- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-2819-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00813-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Jakutytės-Sungailienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. V. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė: nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo dukros I. V. (toliau – ir nepilnametis vaikas, vaikas, dukra) išlaikymui po 350,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; priteisti iš atsakovo 7 200,00 Eur įsiskolinimą už dukros išlaikymą nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., pinigus sumokant vaiko motinai ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; priteisti bylinėjimosi išlaidas;
2. Nurodė, kad ieškovei su atsakovu (duomenys neskelbtini) ne santuokoje gimė dukra. Vaikas visą laiką gyvena su ieškove, kuri vaiku rūpinasi pagal savo išgales, materialiai išlaiko. Atsakovas vaikui jokio išlaikymo neteikia. Teigė, kad vidutinė suma reikalinga dukros išlaikymui per mėnesį yra apie 700,00 Eur.
3. Paaiškino, kad asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso žemės sklypas, turi du senus automobilius, gaunamos pajamos sudaro apie 900,00 Eur neatskaičius mokesčių. Pagal savo išgales, padedama artimųjų, vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti 350,00 Eur. Atsakovas yra darbingas, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti 350,00 Eur.
4. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, todėl susidarė 7 200,00 Eur (36 x 200 Eur) įsiskolinimas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas D. V. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti iš dalies: nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 170,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; atmesti reikalavimą priteisti iš atsakovo 7200,00 Eur įsiskolinimą už dukros išlaikymą nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalaujama vaiko išlaikymui suma, taip pat nesutiko su ieškovės pateikta vaiko išlaidoms skiriamos sumos paskaičiavimu. Nurodė, kad tiek šalims gyvenat kartu, tiek pradėjus gyventi atskirai, aktyviai dalyvavo dukters gyvenime ir jos auklėjime, todėl jam yra labai gerai žinomi vaiko poreikiai, bei poreikių tenkinimui patiriamos išlaidos. Pateikė faktiškai patiriamų vaiko poreikių tenkinimo kaštus. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Atsakovo gaunamos darbinės veiklos pajamos apie 450,00 Eur, turi dvi senas transporto priemones, kurių vertė 3 000,00 Eur, kito turto ir pajamų atsakovas neturi.
7. Pažymėjo, kad šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2019 m. liepos 1 d., t. y. iki tos dienos, kai atsakovas buvo priverstas išsikaustyti iš ieškovės tėvams priklausančio namo, kuriame jie kartu su dukra gyveno. Bendro gyvenimo laikotarpio metu, šalys vedė bendrą ūkį, kartu dalyvavo dukters auklėjime, taip pat bendromis lėšomis rūpinosi dukters tiek materialine, tiek emocine gerove. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo dukrai įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad šalys pradėję gyventi atskirai susitarė, kad atsakovas dukters išlaikymui kas mėnesį skirs 100,00 Eur. Minėtą pareigą atsakovas vykdė tinkamai ir laiku. Ieškovės prašymu atsakovas dukrai rugsėjo mėn. nupirko rūbų už 200,00 Eur. 2019 m. spalio 10 d. ieškovei pervedė 250,00 Eur. 2019 m. gruodžio mėnesį dukrai nupirko planšetinį kompiuterį už 200,00 Eur. Taip pat kas mėnesį perduodavo ieškovei dukters išlaikymui skirtą pinigų sumą – 100,00 Eur grynais. Kadangi šalys pasitikėjo vienas kita, perduodant išlaikymui skirtą piniginių lėšų sumą, atsakovas nereikalavo tai patvirtinančio dokumento. Teigė, kad įvykdė tinkamai šalių susitarimą teikti dukrai išlaikymą, šalių aptartos sumos apimtyje.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, todėl privalo teikti vaikui išlaikymą. Paaiškino, kad institucija negali pateikti galutinės išvados dėl išlaikymo dydžio, bet vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, mano, kad išlaikymo dydis neturi būti mažesnis nei 230,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 200,00 periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 6 800,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.). Paskyrė ieškovę priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikino. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 219,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 1 526,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) ne santuokoje susilaukė dukters. Vertino, kad ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį nėra protingo dydžio ir galimai ne visai atitinka vaiko realius poreikius. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinuosius poreikius patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą, mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
11. Pažymėjo, kad atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad 2019 m. spalio 10 d. sumokėjo ieškovei 250,00 Eur, tačiau kitų atsiliepime nurodytų sumų nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 7000,00 Eur iki 6800,00 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovas D. V. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 6800,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.) pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 153 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą.
13. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ginčijamą reikalavimą, nenustatė ir net nenustatinėjo bei nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių susijusiu su šalių bendru gyvenimu, bendro ūkio vedimu, taip pat nenustatė bendro ūkio vedimo pabaigos momento, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Pastebėjo, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo.
14. Pažymėjo, kad šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2019 m. liepos 1 d., t. y. iki tos dienos, kai atsakovas buvo priverstas išsikraustyti iš ieškovės tėvams priklausančio namo, kuriame jie kartu su dukra gyveno. Bendro gyvenimo laikotarpio metu šalys vedė bendrą ūkį, kartu dalyvavo dukters auklėjime, taip pat bendromis lėšomis rūpinosi dukters tiek materialine, tiek emocine gerove. Be to, pati ieškovė patvirtino, jog ji kartu su atsakovu, kaip pora lankydavosi draugų bei šeimos šventėse, o paskutinis jų kaip poros apsilankymas, atsakovo draugo vestuvėse įvyko 2019 m. birželio 27 d. Teismo posėdžio metu liudytoja I. S. parodė, kad, vaikui gimus, ieškovė su atsakovu kaip šeima kartu gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojo butą. Po metų jie abu išsikraustė, grįžo su vaiku pas ieškovės tėvus. Ieškovė su atsakovu buvo kaip pora. Atsakovas pas ieškovės tėvus gyveno iki 2019 m. vasaros. Pažymėjo, kad aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, atsakovas tinkamai rūpinosi dukra ir iš esmės prisidėjo prie dukters materialinio išlaikymo.
15. Paaiškino, kad ieškovės į bylą pateikti ieškovės sąskaitos išrašai, kuriuose nurodyti išeinantys mokėjimai, bet nėra fiksuota piniginių lėšų kilmė, patvirtina atsakovo išsakytą poziciją, jog visi mokėjimai kuriuos buvo būtina atlikti bankiniu pavedimu, buvo atliekami iš ieškovės sąskaitos. Šį būdą šalys pasirinko todėl, kad atsakovas nesinaudojo sąskaita banke, jam darbo užmokestis, kuomet jis gyveno su ieškove ir dirbo ieškovės tėvo įmonėje, buvo mokamas grynais. Paprastai atitinkamiems mokėjimams atlikti šalių bendros piniginės lėšos buvo įnešamos į ieškovės sąskaitą, kuri vėliau įneštas lėšas pervesdavo lėšų gavėjams. Iš esmės tokia tvarka tenkino abi šalis, dėl to jokių ginčų nekildavo. Gyvenimo kartu metu šalys neskirstė lėšų į ieškovės ar atsakovo, buvo bendros lėšos, iš kurių buvo tenkinami šeimos poreikiai.
16. Nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., vaikas gyveno su ieškove, savaime nėra pagrindas priteisti ieškovės nurodomą įsiskolinimą, nes ieškovė, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, turėjo byloje įrodyti ne tik tai, kad vaikas gyveno su ieškove, bet ir tai, kad atsakovas nevykdė savo pareigos ir prie dukters išlaikymo pagal savo tuometines galimybes neprisidėjo arba nepakankamai prisidėjo, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų galimybes teikti išlaikymą ginčijamu laikotarpiu. Paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas pagal šalių susitarimą, pareigą prisidėti prie dukters išlaikymo, atsižvelgiant į tuo metu buvusias galimybes ir dukters poreikius vykdė tinkamai ir laiku. Ieškovės prašymu atsakovas dukrai 2019 m. rugsėjo mėn. nupirko rūbų už 200 Eur: 2 vnt. berankovių striukių, 4 vnt. sportinių kelnių, 5 vnt. apatinių marškinėlių, kelis sijonus ir megztinius. 2019 m. spalio mėn. 10 d. pervedė ieškovei 250 Eur. 2019 m. gruodžio mėn. nupirko dukrai planšetinį kompiuterį už 200 Eur. Taip pat kas mėnesį atsakovas perduodavo ieškovei dukters išlaikymui skirtą pinigų sumą – 100 Eur grynais. Nurodė, jog kadangi tarp šalių buvo visiškas pasitikėjimas, perduodant išlaikymui skirtą piniginių lėšų sumas nereikalavo tai patvirtinančio dokumento. Teigė, kad iš esmės tinkamai įvykdė šalių susitarimą teikti dukrai išlaikymą, šalių aptartos sumos apimtyje.
Atsiliepimas
17. Ieškovė S. V. atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 847 Eur suma už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
18. Nurodė, kad tiek ieškovė, tiek byloje apklausti liudytojai (S. V. bei I. S.) nuosekliai teigė ir paaiškino teismui, kad ieškovė su atsakovu po dukros gimimo realiai kartu gyveno tik apie metus laiko, kai ieškovė su atsakovu nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Kadangi šalims gyvenant kartu atsakovas tik apie pusę metų mokėjo už buto nuomą, todėl apie 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo priimtas sprendimas sugrįžti gyventi į ieškovės tėvų namus. Teigė, kad atsakovas gyvendamas ieškovės tėvų namuose už nieką nemokėjo (finansiškai neprisidėjo prie jokių buitinių išlaidų maistui, komunaliniams mokesčiams sumokėti, šildymui), kadangi neturėjo pinigų. Dėl to šalys maždaug nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėjo gyventi skyrium, t. y. atsakovas išsikraustė pas savo motiną, o ieškovė su dukromis liko gyventi savo tėvų namuose. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. šalys nebevedė jokio bendro ūkio ir išlaidomis nesidalino, atsakovas finansiškai neprisidėjo prie dukros išlaikymo, pats patvirtino, kad visi mokėjimai, netgi už privatų darželį, buvo atliekami iš ieškovės sąskaitos. Tokie ieškovės ir liudytojų parodymai, leido pirmosios instancijos teismui padaryti objektyvią bei nešališką išvadą apie tai, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. šalys kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė.
19. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovė su atsakovu iki 2019 m. birželio 27 d. palaikė ryšius, t. y. susitikdavo savaitgaliais ar ieškovė nuvažiuodavo su dukra pas atsakovo motiną, taip pat, kad kartu lankėsi atsakovo draugo vestuvėse, nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad šalys iki šio momento nuolatos kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, dalinosi bendro gyvenimo (buities) bei dukros išlaikymo išlaidomis. Įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovo tuo metu turėtas ir gautas pajamas, vykdytą darbinę veiklą, patvirtino faktinę aplinkybę, kad atsakovas neprisidėjo prie savo dukros išlaikymo.
20. Paaiškino, kad ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovė 2015 – 2016 m. mokėjo už buto nuomą bei komunalinius mokesčius, mokėjo už darželį, iš savo asmeninių lėšų dengė paskolą Mogo už atsakovo motinos naudojamą automobilį. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo prisidėjimą prie vaiko išlaikymo, išskyrus vieną 250 Eur pavedimą. Atsakovo GPM deklaracija paneigia atsakovo argumentus, kad jis prisidėdavo prie dukros išlaikymo, kadangi atsakovo pajamos per visus 2019 m. nesiekė 2 000 Eur (neatskaičius mokesčių).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą ir ieškinį atmesti. Atsakovas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ginčijamą reikalavimą, nenustatė bei nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su šalių bendru gyvenimu, bendro ūkio vedimu, taip pat nenustatė bendro ūkio vedimo pabaigos momento, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
23. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
24. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys nuo 2017 m. kovo 1 d. gyveno atskirai, iš esmės priimdamas ieškovės paaiškinimus dėl šios aplinkybės ir atmesdamas atsakovo paaiškinimą, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 m. liepos 1 d. Pripažintina, kad teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas dėl šios aplinkybės, tačiau nėra pagrindo daryti išvados, kad nepakankamas motyvavimas patenkintoje ieškininio reikalavimo dalyje yra pagrindu panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti naujam nagrinėjimui remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. vertinti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, ar be sutrumpintų motyvų. Pripažinus, kad byloje pagal pateiktus įrodymus teismo sprendimo išvada, jog šalys negyvena kartu nuo 2017 m. kovo 1 d. yra padaryta tinkamai įvertinus įrodymus byloje, naikinti teismo sprendimo dėl to, kad sprendimas nepakankamai motyvuotas, nėra pagrindo. CPK 329 straipsnio 1 dalis įgalioja apeliacinės instancijos teismą tuo atveju, jei padarytas procesinės teisės normų pažeidimas, ištaisyti padarytą pažeidimą. Taigi, tuo atveju, kai pažeidimas nėra absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, kaip šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas turi nurodyti, kokiais įrodymais remiantis byloje darytina išvada, kad šalys jau nuo 2017 m. kovo 1 d. negyveno kartu.
25. Nagrinėjamoje byloje vaiko motina S. V. teigė, kad vaiko tėvas vaikui neteikė išlaikymo nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. ir už šį laikotarpį prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog gyveno kartu su atsakovu nuo 2014 m. rugsėjo mėn., nuo 2015 m. rugjūčio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. gyveno nuomojamame bute, o 2017 m. atsakovas išsikraustė pas savo motiną, su atsakovu ji bendravo iki 2019 m. liepos mėn., kartu dalyvavo šventėse, kaip pora. Paaiškino, kad nebuvo su atsakovu susitarę, jog jis mokės po 100 Eur mėnesiui, nieko jis nemokėjo. Drabužių dukrai atsakovas nepirko, išskyrus planšetinį kompiuterį per Naujus metus. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo nuo 2017 m. kovo mėn., padarė priimdamas ieškovės paaiškinimą dėl šios aplinkybės ir atmesdamas dalinai atsakovo paaiškinimą, kad kartu su ieškove jis gyveno nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. Tai, kad teismo posėdyje liudytoja buvo apklausta I. S. ir parodė, kad ieškovė ir atsakovas kartu nuomojo butą (duomenys neskelbtini), o po metų išsikraustė, ieškovė grįžo su vaiku pas tėvus, o atsakovas grįžo namo, leido teismui vertinti, kad ieškovė pateikė įrodymus aplinkybei, nuo kada šalys negyvena kartu, įrodyti. Vien tai, kad liudytoja I. S. yra ieškovės draugė, nebuvo pagrindu jos parodymus atmesti, ar juos vertinti kritiškai, priimant atsakovo paaiškinimus dėl aplinkybės, iki kada šalys gyveno kartu. Tai, kad asmens gyvenimą tam tikroje vietoje tam tikru laikotarpiu gali patvirtinti papildomi įrodymai, o ne tik asmens paaiškinimas, kur jis gyveno, t. y. asmenų, kurie matė atsakovą ieškovės gyvenamoje vietoje, parodymai, bei asmenų, kurie galėtų paneigti ieškovės teigimą, jog atsakovas nuo 2017 m. gyveno pas motiną, parodymai, atsakovui nepateikus papildomų įrodymų, patvirtinančių jo paaiškinimą dėl jo gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario 1 d., teismas daro išvadą, kad išvados dėl šalių gyvenimo kartu ar atskirai ir to pagrindu ieškovės reikalavimo priteisti įsiskolinimą tenkinimas, padarytos tinkamai įvertinus pateiktus įrodymus byloje. Ieškovė teikė paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad iki 2019 m. jie kartu su atsakovu dalyvavo šventėse kaip pora. Ši aplinkybė neįrodo, kad atsakovas iki jiems bendraujant su ieškove kaip porai, teikė išlaikymą dukrai. Priimtina ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, kad ieškovė su atsakovu iki 2019 m. birželio 27 d. palaikė ryšius, t. y. susitikdavo savaitgaliais ieškovė nuvažiuodavo su dukra pas atsakovo motiną, jie kartu lankėsi atsakovo draugo vestuvėse, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindu daryti išvados, kad šalys nuolatos šiuo laikotarpiu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, dalinosi bendro gyvenimo (buities) bei dukros išlaikymo išlaidomis. Atsakovas nepateikė kitų įrodymų, išskyrus paties paaiškinimą, kad teikė dukrai išlaikymą po 100 Eur laikotarpiu, už kurį įsiskolinimą prašo priteisti ieškovė, ieškovei neigiant šiuos faktus, teismas neturi pagrindo keisti teismo sprendimą dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo.
26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo posėdžio metu liudytoja I. S. parodė, kad, vaikui gimus, ieškovė su atsakovu kaip šeima kartu gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojo butą. Po metų jie abu išsikraustė, grįžo su vaiku pas ieškovės tėvus. Šias aplinkybes analogiškai nurodo ir ieškovė, tai, kad šalys kurį laiką, grįžę iš nuomojamo buto, gyveno pas ieškovės tėvus, nereiškia, kad jie gyveno kartu ilgesnį laiką, nei nurodo ieškovė, Pripažintina, kad nesant prieštaravimų tarp ieškovės paaiškinimų ir liudytojos I. S. parodymų, teismo išvada, kuria buvo priimti ieškovės paaiškinimus pagrindžiantys įrodymai, yra tinkamu įrodymų vertinimu byloje.
27. Atsakovo nurodytos aplinkybės , kad jis ieškovės prašymu dukrai 2019 m. rugsėjo mėn. nupirko rūbų už 200 Eur: 2 vnt. berankovių striukių, 4 vnt. sportinių kelnių, 5 vnt. apatinių marškinėlių, kelis sijonus ir megztinius, nebuvo pripažintos įrodytomis aplinkybėmis, kadangi ieškovė neigė tokiu būdu teikus išlaikymą dukrai. Pripažintina, kad atsakovas nurodo teikęs išlaikymą daiktais jau po to, kai nebegyveno kartu su ieškove, todėl turėjo galimybę pateikti kasos išlaidų čekius pirkiniams dukrai. Šalims esant bloguose santykiuose, pasirūpinti įrodymų apie teiktą išlaikymą buvimu turėjo galimybę tik pats atsakovas, jam nepateikus tokių įrodymų, nebuvo pagrindo vertinti, kad tokiu būdu atsakovas teikė išlaikymą dukrai. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. gruodžio mėn. nupirko dukrai planšetinį kompiuterį už 200 Eur, šį faktą pripažino ir ieškovė, nurodydama, kad kompiuterį nupirko dukrai atsakovas kaip dovaną naujų metų proga. Vaikui teiktos dovanos nėra jo materialiniu išlaikymu, todėl įvertinus laikotarpį, kuriuo buvo nupirktas kompiuteris, bei ieškovės paaiškinimą, šios atsakovo turėtos išlaidos dukrai nėra jai teiktu išlaikymu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.