Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2024-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-354/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-27
Bylos Nr.
1A-274-354/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernesta Montvidienė, Nijolė Matuzevičienė, Ilona Jakubėnienė
Nukentėjusysis
J. J.
Nuteistasis
M. G.
Advokatai
Saulius Staškus
Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-354/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45516-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.11; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 2.4.6.4.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,nukentėjusiajai J. J.,nuteistajam M. G., jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir M. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką M. G. įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. G. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei J. J., būtent: 2024 m. vasario 16 d., apie 15 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sugriebė nukentėjusiajai J. J. už plaukų ir juos išrovė, vertė ją ant žemės, dėl to ji suklupo, bei kumščiu du kartus sudavė į kairįjį petį, koja vieną kartą spyrė į kairįjį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, M. G. atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyti nuo M. G. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. G. į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį. Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. G. pripažino kaltu, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, tačiau teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo, numatančio bausmės vykdymo atidėjimą, normas, ir dėl to M. G. paskyrė aiškiai neteisingą bausmę. Be to, teismas nepagrįstai į bausmės laiką M. G. įskaitė bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), neteisingo bausmių bendrinimo (BK 64 straipsnis) ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1punktas, 2 punktas).

2.1. Prokuroras cituoja BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, BK 75 straipsnio taikymo praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020, Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019 ir kt., ir pažymi, kad šiuo atveju buvo formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, nes M. G. nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Tačiau, prokuroro nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus nuteistajam bausmės vykdymą, nes M. G. yra 8 kartus teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus, iš jų net 7 kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Paskutinius 3 kartus jis buvo teistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu M. G. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, o Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiais buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, buvo atidėtas. Nagrinėjamu atveju M. G., neišnykus teistumui, žinodamas, kad jo atžvilgiu jau 2 kartus iš eilės buvo pritaikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, t. y. suteiktas teismo pasitikėjimas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nors teismas to nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe) vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, be to, jis tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Akivaizdu, kad M. G. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje nustatytų bendro gyvenimo taisyklių, nes per neilgą laiko tarpą jis vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nepaisydamas anksčiau teismo jam suteikto pasitikėjimo, yra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus. M. G. šiuo atveju nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad paskutiniais teismų nuosprendžiais už padarytus nusikaltimus M. G. buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir griežčiausios bausmės paskyrimas nesulaikė ir neatgrasė M. G. nuo naujų nusikaltimų darymo, t. y. nebuvo pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Tai, kad M. G. nusikalto neatsitiktinai, jis yra linkęs nusikalsti bei siekti savo tikslų neteisėtais būdais, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad M. G. kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, be to, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo M. G. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, ateityje jis gali ir toliau vykdyti analogiško pobūdžio (smurtinius) nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai ir suvokdamas tai kaip elementarų savo gyvenimo būdą. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo M. G. elgesio bei užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas šiuo atveju atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – turi būti panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. G. pirmosios instancijos teismas taikė bausmės vykdymo atidėjimą, o bausmės pradžia M. G. skaičiuotina nuo jo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos. Taip pat naikintina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalis, kuria M. G. į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį, nes BK 64 straipsnis nenumato atliktos bausmės, sulaikymo ar suėmimo laiko įskaitymo į paskirtą bausmę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji J. J., nuteistasis M. G. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde nuteistojo M. G. kaltės klausimas nekeliamas, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas – prašoma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. G. į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

7. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

8. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Kartu pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo M. G., atsižvelgė į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš M. G. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. G. ir V. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo 2024 m. birželio 7 d. iki vaikų pilnametystės bei priteistas 8 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui (iš viso 16 800 Eur), taigi kaltinamasis turi pareigą išlaikyti mažamečius jo ir nukentėjusiosios vaikus. Be to, teismas akcentavo, kad pati nukentėjusioji J. J. teismo posėdyje prašė, atsižvelgiant į vaikų interesus, M. G. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, taip sudarant jam galimybę dirbti ir teikti priteistą išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat M. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir ja sukeltus padarinius, padarė išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas M. G. suteikti teismo pasitikėjimą atidedant jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes tikslas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiektas neizoliavus jo nuo visuomenės, neardant jo socialinių ir ekonominių ryšių, atidėtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo kontrolę užtikrinant paskirtais įpareigojimus, padėsiančiais keisti M. G. elgesį. Sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Bylos duomenimis, M. G. iki nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo teistas 8 kartus, iš jų 5 kartus teistas pagal BK 140 straipsnį, 1 kartą – pagal BK 138 straipsnį, ir 1 kartą – pagal BK 284 straipsnį, t. y. net 7 kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu. Be to, 3 paskutiniais nuosprendžiais (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiais) M. G. teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį už smurtavimą prieš tą pačią nukentėjusiąją J. J. (3 t., b. l. 127–139, 142–153; 4 t., b. l. 100–110, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad visus 4 kartus (3 kartus už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, ir 1 kartą už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje) paskyrus nuteistajam M. G. laisvės atėmimo bausmes, jam šių bausmių vykdymas, taikant BK 75 straipsnį, buvo atidėtas, taikant įpareigojimus, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistojo teigiamai nepaveikė, jis išvadų dėl ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių nepadarė ir savo elgesio nekeičia, priešingai – toliau daro analogiškus nusikaltimus. Dėl to nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir šiuo atveju yra pagrindas M. G. suteikti teismo pasitikėjimą, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad 5 kartą pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus M. G. polinkius ir ateityje jis tikrai nebenusikals. Teismo pasitikėjimas nuteistuoju negali būti begalinis.

11. Minėta, kad sprendimą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas grindė ir tuo, jog nuteistasis M. G. turi pareigą išlaikyti mažamečius jo ir nukentėjusiosios vaikus, taip pat tuo, kad pati nukentėjusioji J. J. teisiamojo posėdžio metu prašė M. G. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, taip sudarant jam galimybę dirbti ir teikti vaikams priteistą išlaikymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžių (3 t., b. l. 142–153, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) matyti, jog teisiamuosiuose posėdžiuose nukentėjusioji jau ne kartą analogiškai prašė griežtai nebausti M. G., neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, nurodydama, kad vaikams reikia tėvo bei jo išlaikymo, tačiau teismui parodžius pasitikėjimą nuteistuoju ir jam atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, pastarasis prieš nukentėjusiąją toliau darė analogiškus smurtinius nusikaltimus. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje nurodė, jog M. G., būdamas „geroje nuotaikoje“, vaikams atneša tik jogurto ar „dar kažką“, tačiau nėra paklausęs, ar ji turi pinigų vaikams išlaikyti, nėra paklausęs „dėl sauskelnių ar vaistų“ (4 t., b. l. 50). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš M. G. priteistas išlaikymas dviem pastarojo nepilnamečiams vaikams bei priteistas įsiskolinimas, be kita ko, pažymėta, kad J. J. savo ieškinyje nurodė, jog M. G. vaikams valstybės mokamus pinigus naudodavo ne vaikų reikmėms, t. y. kol vaikams sukako vieni metai, jiems nupirko tik lovytę, dvejas sūpynes ir sauskelnių, o kitus pinigus leisdavo savo reikmėms, nuo pat vaikų gimimo prie jų išlaikymo iš esmės neprisidėjo ir neprisideda, nors dirba ir gauna nuolatines pajamas, tačiau „nesugeba vaikams teikti išlaikymo“, su vaikais nebendrauja, dukros, kuriai diagnozuota sunki liga, apskritai nepripažįsta, nemyli ir to neneigia (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Be to, nuteistasis M. G. 5 metų laikotarpiu yra daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų 3 kartus baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį už pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviam ir 3 kartus baustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, 2 dalį už savo, kaip tėvo, valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, t. y. už tai, kad pažeidė nepilnamečių vaikų teisę gyventi ir sveikai vystytis, nevykdė savo, kaip tėvo, pareigų rūpintis vaikais, girtaudamas vaikams rodė nederamą elgesį, vaikai keletą kartų buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos (3 t., b. l. 115–125; 4 t., b. l. 111–123). Visuma paminėtų duomenų patvirtina, kad teismui ne kartą priėmus sprendimą atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir taip, be kita ko, sudaryti visas sąlygas rūpintis vaikais, M. G., ignoruodamas teismo jam rodomą pasitikėjimą, ne tik toliau darė nusikaltimus prieš nukentėjusiąją, jo vaikų motiną J. J., bet ir nesirūpino savo mažamečiais, sveikatos problemų turinčiais, vaikais. Pastebėtina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog M. G. vykdo minėtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. sprendimą ir šiuo metu moka savo vaikams išlaikymą bei įsiskolinimus.

12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad M. G. savo veiksmų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl bausmės vykdymo atidėjimas, net ir paskyrus nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Atkreipiamas dėmesys, kad dviem paskutiniais Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiais atidėjus nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam buvo paskirti analogiški įpareigojimai, tačiau akivaizdu, kad tai nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taigi sutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslas sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, bus pasiektas neizoliavus jo nuo visuomenės, atidėtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo kontrolę užtikrinant paskyrus jam įpareigojimus, nėra jokio pagrindo. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Dėl BK 64 straipsnio taikymo

13. Pagal BK 64 straipsnio nuostatas, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kadangi naują nusikalstamą veiką M. G. padarė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsniu ir nauju bei ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes subendrino jam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie didesnės neatliktos bausmės dalies pridėdamas dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Tačiau, kaip teisingai pažymėta prokuroro skunde, teismas nepagrįstai M. G. į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys, kad kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, nes tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai pritaikyto BK 64 straipsnio (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi nuteistajam M. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus (4 t., b. l. 157–158). Šiaulių apygardos teisme 2024 m. lapkričio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-11324 (4 t., b. l. 160), kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 112,50 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, apeliacinį skundą nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais padavė tik prokuroras ir šis skundas yra tenkinamas, nuteistajam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija sprendžia, kad išieškoti iš nuteistojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo ir šių išlaidų neišieško.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria M. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria M. G. į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią M. G. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo M. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjos Ilona JakubėnienėNijolė MatuzevičienėErnesta Montvidienė