Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-149028-2025 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-149028-2025 administracinio nusižengimo byloje R. K. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 374 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.

2. Minėta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2025 m. balandžio 30 d., 09.53 val., Vilniaus miesto sav., Vilniuje, Konstitucijos pr. 21, vairavo automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavo į reguliuojamą pėsčiųjų perėją esant draudžiamam šviesoforo signalui. Vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Tokiu būdu R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 29 ir 14 punkto reikalavimus.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Teismo posėdyje duotų parodymų turinys

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo R. K. skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

7. Patikrinęs byloje surinktus administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. kaltės įrodymus, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra įrodyta, jog R. K. 2025 m. balandžio 30 d., 09.53 val., Vilniaus miesto sav., Vilniuje, Konstitucijos pr. 21, vairavo automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavo į reguliuojamą pėsčiųjų perėją esant draudžiamam šviesoforo signalui. Vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Tokiu būdu R. K. pažeidė KET 29 ir 14 punkto reikalavimus, už tai jis pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį.

8. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.

9. Šioje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat kategoriškai neginčija ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau pareiškėjo vertinimu, jam skirta administracinio poveikio priemonė nebuvo tinkamai individualizuota, specialiosios teisės atėmimo terminas yra neproporcingas padarytam pažeidimui ir suvaržys jo teises labiau negu reikia. Jam buvo žinoma, kad vairavimo teisė atimta vienam mėnesiui iki 2024 m. spalio 9 d., tačiau jis nežinojo, kad po šio termino teisė nėra automatiškai grąžinama ir kad būtina išklausyti papildomus kursus bei registruotis AB „Regitra“. Apie šias procedūras jis nebuvo informuotas, todėl sąžiningai manė, jog pasibaigus terminui vėl turi teisę vairuoti. 2025 m. balandžio 30 d. vairuodamas jis buvo įsitikinęs, kad vairuoja teisėtai. Tik 2025 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) pasienyje sužinojo apie negaliojančias teises ir reikalavimą atlikti papildomas procedūras. Pareiškėjas nedelsdamas išklausė psichologo paskaitą, atliko praktinio vairavimo vertinimą ir 2025 m. gegužės 20 d. AB „Regitra“ susigrąžino teisę vairuoti. Pareiškėjo teigimu, tai buvo žmogiška klaida, o ne tyčinis teisės pažeidimas. Jis bendradarbiavo su institucijomis, laiku teikė paaiškinimus ir sąžiningai vykdė visus nurodymus. Dėl šios situacijos buvo nutraukta ir kita administracinė byla dėl 2025 m. gegužės 16 d. įvykio – nenustačius pažeidimo sudėties, ir tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina ginčijamos situacijos dviprasmiškumą. Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra piktybinis KET pažeidėjas, neturi kitų nusižengimų, jo veiksmai nepadarė žalos eismo saugumui ir buvo sąlygoti nežinojimo ir neapdairumo, o ne tyčinių pareiškėjo veiksmų. Jo nuomone, Institucija nepagrįstai nurodė atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl pakartotinumo.

10. Nors pareiškėjas teigia, kad sąžiningai manė, jog teisė vairuoti jam buvo grąžinta pasibaigus vieno mėnesio teisės vairuoti atėmimo terminui, ir nežinojo, kad būtina išklausyti papildomus mokymus pagal SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalį ir vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 nuostatas, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Byloje esantis administracinio nurodymo ROIK: 24252953195 turinys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nurodyta, jog specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka. Minėta tvarka imperatyviai reikalauja pabaigti papildomą vairuotojų mokymą. Tai aiškiai apibrėžta SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje ir yra viešai prieinama informacija, kurią pareiškėjas, kaip eismo dalyvis, privalėjo žinoti ir paisyti (KET 5 ir 6 punktai). Teisės vairuoti grąžinimo procedūra yra aiškiai reglamentuota įstatyme, o kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti ir laikytis teisės aktų reikalavimų. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti atimta dėl tam tikrų nusižengimų, ši teisė grąžinama tik baigus papildomą mokymą. Pažymėtina, kad šios nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo individualiai informuotas institucijos, nes įstatymai skelbiami ir prieinami viešai, todėl laikytini žinoma ir privaloma informacija. Teismų praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad teisės nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, ypač tais atvejais, kai asmeniui taikyta administracinio poveikio priemonė ir jis objektyviai turėjo pareigą pasidomėti teisės vairuoti grąžinimo sąlygomis. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad tai, jog pareiškėjas informaciją dėl teisių grąžinimo iš Lietuvos pasienio pareigūnų gavo tik 2025 m. gegužės 16 d., nekeičia fakto, kad iki tol jis vairavo neturėdamas teisės, nes neįvykdė įstatymų nustatytų sąlygų tinkamai susigrąžinti prarastas teises vairuoti. Ir nors pareiškėjas pateiktame skunde grįsdamas savo poziciją dėl administracinės atsakomybės jo atžvilgiu švelninimo, rėmėsi tuo, kad administracinio nusižengimo byla dėl 2025 m. gegužės 16 d. įvykio buvo nutraukta nenustačius pažeidimo sudėties (ANK 565 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teismas pažymi, kad minėtas sprendimas buvo priimtas dėl netapačių faktinių aplinkybių ir neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Šioje byloje pareiškėjas pats pripažįsta vairavęs neturėdamas teisės, todėl nėra teisinio ryšio, kuris leistų taikyti minėtos bylos išvadą kaip prejudicinę ar kitaip keičiančią faktinį situacijos vertinimą. Ir nors pareiškėjas teigia, kad institucija jo tinkamai neinformavo ir nenurodė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūros, ši aplinkybė negali būti laikoma pašalinančia jo atsakomybę ar patvirtinančia objektyvų nežinojimą. Priešingai, teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad kiekvienas rūpestingas asmuo turi pareigą pats aktyviai domėtis ir laiku išsiaiškinti, kokia tvarka vyksta teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimas. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas nežinojimas apie teisių grąžinimo procedūrą nelaikytinas objektyvia ar nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe, eliminuojančia administracinės atsakomybės jo atžvilgiu netaikymą ar jos švelninimą. Teisinė tvarka, reglamentuojanti teisės vairuoti grąžinimą po jos atėmimo, yra aiški, vieša ir privaloma, todėl pareiškėjas (ypač įvertinus brandų pareiškėjo amžių, sukauptą gyvenimišką patirtį, darbą (duomenys neskelbtini) pareigose) privalėjo ja pasidomėti. Pareiškėjo neapdairumas ir tai, kad jis nesidomėjo prarastų teisių vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra, sudaro prielaidas vertinti jo požiūrį kaip nepakankamai rūpestingą, tačiau nepašalina atsakomybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl objektyvaus nežinojimo atmestini kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėjas skunde papildomai akcentavo tai, kad dėl pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nekilo jokių neigiamų padarinių, šis konkretus jo padarytas pažeidimas nesukėlė jokios žalos kitiems eismo dalyviams, paties teigimu, buvo formalaus/nepavojingo pobūdžio, o pažeidimo padarymą lėmė formalumų dėl teisės vairuoti susigražinimo neįvykdymas, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų sudėtis formali, todėl pažeidimams padaryti, subjektui užtenka atlikti aptariamose straipsnio dalies dispozicijose nurodytus veiksmus. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad teisė vairuoti jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, kadangi jo atliekamos pareigos yra tiesiogiai susijusios su kasdieniu automobilio vairavimu ir mobilumu, be to jis nurodė, kad turi rūpintis savo senyvo amžiaus sergančia motina, lankyti ir vežioti ją bei savo seserį į gydymo įstaigas, taip pat dėl jo sutuoktinės turimos baimės vairuoti automobilius po įvykusio eismo įvykio, vežioja ją pagal jos asmeninius, darbinius poreikius, taip pat rūpinasi sesers vaiko nuvežimu į (duomenys neskelbtini) būrelį. Kaip nurodoma skunde, dėl teisės vairuoti praradimo, pareiškėjui gali kilti sunkumų susirasti darbą. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl darbinių funkcijų atlikimo ir rūpinimosi savo šeimos narių poreikiais yra neabejotinai svarbios svarstant klausimą dėl paskirtos piniginės nuobaudos ir administracinės poveikio priemonės netaikymo arba jų sušvelninimo, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir iki administracinių nusižengimų padarymo, tačiau jos nesutrukdė pareiškėjui pasielgti teisei priešingu būdu, t. y. skunde akcentuojamos aplinkybės tuo metu jam nebuvo pakankamai svarbios, tačiau tapo labai svarbiomis jau padarius administracinius nusižengimus. Be kita ko, pastebėtina, kad pareiškėjo užimamos pareigos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sunkesnio įsidarbinimo, nors ir viena vertus, yra suprantamos ir logiškos, kita vertus, net ir galimai pasikeitusios pareiškėjo darbo funkcijos nebūtinai lems pareiškėjo pajamų sumažėjimą ir neeliminuos pareiškėjo galimybių realizuoti savęs darbinėje veikloje. Dar daugiau, pastebėtina, kad atlikti darbinių funkcijų, tikrai netaps neįmanoma, nes pareiškėjas gali naudotis viešuoju transportu ar pavėžėjimo paslaugomis. Todėl šios pareiškėjo paminėtos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės netaikymui ar jų švelninimui. Be to, sprendžiant pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės netaikymo/sušvelninimo ir paskirtos piniginės baudos sumažinimo klausimą, būtina įvertinti administracinio nusižengimo byloje esantį Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus. Remiantis minėto Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, pareiškėjas per pastarųjų penkerių metų laikotarpį ne kartą buvo administracine tvarka, iš esmės už KET pažeidimus. Šiuo atveju siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino pakankamai griežtas administracines nuobaudas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą. Todėl nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir administracinį nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytais administraciniais nusižengimais. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti R. K. administracinės atsakomybės už jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

12. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu gyvenimu ar darbine veikla. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui pats savaime nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akcentuotina tai, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, įvertinant tai, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

13. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).

14. Konkreti administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

15. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

16. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Vadovaujantis teismų praktika administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-54-489/2018, 2AT-5-303/2017, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016 ir kt.). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22-511/2016, 2AT-41-2014 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios, vadovaujantis šios nutarties 16 ir 17 punktuose išdėstyta Konstitucinio teismo jurisprudencija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui ir švelnesnės negu numato įstatymas administracinio poveikio priemonės pareiškėjui skyrimą.

19. R. K. nuobauda skirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

20. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai įvertino administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nenustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius administracinius nusižengimus ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas juos išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau teismas su šia pareiškėjo pozicija nesutinka ir pažymi, kad pareiškėjo išreikštas gailėjimasis nebuvo nuoširdus ir momentalus, t. y. gailėjimąsi dėl veikimo priešingu teisei būdu pareiškėjas išreiškė tik tada, kai susipažino su nepalankiu jo atžvilgiu priimtu Institucijos nutarimu ir pateikė skundą teismui, todėl negali būti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

21. Šioje byloje pareiškėjui nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturint teisės vairuoti, kuris įvažiavo į reguliuojamą pėsčiųjų perėją esant draudžiamam šviesoforo signalui 2025 m. balandžio 30 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo administracinės nuobaudos, skirtos už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą (ROIK: 24252953195), įvykdymo pabaigos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 9 d., todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Institucija teisingai nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkinančią aplinkybę dėl administracinio nusižengimo padarymo pakartotinumo, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Įvertinęs visas nurodytas, taip pat ir nusižengimų padarymo aplinkybes ir pareiškėjo asmenybę, į tai, kad byloje nenustatyta išimtinių (išskirtinių) aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas konstatuoja, kad R. K. patiriamos pasekmės yra adekvačios jo padarytiems administraciniams nusižengimams ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, nei tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. R. K. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos nepažeidus ANK reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

22. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos priimtą nutarimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti R. K. skundą, o skundžiamą nutarimą pakeisti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo R. K. skundas netenkinamas, Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-149028-2025 administracinio nusižengimo byloje paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-149028-2025, palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. K. (R. K.) skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.