- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-2445-794/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00096-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- I. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Ingos Staknienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1213-633/2024 pagal ieškovės I. B. ieškinį A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilkaviškio rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B.: 1) išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam nuo kreipimosi į teismą iki kiekvieno iš jų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovei nustatyti uzufrukto teisę į šias vaikų išlaikymo lėšas; 2) po 10 800 Eur kiekvienam vaikui tokio išlaikymo įsiskolinimą, ieškovei nustatyti uzufrukto teisę į šias vaikų išlaikymo lėšas; 3) patirtų bylos procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė paaiškino, kad vaikų kasdienė globa ir priežiūra bei jų abiejų išlaikymo našta visa apimtimi tenka jai vienai. Nurodė, kad turi papildomų poreikių neformaliam ugdymui (sūnus – sporto (krepšinio) būreliui, dukra – „kurlingo“, išlaidoms tai sudaro po 20 Eur kas mėnesį vienam būreliui), abu vaikai ugdomi toje pačioje ugdymo įstaigoje, jų formaliam ugdymo procesui be įprastų išlaidų maitinimuisi mokykloje (kišenpinigių po 20 Eur kas sav. kiekvienam vaikui) nurodė patirianti tokias esmines būtinąsias išlaidas kiekvienam iš jų: a) planšetinis kompiuteris 3 metams – 600 Eur, b) egzaminų sesija 1 metams – 120 Eur, c) elektroninių knygų atnaujinimai 2 metams – 351 Eur, d) adaptuota kompiuterinė programa 1 metams – 160 Eur, e) mokyklinės uniformos 1-2 metams – apie 150 Eur.
3. Ieškovė darbinga, yra įgijusi profesinį išsilavinimą, pardavėjo darbinę specialybę, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis – apie 450 Eur per savaitę arba 1 800 Eur kas mėnesį, kitų pajamų neturinti, kiekvienam vaikui mokama vietos savivaldos socialinė išmoka („vaiko pinigai“) – po 140 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad nuosavybės teise turi vienintelį nenaują apie 4 000 Eur vertės automobilį, kuris naudojamas kasdieniams visos šeimos poreikiams tenkinti.
4. Ieškovės vertinimu vaikams išlaikyti kas mėnesį reikia maždaug 600 eurų, kasdieniam maistui, drabužiams, avalynei, higienos, lavinimo priemonėms, vaistams, maisto papildams (vitaminams), sveikatos priežiūros, taip pat transporto (susisiekimo) bei poilsio ir laisvalaikio išlaidoms, papildomai, kiekvienam iš vaikų, kaip šeimos nariui, tenkanti dalis jų šeimos naudojamo (nuomojamo) būsto (buto) nuomai, komunaliniams mokesčiams (elektrai). Buto nuoma – 292 Eur kas mėnesį, komunaliniai mokesčiai (elektra ir internetas) – vidutiniškai apie 100 Eur kas mėnesį, taigi viso būstui – 392 Eur kas mėnesį arba maždaug 130 Eur kas mėnesį kiekvienam šeimos nariui, taigi ir kiekvienam iš vaikų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas pažymėjo, kad pagal jo gaunamas pajamas, jis sutiktų teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį. Laikėsi pozicijos, kad teikti didesnį išlaikymą neleidžia jo sunki asmeninė ir turtinė padėtis. Su reikalavimu priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą nesutiko visiškai.
6. Atsakovas paaiškino, kad jiems su ieškove nutraukiant bendrą gyvenimą ir jam grįžtant į Lietuvą, jiedu susitarė, kad ieškovė pati viena toliau išlaikys vaikus už ieškovei paliekamą bei vyresniajam sūnui D. B. padovanotus automobilius. Nurodė, kad neišgalėtų įsiskolinimo realiai sumokėti jokia apimtimi. Argumentavo, kad dar iki 2018 m. ar 2019 m. (duomenys neskelbtini) jam atliktos stuburo operacijos jis nedirbo, taupėsi socialines išmokas, o su visa šeima pragyveno iš ieškovės darbo užmokesčio. Po (duomenys neskelbtini) atliktos stuburo operacijos, grįžęs į Lietuvą, buvo įsidarbinęs keliose įmonėse, tačiau darbą nutraukė dėl sunkių darbo sąlygų ir nepakankamos sveikatos. Nurodė, kad pragyvena iš 193 Eur kas mėnesį socialinės išmokos bei maisto davinių iš „Maisto banko“, gyvena nuosavame bute su daliniais patogumais, būsto išlaikymo kaštai sudaro apie 100 Eur kas mėnesį. Pažymėjo, kad turi neįvykdytų prievolių valstybei už administracinį nusižengimą.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodyta, kad abu nepilnamečius vaikus nuo 2020 m. liepos mėnesio augina viena ieškovė. Vaikų augimo, vystymosi, lavinimo sąlygos pripažįstamos pakankamomis vaikų poreikių užtikrinimui, vaikų socialinė aplinka be priekaištų. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo periodinių išmokų vaikų išlaikymui suma (po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam) atitinka vaikų būtinuosius ir kitus poreikius bei proporcingai objektyviąsias tėvo galimybes. Pagrįstu ir patenkintinu institucijos vertintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą už paskutinius 3 metus, skaičiuojant tais pačiais dydžiais .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams sūnui D. B. ir dukrai U. B., periodinėmis išmokomis po 280 Eur kas mėnesį kiekvienam nuo ieškovės kreipimosi į teismą (2024 m. sausio 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos. Priteisė iš atsakovo A. B., išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams sūnui D. B. ir dukrai U. B. įsiskolinimą už trejus metus iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2024 m. sausio 16 d.) kiekvienam vaikui po 9 045 Eur. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų (tiek periodinių išmokų, tiek įsiskolinimo) uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę I. B., taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas pažymėjo, jog valstybės mokama socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) į vaiko išlaikymą paprastai neįskaitoma, kai vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis leidžia teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą ir be valstybės paramos. Atsakovo asmeninę ir turtinę padėtį bei darbinį potencialą teismas įvertino tik patenkinamu lygiu, dėl diagnozuotų sveikatos sutrikimų, ribojančių galimybę gauti ir dirbti gerai apmokama darbą. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad valstybės ieškovei mokama socialinė išmoka įskaitytina į vaiko išlaikymą.
10. Teismas padarė išvadą, kad pirminis vaikų poreikių dydis 740 Eur pagal išlaidų jiems patenkinti apytikrių paskaičiavimo lentelę, veikiant protingai, teisingai, sąžiningai turi būti sumažintas iki 700 Eur kas mėnesį. Įskaičius 140 Eur kas mėnesį socialinę išmoką („vaiko pinigus“), tarp tėvų padalintina išlaikymo dalis sudaro 560 Eur kas mėnesį t. y. 280 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas nurodytą išvadą padarė atsižvelgęs į tai, kad tiek formalus, tiek neformalus ugdymo procesas sudaro 81 Eur kas mėnesį vienam vaikui, kad dalis poreikių pozicijų nebuvo pagrįsta, taip pat atsižvelgęs į tai, kad šeimos būsto nuomos išlaidos sudaro 130 Eur vienam nariui, taigi ir kiekvienam vaikui.
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nuo pat bendro gyvenimo su ieškove gyvenimo nutraukimo ir grįžimo į Lietuvą 2020 m. iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu (2024 m. sausio 16 d.) yra nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo pareigos vykdymo, vertino, kad sprendimu nustatytas pagrįstas, teisingas, sąžiningas, periodinių išmokų kiekvienam vaikui dydis po 280 Eur kas mėnesį. Už visą 36 mėnesių laikotarpį atsakovas privalėjo skirti išlaikymui 10 080 Eur (36 mėnesiai x 280 Eur). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nurodytą reikalavimą įvykdyti nėra galimybės dėl materialinės padėties, taip pat atmetė argumentą dėl dovanos automobilio („(duomenys neskelbtini)“) sūnui D. B. užskaitymo kitų dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui turtu. Teismas nurodė, kad dovana niekaip nebuvo ir nėra susijusi su išlaikymo teikimu nepilnamečiams vaikams. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovė neva už minėtą dovaną sūnui atleido atsakovą nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės. Teismas iš dalies pagrįstu argumentu pripažino, tai, kad atsakovas perdavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valdyti ir naudotis ieškovei, kad būtų tenkinami abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas sprendė, kad automobilis buvo bendra dalinė abiejų partnerių nuosavybė, kurioje jų dalys buvo lygios, t. y. po 2 070 Eur kiekvieno. Teismas priėjo prie išvados, kad perduodamas ieškovei automobilį suteikė kiekvienam iš vaikų 1 035 Eur vertės išlaikymą (4 140 Eur: 2 bendraturčių: 2 vaikų), todėl nustatė 9 045 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui (10 080-1 035).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš atsakovo sūnaus D. B. išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 50 Eur; 2) priteisti iš atsakovo dukros U. B. išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 50 Eur; 3) ieškovę I. B. paskirti sūnaus D. B. ir U. B. lešų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) kitoje dalyje ieškinį atmesti; 5) bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės I. B.; 6) skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Teismas sprendžiant klausimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo, rėmėsi išimtinai ieškovės pateiktais duomenimis, o atsakovo duomenis vertino kritiškai arba į juos visiškai neatsižvelgė.
12.2. Ieškovė neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių patiriamas išlaidas būstui išlaikyti, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienos priemonių įsigijimui, vaikų ugdymui, laisvalaikiui. Nesutinka, kad vaikų maisto poreikių dalį tiek namuose tiek mokykloje sudaro 390 Eur kas mėnesį, kadangi atsakovui gyvenant (duomenys neskelbtini), vaikų maitinimas mokykloje buvo nemokamas ir mokykloje vaikai gaudavo pusryčius ir pietus. Atsakovo nuomone, maistui įsigyti kiekvienam vaikui pakanka 180 Eur kas mėnesį. Nesutinka su ieškovės patiriamomis išlaidomis vaikų drabužiams. Argumentuoja, kad drabužiai ir avalyne nėra perkami kiekvieną mėnesį. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) drabužiai nėra brangūs, todėl drabužių ir avalinės įsigijimui vienam vaikui pakanka 30 Eur kas mėnesį.
12.3. Ieškovės nurodytos išlaidos lavinimo priemonėms – 30 Eur kas mėnesį nepagrįstos, kadangi (duomenys neskelbtini) duoda pinigų mokyklinėms prekėms bei knygoms įsigyti. Todėl ieškovė nepatiria jokių išlaidų lavinimo priemonėms įsigyti. Nesutinka, kad išlaidos higienos priemonėms – 30 Eur kas mėnesį, nes šios prekės (duomenys neskelbtini) nėra brangios ir jos kiekvieną mėnesį vaikams nėra perkamos. Atsakovo nuomone, higienos priemonėms kiekvienam vaikui kas mėnesį pakanka 10 Eur kas mėnesį. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad vaiko išlaidos laisvalaikiui yra 35 Eur kas mėnesį. Nepateikė įrodymų, kur buvo išvykusi pramogauti su vaikais, pažymi, kad mokyklos vykdomos ekskursijos yra nemokamos. Nurodyta 25 Eur kas mėnesį suma įvairioms šventėms nepagrįsta, nes ieškovės nurodytos šventės kaip gimtadieniai, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos nevyksta kiekvieną mėnesį.
12.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nenumatytoms išlaidoms lovos, spintos įsigijimui ir t.t. ji patyrė 30 Eur kas mėnesį bei išlaidų kompiuteriui 600 Eur. Neaišku, ar šie daiktai buvo perkami vaikų ar ieškovės poreikių tenkinimui. Ieškovė gauna iš valstybės papildomas išmokas už tai, kad negauna išlaikymo iš vaikų tėvo. Apie nurodytas išmokas teismas nesiaiškino ir ieškovė patvirtinančių įrodymų neteikė, todėl šios sumos turi būti išskaičiuotos iš vaiko poreikiams skirtos sumos. Teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir galimybę susirasti darbą bei gauti didesnes pajamas. Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtų teikti ieškovės prašomą kiekvienam vaikui. Pažymi, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji gali prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Nesutinka su teismo sprendimu dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino atsakovo turimą turtą automobilius, kuriuos atsakovas atidavė ieškovei bei sūnui D. B. Automobiliai buvo atsakovo asmeninė nuosavybė nepaisant to, kad iki 2020 m. spalio 29 d. gyveno kartu su ieškove, nurodo, kad pinigus ir automobilius naudojo kaip asmeninį turtą.
Atsiliepimas
13. Ieškovė I. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) atsakovo A. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2024 m. liepos 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1213-633/2024; 2) priteisti iš atsakovo A. B. ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinio skundo surašymą bei pateikimą teismui per EPP sistemą; 3) apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus bylos šalių pateiktus bei paties teismo išreikalautus įrodymus, juos įvertino, analizavo bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovė nurodo, kad pateikė visus galimus įrodymus apie darbo užmokestį, gaunamas išmokas už vaikus, būsto nuomos sutartį, banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti ieškovės išlaidos už nuomojamo būsto komunalinius patarnavimus bei kitas patiriamas išlaidas.
13.2. Teismas padarė teisingas bei motyvuotas išvadas apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas, ieškoves įsitikinimu, gali gauti pajamas bei prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ženkliai didesne, nei 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui suma.
13.3. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino faktą, kad 2020 m. pabaigoje grįždamas į Lietuvą jis parsivežė 27 000 Eur santaupų (tokiai sumai buvo išrašytas banko čekis). Pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje byloje apklausto liudytojo, jų sūnaus D. B. teigimu, atsakovas iš viso į Lietuvą parsivežė apie 45 000-50 000 Eur. Dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo pažymi, kad teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį, todėl ieškovei paliktą automobilį teismas pagrįstai vertino kaip bendrą dalinę nuosavybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje. Po santuokos nutraukimo toliau gyveno kartu šeimos gyvenimą sugyventiniais, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) sugyventiniams gimė sūnus D. B., (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. B. Vaikai iš prigimties sveiki, specialiųjų poreikių išlaikymui neturi. Atsakovas (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu sėkmingų studijų pabaigimo proga padovanojo pilnamečiam sūnui D. B. apie 3 760 Eur rinkos vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o nutraukdamas bendrą gyvenimą su ieškove ir išvykdamas į Lietuvą, paliko ieškovei valdyti ir naudoti apie 4 140 Eur rinkos vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“ su tiksline paskirtimi nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. 2020 m. liepos mėnesį, abiejų sutarimu nutraukė bendrą gyvenimą. Atsakovas išvyko į Lietuvą, ieškovė liko su vaikais gyventi (duomenys neskelbtini). Atsakovas laikotarpiu nuo gyvenimo su ieškove skyriumi pradžios iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu 2024 m. sausio 16 d. išlaikymo pinigais nepilnamečiams vaikams neteikė.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams sūnui D. B. ir dukrai U. B., periodinėmis išmokomis po 280 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškovės kreipimosi į teismą (2024 m. sausio 16 d.) iki vaikų pilnametystės. Atsakovas su tuo nesutinka ir prašo priteisti po 50,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.
20. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
22. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
24. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio teigia, jog teismas šalių nepilnamečiams vaikams priteisė didesnį išlaikymą, nei yra vaikų poreikiai ir tėvo galimybės. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai ieškovės pateiktais duomenimis, o atsakovo duomenis vertino kritiškai arba į juos visiškai neatsižvelgė.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išklausė ne tik abi šalis, įvertino abiejų jų paaiškinimus, bet ir apklausė liudytojus, išklausė vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovą ir jų pateiktą išvadą, išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, tyrė juos teismo posėdyje, užduodamas šalims dėl jų klausimus, todėl apelianto argumentai dėl vaikų poreikių ir kitų susijusių aplinkybių nenustatinėjimo yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
26. Ieškovė pateikė detalią vaikų poreikių lentelę (ieškinio 2 l.), pagal kurią nepilnamečių vaikų poreikiai mėnesiui sudaro 740 Eur kiekvienam vaikui, atskaičius gaunamą valstybės paramą vaikams 140 Eur, po 600 Eur kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nors apeliantas ir nurodo, kad ieškovės pateikta vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų detalizacija yra klaidinga ir nepagrįsta, jis nepateikia jokių alternatyvių apskaičiavimų, kokie vis dėlto yra realūs vaikų poreikiai, nurodytų konkrečių vaikų poreikių neginčija.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį jog būtinųjų vaiko poreikių orientacinis kriterijus yra 1 MMA. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. Nutarimu Nr. 516, nuo 2024 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis yra 924,00 Eur, o atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Nesant duomenų apie kurios nors iš šalių finansinį pranašumą, taikant 50/50 proporciją, spręstina, kad kiekvienam iš tėvų tenkanti mėnesinė išlaikymo dalis, kuria bus patenkinti vaikų būtinieji poreikiai, yra 355 Eur per mėn. vienam vaikui. Ieškovė vaikų išlaikymui prašė priteisti po 300 Eur per mėn. išlaikymą, o skundžiamu sprendimu tesimas sumažino išlaikymo dydį iki 280,00 Eur. Taigi ieškovės prašoma ir tesimo priteista suma neviršija būtinuosius vaiko poreikius viršijančios išlaikymo sumos.
28. Išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Remiantis bylos duomenimis, abiejų tėvų pajėgumu dirbti ir gauti pajamas, atsižvelgiant į vaikų amžių, t. y. paauglystę ir su amžiumi natūraliai kylančius vaikų poreikius, į aplinkybę, kad išlaikymas reikalingas dviem vaikam, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis vaikams (po 280 Eur kiekvienam vaikui ) yra protingas ir pagrįstas.
29. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, dėl to nenukrypstant nuo vaiko išlaikymo pareigos tėvams lygybės principo, priteisė iš atsakovo t. y. po 280 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi laiko, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo siekiama įrodyti realią ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį.
31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bylos šalies subjektyvus įrodymų vertinimas ar turėjimas priešingos pozicijos, nei teismo priimtos išvados, savaime nereiškia, jog teismas neteisingai atliko įrodymų vertinimą ir jo priimtos išvados yra klaidingos. Reikalavimas įvertinti tiek kiekvieną įrodymą, tiek ir įrodymų visumą, nereiškia, kad teismas sprendime turi kiekvieną įrodymą aprašyti ir dėl jo išsamiai pasisakyti. Įrodymų vertinimas atliekamas pagal CPK 185 straipsnį, o bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų, o įrodymų pakankamumas reiškia, kad jie neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę taip pat reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40–43 punktai).
32. Nors apeliantas nurodo, jog niekur nedirba ir dėl sveikatos problemų jo galimybės įsidarbinti yra ribotos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo finansinę padėtį įvertino ne tik pagal gaunamas pajamas, tačiau atsižvelgta ir į turimą turtą ir kitas susijusias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių visišką atsakovo negalėjimą įsidarbinti (CPK 178 straipsnis). Be kita ko, byloje esanti Užimtumo tarnybos 2024 m. balandžio 2 d. pažyma patvirtina, jog atsakovas užimtumo tarnyboje registruotas tik nuo 2023 m., kai tuo tarpu sveikatos problemos prasidėjo dar 2018 metais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atsakovo finansinė padėtis yra išties blogesnė, kadangi abiejų šalių finansiniai, tiek ir turimos nuosavybės duomenys parodo, jog abi šalys yra finansiškai stabilios ir pajėgios išlaikyti nepilnamečius vaikus. Įvertinus turimus duomenis, konstatuotina, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą savo vaikams lygiomis dalimis.
33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, įvertino vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaikų poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą.
34. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės ir atsakovo dėmesį, kad atsiradus didesniems ar byloje neaptartiems vaikų poreikiams, tėvai gali savanoriškai teikti papildomą išlaikymą vaikams. Kitu atveju, pasikeitus vaikų poreikiams, yra numatyta teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomos padidinimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
35. Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
36. Pažymėtina, kad bylose, kuriose nagrinėjamas išlaikymo įsiskolinimo klausimas, galimos skirtingos situacijos, kurių tinkamas kvalifikavimas lemia teismo pareigos būti aktyviam egzistavimą (neegzistavimą). Tais atvejais, kai tinkamas išlaikymas vaikui už abu tėvus yra teikiamas vieno iš tėvų sąskaita ir nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo pažeista, tokį išlaikymą teikusio tėvo (motinos) reikalavimas dėl jo turėtų išlaidų atlyginimo nebereiškia vaiko interesų gynimo ir neteikia pagrindo teismui būti aktyviam (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovei tenka visa vaikų išlaikymo našta, todėl laikytina, kad vaikų teisė gauti išlaikymą buvo įgyvendinta ieškovės veiksmais.
37. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 10 800 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas visiškai neprisidėjo finansiškai prie nepilnamečių vaikų atsakovas nuo pat bendro gyvenimo su ieškove gyvenimo nutraukimo ir grįžimo į Lietuvą 2020 m. iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu (2024 m. sausio 16 d.) yra nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo pareigos vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neteikė išlaikymo, tačiau teismas iš dalies pagrįstu argumentu pripažino, tai, kad atsakovas perdavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valdyti ir naudotis ieškovei, kad būtų tenkinami abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas sprendė, kad automobilis buvo bendra dalinė abiejų partnerių nuosavybė, kurioje jų dalys buvo lygios, t. y. po 2 070 Eur kiekvieno. Teismas priėjo prie išvados, kad perduodamas ieškovei automobilį suteikė kiekvienam iš vaikų 1 035 Eur vertės išlaikymą (4 140 Eur: 2 bendraturčių: 2 vaikų), todėl nustatė 9 045 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui (10 080-1 035).
38. Byloje nėra ginčo, kad šalys nuo 2020 m. nebevedė bendro santuokinio gyvenimo ir kartu su vaikais negyveno. Nors atsakovas teigia, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad nepilnamečiams vaikams nebus teikiamas išlaikymas, tačiau objektyvių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę nepateikia (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovei neigiant tokius atsakovo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nuo pat bendro su ieškove gyvenimo nutraukimo ir išvykimo (grįžimo) į Lietuvą iki ieškovės kreipimosi į teismą su byloje nagrinėjamu ieškiniu yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo pareigos jiems vykdymo, dėl to ieškovė teisėtai ir pagrįstai, išimtinai vaikų interesais pareiškė byloje reikalavimą priteisti iš atsakovo susidariusį išlaikymo kiekvienam iš vaikų įsiskolinimą už paskutiniųjų 36 mėn. laikotarpį (CK 3.200 straipsnis). Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat paliekamas nepakeistu.
39. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
41. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
43. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
44. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 papunktyje nustatytą maksimalaus dydžio ribą - 2 855,32 Eur, priteistinos ieškovės prašomos 200,00 Eur priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
46. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (atsakovo) A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. B. iš atsakovo A. B. 200,00 Eur (du šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.