Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. (R. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria netenkintas R. K. skundas dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-149028-2025,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 374 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

R. K. nubaustas už tai, kad 2025 m. balandžio 30 d. 09.53 val. Vilniuje, Konstitucijos pr. 21, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo įvažiavo į reguliuojamą pėsčiųjų perėją esant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiu būdu R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 29 ir 14 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m gruodžio 10 d. nutartimi R. K. skundas dėl Institucijos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu R. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba sumažinti jo terminą, taip pat sumažinti baudos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.7. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad R. K. apie tai, kad neturi teisės vairuoti, nežinojo ir sužinojo tik 2025 m. gegužės 16 d. Už tai, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone jam 2024 m. rugpjūčio 22 d., dalyvaujant asmeniškai, buvo surašytas ir pasirašytinai įteiktas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ROIK (duomenys neskelbtini)). Administraciniu nurodymu R. K. buvo pasiūlyta sumokėti 60 Eur baudą ir sutikti su teisės vairuoti atėmimu 1 (vienam) mėnesiui. Taigi, dar 2024 m. rugpjūčio 22 d. R. K. tapo žinoma, kad: 1) jam sumokėjus nurodymu siūlomą sumokėti baudą, nuo kitos dienos bus pradedamas vykdyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas; 2) yra nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, teisę vairuoti reikia susigrąžinti. R. K. 2024 m. rugsėjo 9 d. įvykdė administracinį nurodymą (sumokėjo siūlomą sumokėti baudą). Nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki 2024 m. spalio 9 d. jam buvo atimta teisė vairuoti. Pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, R. K. dėl teisės vairuoti susigrąžinimo niekur nesikreipė ir privalomų procedūrų, kurios leistų susigrąžinti šią teisę neatliko, nors buvo apie tai tinkamai informuotas.

1.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. K. buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla dėl 2025 m. gegužės 16 d. įvykio (ROIK (duomenys neskelbtini)), kai R. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas taip pat už tai, kad vairavo transporto priemonę nesusigrąžinęs teisės vairuoti, tačiau nurodytoje byloje tyrimą atlikinėjo ne policijos, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra formalus, neinformatyvus, jame nėra išdėstyti motyvai, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia priežastis paskatino nutraukti administracinio nusižengimo bylą, jei toks nusižengimas apskritai buvo padarytas. Tarp aptariamų bylų nėra teisinio ryšio, kuris leistų taikyti minėtos bylos išvadą, kaip preferencinę ar kitaip keičiančią faktinį situacijos vertinimą.

1.9. Asmeninis interesas turėti teisę vairuoti transporto priemones, darbinė veikla, šeimyninės aplinkybės ar teigiama asmens charakteristika, nėra išimtinės aplinkybės ar sąlygos ir jos nesuteikia esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. K. iš esmės neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu devyniems mėnesiams ir prašo jos neskirti, taip pat sumažinti jam paskirtos baudos dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. K. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jo apylinkės teismui pateiktas skundas dėl Institucijos nutarimo ir dėl kurių apylinkės teismas išsamiai pasisakė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pažymėtina, kad, vadovaujantis ANK 651 straipsnio 2 dalimi, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; tais atvejais, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pagal ANK 651 straipsnio 4 dalį, apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka, šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė, kita vertus, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju R. K. prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuoja tuo, kad žodinis bylos nagrinėjimas padėtų išsamiau atskleisti bylos esmę ir užtikrintų teisingą sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad R. K. skundas dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, dalyvaujant jam pačiam. Jam buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus žodžiu, pateikti bylai reikšmingus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės nebuvo pateikta naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie nebūtų buvę žinomi skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, taigi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl R. K. paskirtų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

Nagrinėjamu atveju Institucijos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu R. K. paskirta bauda ir atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones), jam padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių (ANK 417 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto šio straipsnio 3 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Be to, R. K. už minėtų administracinių nusižengimų padarymą paskirta galutinė nuobauda – 374 Eur bauda, kurios dydis atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų dydžių vidurkį.

R. K., prašydamas neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar sumažinti jos terminą, taip pat sumažinti baudos dydį, apeliuoja į tai, kad nežinojo, jog tuo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl šis administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Pasak apelianto, tokia situacija kilo dėl valstybės institucijų neįvykdytos informavimo pareigos, t. y. neišaiškintos specialiosios teisės grąžinimo tvarkos. Be to, teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina atliekant darbines funkcijas, padedant šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams. Iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad R. K. mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

R. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nežinojo teisės vairuoti grąžinimo tvarkos, manė, jog teisės po mėnesio bus grąžintos automatiškai, o sužinojęs apie pareigą išklausyti papildomus mokymus – iš karto susitvarkė, niekas jo neinformavo apie tai, neatsiuntė informacinio laiško, viskas atsitiko dėl jo nežinojimo. Apeliantas turi omeny jo padarytą ankstesnį administracinį nusižengimą, už kurį jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui. Apylinkės teismas teisingai šiuos apelianto argumentus vertino kritiškai. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje esantis administracinio nurodymo ROIK: (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina, kad jame buvo nurodyta, jog specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka, kuri imperatyviai reikalauja užbaigti papildomą vairuotojų mokymą. Teisės vairuoti grąžinimo procedūra yra aiškiai reglamentuota įstatyme. Pagal KET 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – ir SEAKĮ), mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik užbaigus papildomą vairuotojų mokymą nustatyta tvarka. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apeliantui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, taikomas imperatyvus reikalavimas žinoti teisės aktuose jam nustatytas pareigas ir jas tinkamai vykdyti. Tai, kad R. K. nebuvo pakankamai atidus ir savo iniciatyva nesidomėjo privalomomis specialiosios teisės grąžinimo sąlygomis, neeliminuoja jo padarytos veikos pavojingumo, net ir nekilus didesniems žalingiems veikos padariniams.

Nors apeliantas teigia, kad jis nėra piktybiškas, o administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas bet kokia kaltės forma, t. y. tiek asmeniui suvokiant, kad jis neturi teisės vairuoti, tiek nenumatant, tačiau pagal asmenines savybes ir aplinkybes turint realią galimybę numatyti. Apeliantas, kuriam teisė vairuoti, jo paties teigimu, yra ypatingai svarbi, privalėjo dėti bent minimalias pastangas išsiaiškinti specialiosios teisės grąžinimo sąlygas, o ne rizikuoti ir vairuoti transporto priemonę, remiantis nepagrįstu samprotavimu, kad teisė vairuoti grąžinama automatiškai. Be to, R. K. argumentai dėl neatsargios kaltės formos yra susiję tik su ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytu administraciniu nusižengimu, t. y. transporto priemonių vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta tokia teisė. Tačiau nagrinėjamu atveju jam specialioji teisė atimta ir už kitą jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, t. y. už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Byloje nustatyta, kad apeliantas įvažiavo į reguliuojamą pėsčiųjų perėją esant draudžiamam šviesoforo signalui. Iš šių dviejų padarytų administracinių nusižengimų R. K. abiejų instancijų teismams akcentuoja tik vieną iš jų, kuris, jo teigimu, padarytas dėl neatsargumo. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šis pažeidimas nesukėlė jokios žalos kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti, apeliantas nelaiko savo veiksmų pakankamai pavojingais. Visgi, kitas R. K. padarytas administracinis nusižengimas yra labai pavojingas, nes sukelia realų pavojų kitiems eismo dalyviams – pėstiesiems. Šiame kontekste praranda prasmę apelianto argumentai dėl jo asmenybės, t. y. kad jis yra asmuo, pasižymintis aukštu atsakomybės jausmu, sąžiningumu, patikimumu ir profesionalumu, nuosekliai laikantis darbinių įsipareigojimų, demonstruojantis kruopštumą, lojalumą darbdaviams ir aukštą darbo kultūrą. Turint omeny ankstesnius R. K. baustumus, tarp jų ir atvejį, kai jis vairavo transporto priemonę ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, būtent už tai buvo nubaustas atimant jam teisę vairuoti vienam mėnesiui, minėti apeliacinio skundo argumentai dėl aukšto atsakomybės jausmo vertintini kritiškai.

Nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepripažino R. K. išreikšto gailėjimosi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aukštesniojo teismo vertinimu, tam, kad būtų galima konstatuoti šios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti tiek veikos faktinių aplinkybių pripažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi arba aktyvų prisidėjimą prie nusižengimo išaiškinimo. Šiuo atveju matyti, kad R. K., teikdamas paaiškinimą Institucijai, neišreiškė akivaizdaus prisipažinimo ar nuoširdaus gailėjimosi. Gailėjimąsi jis išreiškė tik susipažinęs su nepalankiu jam Institucijos priimtu nutarimu ir pateikęs skundą teismui, todėl ši aplinkybė pagrįstai nepripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl R. K. šeimos ir darbinės veiklos yra neabejotinai reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonės ir nuobaudos skyrimą. Kaip matyti, į jas buvo atsižvelgta parenkant administracinio poveikio priemonės trukmę ir nuobaudos dydį sankcijos ribose. Apylinkės teismas, įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pažymėjo, kad šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir iki administracinių nusižengimų padarymo, tačiau jos nesutrukdė jam elgtis teisei priešingu būdu, t. y. skunde akcentuojamos aplinkybės tuo metu jam nebuvo pakankamai svarbios, tačiau tapo labai svarbiomis jau padarius administracinius nusižengimus. Apygardos teismo vertinimu, savaime suprantama, kad dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo R. K. ir jo artimieji patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Vis tik, pabrėžtina, kad šiuo atveju specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) nebus galima naudotis tik laikinai, todėl pagrįstai manytina, kad R. K. nustatytas 9 (devynių) mėnesių administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) terminas ir paskirta 374 Eur bauda nagrinėjamu atveju nėra neproporcingi ar suvaržantys asmens teises labiau nei šiuo atveju reikalinga.

Taip pat skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad R. K. per pastaruosius penkerius metus ne kartą buvo baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės rodo atsainų apelianto požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi ir sudaro pagrindą netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti R. K. administracinės atsakomybės už ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

Apeliantas, tarp kitko, atkreipė dėmesį į jam nutrauktą administracinio nusižengimo bylą dėl 2025 m. gegužės 16 d. įvykio (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kai administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas taip pat už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Visų pirma, institucijos ne teismo tvarka tiriant savo pobūdžiu panašų administracinį nusižengimą priimtas nutarimas nutraukti teiseną nesukuria teisinio precedento, ypač teismui, t. y. tos bylos baigtis negali nulemti šios bylos išnagrinėjimo rezultato. Be to, net ir panašios aplinkybės gali būti vertinamos skirtingai, priklausomai nuo konkrečios faktinės situacijos. Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėta, kad nurodytoje byloje tyrimą atlikinėjo ne policijos, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra formalus, neinformatyvus, jame nėra išdėstyti motyvai, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia priežastis paskatino nutraukti administracinio nusižengimo bylą, jei toks nusižengimas apskritai buvo padarytas. Taigi, ankstesnės bylos nutraukimas savaime nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad ir nagrinėjamu atveju R. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių ir jam byla turi būti nutraukta.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nei skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą ir atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.