Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria ieškovės E. M. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. M. ieškinį atsakovui S. M. (S. M.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

12. Ieškovė E. M. M. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naują rašytinį įrodymą – banko sąskaitos išrašą, iš kuriuo matyti atsakovo S. M. ieškovei 2020 metais darytų pavedimų sumos bei pervestų sumų paskirtys.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktas įrodymas yra pateiktas ir pirmosios instancijos teismui, teismas jį yra priėmęs, t. y. naujai apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas egzistuoja byloje, apeliacinės instancijos teismas turi galimybę įrodymus tirti bei vertinti, todėl šiuo atveju banko sąskaitos išrašo prijungimas prie bylos medžiagos (pakartotinis) būtų perteklinis. Šių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti prie bylos ieškovės naujai pateiktą įrodymą, konstatavęs, kad jis yra nagrinėjamoje byloje.

Dėl ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, ieškiniu, be kita ko, prašė taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo laikinąjį materialinį išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui A. A. M. po 1 800 Eur kas mėnesį; 2) nustatyti atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; 3) ieškinio užtikrinimui areštuoti atsakovo nuosavybės teise ir vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat bendrovės R. R. Company akcijas, registruotas Tailando Karalystėje atsakovo vardu.

18. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo: 1) priteisto laikinojo sūnaus išlaikymo dydžiu ir mano, kad priteista suma (1 400 Eur / mėn.) yra neproporcingai didelė; apelianto nuomone, sūnui per mėnesį pakaktų 700 Eur; 2) nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka ir mano, kad turi būti nustatyta laisvo bendravimo su sūnumi tvarkos forma.

19. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties dalies, kuria (i) nustatytas atsakovo teikiamas laikinasis išlaikymas (išlaikymo dydis) sūnui; (ii) nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

21. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

Dėl priteisto laikinojo išlaikymo vaikui dydžio

23. Visų pirma pažymėtina, jog šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

26. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl teismo išvados, jog prie sūnaus laikinojo išlaikymo abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis. Šioje bylos dalyje ginčas kilo būtent dėl priteisto laikino vaiko išlaikymo dydžio. Atsakovas S. M. mano, kad teismo nustatyta 2 800 Eur mėnesinių būtinųjų išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, gerokai viršijanti vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje, o ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos neatitinka būtinų išlaidų sąvokos turinio, taip pat nėra pagrįstos. Apelianto vertinimu, vaiko išlaidos mėnesiui sudaro 1 286,31 Eur, todėl iš jų atėmus valstybės mokamą 87,85 Eur paramą vaikui, bendra vaiko išlaikymo suma sudarytų 1 198,56 Eur, kurią padalinus per pusę tarp tėvų, kiekvienam iš jų tektų apie 600 Eur kas mėnesį. Apelianto nuomone, iš jo vaiko išlaikymui turi būti priteista 700 Eur / mėn. suma, kuri būtų pakankama ir adekvati, nes bendra mėnesinė vaiko išlaikymo suma sudarytų 1 400 Eur, t. y. ši suma sudarytų ne minimalų, o vidutinį darbo užmokesčio dydį Lietuvoje. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad jo iki 2022 m. birželio mėn. pervedamos 1 800 Eur sumos nebuvo skirtos vien tik vaiko išlaikymui – dalį šių lėšų sudarė ir nekilnojamojo turto Lietuvoje išlaikymo / eksploatavimo mokesčiai, kurias už atsakovą mokėjo ieškovė.

27. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

28. Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, jog pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tuo pačiu kasacinio teismo yra pažymėta, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ž 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

30. Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodoma 2 800 Eur išlaikymo vaikui per mėnesį teiktina suma nepagrįsta įrodymais ir turėtų būti mažintina iki 1 400 Eur. Anot atsakovo, turi būti mažintina maistui (namuose ir kavinėse) skirtina išlaidų suma (kadangi, visų pirma, ieškovė gyvena kartu su vaiku ir maistą perka bendrai, dėl ko maistui išleidžiama suma turi būti mažintina per pusę; antra, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vaiko maitinimosi ne namuose sumos); aprangai skirtina išlaidų suma (kadangi, anot atsakovo, dalies drabužių / avalynės 16 m. vaikui nebūtina pirkti kas metus, kadangi vaikas taip sparčiai nebeauga; be to, ieškovė taip pat nepagrindė visos būtinos sumos); vaiko transporto poreikiams skirtina suma (ieškovės nurodoma automobilio remonto bei draudimo išlaidos neturi būti priskiriamos prie vaiko poreikių; be to, kurui skirtina išlaidų suma turi būti taip pat dalinama pusiau, nes automobiliui naudojasi ir ieškovė); sportui (krepšiniu) bei korepetitoriams skirtinos išlaidų sumos (būtinumas samdyti privačius trenerius bei korepetitorius yra vienasmenis ieškovės sprendimas, todėl būtent ieškovė turi prisiimti šią vaiko išlaikymo naštą); stomatologui skirtinas išlaidas (vaiko dantų tiesinimo paslaugai sumą ieškovė įtraukė ne kaip vienkartinę kompensaciją, o šias išlaidas įtraukia į poreikių lentelę ir prašo priteisti iki pilnametystės, nors stomatologo išlaidos yra laikinos; be to, vaikui teikiama nemokama kvalifikuota stomatologų pagalba poliklinikoje); taip pat, anot atsakovo, dirbtinai yra padidintos atostogoms, vaistams, kirpykloms, draugų gimtadieniams skirtinos išlaidų sumos; o vaikui tenkančią dalį komunalinių mokesčių apmoka atsakovas.

31. Viena vertus, iš dalies būtų galima sutikti su apelianto nurodomais argumentais, kad ne visus vaiko būtinus poreikius ieškovė pagrindė, t. y. nepateikė teismui įrodymų tiek, kad būtų galima teismui daryti neabejotiną išvadą dėl vaiko poreikių lentelėje nurodytų sumų realumo bei pagrįstumo.

32. Kita vertus, kaip jau buvo minėta anksčiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Be to, ieškovė, kaip matyti iš visų teismui teiktų procesinių dokumentų (ieškinio ir jame esančio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, patektų nuomonių / papildomų paaiškinimų), labai smulkiai detalizuoja kiekvieną vaiko poreikių punktą, paaiškina, teikia rašytinius įrodymus (pvz., čekius, banko sąskaitų išrašus, pažymėjimus apie vaiko sporto pasiekimus, vaiko sporto, korepetitorių grafikus ir pan.), taip grįsdama lentelėje nurodytus tiek vaiko poreikius, tiek reikiamas sumas šiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad visas išlaidas pilnai objektyviai labai sudėtinga būtų pagrįsti (ypatingai tokias išlaidas, kaip, pavyzdžiui, maistui, vaistams, aprangai, kurui ir pan.), tačiau šiuo atveju teismas neturi pagrindo ieškovės nurodyto kas mėnesį sūnaus poreikiams tenkinti nurodomo dydžio, atitinkamai ir atsakovo teiktino išlaikymo dydžio vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir neproporcingai per didelį.

33. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

34. Šiuo atveju iš į bylą pateiktų įvairių rašytinių įrodymų aiškiai matyti, kad šalių nepilnametis sūnus aktyviai sportuoja – intensyviai lanko krepšinį (treniruojasi komandoje, taip pat lanko individualias treniruotes pas įvairius trenerius). Ieškovė nurodo, kad sūnus krepšinį pradėjo lankyti nuo 2019 metų ir savo ateitį galimai sieja su šiuo sportu. Byloje yra šalių tarpusavio susirašinėjimas, iš kuriuo matyti, kad pats atsakovas, būdamas Lietuvoje, vežė sūnų į krepšinio treniruotę, kas patvirtina, jog atsakovas tokiam vaiko pomėgiui neprieštaravo. Todėl šiuo atveju, byloje esant duomenų, kad vaikas yra suinteresuotas intensyviai tobulinti savo įgūdžius šioje sporto srityje, turi tam tikrų pasiekimų (į bylą pateikti pažymėjimas ir padėka), esant galimybei šalims finansuoti tokią vaiko užklasinę veiklą, į kurios išlaidas įeina tiek treniruotės (komandinės, individualios), tiek stovyklos, išvykos, turnyrai bei dienpinigiai (apie šalių finansines galimybes bus pasisakyta vėliau šioje nutartyje), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos šioje dalyje yra pagrįstos. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad tokia vaiko užklasinė veikla, kuomet labai daug laiko praleidžiama sportuojant, yra naudinga pačiam vaikui – šalių sūnus, kuris šiuo metu yra paauglys, po pamokų yra užsiėmęs prasminga veikla – sportuoja, o krepšinio treneriai jam galimai kompensuoja tėvo dėmesio trūkumą, moka disciplinos bei atsakomybės.

35. Nors apeliantas nurodo, kad pati ieškovė turi prisiimti finansinę naštą už tai, kad savo nuožiūra pasamdė vaikui korepetitorius, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sutikti su tokiais apelianto teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė, su kuria nuolat gyvena šalių nepilnametis sūnus, geriausiai žino situaciją, susijusią su vaiko pasiekimais mokykloje, tame tarpe ir jo spragas, todėl, įvertinusi korepetitorių rinką, jų kompetencijas, savo nuožiūra (ir kaip nurodė ieškovė procesiniuose dokumentuose – paties vaiko iniciatyva buvo priimtas sprendimas), atsižvelgiant į poreikį bei siekiant geresnių vaiko rezultatų mokykloje, pasamdė jam tam tikrų dalykų korepetitorius. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovas tokiam ieškovės sprendimui prieštarautų arba siūlytų kažkokius alternatyvius variantus (pvz., kaip būtų galima padėti vaikui moksluose nesamdant korepetitorių arba siūlęs kitus korepetitorius ir pan.).

36. Nors atsakovas nurodo, kad ir kitos vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodytos išlaidos vaikui (pvz., transporto išlaidos, gydymo išlaidos, atostogų, kirpyklos, draugų gimtadienių išlaidos) neatitinka realiai būtinų / yra per didelį, tačiau apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, kad ieškovė pateikė teismui itin detalius paaiškinimus / įrodymus dėl šių išlaidų būtinumo / jų priskyrimo prie vaikui skirtų išlaidų, tuo tarpu atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad šios išlaidos arba nėra būtinos, arba turi būti mažinamos, arba neturi būti priteistos iš viso, tačiau nepateikia teismui jokių įrodymų / alternatyvių variantų, kaip tokių išlaidų būtų galima išvengti / jas sumažinti. Tuo pačiu dar kartą pažymėtina, jog detaliau apie kiekvieną lentelėje nurodytą išlaidų punkto būtinumo / realumą / reikalingumą pasisakys pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš esmės.

37. Itin svarbu pažymėti, kad byloje yra duomenų, ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas dar iki 2022 m. liepos mėnesio ieškovei kas mėnesį pervesdavo po 1 800 Eur. Nors, kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo, prie kiekvieną mėnesį reguliariai pervedamų 1 800 Eur sumų mokėjimų jų paskirtyse visuomet buvo nurodyta „Sąsk. Pap.“, o atsakovas teigia, jog ši suma nebuvo skirta išimtinai tik vaiko išlaikymui, kad dalis šios sumos buvo skirta Lietuvoje esančiam atsakovo nekilnojamajam turtui išlaikyti / eksploatavimo išlaidoms padengti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo teiginius vertina kritiškai, kadangi atsakovas nenurodo / nedetalizuoja, kokia dalis ieškovei kas mėnesį iki 2022 m. liepos mėn. pervedamos 1 800 Eur sumos buvo skirta vaiko išlaikymui, kokia nekilnojamojo turto priežiūrai; priešingai, iš sąskaitos išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto priežiūrai, eksploatacijai buvo skirtos kitos į ieškovės sąskaitą pervedamos sumos (pvz., 800 Eur, 300 Eur, 1 500 Eur, 800 Eur ir kt.), kurių pervedimo paskirtyje aiškiai nurodoma, kad, pvz., „Apdaila“, „Klp.“ (tikėtina, Klaipėdoje esantis nekilnojamasis turtas), „Sąsk. Pap.remontas“, „Remontas“ ir t. t. Tuo tarpu reguliarūs, kasmėnesiniai stabilios ir nekintamos 1 800 Eur sumos pervedimai, apeliacinio teismo vertinimu, labiau tikėtina, buvo atsakovo skirti būtent vaiko išlaikymui. Šių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalys buvo susitarusios ir laikė, kad būtent toks iš atsakovo gaunamas vaiko išlaikymo dydis yra racionalus, pakankamas ir būtinas dalies vaiko poreikių tenkinimui.

38. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį. Jeigu sutuoktiniai, gyvendami kartu ir rūpindamiesi savo nepilnamečiu vaiku, susitarė dėl to, kad jam turi būti teikiamos tam tikros paslaugos, bei užtikrino vaiko poreikių tenkinimą tokiu lygiu, tai teismas, pasisakydamas dėl vaiko poreikių, turi ir toliau tokiu susitarimu vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

39. Be kita ko, kasacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, jog vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).

40. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodydamas, jog jo finansinė padėtis pablogėjo, tik abstrakčiai tą teigia, tačiau nepateikia teismui jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Svarbu pažymėti, kad kaip teisingai nurodo ieškovė, atsakovas į bylą apskritai nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie savo pajamas bei turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą ir pan.). Tuo tarpu ieškovė ypač detaliai nurodo / įrodinėja atsakovo preliminariai gaunamas pajamas iš nekilnojamojo turto Tailando Karalystėje (keturių nekilnojamojo turto objektų), ir nors šie duomenys nėra tikslūs ir klausimas dėl šalių – tiek ieškovės, tiek atsakovo – finansinės padėties, tame tarpe ir teiktino vaikui išlaikymo (išlaikymo dydžio, proporcijų), detaliai bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau ir šiuo momentu, sprendžiant klausimą dėl laikinojo išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovas turėjo galimybę (ir pareigą) tiek teikdamas atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir teikdamas atskirąjį skundą, teikti duomenis / įrodymus, pagrindžiančius jo finansinę padėtį ir (ar) neigiančius ieškovės argumentus (ir pateiktus įrodymus), t. y. įrodinėti kitą, nei nurodo ieškovė, savo finansinę padėtį, tame tarpe ir paties atskirajame skunde nurodomas aplinkybes apie pablogėjusią / pasunkėjusią finansinę padėtį. Tačiau to bylos nagrinėjimo metu iki šiol nėra padaryta.

41. Visų nurodytų argumentų pagrindu, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šeimoje buvusi įprasta vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma sudarė apie 2 800 Eur, yra pagrįsta, o vien tas faktas, kad tėvų santuoka nutraukiama, negali lemti vaiko poreikiams reikalingos sumos mažinimo, todėl iki bylos išnagrinėjimo iš esmės laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti laikinai sureguliuota situacija ir užtikrintos nepilnamečio šalių sūnaus įprastos gyvenimo sąlygos, kad dėl vykstančių tėvų skyrybų vaikas nepatirtų neigiamo poveikio.

Dėl nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos

42. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikiną vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarką.

43. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dalyje dėl nustatytinos laikinosios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, nustatė, kad atsakovas S. M. turi pareigą atvykti į Lietuvą ir bendrauti su sūnumi, būnant Lietuvos teritorijoje ir vaiko bei atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), arba išvykti kartu su sūnumi iš Lietuvos, šiomis dienomis: nuo 2023 m. gruodžio 18 d. 9 val. ryto iki 2024 m. sausio 7 d. 21 val. vakaro; nuo 2024 m. vasario 12 d. 9 val. ryto iki vasario 25 d. 21 val. vakaro; nuo 2024 m. gegužės 6 d. 9 val. ryto iki gegužės 19 d. 21 val. vakaro; nuo 2024 m. liepos 28 d. 9 val. ryto iki rugpjūčio 31 d. 21 val. vakaro; nuo 2024 m. spalio 26 d. 9 val. iki lapkričio 3 d., nebent ieškovė ir atsakovas raštu susitartų kitaip arba keistųsi vaiko atostogų grafikai.

44. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su sūnumi tvarka ir mano, kad turi būti nustatyta laisvo bendravimo su sūnumi tvarkos forma, pavyzdžiui, kai atsakovas atvyksta į Lietuvą, įspėjęs ieškovę prieš 7 dienas, bendrauja su sūnumi. Atsakovo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į šešiolikmečio šalių sūnaus išsakytą nuomonę, jog jam patogiausia būtų laisva bendravimo su tėvu tvarka; taip pat teismas turėjo atsižvelgti į Tarnybos išvadoje pateiktą nuomonę, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka galimai neprieštarautų vaiko norams ir būtų pakankama išsaugoti tėvo ir vaiko emocinį ryšį.

45. Tuo tarpu ieškovė, nesutikdama su atsakovo siūlomu nustatytinos laikinosios bendravimo su sūnumi tvarkos modeliu, t. y. laisvu grafiku, nurodo, jog laisvos bendravimo tvarkos nustatymas reikštų jokios tvarkos nustatymą, kadangi atsakovas ir esant nustatytai bendravimo tvarkai, vengia bendrauti / praleisti laiką su sūnumi. Ieškovė nurodo, jog atsakovas, nepaisant to, kad pagal atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką turėjo bendrauti nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. sausio 7 d., paskutinį kartą vaiką matė tik 2023 m. liepos 18 d., t. y. paskutinę vasaros atostogų su vaiku dieną, nuo to laiko atsakovas vaiko nei karto nematė.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

47. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes apie tai, kad atsakovas sūnų paskutinį kartą matė tik 2023 m. liepos mėn. ir nuo to laiko (t. y. praėjus net pusei metų) jie nesimatė, kad atsakovas praleido jam skirtą bendravimo su sūnumi laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. sausio 7 d., kad atsakovas tik retkarčiais paskambina sūnui (ieškovės teigimu, paskutinį kartą atsakovas kalbėjosi su sūnumi net ne per vaizdo skambutį), į tai, kad atsakovas šių ieškovės nurodomų aplinkybių net neginčijo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas vengia savo vykdyti pareigą bendrauti su vaiku, ją iš esmės visa apimtimi perkeldamas vien tik ieškovei, todėl, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus – teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, teismas sprendžia, kad yra būtina nustatyti laikinojo tėvo bendravimo su sūnumi grafiką. Teismo vertinimu, konkretus bendravimo grafikas nustatytinas ir dėl žemiau nurodytų priežasčių:

47.1. Visų pirma, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka (tame tarpe ir laikinoji) turi būti konkreti ir aiški vaikui (beje, tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, šiuo aspektu formuodamas savo praktiką. Žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.), kadangi tokiu būdu vaikas konkrečiai žinos, kuriuo metu jis susitiks su tėvu, galės planuoti savo laiką.

47.2. Antra, vaiko emocinė būsena, turint konkretų grafiką, bus stabilesnė. Šiuo atveju labai svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikas – sūnus yra paauglys, jam neabejotinas reikalingas tėvo būvimas šalia, jo dėmesys, laikas kartu, gyvi pokalbiai ir pan.

47.3. Trečia, konkrečios bendravimo tvarkos turėjimas įpareigos ir skyrium gyvenantį tėvą planuoti savo laiką, tame tarpe ir laiką, kurį jis turi skirti savo sūnui; atsakovas turės galimybę iš anksto pasirūpinti bilietais arba paties atvykimui į Lietuvą (pažymėtina, kad savo atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog pagal ieškovės pasiūlytą bendravimo su sūnumi tvarką atsakovui apsunkinama galimybė atvykti į Lietuvą, kadangi vaikų atostogų laikotarpiu lėktuvo bilietai būna arba išpirkti, arba neadekvačiai pabrangę), arba sūnaus kuriam jau yra 16 metų, atvykimui pas atsakovą (arba į Ispaniją, arba į JAV, arba į kitą sutartą atostogų šalį).

47.4. Ketvirta, žinodama konkrečią vaiko su tėvu praleidimo laikotarpį, pati ieškovė, kuri nuolatos gyvena su šalių sūnumi, galėtų planuotis savo atostogas, pailsėti.

48. Tuo tarpu atsakovo pasiūlytas bendravimo tvarkos modelis, t. y. laisva bendravimo tvarka (su sūnumi bendraujama atsakovui atvykus į Lietuvą ir apie tai informavus ieškovę prieš 7 dienas), kuris iš esmės būtų visiškai neapibrėžta, nekonkreti, priklausanti nuo paties atsakovo pageidavimo, teismo vertinimu, labiau atitinka atsakovo interesus ir patogi būtent atsakovui, tačiau ne vaikui. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad tokia bendravimo tvarka, kuomet atsakovas pats nusprendžia, ar ir kada atvykti į Lietuvą ir bendrauti su vaiku, sunkiai įgyvendinama ir neatitinka vaiko interesų, ypač turint omenyje vaiko amžių, didelį užimtumą tiek mokykloje, tiek pomokyklinėje veikloje. Kaip matyti, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra derinama labiau prie vaiko atostogų, jo užimtumo, mokymosi procesų, todėl vien tai jau sudaro prielaidą, kad vaikas su tėvu gali praleisti maksimaliai daug kokybiško laiko kartu. Tuo tarpu nustačius atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, kaip teisingai pabrėžia ieškovė – nenustatant jokios tvarkos, gali susidaryti (ir galimai susidarys) tokia situacija, kuomet atsakovas atvyks į Lietuvą vaiko mokslo metu, todėl vaikas, vertinant jo užimtumą (mokslai, namų darbų ruošimas, papildomas laikas su korepetitoriais, treniruotės ir pan.), neturės galimybės laiko praleisti su tėvu, arba tas laikas bus labai minimalus. Taip pat galima situacija, kad atsakovas, nesant nustatytos konkrečios bendravimo tvarkos, išvis nusišalins nuo pareigos matytis ir bendrauti su vaiku, o vaikas, kuris nori bendrauti su tėvu, būtų nuolatiniame tėvo laukime.

49. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Taigi, iš pacituotos teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne prie tėvo interesų.

50. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria ieškovės argumentams, kad vaikas turi turėti suplanuotą laiką ir žinoti, kad tuo metu, kai atvyks tėvas arba vaikas vyks pas tėvą, jie galės daugiau laiko praleisti kartu, todėl tik nustatyta ir iš anksto suplanuota bendravimo tvarka gali užtikrinti tinkamus vaiko interesus ir neleistų atsakovui nusišalinti nuo pareigos bendrauti su sūnumi.

51. Taip pat labai svarbu atkreipti atsako (tėvo) dėmesį, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, atsakovas privalės ją vykdyti.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų bei procesinės bylos baigties

52. Išdėstytų argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti atskirojo skundo (taip pat ir atsiliepimo į jį) argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

53. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą bei laikinosios bendravimo tvarkos nustatymą, vadovavosi kasacinio teismo suformuluota praktika, pagrįstai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, savo išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais, o atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (atsakovo) S. M. (S. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.