Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-12-12 nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-31 teismo baudžiamuoju įsakymu, ir skirta subendrinta 80 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2 dalimi, K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su variklio užvedimo rakteliu, esantis automobilių saugojimo aikštelėje Šiauliai, Pramonės g. 23L.

Nuosprendžiu taip pat išspręstas kardomosios priemonės klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirtą arešto bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme, atsižvelgiant į tai, jog jo atskyrimas nuo visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, padarytų daugiau žalos nei naudos tiek visuomenei, tiek jam pačiam ir jo šeimai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

7. Spręsdama klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, yra teistas 7 kartus, nors pirmieji 6 teistumai išnykę, nusikalstamą veiką padarė neišnykus paskutiniam teistumui, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. 2024-03-28 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų „amfetamino“, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, į ją atsitrenkė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, dėl ko jam buvo paskirta 1200 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas 36 mėnesiams. Taigi, buvo atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą vairuoja transporto priemonę apsvaigęs, o anksčiau skirtos švelnesnės bausmės, įskaitant ir arešto bausmę, nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgęs į šias itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skyrė maksimalų arešto bausmės dydį.

9. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, t. y. nuo 2025-02-01 įsigaliojo 2024-10-15 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87. 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-3033, kuriuo, be kita ko, pakeistas ir šioje nagrinėjamoje byloje aktualus BK 61 straipsnis, kurio naujos redakcijos 4 dalyje numatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Byloje nėra nustatyta nuteistojo K. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau įvertintini ir aukščiau paminėti neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, t. y. tai, kad jis anksčiau teistas 7 kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, ne pirmą kartą vairuoja transporto priemones apsvaigęs, be to, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Šios paminėtos aplinkybės rodo didesnį asmens pavojingumą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog K. M. skirtina arešto bausmė, tačiau, atsižvelgiant į naują baudžiamojo įstatymo redakciją, jos dydis paskirtinas artimas vidurkiui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtos arešto bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-31 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės. Aukštesniojo teismo vertinimu, dar labiau mažinti skirtą bausmę, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

10. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs subendrintą bausmę nuteistajam K. M., konstatavo, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas negalimas, kadangi K. M. arešto bausmė skiriama ne pirmą kartą.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas arešto bausmės vykdymo K. M., įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi pagal 2019-06-27 įstatymo redakciją Nr. XIII-2263, BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kadangi, kaip minėta, K. M. ne pirmą kartą buvo paskirta arešto bausmė, pirmosios instancijos nuosprendžio priėmimo metu įstatymas nenumatė galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

12. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, t. y. nuo 2025-02-01 įsigaliojo 2024-10-15 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87. 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-3033, kuriuo, be kita ko, pakeistas ir šioje nagrinėjamoje byloje aktualus BK 75 straipsnis. Įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, BK 75 straipsnyje nebeliko imperatyvo, jog arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik pirmą kartą skyrus arešto bausmę, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir yra taikytinas nagrinėjamu atveju.

13. Atsižvelgus į tai, kad įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai šiuo atveju švelnina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, bei į tai, kad nuteistasis K. M. yra dirbantis, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui ir nori nuo jos gydytis, taip pat planuoja koduotis, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju K. M. bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos arešto atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, nustatant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Šiaulių apygardos teismo 2025-01-20 nutartimi nuteistajam K. M. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas V. S.. Apeliacinės instancijos teisme 2025-02-19 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš K. M. valstybės naudai priteisti 60,42 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

16. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, šis klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, proceso dalyviai dėl jo nepasisakė. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma paliekama nenagrinėta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-318-870/2020, Nr. 1A-271-478/2023 ir kt.).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio 4 dalimi (2024-10-15 įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) K. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. M. skirti sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, prie skirtos sumažintos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-31 baudžiamuoju įsakymu, ir skirti galutinę subendrintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis (2024-10-15 įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), paskirtos arešto bausmės vykdymą nuteistajam K. M. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros bei įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuteistojo priežiūrą vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už K. M. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme palikti nenagrinėtą.