- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 3K-3-13-969/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02591-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algis Norkūnas (pirm.), Rimvydas Norkus, Gediminas Sagatys (pran.)
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Ieškovas
- A. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, dėl indėlio sertifikato ir obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo, aiškinimo ir taikymo.Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiais ieškovo ir atsakovo sudarytas 2011 m. sausio 6 d. Su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S006331 (toliau – ir Indėlio sertifikato sutartis) ir 2011 m. lapkričio 10 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020111110Z990005 (toliau – ir Obligacijų pasirašymo sutartis); pripažinti, kad ieškovo ir atsakovo 2011 m. sausio 6 d. ir 2011 m. lapkričio 10 d. buvo sudarytos terminuotojo indėlio sutartys dėl 35 000 Lt (10 136,70 Eur) ir 69 986,56 Lt (20 269,51 Eur), kurių pagrindu ieškovas įgijo indėlininko teises. Ieškovas nurodė, kad savo lėšas laikė banke kaip terminuotuosius indėlius. 2011 m. sausio 6 d. ieškovui nuvykus į banko filialą ketinant sudaryti dar vieną terminuotojo indėlio sutartį, atsakovo darbuotoja jam pasiūlė įsigyti naują produktą – indėlio sertifikatą, ir paaiškino, kad šis produktas analogiškas terminuotajam indėliui, tik dar palankesnėmis sąlygomis. Dėl šios priežasties ieškovas 2011 m. sausio 6 d. sudarė 35 000 Lt (10 136,70 Eur) sumos dydžio Indėlio sertifikato sutartį. Be to, pasibaigus dar vienai terminuotojo indėlio sutarčiai, ieškovas vėl nuvyko į banką, ketindamas pratęsti minėtą sutartį, tačiau šį kartą banko darbuotoja jam pasiūlė įsigyti obligacijas, nurodydama, kad šis banko produktas yra taip pat panašus į terminuotąjį indėlį, tik palankesnėmis sąlygomis. 2011 m. lapkričio 10 d. ieškovas sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo atsakovo obligacijų už 69 986,56 Lt (20 269,51 Eur). Iškėlus atsakovui bankroto bylą, ieškovas suprato buvęs apgautas atsakovo darbuotojų, aiškinusių, kad ieškovui siūlyti ir jo įsigyti banko produktai yra visiškai saugūs, kad jų grąžinimą garantuoja valstybė. Atsakovo darbuotojai ieškovui suteikė klaidingą informaciją apie esmines sutarčių sąlygas, kurias žinodamas jis niekada nebūtų sudaręs tokių sandorių. Ieškovas nebuvo aiškiai ir suprantamai supažindintas su pasirašomų sutarčių sąlygomis, o žinodamas visą galinčią kilti riziką, nebūtų sudaręs ginčijamų sutarčių. Ieškovo teigimu, jo valia buvo saugiai laikyti savo santaupas bei gauti banko nustatytas palūkanas. Ieškovas yra fizinis asmuo, vartotojas, jo profesija ir išsilavinimas su finansų rinkomis nėra susijęs, todėl sprendimą sudaryti ginčijamas sutartis jis priėmė pasitikėdamas banko darbuotojais ir jų rekomendacijomis. Atsakovui, kaip teikiančiam finansines paslaugas, tenka pareiga pateikti išsamią, visapusišką informaciją apie jam rekomenduojamus sandorius, ypač akcentuojant ir tiksliai nurodant skirtumus tarp terminuotojo indėlio ir siūlomų banko produktų. Atsakovo darbuotojai netinkamai atskleidė informaciją apie siūlomų sandorių riziką.