Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-11-05 · Civilinė byla Nr. 2-38-826/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
2-38-826/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15775-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
D. T.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro
Kategorijos
  • 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-38-826/2012(Proceso Nr. 2-06-3-15775-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija: 22.3.1.; 35.3.6.; 35.4.; 63.1.; 99.5.; 113.1.; 114.4.; 114.11.; 116.1; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R. ir D. G., vertėjaujant V. N., dalyvaujant ieškovui V. M. (V. M.), ieškovo atstovui advokatui H. M., atsakovui D. T., atsakovo atstovui advokatui A. S., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarui E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį atsakovui D. T., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarui E. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, hipotekos lakšto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2011-05-23 tarp ieškovo V. M. (V. M.) ir atsakovo D. T. pasirašytą paskolos sutartį nesudaryta; panaikinti 2011-05-23 ieškovo pasirašytą sutartinės hipotekos lakštą (sutartinės hipotekos kodas 03/1/20110003858); priteisti ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2011-05-23 ieškovas V. M. (M.), V. Š. bei atsakovas D. T. nuvyko į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą pas notarą E. S., kur ieškovas su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas neva paskolino ieškovui 65.000,00 Lt, tačiau realiai pinigų pagal šią sutartį ieškovas negavo. Teigia, kad apgaulės būdu, kaip vienas iš paskolos sutarties dokumentų, ieškovui buvo duotas pasirašyti sutartinės hipotekos lakštas ir tokiu būdu ieškovui nuosavybės teise priklausančiam butui buvo įregistruota sutartinė hipoteka, o vėliau atsakovas pradėjo priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Teigia, kad sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės ir suklydimo, nes būdamas rusakalbis ir nemokėdamas lietuvių kalbos ieškovas nesuprato, kad sutartyje nurodoma, jog jis pinigus gavo iki paskolos sutarties pasirašymo, be to pasitikėjo paskolos sutarties iniciatoriumi V. Š., o notaras E. S. neatliko savo pareigos ir neišaiškino ieškovui sudaromų sandorių esmės ir teisinių pasekmių. Nurodo jog dėl to ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. Š. ir D. T. veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir teikia teismui nepagrįstą ieškinį šitaip siekdamas kuo ilgiau neatsiskaityti su atsakovu ar siekdamas apskritai negrąžinti gautos pinigų sumos atsakovui.

Tretysis asmuo Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad paskolos sutartis ir hipotekos lakštas buvo patvirtinti tinkamai atliekant visus reikalingus notarinius veiksmus, ieškovui buvo išaiškinta visų sandorių esmė ir jų pasekmės, ieškovas juos suprato, o reikšdamas ieškinį klaidina teismą ir tokiu būdu bando išvengti sandoriais prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimus palaikė, prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad jis pinigų pagal paskolos sutartį negavo, nes pinigus turėjo pasiimti V. Š. investavimui į savo verslą, o ieškovas savo vardu turėjo pasirašyti paskolos sutartį ir už tai V. Š. jam žadėjo sumokėti po 3500,00 Lt per mėnesį. Be to ieškovui apgaule buvo duotas pasirašyti sutartinės hipotekos lakštas, kuriuo jis atsakovui įkeitė savo butą. Notaras apie sandorių esmę ir pasekmes neaiškino, į rusų kalbą niekas nebuvo išversta. Nurodė, kad po 2 savaičių kreipėsi į Žardės policijos komisariatą, tačiau ten dėl V. Š. pareiškimo nepriėmė, o praėjus mėnesiui po įvykio, pasikonsultavęs su advokatu kreipėsį į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas H. M. prašė tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovas perdavė ieškovui pinigus pagal paskolos sutartį ir atsakovas turi tai įrodyti. Ieškovas nemokėdamas lietuvių kalbos, būdamas rusakalbis, buvo nesupažindintas su sandorių esme ir pasekmėmis dėl to, kad notaras netinkamai atliko savo pareigą, ko pasekoje ieškovas ir pasirašė paskolos sutartį ir hipotekos lakštą. Teigė, kad bylos liudytoja J. P. turi suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi atsakovas yra jos pažįstamas, o notaras taip pat turi suinteresuotumą dėl bylos baigties, nes patvirtinus ginčijamą sandorį gali kilti civilinė atsakomybė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sandorių sudarymo metu notaro kontoroje V. Š. ir ieškovą matė pirmą kartą. J. P. yra atsakovo pažįstama, kuri paskambinusi paklausė ar atsakovas galėtų paskolinti pinigų. J. P. pasakė, kad už paskolą bus įkeistas butas. Paaiškino, kad notaro kontoroje buvo J. P., V. M. (M.) ir V. Š., atsakovas padavė pinigus, ieškovas juos perskaičiavo, vėliau pinigus perskaičiavo V. Š., paskui padėjo pinigus ant stalo ir ieškovas juos pasiėmė. Parodė, kad notaras sutartį perskaitė lietuvių kalba ir paklausė ieškovo ar šis ją suprato, ieškovui atsakius teigiamai notaras vis tiek perskaitė rusiškai ir išaiškino ieškovui. Paaiškino, kad ieškovas sakė jog supranta ir kalba lietuviškai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. S. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje dalyvaujantys asmenys savo parodymais patvirtino pinigų perdavimo faktą pagal paskolos sutartį ir nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiais paskolos sutartį ir hipotekos lakštą.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad tvirtindamas paskolos sutarties ir hipotekos lakšto pasirašymą tinkamai atliko notaro pareigas ir ieškovui rusiškai išaiškino sandorių esmę ir galimas pasekmes. Paaiškino, kad jis gerai moka rusų kalbą, mokykloje rusų kalbą mokėsi sustiprintu lygiu. Prieš pasirašant sutartį ieškovas patvirtino, kad gavo pinigus, laikėsi tvirtai, neatrodė pasimetęs, todėl nebuvo jokių abejonių dėl sandorių patvirtinimo galimumo.

Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu ir V. Š. yra pažįstami. Parodė, kad V. Š. paskambino jai ir paprašė jos surasti kreditorių, nes jo draugui skubiai reikia pinigų. Paaiškino, kad pirmą kartą į notaro biurą nuvyko J. P., V. M. (M.) ir V. Š.. Paliko dokumentus notaro biure, kad notaras galėtų juos patikrinti. Pinigus buvo norima pasiskolinti tą pačią dieną, tačiau notaras nesutiko tvirtinti sandorio dėl to, kad reikėjo tikrinti dokumentus. Kitą dieną į notaro kontorą atvyko J. P., V. M. (M.), D. T. ir V. Š.. Parodė, kad D. T. padėjo pinigus ant stalo, V. M. (M.) ir V. Š. juos pasidalinę, kad būtų greičiau, kelis kartus skaičiavo ir pinigus pasiėmė V. M. (M.). Ieškovas notarui sakė, kad nori įkeisti savo butą, nes reikia pinigų, notaras ieškovui aiškino sandorių esmę ir rusiškai klausė ar ieškovas supranta ką daro ir, kad gali likti be buto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir žodinių šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2011-05-23 tarp ieškovo V. M. (M.) ir atsakovo D. T. buvo pasirašyta paskolos sutartis pagal kurią D. T. paskolino 65000,00 Lt V. M. (M.) 3 mėnesių laikotarpiui iki 2011-08-23. Pagal sutarties 1 punkto 3 pastraipą skolininkas (ieškovas), pasirašydamas sutartį, patvirtino, kad 65000,00 Lt iš kreditoriaus gavo prieš šios sutarties sudarymą. Tai patvirtinta ir sutartyje prie ieškovo parašo ieškovo ranka įrašytas patvirtinimas, kad 65000,00 Lt ieškovas gavo. Sutarties 5 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad tekstas žodžiu išverstas iš lietuvių į rusų kalbą. Sutarties pasirašymą patvirtino Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S., notarinio registro Nr. K1ES-5677 (b.l. 15, 64). Aukščiau paminėtos paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti 2011-05-23 ieškovas V. M. (M.) ir atsakovas D. T. pasirašė sutartinės hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas 03/1/20110003858), pagal kurį V. M. (M.) įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo D. T. naudai. Sutartinės hipotekos lakšte prie ieškovo parašo ieškovo ranka įrašytas patvirtinimas, kad pasekmės aiškios. Sutartinės hipotekos lakšte nurodyta, kad tekstas žodžiu išverstas iš lietuvių į rusų kalbą. Hipotekos lakšto pasirašymą patvirtino Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S., notarinio registro Nr. K1ES-5681(b.l. 16-17, 65-66, 11-14). Aukščiau minėtas butas 2011-05-23 V. M. (M.) vardu apdraustas UADB „Seesam Lietuva“, naudos gavėju nurodytas D. T. (b.l. 18-19). 2011-07-13 ieškovas kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą dėl V. Š. ir D. T. veiksmų, pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 9-10, 20, 70, 71, 78-81, 124-126). Pagal 2011-09-27 D. T. pareiškimą pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto aukščiau paminėto ieškovo turto (b.l. 21-26).

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to ar ieškovas gavo iš atsakovo pinigus pagal su atsakovu pasirašytą paskolos sutartį ir dėl to ar lietuvių kalbos nemokančiam ieškovui pasirašant paskolos sutartį, sutartinės hipotekos lakštas, kuriuo užtikrinamas prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymas atsakovo naudai įkeičiant ieškovo butą, ieškovui buvo duotas pasirašyti apgaule, o notaras patvirtinęs šiuos sandorius netinkamai įvykdė savo pareigą ir neišaiškino ieškovui sudaromų sandorių esmės ir galimų pasekmių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 str. dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 str. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis). Be to, vertinant įrodymus būtina atsižvelgti į kiekvienos bylos ypatumus. Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-353/2002; 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. O. N., bylos Nr. 3K-3-1125/2003). Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje E. M. įmonės „Klumpė“ v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-349/2005; 2006 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Šapiro firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. T. P., bylos Nr. 3K-3-150/2007;2007 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-306/2007;2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. UAB ,,Serneta“, bylos Nr. 3K-3-458/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje V. Č. v. H. L., bylos Nr. 3K-3-609/2008).

Teismas vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis daro išvadą, kad ieškovas 2011-05-23 pas notarą sudarydamas du sandorius, tai yra, paskolos ir sutartinės hipotekos suprato kokio pobūdžio sandorius sudaro, todėl turi prisiimti iš to kilusias pasekmes.

Tokią išvadą teismas daro iš to, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam reikėjo pinigų buto remontui. Anot ieškovo, atsitiktinai sutiktas pažįstamas V. Š. pasiūlė verslo planą, pagal kurį V. Š. už pastarajam paskolintus pinigus, pažadėjo ieškovui mokėti po 3500 Lt palūkanų per mėnesį. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. Š. per J. P. surado asmenį (atsakovą), kuris pažadėjo ieškovui paskolinti pinigų.

Šios paminėtos palinkybės patvirtina, kad ieškovas norėdamas V. Š. už 3500,00 Lt per mėnesį mokamų palūkanų paskolinti apie 70000,00 Lt, tam tikslui norėjo pasiskolinti nurodytą pinigų sumą. Pinigus ieškovui sutiko paskolinti atsakovas.

Ieškovas ieškiniu įrodinėja, kad nesuprato pas notarą sudaromų sandorių esmės, be to, teigia, kad iš atsakovo jokių piniginių lėšų negavo.

Notaras privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato įstatymo 30-32 str., 40 str.). Notaras E. S. paaiškino, kad įstatymo reikalavimų laikėsi – lietuviškai ir rusiškai išaiškino ieškovui paskolos sutarties sudarymo bei sutartinės hipotekos lakšto pasirašymo prasmę ir galimas pasekmes, išsiaiškino ieškovo valią dėl sudaromų sandorių. Taip pat atsakovas ir liudytoja patvirtino, kad notaras paskolos sutartį perskaitė lietuvių kalba, paklausė ieškovo ar šis ją suprato ir ieškovui atsakius jog suprato notaras dar kartą perskaitė rusiškai ir išaiškino ieškovui. Dėl sutartinės hipotekos lakšto pasirašymo notaras ieškovui lietuviškai ir rusiškai išaiškino sutartinės hipotekos lakšto pasirašymo prasmę ir galimas pasekmes, paklausė ieškovo ar šis supranta ką daro, išaiškino ieškovui jog neįvykdęs prievolių pagal sandorius ieškovas gali prarasti savo butą ir ieškovas patvirtino jog sandorio esmę ir pasekmes suprato. Taip pat nustatyta, kad ieškovui buvo siūlyta sandorius pasirašyti rusų kalba, tačiau pats ieškovas to nenorėjo ir viską pasirašė lietuvių kalba.

Notaras sandorių esmę ir pasekmes išaiškino ieškovui tiek lietuvių, tiek ir rusų kalbomis, bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodinėjo to, kad notaro E. S. rusų kalbos žinios yra nepakankamos, kad tinkamai išaiškintų sudarytų sandorių esmę ir pasekmes. Paskolos sutartyje ieškovas savo ranka padarė įrašą, kad pinigus gavo, o sutartinės hipotekos lakšte įrašė, kad pasekmės aiškios, sandoriai buvo sudaryti notaro kontoroje ir jo patvirtinti. Nors ieškovo atstovas advokatas H. M. teismo posėdžio metu teigė, kad bylos liudytoja J. P. turi suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi atsakovas yra jos pažįstamas, o notaras taip pat turi suinteresuotumą dėl bylos baigties, nes patvirtinus ginčijamą sandorį gali kilti civilinė atsakomybė, tačiau šioms aplinkybėms įrodyti nėra pateikta visiškai jokių įrodymų, išskyrus ieškovo atstovo teiginius. Pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, be to notaro pareigas einantis asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos (Notariato įstatymo 2 str., 3 str.). Teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta liudytojos J. P. ir notaro E. S. suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl teismas atmeta šiuos ieškovo atstovo teiginius kaip visiškai nepagrįstus. Pažymėtina, kad notaras, išaiškinęs ieškovui sandorių prasmę ir jų pasekmes, įsitikinęs teisingai išreikšta ieškovo valia, neturėjo jokios teisės atsisakyti patvirtinti sudaromus sandorius. Ieškovo pateiktos paskolos sutarties kopijoje esantis ieškovo ranka rašytas patvirtinimas, kad ieškovas V. M. (M.) gavo 65000,00 Lt užrašytas su gramatinėmis klaidomis „65.000 LT gabay“, todėl ieškovo atstovas advokatas H. M., atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra rusakalbis, o paskolos sutartis sudaryta lietuvių kalba, ginčija pinigų perdavimo pagal paskolos sutartį fakto aiškumą. Teismas atmeta šį ieškovo argumentą atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatyta jog ieškovui sudaromi sandoriai buvo išaiškinti rusų ir lietuvių kalbomis, o ieškovas pats pageidavo dokumentus pasirašyti lietuviškai ir byloje yra notaro E. S. pateikta paskolos sutarties kopija, kurioje esantis ieškovo ranka rašytas patvirtinimas, kad ieškovas V. M. (M.) gavo 65000,00 Lt užrašytas be gramatinių klaidų „gavau 65.000 LT“ (b.l. 15-64). Be to, teismo posėdžio metu atsakovas ir liudytoja J. P. patvirtino, kad prieš sutarčių pas notarą pasirašymą, ieškovas gavo iš atsakovo pinigus ir juos perskaičiavo. Byloje pateikta 2010-12-17 dovanojimo sutartis pagal kurią atsakovo tėvas atsakovui padovanojo 85000,00 Lt bei atsakovo pajamų deklaracija už 2010 m. leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turėjo piniginių lėšų, kurios galėjo būti paskolintos ieškovui (b.l. 43-45).

Visos šios nurodytos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad prieš sudarant sandorius ieškovas suprato kokio pobūdžio sandorių atvyko pasirašyti pas notarą, jam buvo išaiškinta jų prasmė ir pasekmės, ieškovas jas žinodamas ir suprasdamas aiškiai išreiškė savo valią ir pasirašė paskolos sutartį, patvirtindamas, kad skolinamus pinigus gavo prieš paskolos sutarties bei sutartinės hipotekos lakšto pasirašymą.

Šioje byloje ieškovas neįrodė, jog negavo iš atsakovo pinigų pagal su atsakovu pasirašytą paskolos sutartį ir to, kad lietuvių kalbos nemokančiam ieškovui pasirašant paskolos sutartį, sutartinės hipotekos lakštas ieškovui buvo duotas pasirašyti apgaule kaip vienas iš paskolos sutarties dokumentų, o notaras patvirtinęs šiuos sandorius netinkamai įvykdė savo pareigą ir neišaiškino ieškovui sudaromų sandorių esmės ir galimų pasekmių

Pažymėtina, kad ieškovas kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir pasirašydamas paskolos sutartį bei sutartinės hipotekos lakštą, turėjo apsvarstyti ir įvertinti galimas tokių veiksmų pasekmes. Abejodamas dėl ketinamų atlikti veiksmų teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, ieškovas, būdamas sąžiningas, protingas, apdairus, turintis gyvenimo patirtį asmuo turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokių veiksmų, tačiau, kaip nurodė pats ieškovas, jam pačiam turint poreikį pasiskolinti apie 3000,00 Lt ieškovas iš atsakovo nutarė pasiskolinti 65000,00 Lt ir su V. Š. investuoti pinigus į V. Š. verslą, tikėdamasis gauti po 3500,00 Lt palūkanų per mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovas D. T. byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 2400,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 47), tačiau raštu prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu, atsakovui išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Valstybė šioje byloje patyrė 13,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį netenkinant, priteistinos iš ieškovo (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str. 2, 6 d.).

Ieškovas 2012-05-10 į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 600,00 Lt užstatą (b.l. 106-107), kuris liko nepanaudotas, kadangi liudytoja J. P. neprašė atlyginti jos patirtas išlaidas, todėl sprendimui įsiteisėjus, užstatas grąžintinas ieškovui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo sustabdymas pagal 2011-05-23 ieškovo V. M. (V. M.) pasirašytą sutartinės hipotekos lakštą (sutartinės hipotekos kodas 03/1/20110003858) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, panaikinta įsiteisėjus sprendimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 185, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį atsakovui D. T., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarui E. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, hipotekos lakšto panaikinimo, netenkinti.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. M. (V. M.) 13,50 Lt (trylika Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus ieškovui V. M. (V. M.) sugrąžinti 600,00 Lt (šešių šimtų Lt) užstatą, įneštą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2012-05-10.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo sustabdymą pagal 2011-05-23 ieškovo V. M. (V. M.) pasirašytą sutartinės hipotekos lakštą (sutartinės hipotekos kodas 03/1/20110003858) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, panaikinti įsiteisėjus sprendimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis