Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Globalita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui ir nurodė, kad ieškovė teikia pastolių montavimo – išmontavimo ir techninio izoliavimo darbų paslaugas Lietuvoje bei įvairiose užsienio valstybėse ir tuo tikslu ieškovė komandiruoja savo darbuotojus minėtoms paslaugoms suteikti. Ieškovė 2019-11-26 įsakymais Nr. K19-409 ir K19-406 komandiravo savo darbuotojus į Rostoką Vokietijoje pastolių statymui, be to, ieškovė 2019-10-25 su UAB „AUTOBLIKAS“ sudarė transporto priemonės Opel Vivaro-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir ši transporto priemonė buvo skirta darbuotojų nuvykimui į Vokietiją bei parvykimui ir kelionėms po Vokietiją darbdavio nurodymų vykdymui. Be to, transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta tarp transporto priemonės nuomos bendrovės UAB „AUTOBLIKAS“ ir atsakovo, tačiau 2019-12-16 ieškovei buvo pranešta, kad naktį iš 2019-12-15 į 2019-12-16 Rostoke, Vokietijoje, įvyko eismo įvykis su bendrovės išsinuomotu automobiliu Opel Vivaro-B, kuriame dalyvavo keturi bendrovės darbuotojai V. M., Ž. H. Š., E. R. ir K. V.. Šį ivykį tyrė Vokietijos policija, kuri nurodė, jog 2019-12-15 d. 02.26 val. Ost-West- Str. 32, Rostoke, Vokietijoje, automobilis Opel Vivaro-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Am Seehafen gatve, prasiveržė pro apsauginę pėsčiųjų perėjos tvorą ir rėžėsi priekiu į pastato Nr. 32 fasadą. Be to, Rostoko prokuratūros vyriausioji prokurorė 2020-01-16 nurodyme konstatavo, jog esant pakankamiems įtarimams dėl nusikalstamos veikos padarymo, negalima pagrįsti nei vieno iš kaltinamųjų kaltės, be to, negalima nustatyti ir kas iš tikrųjų vairavo, todėl tokiu būdu automobilį vairavęs bei eismo įvykį sukėlęs asmuo šiuo atveju nėra nustatytas. Ieškovė gavo iš atsakovo 2020-11-11 reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka 39 693,66 EUR sumai ir šiame reikalavime atsakovas rėmėsi LR TPVCAPD 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, numatančiomis, jog draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtas žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, be to, atsakovas taip pat nurodė, jog eismo įvykio kaltininkas automobilį vairavo būdamas neblaivus. Gavusi šį reikalavimą, ieškovė paprašė papildomos informacijos apie įvykį ir jo kaltininką, o taip pat derybų būdu, t. y. pasitikint atsakovo pateikta informacija, tarp šalių buvo sudarytas 2020-12-16 susitarimas (toliau – Susitarimas) dėl žalos atlyginimo pagal mokėjimų grafiką, tokiu būdu ieškovė 2021-01-04 pervedė atsakovui 10 000 EUR sumą. Be to, papildomą informaciją (t. y. Vokietijos policijos bylos medžiagą) atsakovas ieškovei pateikė derybų metu vokiečių kalba, todėl ieškovė užsakė šių dokumentų vertimą, kuris buvo gautas tik 2021-01-05. Iš šios medžiagos turinio ieškovei tapo žinoma, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę bei sukėlęs eismo įvykį, nėra nustatytas, todėl yra logiška, jog nenustačius, kas vairavo transporto priemonę, negalima ir teigti, kad toksai asmuo buvo neblaivus, todėl nesant šių duomenų atsakovui negalėjo atsirasti ir regreso teisė. Be to, tik susipažinusi su policijos bylos dokumentų vertimu, ieškovė sužinojo, jog įvykio kaltininkas ir jo neblaivumas nėra nustatyti, todėl suprato, kad atsakovas pateikė esminę klaidinančią informaciją apie tai, jog įvykio kaltininkas šiuo atveju vairavo neblaivus ir šie duomenys ieškovei tapo žinomi tik po to, kai jau buvo sudarytas susitarimas su atsakovu dėl žalos atlyginimo bei buvo sumokėta pirmoji įmoka, todėl paaiškėjus šiam suklydimui (t. y. apgaulei) dėl esminės susitarimui sudaryti aplinkybės (t. y. kaltininko neblaivumo), ieškovė sustabdė mokėjimus atsakovui bei pateikė pretenziją dėl sumokėtos įmokos grąžinimo, tačiau atsakovas į šią pretenziją neatsakė ir su ieškove nebendradarbiavo. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl nurodytų priežasčių ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti Susitarimą negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo, turėjusio esminę reikšmę apsisprendimui tokį sandorį sudaryti bei prašo taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovei jos sumokėtą 10 000 EUR sumą, nes ieškovė Susitarimą dėl žalos atlyginimo sudarė esminio suklydimo įtakoje, kadangi klaidingai manė, kad ieškovei egzistuoja prievolė grąžinti draudiko išmokėtą žalos sumą, nors tokios prievolės iš tikro ieškovė ir neturėjo. Be to, ieškovės suklydimą sąlygojo dvi ginčijamo Susitarimo sudarymo metu klaidingai suvoktos aplinkybės, t. y. ieškovė klaidingai manė, kad : 1) transporto priemonę vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo yra nustatytas ir jis buvo neblaivus, o ieškovė yra atsakinga už šio asmens padarytą žalą kaip jo darbdavys bei 2) atsakovo regreso teisės įgyvendinimui ieškovė yra tinkamas subjektas atsakyti pagal šią prievolę manant, kad ieškovė yra LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodomas „atsakingas už žalos padarymą asmuo“ ir šios abi aplinkybės tiek kartu, tiek kiekviena atskirai sudaro teisinį pagrindą pripažinti Susitarimą negaliojančiu, kadangi jos abi yra esminės, dėl kurių ieškovė ir suklydo pasirašydama ginčijamą Susitarimą. Be to, jeigu ieškovė nebūtų klydusi dėl šių abiejų aplinkybių ar bet kurios atskirai, tai yra akivaizdu, kad Susitarimo su atsakovu ieškovė nebūtų sudariusi. 2020-11-11 atsakovo reikalavime buvo nurodyta, jog įvykio kaltininkas buvo neblaivus, tačiau atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nurodyti tokios aplinkybės bei įgyvendinti teisę į regresą, kadangi tokia aplinkybė nėra bei nebuvo žinoma ir teigti, kad asmuo vairavo automobilį neblaivus, galima tik tuo atveju, kai leistinais įrodymais teisėsaugos institucijos nustato transporto priemonę vairavusį asmenį ir patikrinusi jo blaivumą gauna oficialų tyrimo rezultatą, jog asmuo vairavo neblaivus. Šiuo atveju nenustačius asmens, vairavusio transporto priemonę įvykio metu, negalima ir teigti, kad nežinomasis buvo neblaivus. Be to, Vokietijos policija iškėlė versiją, jog įvykio metu automobilyje galėjo būti ne keturi, o penki asmenys, kas tas galimas penktas asmuo, neaišku, kaip yra ir neaišku, ar jis vairavo transporto priemonę ir ar jis buvo neblaivus. Iš policijos bylos dokumentų (2 dalis, 52 psl.) matyti, jog atsakovas kreipėsi į Vokietijos policiją, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, tarp jų ir tai, kas pirmiau nurodytame eismo įvykyje yra pripažintas kaltu. Taigi, ši informacija atsakovui buvo esminė, reikšminga ir jis ją norėjo sužinoti, kad galėtų spręsti dėl regreso teisės įgyvendinimo, tačiau atsakovas šios prašytos reikšmingos informacijos iš Vokietijos policijos negavo, nes įvykio kaltininkas nėra nustatytas. Nepaisydamas to, jog įvykio kaltininkas yra nenustatytas, atsakovas kreipėsi į ieškovę 2020-11-11 raštu melagingai (t. y. neturėdamas tam jokio faktinio pagrindo bei įrodymų) nurodydamas, kad eismo įvykio kaltininkas vairavo neblaivus ir taip suklaidino ieškovę. Ieškovei paprašius papildomos informacijos apie įvykio kaltininką, atsakovas šį klausimą ignoravo ir tik atsiuntė bylos medžiagą ieškovei nesuprantama kalba, todėl buvo užsakytas vertimas į lietuvių kalbą ir kol vyko dokumentų vertimas (nes dokumentų kiekis gana didelis), ieškovė buvo spaudžiama pasirašyti Susitarimą nurodant sąlygas, kad jeigu ieškovė jį pasirašys, tai tada gaus nuolaidą dėl mokėjimų išdėstymo laike. Priešingu atveju, kaip nurodyta atsakovo 2020-11-11 rašte, buvo grasinama kreiptis į teismą, dėl to ženkliai padidinus nuostolių dydį dėl teismo bei advokato paslaugų išlaidų bei žymaus antstolio atlyginimo apmokėjimo. Ieškovė nurodė, jog siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, ieškovė buvo verčiama pasirašyti Susitarimą kuo greičiau, todėl neturėjo galimybės sulaukti policijos bylos dokumentų vertimo bei pasitikrinti aplinkybes dėl eismo įvykio kaltininko ir jo blaivumo. Be to, iš ieškovės ir atsakovo darbuotojų susirašinėjimo matyti, kad ieškovės darbuotoja pačiame pirmame laiške nurodė, jog „kadangi mes iki pat šiol negavome jokios informacijos iš Vokietijos pareigūnų ar žalą patyrusio asmens (pastato savininko) apie tai, kuris bendrovės darbuotojas pripažintas kaltu šiame eismo įvykyje, pirmiausia norime Jūsų paprašyti pateikti informaciją apie tai, kuris darbuotojas pripažintas vairavusiu transporto priemonę ir kaltu padarius žalą“. Taigi, ieškovė aiškiai nurodė, kad : 1) negavo jokios informacijos iš Vokietijos pareigūnų, kuris bendrovės darbuotojas yra pripažintas kaltu ; 2) tokią informaciją ieškovė nori sužinoti pirmiausia bei 3) paryškintu šriftu ieškovė prašė atsakovo nurodyti, kuris darbuotojas pripažintas vairavusiu transporto priemonę ir kaltu padarius žalą. Ši informacija ieškovei turėjo esminę reikšmę, o taip pat yra akivaizdu, kad tokios informacijos iki draudimo bendrovės kreipimosi ieškovė neturėjo, negalėjo jos patikrinti bei įsitikinti, kas yra įvykio kaltininkas ir ar jis buvo neblaivus. Atsakydama į šį prašymą, atsakovo darbuotoja ignoravo ieškovės prašymą suteikti jai būtiną informaciją ir jokių paaiškinimų šiuo klausimu nepateikė, o tik kartu su laišku atsiuntė Vokietijos policijos medžiagos kopiją be vertimo, t. y. vokiečių kalba. Toliau iš šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovas spaudė ieškovę dėl Susitarimo sudarymo su kuo greitesniu ženklios sumos mokėjimu (2020-12-16 15:55 val. atsakovo el. laiškas – jeigu įmonė negali sumokėti pirmos įmokos dalies iki šio mėnesio pabaigos, tai susitarimo nėra), nors ieškovės darbuotoja prieš tai nurodė, kad ieškovė bijo netikėto antstolių antpuolio ir skuboto vykdomojo rašto išsiėmimo (2020-12-16 d. 11:56 val. el. laiškas). Be to, bijodama dar didesnių neigiamų padarinių ir pasitikėdama atsakovo, t. y. kaip didelės ir žinomos draudimo bendrovės, pateikta klaidinga informacija, jog įvykio kaltininkas vairavo būdamas neblaivus, ieškovė ir sudarė 2020-12-16 Susitarimą bei 2021-01-04 atliko 10 000 EUR sumai pirmąjį mokėjimą, tačiau kitą dieną po pirmosios įmokos pervedimo, 2021-01-05 iš vertimo paslaugas teikiančios įmonės UAB „Baltijos vertimai“ ieškovė gavo Vokietijos policijos bylos dokumentų vertimus į lietuvių kalbą ir susipažinusi su jais suprato, kad policija šiuo atveju nenustatė nei eismo įvykio kaltininko, nei kad jis vairavo neblaivus. Tik tada ieškovė suvokė, jog buvo suklaidinta atsakovo ir iš esmės suklydo pasirašydama Susitarimą, kadangi nesant nustatyto įvykio kaltininko nėra galimybės nustatyti ir vairavimo apsvaigus nuo alkoholio fakto, todėl atsakovui negalėjo atsirasti regreso teisė pagal LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o ieškovei negalėjo kilti ir prievolė atsakyti atsakovui pagal regresinį reikalavimą, todėl vien šios aplinkybės dėl klaidingo suvokimo apie eismo įvykio kaltininką ir jo neblaivumą buvimas yra pagrindas konstatuoti ieškovę iš esmės suklydus pasirašant Susitarimą bei pripažinti jį negaliojančiu. Be to, paaiškėjo ir antra svarbi ir savarankiška sandoriui pripažinti negaliojančiu aplinkybė, jog ieškovė visgi negali būti laikoma tinkamu subjektu atsakyti į regresinį reikalavimą pagal LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ieškovė nėra atsakingas už žalos padarymą asmuo. Pagal LR TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalies nuostatas, transporto priemonės valdytoju taip pat yra laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę ir šiuo atveju toks asmuo yra tik eismo įvykį sukėlęs transporto priemonės vairuotojas, todėl atsakovas gali nukreipti regresinį reikalavimą būtent į tokį asmenį, jei bus įrodyta, kas vairavo transporto priemonę ir kad toks asmuo buvo neblaivus. Ieškovė nėra atsakinga už kito asmens sukelto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą, kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, jog transporto priemonę vairavo būtent ieškovės darbuotojas, be to, ieškovė neatsakinga dar ir todėl, kad transporto priemonės vairavimas nebuvo susijęs su darbu, t. y. su automobiliu buvo važiuojama ne darbo metu, nevykdant jokių darbdavio nurodymų ar darbinių funkcijų, o, kaip matyti iš policijos tyrimo medžiagos, buvo pramogaujama lankant įvairius Rostoko miesto barus bei naktinius klubus, todėl ieškovė šiuo atveju nėra tas subjektas, į kurį draudikas gali nukreipti savo regresinį reikalavimą, o taip pat ir tuo atveju, net jeigu būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas ir jo neblaivumas, todėl ieškovė iš esmės suklydo sudarydama 2020-12-16 Susitarimą su atsakovu, be to, ieškovė klaidingai manė egzistuojant reikšmingus sandorio sudarymui faktus, todėl vadovaujantis LR CK 1.90 straipsnio nuostatomis, yra teisinis pagrindas pripažinti šį susitarimą negaliojančiu bei taikyti restituciją. Ieškovė pateikė dubliką ir nurodė, kad ieškovė vienu iš ieškinio pagrindų nurodo, jog atsakovo regreso teisės įgyvendinimui ieškovė nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal šią prievolę kaip LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodomas atsakingas už žalos padarymą asmuo, tačiau atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, kad ieškovė transporto priemonę buvo išsinuomojusi nuomos sutarties pagrindu, todėl buvo teisėta transporto priemonės valdytoja. Ieškovė nesutinka su šiais atsakovo argumentais, kadangi atsakingu už žalos padarymą asmeniu yra ne ieškovė, nes pagal LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1,2 dalių nuostatas, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, be to, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo ir jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Tokiu būdu įstatymo nuostatos išskiria net tris subjektus, kuriems draudikas gali pateikti regresinį reikalavimą : 1) atsakingas už žalos padarymą asmuo ; 2) transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės bei 3) draudėjas, jeigu nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Atsakovas nenurodė, kokias LR TPVCAPDĮ 12 straipsnio nuostatose nurodytas pareigas pažeidė ieškovė ir atsakovas savo regreso teisę kildina iš LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir (arba) 4 punkto nuostatų, tačiau už šiuos pažeidimus atsakingas yra ne transporto priemonės valdytojas, o atsakingas už žalos padarymą asmuo. Ieškovė neginčija tos aplinkybės, kad buvo sudariusi transporto priemonės nuomos sutartį ir transporto priemonės valdytoja ieškovė apskritai gali būti laikoma, tačiau transporto priemonės valdytojas gali būti ne vienas ir eismo įvykio metu nebūtinai transporto priemonės valdytojas yra tas, kuris sudarė nuomos sutartį, be to, transporto priemonės valdytoju taip pat yra laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Ieškovė taip pat nurodė, kad buvo atliktas vidinis tyrimas ir kad nors Vokietijos policija ir nenustatė, kas konkrečiai automobilį vairavo eismo įvykio metu, tačiau vienareikšmiškai yra aišku, kas buvo paskutinis teisėtas transporto priemonės valdytojas, t. y. V. M., kuris apie 17 val. po darbo pasiėmė transporto priemonę asmeniniais tikslais Darbo tvarkos taisyklių 4.5 punkto nuostatų pagrindu, todėl jeigu apskritai būtų pagrindo atsakovo regreso teisei, tai atsakingu už žalos padarymą turi būti traukiamas paskutinis žinomas teisėtas transporto priemonės valdytojas, t. y. V. M., nes būtent jam tenka atsakomybė, jeigu transporto priemonę jis perdavė kitam, galimai neteisėtai, galimai neblaiviam asmeniui arba vengia nurodyti paskutinį vairavusį transporto priemonę asmenį eismo įvykio metu, tokiu būdu dėl šios priežasties atsakovas su regresiniu reikalavimu visų pirma kreipėsi ne į tą asmenį, t. y. ieškovę. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, jog jis turi regreso teisę dėl išmokėtos žalos susigrąžinimo pagal LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 arba 4 punkto nuostatas. Ieškovė nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Tam, kad draudikui atsirastų regreso teisė pagal LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai joje numatytos aplinkybės turi egzistuoti realiai ir neginčytinai ir jos turi būti nustatytos bei įrodytos, kadangi draudikas negali įgyvendinti regreso teisės remdamasis spėlionėmis. Ieškinyje yra gana detaliai nurodytos faktinės aplinkybės, kad nėra nustatyta jokių duomenų, t. y. kas konkrečiai vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu, todėl nenustačius tokio asmens, nėra jokio teisinio pagrindo ir teigti, kad toksai asmuo (t. y. nenustatytasis) vairavo neblaivus. Vadinasi, atsakovui negali atsirasti ir regreso teisė pagal LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Ieškovė ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės UAB „Globalita“ ir atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2020-12-16 pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškovės naudai 10 000 EUR sumą ir 6 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.