo laikotarpiu ieškovei išrašytos 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 45631 (181,50 Eur su PVM) ir Nr. 45633 (121 Eur su PVM) už mediatoriaus kandidatūros paiešką ir derinimą bei dviejų prašymų teismui parengimą, todėl laikytina, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimas patvirtina tik 302,50 Eur dydžio išlaidas, patirtas būtent šioje byloje.

66. Apeliantė teisingai nurodo, kad dalis ieškovės patirtų išlaidų viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytus maksimalius priteistinus išlaidų dydžius. Už tripliko parengimą sumokėta 2 994,75 Eur (su PVM), o maksimali priteistina suma – 2 286,30 Eur; už 3 val. trukmės pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme maksimaliai galėjo būti priteista 457,26 Eur, apmokėta 544,50 Eur (su PVM).

67. Taigi, įrodymais pagrįsta ir maksimaliai galima priteisti ieškovės patirtų išlaidų už teisines paslaugas suma sudaro 8 672,06 Eur (CPK 98 straipsnis). Ieškovė taip pat sumokėjo 342,50 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir patikslintą ieškinį, todėl iš viso galima priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra 9 014,56 Eur.

68. Pirmosios instancijos teismo patenkinta ieškovės reikalavimų dalis sudaro 66,67 proc. Dėl to proporcingai patenkintai ieškovės reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 6 010 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą dėl byloje pareikštų materialiųjų reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tik patikslintina sprendimo dalis dėl ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos, sumažinant ją iki 6 010 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, priteisiant iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 180878299) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ (juridinio asmens kodas 180359062) 6 010 Eur (šešis tūkstančius dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Laima RibokaitėIrmantas ŠulcasVigintas Višinskis