Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Krašto projektai“ atstovei advokatei Ingai Daunoravičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Krašto projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Patikimas verslas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovė AB ,,Krašto projektai“ palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

6. Atsakovės UAB ,,Patikimas verslas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai per EPP sistemą.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

7. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. ieškovė AB ,,Krašto projektai“ ir atsakovė UAB ,,Patikimas verslas“ sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. KPB264 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė laikinai, atlygintinai, sutartyje nustatytomis sąlygomis išnuomavo atsakovei negyvenamąsias patalpas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti nuomos ir kitus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.4 punktas) (b. l. 7–10). Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai.

8. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai neįvykdė savo prievolių pagal sutartį, t. y. nesumokėjo nuomos mokesčio pagal 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KP8701. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą, delspinigius, išieškojimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl skolos priteisimo

9. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 207,42 Eur skolą pagal nuomos sutartį, nurodydama, kad atsakovė tinkamai neatsiskaitė už nuomojamas patalpas ir liko skolinga nuomos mokesčio. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodydama, kad reguliariai apmoka ieškovės pateikiamas sąskaitas, o ieškovė neteikė jokių pretenzijų. Taigi, šalys nesutinka dėl fakto, ar atsakovė yra skolinga pagal nuomos sutartį.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą priteisti 407,42 Eur skolą pagal nuomos sutartį, pateikė 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KP8637, išrašytą 220,27 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2019 m. liepos 10 d. (b. l. 5) ir 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KP8701 220,27 Eur sumai (apmokėjimo terminas – 2019 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 6). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė 2019 m. spalio 11 d. sumokėjo 200 Eur, todėl liko skolinga 207,42 Eur pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KP8701 207,42 Eur. Ieškovė taip pat pateikė teismui 2019 m. spalio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (b. l. 42). Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu, ir grįsdama teiginius dėl tinkamai vykdomų įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, pateikė 2019 m. rugpjūčio 9 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 1901 kopiją, patvirtinančią, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė pervedė ieškovei 250 Eur (b. l. 23).

12. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovės pateikta lėšų pervedimo nurodymo kopija nepatvirtina fakto, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KP8701 (CPK 185 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškinį grindė dviem neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis ir vėliau, patikslintu ieškiniu dalies reikalavimo atsisakė, nurodydama, kad 2019 m. spalio 11 d. atsakovė sumokėjo 200 Eur. Šalys ginčo nuomos sutarties 3.4 punkte susitarė ir įtvirtino įmokų paskirstymo tvarką, pagal kurią: įmokos, nuomotojo gautos iš nuomininko vykdant sutartį, pirmiausia skiriamos sutarties 5.3 punkte nurodytai sumai padengti (5.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas, praleidęs nuomos mokesčio mokėjimo terminą, įsipareigoja sumokėti nuomotojui Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio išieškojimo išlaidas, kurios sutarties sudarymo metu yra 40 Eur); antra eile – kitoms nuomotojo turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, atlyginti; trečiąja eile – įmokos skiriamos netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti; ketvirtąja eile – nuomos mokesčiui padengti. Taigi, atsižvelgiant į šią įmokų įskaitymo tvarką, atsakovės skolos dydį ir 2019 m. spalio 11 d. sumokėtos sumos dydį, laikytina, kad ši atsakovės įmoka visų buvusių skolinių įsipareigojimų nepadengė ir liko neapmokėta ieškovės nurodyta skola. Šios išvados nepaneigia atsakovės pateiktas įrodymas – 2019 m. rugpjūčio 9 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 1901 kopija, patvirtinanti, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė pervedė ieškovei 250 Eur. Kaip matyti iš ieškovės pateikto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, ši įmoka ieškovės buvo užfiksuota ir įskaičiuota į bendrą atsakovės atsiskaitymų pagal nuomos sutartį balansą, tačiau visų buvusių skolų nepadengė. Nors šis tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra atsakovės nepasirašytas, tačiau atsakovė šio įrodymo nepaneigė ir neteikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių tinkamą atsiskaitymą pagal nuomos sutartį (CPK 178 straipsnis).

13. Vadovaujantis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, atsižvelgiant į rungimosi principą ir šalių turimą įrodinėjimo pareigą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė liko skolinga nuomos mokesčio, o atsakovė šios išvados nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad atsakovė savo pareigos atsiskaityti su ieškove už nuomojamas patalpas tinkamai nevykdė ir liko skolinga pagal nuomos sutartį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 207,42 Eur skolą pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnis).

Dėl delspinigių

14. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

15. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuomos sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, jog nuomininkui vėluojant įvykdyti bet kurį iš šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,1 proc. delspinigius nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų) sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną. Taigi – šalys rašytiniu susitarimu susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių.

16. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 10,28 Eur delspinigių, apskaičiuotų taikant 0,1 proc. dydį, atsižvelgiant į paleistą mokėti terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo nuomos sutartyje nustatytas prievoles ir laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, šis ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 10,28 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl išieškojimo išlaidų

17. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė į 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, šalių sudaryta nuomos sutartis patenka į įstatymo reguliavimo sritį, o atsakovė laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 257,70 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. rugpjūčio 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už teikiamą ieškinį ieškovė sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 12, 13). Ieškovė taip pat sumokėjo 300 Eur sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas (b. l. 4, 11, 37, 38). Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl, tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistini 315 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

20. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), valstybei iš atsakovės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Krašto projektai“ (juridinio asmens kodas 122228598) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Patikimas verslas“ (juridinio asmens kodas 303121202) 207,42 Eur (du šimtus septynis eurus 42 ct) skolos, 10,28 Eur (dešimt eurų 28 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 6 (šešių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (257,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.