- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-1006-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00813-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- D. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui D. V. (D. V.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko I. V. išlaikymui po 350 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat įsiskolinimą už dukros I. V. išlaikymą nuo 2017-02-01 iki 2020-02-01, t. y. 7 200 Eur. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai I. V., mokamą po 350 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašyme nurodė, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 607 Eur. Ieškovės pajamos yra mažos, viena išlaiko dukrą, atsakovas dukra nesirūpina, jos neišlaiko. Nepilnametės dukros priežiūra ir poreikiais rūpinasi išimtinai ieškovė, todėl, siekiant užtikrinti, kad nepilnametės dukros poreikių patenkinimui būtų pastoviai ieškovo teikiamas išlaikymas, teismo prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę - priteisė iš atsakovo D. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. V. 180 Eur kas mėnesį, pradedant nuo 2020 m. kovo 12 d. iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja ieškovę S. V..
3. Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos yra apie 600 Eur per mėnesį, ji turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, taip pat dvi transporto priemones. Pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra apie 450 Eur per mėnesį; Liteko duomenimis atsakovas dirba MB „Denjana“, duomenų apie pajamas nėra, jo vardu įregistruota transporto priemonė, nekilnojamojo turto neturi. Įvertinęs pateiktus įrodymus, tai, kad nepilnametis vaikas gyvena su motina (ieškove), pagal įstatymą abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vaiko amžių, būtinus jų poreikius, šalių turtinę padėtį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijų, kuris siejamas su vieno mėnesio minimalia alga (MMA) ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, teismo manymu tikslinga taikyti atsakovui laikinąją apsaugos priemonę - priteisti iš jo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą. Pažymėjo, kad teiktino išlaikymo dydis bus įvertintas išnagrinėjus bylą iš esmės, ir ieškovės prašymą tenkino iš dalies, nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisdamas laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos 2020 m. kovo 12 d. iki įsiteisės teismo sprendimas byloje.
III. Atskirojo skundo ir atiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai I. V., mokamą po 350 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikinam dukros išlaikymui 350 Eur, atsižvelgiant į šalyje šiuo metu esančią minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) bei dukros poreikius. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė dukros poreikių lentelę. Paprastai teismų praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nutartyje visiškai neatsižvelgta į vaiko poreikius, į ieškovės pateiktus skaičiavimus, teismas neargumentavo, kokiu pagrindu laikinam vaiko išlaikymui priteisė tik po 180 Eur per mėnesį. Teigia, kad ši suma nepadengia net būtiniausių dukros poreikių. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dukra yra mažametė, kuriai yra tik 5 metai, ji auga, tobulėja, formuojasi jos gyvensena – todėl užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius – yra būtina.
4.2. Kadangi atsakovas nėra pateikęs visų duomenų apie savo finansinę padėtį, mano, kad jo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos turėtų būti vertinamos dukros interesų naudai. Nenurodyta, kad atsakovas turėtų kitų finansinių įsipareigojimų, todėl mano, kad laikinas 1 MMA išlaikymas būtų pakankamas dukros poreikiams. Atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, todėl tai užtikrina jo galimybę mokėti išlaikymą dukrai, jis turi galimybę dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu vykdyti jam įstatymo numatytą pareigą – išlaikyti savo vaiką. Iš atsakovo nepilnamečiui vaikui turėtų būti priteista ieškovės prašoma suma, t. y. 350 Eur. Jeigu teismo nuomone tai būtų per didelė suma, priteistina suma vaiko išlaikymui turėtų būti bent pusė 1 MMA (303,50 Eur) laikinam išlaikymui reikalingos sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. priteistas 180 Eur dydžio laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, teisėtumas ir pagrįstumas.
7. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
8. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
9. Nagrinėjamoje byloje apeliantė teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į vaiko poreikius, į ieškovės pateiktus skaičiavimus, neargumentuodamas priteisė 180 Eur sumą per mėnesį, kuri nepadengia net būtiniausių dukters poreikių.
10. Pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati ieškovė procesiniuose dokumentuose šių poreikių nedetalizavo, nenurodė, kuo grindžia lentelėje išvardintas išlaidas baleto, dailės, šokio pamokoms, baleto aprangai, vaiko kaupiamajam draudimui ir kt., kaip paskaičiavo komunalinių mokesčių dalį, tenkančią vaikui. Šioje proceso stadijoje nėra galimybių įvertinti ir kitų išlaidų pagrįstumo (pavyzdžiui lentelėje išskirtos išlaidos viršutiniams rūbams ir striukėms, į mėnesio išlaidas įrašytos išlaidos tiek žiemos, tiek vasaros avalynei, jų kiekis nenurodytas). Minėta, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius, o šių priemonių tikslas užtikrinti minimalius poreikius tik bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Apeliantės teigimu, priteista 180 Eur suma nepadengia net minimalių vaiko poreikių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, t. y. ši suma nereiškia visos vaikui tenkančios sumos.
11. Apeliantė akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, siejamas su vieno mėnesio minimalia alga (MMA).
12. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. (...) Teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).
13. Šiuo atveju, apeliantė nepagrindė, kokios faktinės aplinkybės byloje, jos manymu, turėjo lemti didesnę, nei teismas priteisė, laikino išlaikymo sumą. Be to, nors remiantis 2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 607 Eur, ši suma nurodyta neatskaičius mokesčių.
14. Atmestini apeliantės argumentai ir dėl nepakankamo nutarties argumentavimo. Iš nutarties turinio matyti, kad nustatydamas priteistino išlaikymo sumą, teismas vertino byloje esančius duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, būtinus jo poreikius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo keisti skundžiamą nutartį. Dar kartą akcentuotina, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
15. Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
16. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.