Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-28 · Civilinė byla Nr. 2A-497-370/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
2A-497-370/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15775-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
D. T.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-497-370/2013

Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-15775-2011-0)

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7; 63.1; 114.9.3.2; 114.4; 99.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. vasario 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-38-826/2012 pagal ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį atsakovui D. T. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, hipotekos lakšto panaikinimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S., bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti 2011-05-23 jo su atsakovu pasirašytą paskolos sutartį nesudaryta, panaikinti 2011-05-23 ieškovo pasirašytą sutartinės hipotekos lakštą (sutartinės hipotekos kodas 03/1/20110003858). Nurodė, kad 2011-05-23 ieškovas, atsakovas bei V. Š. nuvyko į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą pas notarą E. S., kur ieškovas su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas neva paskolino ieškovui 65 000 Lt, tačiau realiai pinigų pagal šią sutartį ieškovas negavo. Pinigus turėjo pasiimti V. Š. investavimui į savo verslą, o ieškovas savo vardu turėjo pasirašyti paskolos sutartį ir už tai V. Š. jam žadėjo sumokėti po 3 500 Lt per mėnesį. Apgaulės būdu, kaip vienas iš paskolos sutarties dokumentų, ieškovui buvo duotas pasirašyti sutartinės hipotekos lakštas ir tokiu būdu ieškovui nuosavybės teise priklausančiam butui buvo įregistruota sutartinė hipoteka, o vėliau atsakovas pradėjo priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Ieškovo teigimu sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės ir suklydimo, nes būdamas rusakalbis ir nemokėdamas lietuvių kalbos jis nesuprato, kad sutartyje nurodyta, jog jis pinigus gavo iki paskolos sutarties pasirašymo, be to, ieškovas pasitikėjo paskolos sutarties iniciatoriumi V. Š., o notaras neatliko savo pareigos ir neišaiškino ieškovui sudaromų sandorių esmės ir teisinių pasekmių.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir teikia teismui nepagrįstą ieškinį. Atsakovas sandorių sudarymo metu notaro kontoroje V. Š. ir ieškovą matė pirmą kartą. J. P. yra atsakovo pažįstama, kuri paskambinusi paklausė, ar atsakovas galėtų paskolinti pinigų. Ji pasakė, kad už paskolą bus įkeistas butas. Notaro kontoroje buvo J. P., ieškovas ir V. Š., atsakovas padavė pinigus, ieškovas juos perskaičiavo, vėliau pinigus perskaičiavo V. Š., paskui padėjo pinigus ant stalo ir ieškovas juos pasiėmė. Notaras sutartį perskaitė lietuvių kalba ir paklausė ieškovo, ar šis ją suprato. Ieškovui atsakius teigiamai notaras vis tiek perskaitė rusiškai ir išaiškino ieškovui. Ieškovas sakė jog supranta ir kalba lietuviškai.

Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tvirtindamas paskolos sutarties ir hipotekos lakšto pasirašymą tinkamai atliko notaro pareigas ir ieškovui rusiškai išaiškino sandorių esmę ir galimas pasekmes. Prieš pasirašant sutartį ieškovas patvirtino, kad gavo pinigus, laikėsi tvirtai, neatrodė pasimetęs, todėl nebuvo jokių abejonių dėl sandorių patvirtinimo galimumo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-05 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, nustatė, kad pats ieškovas patvirtino, jog jam reikėjo pinigų buto remontui, o atsitiktinai sutiktas pažįstamas V. Š. pasiūlė verslo planą, pagal kurį V. Š. už pastarajam paskolintus pinigus, pažadėjo ieškovui mokėti po 3 500 Lt palūkanų per mėnesį. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. Š. per J. P. surado asmenį (atsakovą), kuris pažadėjo ieškovui paskolinti pinigų. Taigi ieškovas norėdamas V. Š. už 3 500 Lt per mėnesį mokamų palūkanų paskolinti apie 70 000 Lt, tam tikslui norėjo pasiskolinti nurodytą pinigų sumą. Pinigus ieškovui sutiko paskolinti atsakovas. Teismas atmetė ieškovo atstovo argumentus, kad neaiškus pinigų perdavimo pagal paskolos sutartį faktas, kadangi ieškovui sudaromi sandoriai buvo išaiškinti rusų ir lietuvių kalbomis, ieškovas pats pageidavo dokumentus pasirašyti lietuviškai, byloje yra notaro E. S. pateikta paskolos sutarties kopija, kurioje esantis ieškovo ranka rašytas patvirtinimas, kad ieškovas gavo 65 000 Lt, užrašytas be gramatinių klaidų, be to, teismo posėdžio metu atsakovas ir liudytoja J. P. patvirtino, kad prieš sutarčių pas notarą pasirašymą, ieškovas gavo iš atsakovo pinigus ir juos perskaičiavo. Byloje pateikta 2010-12-17 dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovo tėvas atsakovui padovanojo 85 000 Lt bei atsakovo 2010 m. pajamų deklaracija patvirtina, kad atsakovas turėjo piniginių lėšų, kurios galėjo būti paskolintos ieškovui. Ieškovas taip pat neįrodė, jog sutartinės hipotekos lakštas ieškovui buvo duotas pasirašyti apgaule kaip vienas iš paskolos sutarties dokumentų, o notaras patvirtinęs šiuos sandorius netinkamai įvykdė savo pareigą ir neišaiškino ieškovui sudaromų sandorių esmės ir galimų pasekmių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo išvadą dėl hipotekos sandorio grindė aplinkybe, kad ieškovui buvo reikalingi pinigai. Ketinimas skolintis pinigus automatiškai nepatvirtina ketinimo įkeisti nekilnojamąjį daiktą šios paskolos užtikrinimui, nes hipoteka laikytina ne tik skolos užtikrinimo priemone, bet ir vienašaliu sandoriu, kuriam reikalinga atitinkama valios išraiška. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas, trečiasis asmuo ir liudytoja J. P. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų yra rimtas pagrindas abejoti šių asmenų paaiškinimais dėl paskolos sutarties pasirašymo aplinkybių bei patvirtinimo, kad ieškovas pinigus gavo, perskaičiavo ir pasiėmė. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad pasirašant sutartį dalyvavo V. Š., kuris nebuvo oficialia sutarties šalimi, tačiau dalyvavo sutarties sudaryme nuo pat pradžių. Šis asmuo byloje nebuvo apklaustas, nes paskelbta jo paieška. Ieškovas prašė stabdyti šią civilinę bylą, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl šių aplinkybių, bet teismas tai padaryti atsisakė. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad paskolos sutartyje nenustatytos palūkanos. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas turėjo lėšų paskolinti ieškovui, nepašalino ieškovo abejonių, ar atsakovas šių lėšų nepanaudojo kitoms paskolos sutartims sudaryti. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ieškovas neįrodinėjo notaro rusų kalbos žinių pakankamumo. Šį klausimą ieškovas buvo iškėlęs, tačiau teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, kad teisės aktai nesuteikia teisės notarui atlikti vertėjo funkcijos. Notaras turi tik teisę patvirtinti dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą, be to, už vertimo teisingumą notaras neprisiima teisinės atsakomybės. Notaras privalėjo atsisakyti tvirtinti sandorį, kurio turinio ieškovas akivaizdžiai negalėjo suprasti. Notaro pateiktas sutarties egzempliorius, kuriame ieškovas vietoj „gabay“ lietuviškai pasirašė „gavau“, patvirtina ieškovo teiginius, kad jam pasirašius su klaidomis, jam buvo nurodyta, kad taip teismui netiks ir ant lapelio buvo užrašyta, kaip turi atrodyti tekstas lietuvių kalba. Faktas, kad užuot ieškovui apie pinigų gavimą patvirtinus rusų kalba, jam buvo stengiamasi padėti taisyklingai tai parašyti lietuviškai, rodo, kad sutarčių sudarymu lietuvių kalba buvo suinteresuoti notaras ar atsakovas, o ne ieškovas. Nors hipotekos lakšte ir nurodoma, kad ieškovui žodžiu buvo išverstas hipotekos lakšto turinys bei tai, kad pasekmės ieškovui aiškios, niekur neužfiksuota, kad notaras prisiima už tinkamą teksto vertimą atsakomybę. Notaras hipotekos lakšte įrašė, kad įkeičiamo daikto savininkas pareiškia ir garantuoja, kad yra nevedęs, įkeičiamam daiktui netaikomas šeimos turto teisinis režimas, nors toks teisinis režimas turi būti išviešintas Nekilnojamojo turto registre, tačiau ir tai nepašalina notaro prievolės patikrinti, ar sandoris nepažeidžia įstatymo nuostatų, be to, jei bute gyvena nepilnamečiai vaikai, butui įkeisti privalu gauti teismo leidimą, o tam notaras, kaip įstatymo įpareigotas asmuo, privalo patikrinti, ar nėra kliūčių nustatyti sutartinę hipoteką – o šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Be to, notaras negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti, kad matė, kaip atsakovas perdavė kam nors pinigus. Vieninteliai tai patvirtinę asmenys – tai atsakovas ir jo gera pažįstama bei verslo partnerė J. P. Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu klaidino bylos dalyvius, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2011-50-20 kartu su V. Š. ir ieškovu buvo užėję į notaro biurą, kur notaras patikrino, ar ieškovo butas neužstatytas, neareštuotas, tačiau pagal VĮ „Registrų centras“ informaciją, tą dieną niekas duomenų apie ieškovo butą netikrino. J. P. taip pat nurodė, kad už jos paslaugas, draudimą ir hipotekos įregistravimą sumokėjo pati, po to atgavusi pinigus iš V. Š., nors paskolos sutartyje nurodyta, kad sutarties įforminimo išlaidas apmoka ieškovas. Teismas neatkreipė ieškovo dėmesio į bylai reikšmingas abejotinas aplinkybes dėl notaro rusų kalbos žinių pakankamumo, liudytojų suinteresuotumo bei kitų aplinkybių, nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos, ir nenurodė, kad šiomis aplinkybėmis remsis sprendime. Be to, teismas tinkamai neįvertino neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad J. P. suklastojo ieškovo parašą 2011-05-23 pinigų priėmimo kvite, kas sudarė pagrindą teismui kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau teismas to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepime trečiasis asmuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovui abu sandoriai buvo išversti į rusų kalbą, išaiškinta sudaromų sandorių prasmė ir pasekmės, notarui patvirtino, kad pinigus iš atsakovo gavo grynaisiais. Rusų kalbą trečiasis asmuo žino puikiai, nes beveik kasdien trenka bendrauti su klientais rusų kalba, aiškinti jiems sandorių teisines pasekmes ir versti žodžiu sudaromus sandorius, tvirtinamus dokumentus. Ieškovas savo vardą ir pavardę rašė lietuvių kalba savo pageidavimu, kaip ir patvirtinimą apie pinigų gavimo faktą, bei kad hipotekos sandorio pasekmės jam yra išaiškintos. Jeigu jis visiškai nežinotų, nesuprastų lietuvių kalbos, būtų galėjęs tuos įrašus padaryti ir rusų kalba. Sandorių sudarymo metu ieškovui niekas neliepė pasirašinėti lietuvių kalba. Notaras patikrino, ar įkeičiamame bute gyvena nepilnamečiai vaikai – vadovaujantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, ieškovo nepilnametė duktė negyveno įkeičiamame bute, yra išvykusi ir gyvena Švedijoje.

Atsiliepime atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto prielaida, jog atsakovas, liudytoja ir notaras yra suinteresuoti bylos baigtimi, yra jokiais įrodymais nepagrįsta ir nelogiška, nes šie asmenys byloje yra prisiekę sakyti tiesą bei supažindinti su priesaikos sulaužymo pasekmėmis. Apeliantas akcentuoja V. Š. dalyvavimą sudarant ginčo sandorius, tačiau V. Š. yra apelianto, o ne ieškovo pažįstamas. V. Š. siejimas su byla neturi teisinės reikmės, nes apeliantui gavus pinigus iš atsakovo, apelianto disponavimo gautais pinigais klausimas atsakovui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes skolininko santykiai su trečiaisiais asmenimis nėra paskolos sutarties santykių dalyku ir dalimi, nuo kurių priklausytų skolininko atsakomybės prieš kreditorių buvimas, jos dydis ir ribos. Apelianto abejonės dėl paskolos sutarties neatlygintinumo yra nepagrįstos, šis apelianto argumentas nelogiškas – apeliantas skundžia sutartį tuo pagrindu, kad joje nebuvo numatytas blogesnė apeliantui sąlyga. Apelianto teiginiai apie tai, kad atsakovas neva galėjęs neturėti pakankamai pinigų, kad galėtų paskolinti apeliantui, nepagrįsti jokiu įrodymu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2011-05-23 tarp ieškovas su atsakovu pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovo paskolino 65 000 Lt 3 mėnesių laikotarpiui iki 2011-08-23. Sutarties 1 punkto 3 pastraipoje yra ieškovo patvirtinimas, kad 65 000 Lt iš atsakovo gavo prieš šios sutarties sudarymą. Pinigų gavimo faktas patvirtintas ir sutartyje prie ieškovo parašo ieškovo ranka padarytu įrašu, kad 65 000 Lt ieškovas gavo. Sutarties 5 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad tekstas žodžiu išverstas iš lietuvių į rusų kalbą. Paskolos sutartį patvirtino Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S., notarinio registro Nr. K1ES-5677 (t. b. l. 15, 64). Minėtos paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti 2011-05-23 šalys pasirašė sutartinės hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas 03/1/20110003858), pagal kurį ieškovas atsakovui įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartinės hipotekos lakšte prie ieškovo parašo ieškovo ranka įrašytas patvirtinimas, kad pasekmės aiškios. Sutartinės hipotekos lakšte nurodyta, kad tekstas žodžiu išverstas iš lietuvių į rusų kalbą. Hipotekos lakštą patvirtino Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S., notarinio registro Nr. K1ES-5681 (t. 1, b. l. 65-66). Ieškovo butas apdraustas UADB „Seesam Lietuva“, naudos gavėju nurodytas atsakovas (t. 1, b. l. 18–19). 2011-07-13 ieškovas kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą dėl V. Š. ir D. T. veiksmų, pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 9-10, 20, 70, 71, 77-81, 124–126). Pagal atsakovo pareiškimą pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto ieškovo turto (t. 1, b. l. 21–26).

Jeigu tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011). Byloje nagrinėjamu atveju hipotekos sandoris sudarytas ieškovo prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti, atsakovas yra pradėjęs skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. Pats apeliantas tiek savo ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde grįsdamas mokėtino žyminio mokesčio dydį nurodo, kad reikalavimas panaikinti hipotekos lakštą yra išvestinis reikalavimas, todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl hipotekos sandorio nepagrįstai rėmė aplinkybėmis, susijusiomis su paskolos sutarties sudarymu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sutikdama su atsakovo atsiliepimo motyvais atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas suteikė nepakankamai reikšmės V. Š. dalyvavimo santoriuose aplinkybei. Byloje nustatyta, kad V. Š. dalyvavo sandoriuose būtent kaip apelianto draugas, byloje nėra jokių duomenų, jau nekalbant apie įrodymus, kad V. Š. kokiu nors būdu susijęs su atsakovu taip, kad tai sudarytų pakankamą pagrindą spręsti apie pastarųjų piktavališko susitarimo galimybę CK 1.91 straipsnio prasme. Pats apeliantas jo inicijuotą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nurodė, jog V. Š. apeliantą įkalbėjo įkeisti butą, o gavęs iš apelianto 65 000 Lt, nevykdė tarpusavio susitarimo mokėti apeliantui palūkanas ir negrąžino pinigų, taip apgaule įgydamas apelianto turtą 65 000 Lt (t. 1, b. l. 80). Byloje nustatyta, kad V. Š. susitarimai siejo su apeliantu, o ne atsakovu, todėl apeliantas negali savo ir V. Š. nesėkmingais sutartiniais santykiais atsikirsti ginčydamas savo sutartines prievoles atsakovui, juo labiau tuo pagrindu ginčyti sutarties sudarymo faktą. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus surastas besislapstantis V. Š.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepašalino abejonių, ar atsakovas 2010-12-17 dovanojimo sutarties pagrindu iš savo tėvo gautų 85 000 Lt nepanaudojo kitoms paskolos sutartims sudaryti. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Teismas išvadą, kad atsakovas turėjo pakankamai lėšų paskolinti ieškovui, grindė byloje esančiais įrodymais – minėta dovanojimo sutartimi ir atsakovo individualios veiklos pajamų deklaracija (t. 1, b. l. 43-45), ieškovas šių įrodymų nepaneigė, savo įrodymų, galinčių patvirtinti priešingas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu, nepateikė. Kaip minėta, teismas vertina įrodymus, todėl neprivalo išsklaidyti visas niekuo nepagrįstas ieškovo abejones ir vertinti visų įmanomų hipotetinių situacijų tikimybes.

Sutikdamas su trečiojo asmens atsiliepimo motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl notaro teisės ir gebėjimų versti savo tvirtinamus dokumentus iš lietuvių į rusų kalbą. Apelianto argumentai, kad teisės aktai nesuteikia teisės notarui atlikti vertėjo funkcijos, kad notaras turi tik teisę patvirtinti dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą, tačiau neprisiima atsakomybės už vertimo teisingumą, yra prieštaringi, todėl nesuprantami, nes notaras liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą, tik jeigu jis moka atitinkamas kalbas. Tas pats pasakytina ir apie notaro žodinį tvirtinamo dokumento teksto vertimą bei atliekamo notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių išaiškinimą kita kalba. Notarui vertėjaujant pačiam, jo Notariato įstatymo 30 str. 1 dalyje nustatyta pareiga išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, nesikeičia. Notarinis veiksmas gali būti atliekamas dalyvaujant vertėjui į notarui nesuprantamą kalbą, tuomet notaras jam nesuprantamos kalbos vertimo tikrumo netvirtina ir už jį neatsako, o tvirtinamojo įrašo ar notarinio liudijimo formoje po žodžio „tvirtinu“ arba „liudiju“ tik papildomai įrašo vertėjo vardą ir pavardę ir atlikto vertimo kalbą (Teisingumo ministro 2004-03-15 įsakymo Nr. 1R-64 Dėl notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų patvirtinimo 14.5 p.). Trečiasis asmuo patvirtino, kad puikiai moka rusų kalbą, apeliantas priešingas aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų nepateikė. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, tiek liudytoja J. P. patvirtino, jog sandorių tekstą notaras ieškovui žodžiu išvertė į rusų kalbą, taip pat rusiškai išaiškino sandorių prasmę ir pasekmes, bet to, visi šie asmenys nurodė, jog ieškovas sandorių sudarymo metu netgi patvirtino, jog supranta lietuviškai, todėl apelianto argumentas, kad jis sandorių turinio akivaizdžiai negalėjo suprasti ir todėl notaras privalėjo atsisakyti juos tvirtinti, yra nepagrįstas. Vien apelianto teiginiais grįstos apelianto pasirašymo „gabay“ ir „gavau“ interpretacijos nepakankamos kitiems byloje esantiems įrodymams paneigti. Pats šis papildomas patvirtinimas yra perteklinis ir neturi jokios įtakos sutarties galiojimui ir pinigų gavimo fakto patvirtinimui, nes pinigų gavimo faktas patvirtintas sutarties 1 punkte. Taip pat protingai nepagrįsti apelianto kaltinimai piktavališkame susitarime dalyvavus notarą.

Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ir nesusiję su nagrinėjimo dalyku apelianto argumentai dėl hipotekos lakšte įrašytų ieškovo pareiškimų ir garantijų, kad yra nevedęs, kad įkeičiamam daiktui netaikomas šeimos turto teisinis režimas, taip pat dėl registro duomenų tikrinimo, teismo leidimo ir pan. Ieškovas prašė sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. dėl apgaulės/suklaidinimo, o ne dėl kokių nors sandorių formos trūkumų, sutuoktinio ar vaiko teisių pažeidimo, be to, pats apeliantas paneigė, kad jo įkeistas butas yra šeimos turtas, ar kad jame gyvena nepilnamečiai vaikai.

Analogiškais motyvais atmestinas kaip nereikšmingas ir apelianto argumentas, kad paskolos sutartyje nenumatytos palūkanos, nes palūkanų klausimą šalys sprendžia laisva valia savo susitarimu, sutartyje sutarta, jog palūkanos nemokamos, įstatymas numato tokią galimybę (CK 6.872 str.), todėl pati savaime ši aplinkybė neturi jokios įtakos sutarties galiojimo klausimui CK 1.91 straipsnio požiūriu.

Aplinkybė, kad notaras negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti, jog matė kaip atsakovas perdavė kam nors pinigus, yra teisiškai nereikšminga, nes notaras neprivalo, o ir negali, reikalauti, sandorio šalį įrodyti, kad šis pinigus gavo prieš pasirašant sutartį, nesvarbu, notaro biure, ar kitur – nes notaras šiuo atveju tvirtina ne pinigų gavimo faktą, o atitinkamą sandorio šalies pareiškimą apie pinigų gavimą.

Atmestini ir apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo tuo pagrindu, kad atsakovas, trečiasis asmuo ir liudytoja J. P. yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Neabejotinai atsakovas ir trečiasis asmuo turi suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ir liudytoja J. P., kaip atsakovo pažįstama, gali turėti tam tikrą interesą, juo labiau, kad apeliantas juos visus kaltina piktavališku susitarimu jį apgavus. Tačiau, apeliantas nepateikė jokių protingų paaiškinimų, koks ryšis, be darbinių pareigų atlikimo, su kitais ginčijamų sandorių sudaryme vienaip ar kitaip dalyvavusiais asmenimis siejo notarą, taip pat koks ryšys su kitais asmenimis, ypač atsakovu ir notaru, siejo apelianto draugą V. Š. Bet kokiu atveju, atsakovas yra ne mažiau suinteresuotas bylos baigtimi, nei kiti išvardyti asmenys, turi ir materialinį, ir procesinį teisinį suinteresuotumą. Tokiomis aplinkybėmis, atsakovo, notaro, V. Š. ir J. P. piktavališko susitarimo galimybės tikimybė yra nepalyginamai mažesnė, nei tikimybė, kad apeliantas tiesiog nesąžiningai siekia išvengti savo sutartinių prievolių vykdymo atsakovui. Vien atsakovo paaiškinimai iš esmės nepateikiant jokių ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindu galinčių būti CK 1.91 straipsnyje nustatytų aplinkybių egzistavimo įrodymų, nesudaro protingo pagrindo spręsti, jog yra teisinis pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais nepaisant aukštesnę įrodomąją galią turinčiuose rašytiniuose įrodymuose (CPK 197 str. 2 d.), t. y. notaro patvirtintuose paskolos sutartyje, hipotekos lakšte bei ikiteisminio tyrimo dokumentuose, užfiksuotų aplinkybių, bei kitų asmenų, t. y. atsakovo, trečiojo asmens ir liudytojos nuoseklių paaiškinimų (CPK 177 str. 2 d., 178 str., 185 str.).

Apelianto argumentas dėl teismo pareigos kreiptis į teisėsaugos institucijos dėl apelianto parašo suklastojimo atmestinas tuo pagrindu, kad pats apeliantas nurodė dar ginčijamų sandorių sudarymo metu žinojęs apie jo vardu sudarytą jo buto draudimo sutartį, tačiau pats dėl to jokių pretenzijų nereiškė, jo vardu sudarytą draudimo sandorį patvirtino savo veiksmais su juo sutikdamas, nes, kaip pats apeliantas nurodė, jis jam buvo naudingas. Be to, šis apelianto argumentas neturi jokios įtakos priimto teismo sprendimo dėl ieškovo ieškinio pagrįstumui ir teisėtumui (CPK 329 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, ieškovo ieškinys turėjo būti apmokėtas 2 089 Lt žyminiu mokesčiu, t. y. 1 950 Lt už reikalavimą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1, 11 p.) ir 139 Lt už reikalavimą panaikinti hipotekos lakštą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., Lietuvos statistikos departamento 2011-10-13 informacinis pranešimas Nr. 19 Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 300 Lt (t. 1, b. l. 7, 30), likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-12 nutartimi jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 32, 33), tačiau teismo sprendimu nepriteista. Apeliacinės instancijos teismas šią skundžiamo teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą CPK 313 straipsnio pagrindu.

Ieškovo apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 2 093 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 4 d.), t. y. 1 950 Lt už reikalavimą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1, 11 p.) ir 142 Lt už reikalavimą panaikinti hipotekos lakštą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., Lietuvos statistikos departamento 2012-10-11 informacinis pranešimas Nr. 24 Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso). Ieškovas sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 5), likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nutartimi jam buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (t. 2, b. l. 6). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto valstybės naudai priteistina 1 793 Lt žyminio mokesčio (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo V. M. (V. M.) priteisti 1 793 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlvydas Žerlauskas