- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-2281-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04092-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Ieškovas
- UAB „Globalita“
- Trečiasis asmuo
- UAB „AUTOBLIKAS“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Globalita“ patikslintą ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo UAB „AUTOBLIKAS“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės UAB „Globalita“ ir atsakovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ 2020-12-16 pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ ieškovės naudai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) ir 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad ji teikia pastolių montavimo - išmontavimo ir techninio izoliavimo darbų paslaugas Lietuvoje bei įvairiose užsienio valstybėse. Tuo tikslu ieškovė komandiruoja savo darbuotojus minėtoms paslaugoms suteikti.
4. Ieškovė 2019-11-26 įsakymais Nr. K19-409 ir K19-406 komandiravo savo darbuotojus į Rostoką Vokietijoje pastolių statymu. Ieškovė 2019-10-25 su UAB „Autoblikas“ sudarė transporto priemonės Opel Vivaro-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2019-10-25 iki 2020-10-25. Transporto priemonė buvo skirta darbuotojų nuvykimui į Vokietiją bei parvykimui ir kelionėms po Vokietiją darbdavio nurodymų vykdymui. Transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta tarp transporto priemonės nuomos bendrovės UAB „Autoblikas“ ir atsakovės.
5. 2019-12-16 ieškovei buvo pranešta, kad naktį iš 2019-12-15 į 2019-12-16 Rostoke, Vokietijoje įvyko eismo įvykis su bendrovės išsinuomotu automobiliu Opel Vivaro-B, kuriame dalyvavo 4 bendrovės darbuotojai (duomenys neskelbtini). Įvykį tyrė Vokietijos policija, kuri nurodė, kad 2019-12-15 02.26 val. (duomenys neskelbtini), Rostoke, Vokietijoje, automobilis Opel Vivaro-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), prasiveržė pro apsauginę pėsčiųjų perėjos tvorą ir rėžėsi priekiu į pastato (duomenys neskelbtini) fasadą.
6. Rostoko prokuratūros vyriausioji prokurorė 2020-01-16 nurodyme konstatavo, kad esant pakankamiems įtarimams dėl nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti nei vieno iš kaltinamųjų kaltės. Negalima nustatyti, kas iš tikrųjų vairavo. Tokiu būdu automobilį vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo nėra nustatytas.
7. Ieškovė gavo iš atsakovės 2020-11-11 reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka 39 693,66 Eur sumai. Šiame reikalavime atsakovė rėmėsi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 1 p. numatančiu, kad draudikas turi teisę reikalauti, jog sumokėtas žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Draudimo bendrovė taip pat nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas automobilį vairavo būdamas neblaivus. Gavus šį reikalavimą ieškovė paprašė papildomos informacijos apie įvykį ir jo kaltininką, taip pat derybų būdu, pasitikint atsakovės pateikta informacija, buvo sudarytas 2020-12-16 susitarimas (toliau – Susitarimas) dėl žalos atlyginimo pagal mokėjimų grafiką. Ieškovė 2021-01-04 pervedė atsakovei 10 000 Eur. Iš Vokietijos policijos bylos medžiagos ieškovei tapo žinoma, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį, nėra nustatytas. Nenustačius kas vairavo transporto priemonę, negalima teigti, kad toks asmuo buvo neblaivus, todėl nesant šių duomenų atsakovei negalėjo atsirasti regreso teisė. Tik susipažinus su policijos bylos dokumentų vertimu ieškovė sužinojo, kad įvykio kaltininkas ir jo neblaivumas nėra nustatyti, todėl suprato, kad atsakovė pateikė esminę klaidinančią informaciją apie tai, kad įvykio kaltininkas vairavo neblaivus. Šie duomenys ieškovei tapo žinomi po to, kai jau buvo sudarytas susitarimas su atsakove dėl žalos atlyginimo ir sumokėta pirmoji įmoka. Paaiškėjus suklydimui (apgaulei) dėl esminės susitarimui sudaryti aplinkybės (kaltininko neblaivumo), ieškovė sustabdė mokėjimus atsakovei bei pateikė pretenziją dėl sumokėtos įmokos grąžinimo. Atsakovė į šią pretenziją neatsakė, su ieškove nebendradarbiavo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti Susitarimą negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, turėjusio esminę reikšmę apsisprendimui tokį sandorį sudaryti bei taikyti restituciją įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei jos sumokėtą 10 000 Eur sumą.
8. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog ji Susitarimą sudarė esminio suklydimo įtakoje, nes klaidingai manė, jog egzistuoja prievolė grąžinti draudiko išmokėtą žalos sumą, nors tokios prievolės iš tikro neturėjo. Ieškovės teigimu, jos suklydimą sąlygojo dvi ginčijamo Susitarimo sudarymo metu klaidingai suvoktos aplinkybės, t. y. ieškovė klaidingai manė, kad: 1) transporto priemonę vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo yra nustatytas ir jis buvo neblaivus, o ieškovė yra atsakinga už šio asmens padarytą žalą kaip jo darbdavys; 2) atsakovės regreso teisės įgyvendinimui ieškovė yra tinkamas subjektas atsakyti pagal šią prievolę manant, kad ieškovė yra TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. nurodomas „atsakingas už žalos padarymą asmuo“. Ieškovės vertinimu, šios abi aplinkybės tiek kartu, tiek kiekviena atskirai sudaro pagrindą pripažinti Susitarimą negaliojančiu, nes jos abi yra esminės, dėl kurių ieškovė suklydo pasirašydama Susitarimą. Jeigu ieškovė nebūtų klydusi dėl šių aplinkybių ar bet kurios atskirai, tai Susitarimo su atsakove nebūtų sudariusi.
Atsiliepimas
9. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad naktį iš 2019-12-15 į 2019-12-16 Rostoke, Vokietijoje transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas padarė eismo įvykį, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, prasiveržė pro apsauginę pėsčiųjų perėjos tvorą ir atsitrenkė į pastatą taip jį apgadindamas. Vokietijos policijos pareigūnai atvykę į eismo įvykio vietą joje rado keturis Lietuvos piliečius, kurie kaip vėliau paaiškėjo yra ieškovės darbuotojai: (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį tyrę Vokietijos policijos pareigūnai nustatė, jog visi keturi su eismo įvykiu susiję asmenys yra neblaivūs. V. M. nustatytas 1,37 promilių girtumas, Ž. H. Š. – 1,3 promilių girtumas, E. R. – 1,46 promilių girtumas, K. V. – 1,55 promilių girtumas. Vokietijos policijos medžiagoje nurodyta, jog eismo įvykio dalyviai neprisipažino, kas vairavo transporto priemonę. Eismo įvykio dalyviai nurodė, jog eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo penktas asmuo, tačiau jo tapatybė nurodyta nebuvo.
10. 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovė gavo E. G. pranešimą apie Vokietijoje įvykusį eismo įvykį, kuriame nurodoma, jog trečiasis asmuo nuomojo automobilį OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei, trečiajam asmeniui nežinomi asmenys važiuodami girti Vokietijoje atsitrenkė į administracinio pastato sieną.
11. 2020 m. sausio 31 d. atsakovė iš savo partnerio Vokietijoje gavo pranešimą apie įvykusį eismo įvykį, kurio metu transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas apgadino pastato sieną. Atsakovės partneris Vokietijoje administravo draudiminį įvykį ir 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė sąskaitą atsakovei už eismo įvykiu metu padarytos žalos atlyginimą bei administravimo išlaidų apmokėjimą. 2020 m. lapkričio 11 d. atsakovė apmokėjo partnerio išrašytą sąskaitą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo.
12. 2020 m. lapkričio 11 d. ieškovei buvo pareikšta regresinė pretenzija įgyvendinant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes eismo įvykio kaltininkas buvo neblaivus.
13. 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl papildomų dokumentų pateikimo ir galimo taikaus situacijos išsprendimo. Buvo pradėtos derybos dėl žalos atlyginimo dalimis. Tą pačią dieną ieškovei buvo pateikta atsakovės turima Vokietijos policijos medžiaga.
14. 2020 m. gruodžio 16 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas Susitarimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sąlygų (toliau – Susitarimas). Pasirašydamos susitarimą šalys siekė įmanomai ekonomiškiausio ir greičiausio situacijos išsprendimo.
15. Ieškovė kaip transporto priemonės nuomininkė turi būti laikoma transporto priemonės valdytoja. Vokietijos policijos pareigūnai atlikdami tyrimą nustatė, jog visi su eismo įvykiu susiję asmenys buvo neblaivūs. Nors nei vienas asmuo neprisipažino vairavęs transporto priemonę ir teigė, jog transporto priemonę vairavo penktas asmuo, tačiau jo tapatybė policijos pareigūnams nurodyta nebuvo. Vokietijos policija aiškindamasi eismo įvykio aplinkybes atliko penktojo asmens, kuris galimai vairavo transporto priemonę, paiešką, tačiau jo nerado. Buvo peržiūrėti netoliese buvusių vaizdo kamerų įrašai, tačiau iš jų nepavyko nustatyti žmonių skaičiaus transporto priemonėje. Dėl galimo vairuotojo policijos pareigūnai taip pat bendravo tiesiogiai su ieškove, tačiau ji atsisakė nurodyti galimą vairuotoją. Policijos pareigūnai galiausiai tokius eismo įvykio dalyvių paaiškinimus laikė gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Todėl darytina išvada, jog vienas iš keturių transporto priemonėje buvusių ieškovės darbuotojų vairavo transporto priemonę. Kadangi Vokietijos policijos pareigūnai nustatė, jog visi asmenys rasti eismo įvykio vietoje buvo neblaivūs, todėl išvada, jog eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo yra pagrįsta. Esant tokiai išvadai atsakovė turėjo teisę ieškovei pareikšti regresinę pretenziją TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
16. Atsakovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Susitarimą pasirašė du juridiniai asmenys, kuriuos abu dėl Susitarimo sudarymo konsultavo profesionalūs teisininkai. Regresinis reikalavimas ieškovei buvo pareikštas įvertinant įstatymų nuostatas ir suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri apibrėžia, kas yra laikomas transporto priemonės valdytojas. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio galima daryti išvadą, jog vienintelė aplinkybė dėl kurios galėjo suklysti ieškovė yra tik ta, jog ieškovės vertinimu transporto priemonės valdytojas yra asmuo vairuojantis transporto priemonę. Tačiau ieškovės netinkamas įstatymų ar teismų praktikos vertinimas negali būti laikomas esminiu suklydimu dėl sudaryto Susitarimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. nusprendė ieškinį patenkinti visiškai. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės UAB „Globalita“ ir atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2020-12-16 pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ieškovės UAB „Globalita“ naudai 10 000 EUR sumą, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-02-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 225,00 Eur žyminį mokestį bei 1 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
18. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų bei nėra pilnai įrodyta aplinkybė apie tai, jog autoįvykio metu vairavo būtent ieškovės darbuotojas ir taip pat nėra pilnai įrodyta ir ta aplinkybė, kuris būtent vairuotojas autoįvykio metu vairavo, t. y. ar visgi ieškovės darbuotojas, ar penktasis tyrimo nenustatytas asmuo. Vokietijos pareigūnų atliktame tyrime ir šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog versija apie penktąjį automobilyje buvusį ir automobilį vairavusį asmenį yra tinkamai paneigta, nes penktojo asmens paieška visgi buvo paskelbta, tačiau Vokietijos policija jo nerado. Penktojo asmens nesuradimas bei jo nenustatymas tai nėra tinkamas versijos paneigimas ir tinkamas fakto bei autoįvykio aplinkybių konstatavimas, jog automobilį visgi vairavo vienas iš ieškovės darbuotojų, buvusių automobilyje. Be to, šią aplinkybę, jog automobilį vairavo visgi penktas nenustatytas asmuo patvirtino iš karto po autoįvykio visi keturi automobilyje važiavę ieškovės darbuotojai, todėl atsakovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas, jog autoįvykio metu automobilį vairavo būtent vienas ar kitas ieškovės darbuotojas, grindžiamas tik prielaidomis, o ne tinkamais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis.
19. Teismas konstatavo, kad atsakovas pateikė esminę klaidinančią informaciją apie tai, jog įvykio kaltininkas vairavo neblaivus ir šie duomenys ieškovei tapo žinomi tik po to, kai jau buvo sudarytas Susitarimas su atsakovu dėl žalos atlyginimo bei buvo sumokėta pirmoji įmoka, todėl paaiškėjus šiam suklydimui (t. y. apgaulei) dėl esminės susitarimui sudaryti aplinkybės (t. y. kaltininko neblaivumo), ieškovė sustabdė mokėjimus atsakovui bei pateikė pretenziją dėl sumokėtos įmokos grąžinimo, ir šias aplinkybes visiškai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
20. Atsakovas (apeliantas) ERGO Insurance SE Lietuvos filialas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
20.1. Nagrinėjamoje byloje Susitarimą pasirašė du juridiniai asmenys, kuriuos abu dėl Susitarimo sudarymo konsultavo profesionalūs teisininkai. Regresinis reikalavimas ieškovei buvo pareikštas įvertinant įstatymų nuostatas ir Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri apibrėžia, kas yra laikomas transporto priemonės valdytojas. Ieškovei buvo žinomi visi su Susitarimo sudarymu reikšmingi faktai, jai buvo pateikta visa turima žalos bylos medžiaga. Ieškovė nepareikalavo pateikti jai siųstų įrodymų lietuvių kalba, neprašė atidėti Susitarimo pasirašymo kol gaus policijos medžiagos vertinimus į lietuvių kalbą, apeliantei jokia forma nebuvo pranešta, jog ieškovė neturi galimybės suprasti pateiktų dokumentų, ar kad klaidingai juos vertina. Juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, kuris Susitarimo sudarymo metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, negali būti laikomas suklydusiu dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių, kai visi reikalingi su sandorio sudarymu susiję dokumentai jam buvo pateikti.
20.2. Ieškovė apie įvykusį eismo įvykį, jo aplinkybes bei policijos pastangas nustatyti eismo įvykio kaltininką žinojo dar iki apeliantės pareikštos regresinės pretenzijos. Ieškovė, nebendradarbiaudama su Vokietijos policijos pareigūnais, galėjo apsunkinti eismo įvykio tyrimą bei būti priežastimi, kodėl Vokietijos policijos pareigūnai negalėjo nustatyti kuris ieškovės darbuotojas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę. Todėl darytina išvada, jog jokio suklydimo dėl esminių sandorio aplinkybių nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantei kaip draudimo bendrovei taikomi didesni sąžiningumo reikalavimai, nes visi apeliantės dokumentai ieškovės buvo vertinami kaip teisingi. Iš tokios pirmosios instancijos teismo išvados, galima teigi, jog apeliantė ieškovei pateikė neteisingus dokumentus. Tačiau toks vertinimas neatitinka tikrovės. Apeliantė ieškovei pateikė visus ieškovės prašomus dokumentus, kurie pagrindė apeliantės pareikštą pretenziją ieškovei.
20.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, jog apeliantė privalėjo dokumentus ieškovei pateikti lietuvių kalba ir būtent dokumentų pateikimas ne lietuvių kalba buvo sąmoningas siekis klaidinti ieškovę. Tokia teismo išvada ne tik nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, bet ir prieštarauja šalių sąžiningumo principui. Aplinkybę, jog apeliantė niekaip negalėjo suklaidinti ieškovės sudarant susitarimą, pagrindžia tai, kad apeliantei nebuvo galimybės žinoti, jog ieškovė nesupranta apeliantės pateiktų dokumentų vokiečių kalba. Ieškovė yra juridinis asmuo kuris dirba Vokietijos rinkoje, derasi dėl užsakymų, komandiruoja ten savo darbuotojus. Žodžiu ir raštu vokiečių kalba bendrauja su Vokietijos institucijomis. Taigi, lūkestis, jog ieškovė supranta pateiktus dokumentus vokiečių kalba yra pagrįstas. Juo labiau, kaip nurodyta, apeliantei nebuvo žinomos aplinkybės, jog ieškovė dokumentus perdavė vertimų biurui išversti, nepateikė prašymo apeliantei pateikti dokumentus išverstus į lietuvių kalbą. Apeliantei nebuvo pranešta, kad derybas reikia sustabdyti, kol ieškovė gaus vertimus. Tokie ieškovės veiksmai turėtų būti vertinami, kaip pačios ieškovės nerūpestingumas ir neatidumas.
20.5. Teismas taip pat netinkamai įvertino tarp šalių vykusių derybų procesą. Pirmosios instancijos teismo teigimu, apeliantė turėjo visus Susitarimo sudarymui reikalingus dokumentus ieškovei pateikti dar prieš pradedant derybas dėl Susitarimo sudarymo. Apeliantė pabrėžia, jog Susitarimo pasirašymo derybas pradėjo ir iniciavo būtent ieškovė tuo pačiu elektroniniu laišku, kuriuo paprašė papildomų dokumentų. Nuo šio elektroninio laiško prasidėjo šalių derybos dėl Susitarimo pasirašymo, taip pat šiuo laišku ieškovė siekė gauti ir papildomus įrodymus, kurie jai reikalingi Susitarimo pasirašymui. Jeigu ieškovei buvo reikalingi papildomi įrodymai, kad ji galėtų spręsti ar gali tartis su apeliante dėl taikaus susitarimo, ji galėjo tiesiog paprašyti ieškovės atsiųsti tuos dokumentus neiniciuodama derybų, tačiau tokių veiksmų ieškovė neatliko. Ieškovė ir iniciavo derybas, ir pasiprašė papildomų įrodymų, kuriuos pateikė vertimų biurui. Apeliantė iš tokių ieškovės veiksmų galėjo daryti tik vieną išvadą – jog ieškovė siekia taikaus Susitarimo, kuris buvo paruoštas pagal apeliantei priimtinas sąlygas ir nusiųstas jai pasirašyti.
20.6. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Vokietijos policijos pareigūnai atlikdami eismo įvykio tyrimą nustatė, jog eismo įvykio metu vairavo vienas iš eismo įvykio vietoje rastų asmenų. Vokietijos policijos pareigūnai negalėjo identifikuoti tik asmens, kuris vairavo transporto priemonę. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, jog policijos pareigūnai nustatė, kas yra eismo įvykio kaltininkai ir bylą perdavė Vokietijos prokuratūrai, jog būtų pradėta baudžiamoji byla. Šiame dokumente policijos pareigūnai nurodė, jog eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo vienas iš nurodytų keturių asmenų. Būtent Vokietijos prokuratūra nusprendė nepradėti baudžiamosios bylos, nes nėra galimybės nustatyti, kuris iš nurodytų asmenų eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę. Iš šių Vokietijos institucijų dokumentų darytina išvada, jog eismo įvykio kaltininkas yra vienas iš atsakovės darbuotojų, kuris buvo komandiruotas į Vokietiją atlikti ieškovės pavestus darbus.
20.7. Byloje nekilo ginčas jog ieškovė yra transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Iš byloje esančios 2019 m. spalio 25 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties, matyti, jog ieškovei šios nuomos sutarties pagrindu buvo perleistos transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo teisės. Taigi, ieškovė būdama teisėta transporto priemonės nuomininke, turėjo pareigą rūpintis transporto priemone ir užtikrinti, kad šia transporto priemone nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims, jog asmenys, kurie vairuos transporto priemonę užtikrintų saugų šios transporto priemonės eksploatavimą.
Atsiliepimas
21. Ieškovė UAB „Globalita“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:
21.1. Atsakovė netinkamai vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes, iškraipo jas sau palankia linkme bei neteisingai taiko ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
21.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2020-12-16 susitarimą pasirašė du juridiniai asmenys ir kad visi su susitarimo sudarymu reikšmingi faktai ieškovei buvo žinomi. Su šiais argumentais nesutiktina, nes faktinės aplinkybės buvo visai kitokios. Vien tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, dar nereiškia, kad negalima suklaidinti jo darbuotojų. Kaip patvirtina ieškovės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimas, ieškovės darbuotoja buvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir siekė sužinoti esminę susitarimo sudarymui informaciją apie eismo įvykio kaltininką.
21.3. Atsakovė tinkamai nebendradarbiavo, ignoravo ieškovės prašymą nurodyti asmenį, vairavusį transporto priemonę įvykio metu ir pripažintą kaltu. Jeigu atsakovė būtų žinojusi įvykio kaltininką bei tinkamai bendradarbiavusi, tai jai neturėjo sudaryti jokių sunkumų atsakyti į ieškovės prašymą ir įvardinti asmenį, kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę.
21.4. Atsakovė sąmoningai klaidino ieškovę dėl eismo įvykio kaltininko, teikė dozuotą informaciją bei dokumentus.
Šalies argumentai
22. Apeliantė 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliantė nurodė, kad po apeliacinio skundo pateikimo ji gavo naujos papildomos informacijos. 2021 m. rugpjūčio 18 d. apeliantė gavo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pranešimą civilinėje byloje Nr. e2-2877-1025/2021, kuriuo buvo informuota, jog yra įtraukiama į minėtos bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu. Apeliantei tapo žinoma, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2877-1025/2021 pagal ieškovės UAB „Globalita“ ieškinį atsakovams V. M. ir K. V. dėl žalos atlyginimo. Pateiktu teismui ieškiniu ieškovė UAB „Globalita“ prašo solidariai priteisti iš atsakovų 16 695,38 Eur žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, jog atsakovai žalą padarė naktį iš 2019 m. gruodžio 14 d. į 2019 m. gruodžio 15 d., vairuodami neblaivūs ir sugadindami transporto priemonę OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktu ieškiniu ieškovė nurodo, jog būtent atsakovai V. M. ir K. V., kurie eismo įvykio metu buvo ieškovės darbuotojai, vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs, todėl ieškovė UAB „Globalita“ turi teisę į padarytos žalos atlyginimą. Civilinėje byloje Nr. e2A-2281-661/2021 ieškovė nurodo visiškai priešingas aplinkybes. Šioje byloje ieškovė ginčija, jog jos darbuotojai yra atsakingi už padarytą žalą, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad būtent jos darbuotojai padarė žalą ir dar prašo priteisti iš jų padarytos žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
23. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pateiktus apeliantės paaiškinimus. Su jais nesutiko ir nurodė, kad Ieškovė pareiškė ieškinį apylinkės teisme dėl žalos atlyginimo ne tuo pagrindu, kad atsakovai V. M. ir K. V. padarė žalą vairuodami transporto priemonę, o dėl to, kad jie atsakingi už padidinto pavojaus šaltinio padarytą žalą dėl neteisėto valdymo praradimo. Vien tai, kad atsakovai yra du, akivaizdu, kad jų atsakomybės kilimo pagrindas yra visai kitas, nes dviese vienu metu vairuoti transporto priemonę jie negalėjo. Ieškinyje nurodoma, kad jų atsakomybė kildinama kaip paskutinių žinomų transporto priemonės valdytojų CK 6.270 str. 3 d. pagrindu, o ne kaip transporto priemonę vairavusių asmenų eismo įvykio metu. Jokiame procesiniame dokumente ieškovė nėra įvardijusi ir kategoriškai teigusi kas konkrečiai vairavo įvykio metu. Ieškovė rėmėsi turimais įrodymais, kad darbo taisyklių pagrindu pirmas transporto priemonę pasiėmė valdyti V. M., kuris turėjo užtikrinti, kad ji nebūtų perduota valdyti neblaiviam asmeniui. Taip pat yra duomenų, kad tam tikru metu transporto priemonės valdymas buvo perduotas K. V., tačiau nėra nustatyta kas konkrečiai vairavo eismo įvykio metu. Todėl minėti asmenys atsakovais traukiami kaip paskutiniai žinomi transporto priemonės valdytojai, atsakingi už padidinto pavojaus šaltinio padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl ieškovės suklydimo pasirašant Susitarimą
26. Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, jog ji Susitarimą su apeliante pasirašė dėl suklydimo. Ieškovė įrodinėjo, jog jos suklydimas pasireiškė tuo, kad apeliantė jai tyčia pateikė neteisingą informaciją, jog Vokietijos policijos pareigūnai nustatė eismo įvykio kaltininką ir eismo įvykio kaltininkas yra ieškovės darbuotojas, kuris vykdydamas darbines funkcijas, būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį.
27. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Tokiais atvejais teismas sprendžia dėl suklydimo, vertindamas, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus. Aptariant suklydimą apibūdinančius kriterijus visų pirma pažymėtina, kad CK 1.90 straipsnyje yra įtvirtinta, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir UNIDROIT principų 3.2.1 straipsnyje, kuriame suklydimas apibūdinamas kaip klaidingas faktų ar teisės normų, esančių sutarties sudarymo metu, suvokimas. Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Tokia esminio suklydimo samprata pateikta ir UNIDROIT principų 3.2.2 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suklydimas taip pat yra suprantamas kaip neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Konkrečiu atveju vertinant, ar buvo, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalį, jeigu tai yra fizinis asmuo, tai tokio asmens amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016, 33 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 52 punktas). Kita vertus, suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Analogiškai, jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Nurodytos vertinimo gairės lemia tai, kad ir teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017 27 punktas).
28. Bylos medžiaga (ieškinio priedai Nr. 6-11, 13-14) patvirtina, kad derybas vedė ir ginčijamą Susitarimą pasirašė du juridiniai asmenys, kuriuos abu dėl Susitarimo sudarymo konsultavo profesionalūs teisininkai. Apeliantės Regresinis reikalavimas ieškovei buvo pareikštas įvertinant įstatymų nuostatas ir suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri apibrėžia, kas yra laikomas transporto priemonės valdytojas.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė privalėjo dokumentus ieškovei pateikti lietuvių kalba ir būtent dokumentų pateikimas ne lietuvių kalba buvo sąmoningas siekis klaidinti ieškovę. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja šalių sąžiningumo principui. Aplinkybė, jog apeliantė niekaip negalėjo suklaidinti ieškovės sudarant susitarimą, pagrindžia tai, kad apeliantei nebuvo galimybės žinoti, jog ieškovė nesupranta apeliantės pateiktų dokumentų vokiečių kalba. Bylos medžiaga patvirtina faktą, jog ieškovė yra juridinis asmuo kuris dirba Vokietijos rinkoje, derasi dėl užsakymų, komandiruoja ten savo darbuotojus. Žodžiu ir raštu vokiečių kalba bendrauja su Vokietijos institucijomis. Kolegija laiko pagrįstu apelianto argumentu, jog šių aplinkybių kontekste lūkestis, jog ieškovė supranta pateiktus dokumentus vokiečių kalba buvo pagrįstas. Be to, apeliantei nebuvo žinomos aplinkybės, jog ieškovė dokumentus perdavė vertimų biurui išversti, nepateikė prašymo apeliantei pateikti dokumentus išverstus į lietuvių kalbą. Šiuo atveju apeliantei nebuvo pranešta, kad derybas reikia sustabdyti, kol ieškovė gaus vertimus. Tokie ieškovės veiksmai turėtų būti vertinami, kaip pačios ieškovės nerūpestingumas ir neatidumas.
30. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Šioje byloje ieškovei buvo žinomi visi su Susitarimo sudarymu reikšmingi faktai, jai buvo pateikta visa turima žalos bylos medžiaga. Ieškovė nepareikalavo pateikti jai siųstų įrodymų lietuvių kalba, neprašė atidėti Susitarimo pasirašymo kol gaus policijos medžiagos vertinimus į lietuvių kalbą, apeliantei jokia forma nebuvo pranešta, jog ieškovė neturi galimybės suprasti pateiktų dokumentų, ar kad klaidingai juos vertina. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, kuris Susitarimo sudarymo metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl ji negali būti laikoma suklydusia dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių, kai visi reikalingi su sandorio sudarymu susiję dokumentai jai buvo pateikti. Ta aplinkybė, jog ieškovei dokumentai buvo pateikti ne lietuvių kalba, Susitarimo sudarymui neturi reikšmės. Apeliantė Sandorio sudarymo metu, kaip jau minėta, nebuvo informuota, jog ieškovei reikia papildomo laiko sandorio sudarymui, nes jai reikalinga išsiversti apeliantės pateiktus dokumentus, taip pat nebuvo informuota apie tai, jog ieškovei yra nesuprantami vokiečių kalba pateikti dokumentai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vokietijos policijai vykdant tyrimą dėl eismo įvykio, ieškovė pati tiesiogiai bendravo su Vokietijos policijos pareigūnais (byloje esantis įrodymas pavadinimu „Policijos bylos dokumentai 2 dalis“ 48 l.). Byloje yra taip pat pateiktas ieškovės darbuotojos rašytas laiškas vokiečių kalba (byloje esantis įrodymas pavadinimu „Policijos bylos medžiaga 2 dalis“ 17 l.). Ieškovė dar iki Susitarimo pasirašymo turėjo esminius įvykio duomenis, ieškovė žodžiu ir raštu bendravo su Vokietijos institucijomis, atsisakė Vokietijos policijos pareigūnams nurodyti asmenį, kuris galėjo būt atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apeliantei buvo sudarytas įspūdis, jog ieškovei nėra būtinas policijos medžiagos vertimas į lietuvių kalbą.
31. Iš bylos aplinkybių viseto taip pat galima spręsti, kad ieškovė apie įvykusį eismo įvykį, jo aplinkybes bei policijos pastangas nustatyti eismo įvykio kaltininką žinojo dar iki apeliantės pareikštos regresinės pretenzijos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamo Susitarimo pasirašymo derybas pradėjo ir iniciavo būtent ieškovė tuo pačiu elektroniniu laišku, kuriuo paprašė papildomų dokumentų. Nuo šio elektroninio laiško prasidėjo šalių derybos dėl Susitarimo pasirašymo, taip pat šiuo laišku ieškovė siekė gauti ir papildomus įrodymus, kurie jai reikalingi Susitarimo pasirašymui. Todėl darytina išvada, jog jokio suklydimo dėl esminių sandorio aplinkybių nebuvo.
32. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė, jog byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima daryti išvadą, kad už 2019 m. gruodžio 14 d. įvykusio eismo įvykio kilimą atsakingi yra ieškovės darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vokietijos policijos pareigūnai dar nenustatė, kas yra atsakingas dėl kilusio eismo įvykio. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais negalima sutikti. Iš byloje esančios Vokietijos policijos medžiagos (ieškinio priedas Nr. 6) matyti, jog Vokietijos policijos pareigūnai atlikdami eismo įvykio tyrimą nustatė, jog eismo įvykio metu vairavo vienas iš eismo įvykio vietoje rastų asmenų. Rostoko prokuratūros pažymos 7 lape nurodyta, kad „Sprendžiant iš apklaustų darbuotojų elgesio, kyla didelių abejonių, kad buvo dar penktas asmuo. Kyla įtarimas, kad visi dalyviai vienas kitą dengia ir kad vienas iš keturių asmenų buvo automobilio vairuotojas“ (ieškinio priedas Nr.6).
33. Vokietijos policijos pareigūnai negalėjo identifikuoti tik asmens, kuris vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu. Policijos pareigūnai baigę tirti eismo įvykio aplinkybes perdavė bylą prokuratūrai (tai patvirtina byloje esantis įrodymas pavadinimu „Rostoko policijos raštas su vertimu“). Į bylą taip pat yra pateiktas 2020 m. sausio 10 d. Rostoko policijos priimtas procesinis dokumentas – „byla, kai žinomi kaltininkai bylos perdavimas kitai valdžios institucijai toliau nagrinėti“ šiame dokumente aiškiai nurodomi eismo įvykio kaltininkai – (duomenys neskelbtini) (byloje esantis įrodymas – „policijos bylos dokumentai 2 dalis“, 54-55 l.). Iš šių byloje esančių įrodymų darytina išvada, jog policijos pareigūnai nustatė, kas yra eismo įvykio kaltininkai ir bylą perdavė Vokietijos prokuratūrai, jog būtų pradėta baudžiamoji byla. Šiame dokumente policijos pareigūnai nurodė, jog eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo vienas iš nurodytų keturių asmenų. Vokietijos prokuratūra nusprendė nepradėti baudžiamosios bylos, nes nėra galimybės nustatyti, kuris iš nurodytų asmenų eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę (byloje esantis įrodymas – „Policijos bylos dokumentai 2 dalis“, 56 l.). Iš šių Vokietijos institucijų dokumentų darytina išvada, jog eismo įvykio kaltininkas yra vienas iš atsakovės darbuotojų, kuris buvo komandiruotas į Vokietiją atlikti ieškovės pavestus darbus.
34. LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė pareiškė ieškinį Klaipėdos apylinkės teisme (civilinėje byloje Nr. e2-2877-1025/2021) dėl nuostolių atlyginimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė atliko vidinį tyrimą. UAB „Globalita“ darbuotojas M. Š. 2020 m. sausio 3 d. paaiškinime nurodė, kad automobilio raktelius pasiėmė V. M. su E. R.. Atsakovas V. M.paaiškinime nurodo, kad apie 17 val. jis pasiėmė automobilį. Su automobiliu važiavo pas bendradarbius, lankė barus, striptizo klubus, sugalvojus važiuoti namo automobilį vairuoti davė atsakovui K. V. Savo paaiškinime Ž. H. Š. nurodė, kad nuvažiavus į paskutinį klubą K. V. liko sėdėti automobilyje vairuotojo vietoje. Grįžus iš klubo V. M. su K. V. tarėsi kuris vairuos, nes V. M. teigė esąs neblaivus.
35. Taigi ieškovė šioje apeliacinėje byloje nurodo visiškai priešingas aplinkybes. Šioje byloje ieškovė ginčija, jog jos darbuotojai yra atsakingi už padarytą žalą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad būtent jos darbuotojai padarė žalą ir prašo priteisti iš jų padarytos žalos atlyginimą. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-2877-1025/2021 esančių rašytinių įrodymų, ieškovė UAB „Globalita“ atlygino visą jos darbuotojų padarytą žalą transporto priemonei OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik atlyginusi šią žalą pareiškė reikalavimus darbuotojams. Iš nurodytoje Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų ir procesiniuose dokumentuose užfiksuotų ieškovės dėstomų aplinkybių darytina išvada, kad dėl 2019 m. gruodžio 15 d., Rostoke įvykusio eismo įvykio ir jo metu padarytos žalos yra atsakingi ieškovės darbuotojai.
36. Vokietijos institucijoms nustačius, jog dėl eismo įvykio kaltas yra vienas iš eismo įvykio metu rastų asmenų (ieškovės darbuotojų), kurie visi eismo įvykio metu buvo neblaivūs ir visi yra ieškovės darbuotojai, išvada, jog ieškovė yra atsakinga už eismo įvykio metu kilusią žalą yra įrodyta Vokietijos kompetentingų institucijų priimtais sprendimais. Kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėjo klaidingos išvados, jog Vokietijos policija vis dar vykdo tyrimą, siekdama nustatyti eismo įvykio kaltininką, ir kad eismo įvykio kaltininkas gali būti visai su ieškove nesusijęs asmuo.
Dėl esminio suklydimo
37. Ieškovė nurodė, jog Susitarimą sudarė esminio suklydimo įtakoje, nes klaidingai manė, jog egzistuoja prievolė grąžinti draudiko išmokėtą žalos sumą, nors tokios prievolės iš tikro neturėjo. Ieškovės teigimu, jos suklydimą sąlygojo dvi ginčijamo Susitarimo sudarymo metu klaidingai suvoktos aplinkybės, t. y. ieškovė klaidingai manė, kad, pirma, transporto priemonę vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo yra nustatytas ir jis buvo neblaivus, o ieškovė yra atsakinga už šio asmens padarytą žalą kaip jo darbdavys ir antra, atsakovės regreso teisės įgyvendinimui ieškovė yra tinkamas subjektas atsakyti pagal šią prievolę manant, kad ieškovė yra TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. nurodomas „atsakingas už žalos padarymą asmuo“. Ieškovės vertinimu, šios abi aplinkybės tiek kartu, tiek kiekviena atskirai sudaro pagrindą pripažinti Susitarimą negaliojančiu, nes jos abi yra esminės, dėl kurių ieškovė suklydo pasirašydama Susitarimą. Jeigu ieškovė nebūtų klydusi dėl šių aplinkybių ar bet kurios atskirai, tai Susitarimo su atsakove nebūtų sudariusi.
38. Byloje nekilo ginčas jog ieškovė yra transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkė (ieškinio priedas Nr. 5). Pagal CK 6.522 straipsnio 1 dalį pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Iš byloje esančios 2019 m. spalio 25 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties, matyti, jog ieškovei šios nuomos sutarties pagrindu buvo perleistos transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo teisės. Taigi, ieškovė būdama teisėta transporto priemonės nuomininke, turėjo pareigą rūpintis transporto priemone ir užtikrinti, kad šia transporto priemone nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims, jog asmenys, kurie vairuos transporto priemonę užtikrintų saugų šios transporto priemonės eksploatavimą.
39. Ieškovė būdama transporto priemonės nuomininke turi būti laikoma transporto priemonės valdytoja. Tokią išvadą suponuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, jog transporto priemonės valdytojas yra asmuo kuris nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdantis ir ar naudojantis transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Kaip jau nurodyta, byloje yra pateikta transporto priemonės nuomos sutartis, kuri patvirtina, jog būtent ieškovė yra teisėta transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė, kaip transporto priemonės valdytoja, turi pareigą užtikrinti, jog su jos valdoma transporto priemone nebūtų padaroma žalos. Šiuo atveju tokios pareigos ieškovė neįvykdė. Ieškovė patikėjo transporto priemonę savo darbuotojams, kurie buvo komandiruoti atlikti tam tikrus darbus Vokietijoje.
40. Esant šioms aplinkybėms nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad ji Susitarimą sudarė esminio suklydimo įtakoje.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės UAB „Globalita“ ieškinį atmesti. Atmetus ieškinį, ieškovei nepriteisiamos jos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Patenkinus apeliacinį skundą išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Atsakovė pateikė duomenis, kad ji už apeliacinį skundą sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma iš ieškovės priteisiama atsakovei.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Globalita“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Globalita“ (į. k. 300870029) atsakovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (į. k. 302912288) 225 Eur žyminio mokesčio.