- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- 2-899-1094/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18361-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- S. K.
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui S. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas S. K. yra nepilnametės K. M., (duomenys neskelbtini) , tėvas ir dukters gimimo liudijimo grafoje tėvas – įrašyti duomenis apie tėvą atsakovą S. K., gim. (duomenys neskelbtini) ; 2) nustatyti nepilnametės K. M. gyvenamąją vietą su motina E. M.; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; išlaikymo sumą pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 d., taip pat išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną ieškovę E. M.; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už 17 mėnesių, skaičiuojant kas mėnesį po 215 Eur, viso – 3655 Eur; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2016 m. artimai bendravo su atsakovu, ko pasėkoje (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra K. M. kurios atsakovas nepripažino ir mergaitės gimimo liudijime būti įrašytas tėvu atsisakė, nors mano prašymu buvo nuvykęs į VšĮ Karoliniškių polikliniką priduoti kraujo mėginį iki vaikui gimstant. Mūsų santykiai su mergaitės tėvu nutrūko dar jai negimus, nes atsakovas nenorėjo kurti šeimos. Gimus dukrai atsakovas ja nesidomėjo, išlaikyti nepadėjo, blokavo mano telefono numerį, taip parodydamas, kad jo gyvenime nei ieškovė, nei dukra nebeegzistuoja. Šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, o tėvui nereiškiant noro, kad mergaitė gyventų su juo, yra pakankamas pagrindas dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Mažametės poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikia 430 Eur, kuriuos sudaro: 130 Eur maistui, 60 Eur drabužiams ir avalynei, apie 60 Eur higienos priemonėms, apie 30 Eur lavinimo priemonėms, 30 Eur atostogoms, apie 40 Eur komunaliniams mokesčiams, apie 30 Eur pramogos/ laisvalaikiui. Ieškovės pajamos auginant vaiką yra tik 50,16 Eur išmoka vaikui per mėnesį, todėl šių pajamų vienai išlaikyti dukrą nepakanka. Ieškovę paremia artimieji lėšomis, nupirkdami būtiniausius daiktus, maisto produktus, sumokėdami komunalinius mokesčius. Ieškovės teigimu, atsakovas turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo 215 Eur suma. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai tėvas (motina) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsakovui visiškai nevykdant pareigos išlaikyti mažametę dukrą nuo jos gimimo ((duomenys neskelbtini) ) iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 17 mėnesių, skaičiuojant po 215 Eur kas mėnesį, viso – 3655 Eur.
3. Atsakovas S. K. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam 2019 m. spalio 9 d. įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su savo mažamete dukra K. M. kartu gyvena su savo motina R. V., pastarosios nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių su patogumais bute. Ieškovė su dukra užima vieną kambarį, kuriame mažametei sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis ir ugdytis. Mergaitė lanko lavinamąsias pamokėles „(duomenys neskelbtini)“. Tarnybos nuomone, ieškinys pareikštas išimtinai nepilnametės K. M. interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės ir pan.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnis), todėl, atsakovui nepripažįstant tėvystės, tikslinga būtų skirti DNR ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti. Nustačius tėvystę, Tarnyba neprieštarauja, kad mažametės K. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove), o iš tėvo (atsakovo) priteistas prašomas 215 Eur išlaikymas, kuris siejamas su minimaliais ir būtinais vaiko poreikiais.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu artimai bendravo nuo 2016 m. ir iš šių santykių (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra. Nors atsakovas, ieškovės nėštumo metu ir jos paprašytas, VšĮ Karoliniškių poliklinikoje atliko kraujo tyrimus, tačiau nėštumo metu ieškove nesirūpino, nėštumą prašė nutraukti. Judviejų bendravimas nutrūko. Kad gimė dukra ieškovė atsakovui nepranešė. Dukrai ūgtelėjus atsakovą susirado per socialinius tinklus.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. Nustačius tėvystę, iš atsakovo priteistinas 215 Eur išlaikymas, kuris siejamas tik su minimaliais ir būtinais vaiko poreikiais, taippat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 17 mėnesių skaičiuojant kas mėnesį po 215 Eur, viso – 3655 Eur. Kadangi atsakovas nuo dukros gimimo ja nesidomėjo ir nesirūpino, todėl yra pakankamas pagrindas nepilnametės gyvenamąją vietą nustatytina su ieškove.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas visiškai sutiko su ieškinio reikalavimais. Papildomai paaiškino, kad su ieškove susipažino 2015 m. vasarą. Sužinojęs, kad ieškovė pastojo, buvo šokiruotas, prašė nutraukti nėštumą, tačiau vėliau suprato, kad tėvai neturi teisės atsisakyti užsimezgusios gyvybės. Atsakovas atkreipė dėmesį į savo gyvenimo būdą – tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis ir vėl (po metų kitų) patekdavo į laisvės atėmimo įstaigą. Dėl šios priežasties ir nutraukė bendravimą su ieškove. Atsakovas atsisakė atlikti DNR tyrimą, nes tėvystę pripažįsta ir nurodė, kad dėl šalyje įvesto karantino negalėjo kreiptis į notarą, jog būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. Laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo su mama. Taip pat nurodė, kad dukrai reikalingas išlaikymas, todėl neprieštaravo jos išlaikymui kas mėnesį skirti po 2015 Eur. Pripažino, kad nuo dukros gimimo neteikė jai išlaikymo, neprieštaravo dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš jo 3655 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
8. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad ieškinys pareikštas išimtinai nepilnametės K. M. interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus. Atsakovui pripažįstant tėvystę, Tarnyba neprieštarauja, kad mažametės K. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove), o iš tėvo (atsakovo) priteistas prašomas 215 Eur išlaikymas, kuris siejamas su minimaliais ir būtinais vaiko poreikiais. Tarnybos atstovė nurodė, kad iš mergaitės tėvo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl tėvystės nustatymo.
9. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
10. Remiantis CK 3.137 straipsnio 2 dalimi, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas.
11. Pagal CK 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei E. M. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. M., duomenys apie mergaitės tėvą nenurodyti.
13. Atsakovas teismo posėdyje pripažino reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, neišreikšdamas jokių prieštaravimų dėl šio reikalavimo, neprašydamas skirti DNR ekspertizę, bei sutikdamas mokėti minimalų išlaikymą vaikui. Abiejų šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas artimai bendravo nuo 2015-2016 m., ko pasėkoje jiems gimė dukra. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima nustatyti, jog ieškovės dukros K. M. tėvas yra atsakovas S. K.. Tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti, savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
14. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tarp tėvų kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
15. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas tokiam prašymui neprieštaravo. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad šalių dukra gyvena su ieškove, ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neprieštaravo. Iš pateiktos išvados nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina jos teisę augti vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Byloje nėra duomenų apie netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą dukrai.
16. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, sprendžia, jog šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kas atitinka vaiko interesus. Ieškovės prašymas, nustatyti šalių nepilnametės dukters K. M. gyvenamąją vietą su ieškove, tenkinamas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
18. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
19. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
20. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.
21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Į bylą pateikta šalių nepilnametės dukters išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimo lentelė, kurioje nurodoma, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 430 Eur suma. Nurodomos vidutinės mėnesio išlaidos maistui – 130 Eur, drabužiams ir avalynei – 60 Eur, sveikatos priežiūrai – 30 Eur, higienos prekėms apie 60 Eur, lavinimo priemonėms apie 30 Eur, atostogoms – 30 Eur, komunalinėms paslaugoms apie 40 Eur, pramogoms ir laisvalaikiui apie 30 Eur.
22. Pagrindinis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sumą įrodymas yra asmeniškai jos surašyta vaiko poreikių lentelė, tačiau jokių nurodytų išlaidų pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Išlaidos, tokios kaip maistui namuose, drabužiams, avalynei, higienos ir buities reikmenys, komunaliniams mokesčiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais. Teismo vertinimu, jos yra protingo dydžio. Atsakovas ieškovės nurodomų išlaidų vaiko išlaikymui iš esmės neginčijo, nurodė, kad nors šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau po 4 mėnesių bausmės atlikimo laikas bus baigtas ir jis, kaip vaiko tėvas, turi teikti išlaikymą vaikui.
23. CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017; ir kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016; 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016; ir kt.).
24. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė neturi asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto; jos vardu registruotų transporto priemonių nėra; Valstybinio socialinio draudimo duomenimis ieškovė nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. gavo pajamų, atitinkamai: už 2018 m. – 4992,47 Eur; už 2019 m. – 1300,99 Eur; juridinių asmenų akcijų ieškovė neturi. Duomenų, kad ieškovė turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jos darbingumo lygį byloje nėra; ieškovė neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų; neturi įsiskolinimų tretiesiems asmenims.
25. Viešųjų registrų duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų akcijų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba, nustatyta, kad jis šiuo metu yra laisvės atėmimo įstaigoje Vilniuje; iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovas iš savo nusikalstamų veikų turi kreditorių. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jo darbingumo lygį byloje nėra.
26. Spręsdamas dėl šalių galimybių išlaikyti vaiką teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnametės tėvai yra jauno amžiaus, darbingi, neturi sveikatos problemų, kurios įtakotų jų darbingumo lygį, atsakovas nereiškė prieštaravimo prašomo priteisti išlaikymo dydžiui, kuris, teismo vertinimu, atitinka minimalius (būtinuosius) vaiko poreikius ir priteisia iš atsakovas šalių nepilnametei dukrai išlaikymą po 215 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
27. Ieškovė paskirtina nepilnametės dukters išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185, 3.186, 3.190 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
28. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
29. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
30. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3655 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 17 mėnesių, skaičiuojant kas mėnesį po 215 Eur.
32. Šalių dukra gimė (duomenys neskelbtini) ieškinį ieškovė pareiškė 2019 m. birželio 17 d., šį laikotarpį sudaro 16 mėnesių. Ieškovė Tarnybos specialistei nurodė, taip pat teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas vaiko nematęs, neteikia jokio išlaikymo. Atsakovas taip pat patvirtino, kad dukters nematęs, išlaikymo neteikė.
33. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
34. Kaip nurodyta šiame sprendime, atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį. Atsakovas per 17 mėnesių, teikdamas po 215 Eur per mėnesį, privalėjo prisidėti prie dukros išlaikymo 3655 Eur suma. Teismas konstatuoja, kad iš atsakovo priteisiamas 3655 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
35. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
36. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
37. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 85 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 200 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus dėl tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymo, 77 Eur (215 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir 110 Eur (3655 x 3 proc.) žyminio mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 387 Eur.
39. Iš byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. birželio 1 d. patikslintos pažymos Nr. (12.32) PT-2081 matyti, kad už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 419 Eur suma. Ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.
40. Teisme patirta 17,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti nepilnametės K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą po 215 (du šimtus penkiolika) Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3655 (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt penkių) Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 387 Eur žyminio mokesčio ir 17,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 404,12 Eur (keturių šimtų keturių eurų, 12 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Priteisti iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 419 (keturių šimtų devyniolikos) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.