- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2-1551-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00163-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Techsis“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė) 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. R7-1696 „Dėl sutarties nutraukimo“ nurodytą sprendimą nutraukti 2018 m. balandžio 25 d. rangos sutartį (toliau – rangos sutartis), panaikinti atsakovės sprendimą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašė pripažinti neteisėtu rangos sutarties vienašališką nutraukimą. Teismas pažymėjo, kad nors ieškiniu neformuluojamas akivaizdus turtinio pobūdžio reikalavimas, tačiau tai nepaneigia pareikšto ieškinio turtinio pobūdžio, nes, pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovė turės turtinę naudą, t. y. ji baigs vykdyti rangos sutartį ir gaus likusį apmokėjimą už atliktus darbus, kurių ji neatliko atsakovei nutraukus sutartį.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suma, nuo kurios turėtų būti apskaičiuojamas žyminis mokestis, yra skirtumas tarp sutarties vertės (bendra sutarties suma (su PVM) yra 842 644 Eur) ir iki sutarties nutraukimo atliktų darbų (neatliktų darbų apimtyje) kainos, kurios teismas negali apskaičiuoti, nes byloje tokių duomenų nepateikta.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus apie 187,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Kadangi ieškinyje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas sprendė, jog 37,50 Eur suma yra sumokėta už prašymą taikyti laikinąsias priemones, o likusi 150 Eur suma yra žyminis mokestis už ginčą dėl sutarties modifikavimo. Konstatavęs, jog ginčas yra turtinio pobūdžio ir teismas neturi galimybės apskaičiuoti mokėtino žyminio mokesčio, teismas pripažino esant pagrindui nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. įkainoti turtinį ginčą ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą (jei trūksta).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir vertinti, kad ieškovė sumokėjo tinkamo dydžio žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ieškovės teikiamą ieškinį ir jame reiškiamus reikalavimus kaip turtinio pobūdžio ginčą. Ieškovės ieškinio tikslas yra pripažinti atsakovės vienašališką sprendimą dėl sutarties nutraukimo neteisėtu tam, kad ieškovei nekiltų papildomi padariniai, t. y. ji nebūtų įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ir kad šalys galėtų nuspręsti dėl tolimesnio rangos sutarties vykdymo aplinkybių. Tad vien ieškinio patenkinimas nereikštų, kad ieškovė toliau vykdys tam tikrus darbus ir įgis turtinę naudą.
6.2. Ieškovės sumokėtas 187,50 Eur žyminio mokesčio dydis turi būti vertinamas kaip tinkamas (150 Eur sumokėta už ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir 37,50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, prašydama panaikinti atsakovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. R7-1696 „Dėl sutarties nutraukimo“ išdėstytą sprendimą nutraukti rangos sutartį, bei atsakovės sprendimą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus – įkainoti turtinį ginčą ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą (jei trūksta), kadangi nustatė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, t. y. tenkinus šį ieškinį ieškovė baigs vykdyti rangos sutartį ir gaus likusį apmokėjimą už atliktus darbus, kurių ji neatliko atsakovei nutraukus sutartį. Ieškovės, pateikusios apskirtąjį skundą, manymu, šis reikalavimas nėra priskirtinas prie turtinių, nes ieškinio tenkinimas nereikš, kad ji toliau vykdys tam tikrus darbus pagal rangos sutartį ir iš to įgis turtinę naudą.
9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016). Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, kurios kreipdamasis į teismą, privaloma laikytis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.
10. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 200 Eur, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo, žyminis mokestis. Turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia (fiksuota) pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2–5 punktai). CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčų dėl sutarties modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) priskyrimą turtinio pobūdžio ginčams nulemia gramatinis ir sisteminis teisės aiškinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimas turtiniu priklauso nuo formuluojamo reikalavimo teisinio turinio ir šalies siekiamo sprendimo padarinių. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
12. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
13. Kaip minėta, vienas iš ieškovės reikalavimų yra rangos sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ginčas nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priskirtas prie turtinių, kadangi nagrinėjamu atveju ieškiniu neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, todėl toks šalių ginčas pripažintinas neturtiniu. Ieškinio tenkinimas suponuotų tik rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo galimybę, o būtent – ieškovė privalėtų atlikti apleistų ir užterštų Telšių miesto teritorijų prie Masčio ežero regeneravimo ir tvarkymo darbus, o atsakovė turėtų už tai sumokėti sutarties kainą (842 644 Eur su PVM) atsižvelgdama į darbų vykdymą bei jų baigimą (rangos sutarties 3-5 punktai). Ieškovės turtinė nauda šiuo atveju yra išvestinė, ir priklausys nuo tinkamo rangos sutarties vykdymo, o ieškiniu tik galės būti atkurta ieškovės, kaip rangos sutarties vykdytojos, status quo (padėtis, kuri yra) padėtis.
14. Esant šiai nustatytai aplinkybei, pritartina ieškovės atskirojo skundo argumentui, kad ieškinio tenkinimas nesuteiks jai turtinės naudos. Vadinasi, ieškovės ieškinio reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, už kurį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas žyminis mokestis, t. y. 150 Eur (kaip pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis).
15. Apibendrinus anksčiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, procesinės teisės normas taikė netinkamai ir dėl to šis klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Ieškovės atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą privalo spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 137 straipsnis), šis klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.