Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. B. ir jos gynėjos advokatės J. Savčenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažinta kalta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, įvykdytas 2023 m. rugsėjo 28 d.), ir jai paskirta 60 MGL, t. y. 3 000 EUR, dydžio bauda;

pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, įvykdytas 2023 m. gruodžio 4 d.), ir jai paskirta 70 MGL, t. y. 3 500 EUR, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, L. B. paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL, t. y. 6 000 EUR, dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš L. B. atmestas.

L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinta.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti B. L. (B. L.), R. K. (R. K.) ir O. V., tačiau apeliaciniai skundai jų atžvilgiu nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su B. L., realizavo naminį stiprų alkoholinį gėrimą, o būtent: L. B. iš anksto susitarus su R. P. (R. P.), kad ji pastarajam už 10 EUR parduos 1 l naminės degtinės, B. L. 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 9.40 val., dviračiu į sutartą vietą netoli namų (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), nuvežė ir perdavė R. P. 1 l (dm³) talpos plastikinį butelį, su etikete „Švogerių“, su 0,5 l (dm³) stipriu naminiu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,5 procentų. Tokiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, L. B. nuteista už tai, kad neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, turėdama tikslą juos realizuoti, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2023 m. gruodžio 4 d. 12.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), laikė 5 vnt. butelių naminės degtinės, tiksliau 1 l (dm³) talpos plastikinį butelį su etikete „Gaspadorių“ 0,97 l (dm³) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu – namine degtine; 1 l (dm³) talpos plastikinį butelį su etikete „Rago“ 0,49 l (dm³) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu – namine degtine; 1,0 l (dm³) talpos plastikinį butelį, su etikete „Švogerių“ – 0,96 l (dm³) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu – namine degtine; 1 l (dm³) talpos plastikinį butelį, su etikete „Švogerių“, 0,96 l (dm³) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu – namine degtine; 1 l (dm³) talpos plastikinį butelį, su etikete „Herkus“, 0,99 l (dm³) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu – namine degtine; taip, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė iš viso 4,37 l (dm³) naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra nuo 46,9 procentų iki 47,2 procentų, iki tol, kol 2023 m. gruodžio 4 d., 12.20 val., minėtame name jį rado ir paėmė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 201 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. B. ir jos gynėja advokatė J. Savčenko prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį dalyje dėl L. B. kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalyje, nes L. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimti naują nuosprendį – L. B. išteisinti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra visiškai neaišku, kodėl L. B. inkriminuojama sunkinanti aplinkybė – bendrininkavimas, nes nei su R. K., nei su O. V. ji jokių nusikalstamų veikų nepadarė. R. K. pažįsta tik kaip savo vyro viršininką, o vienintelis pokalbis su juo apie alkoholinius gėrimus buvo tik dėl to, kad R. K. ketino padovanoti L. B. šeimai didelį butelį spiritinio gėrimo kaip dovaną Naujiems metams – šiuos savo veiksmus įgyvendino, o L. B. pirmosios instancijos teisme rodė tai patvirtinančią nuotrauką. Daroma išvada, kad ikiteisminio tyrimo ir sekimo metu tai buvo tiesiog prielaida susieti L. B. su R. K., kuris buvo sekamas, veiksmais. Tuo tarpu O. V. L. B. išvis nepažįsta. Atsižvelgiant į tai, kad ir R. K., ir O. V. buvo sekami bei pas juos rado didelius kiekius spiritinių gėrimų, ikiteisminio tyrimo metu nutarta pritraukti prie jų veiklos L. B. kaip realizatorę – tai sąlygojo aplinkybė kai ant tilto su buteliu alkoholinio gėrimo buvo sulaikytas liudytojas R. P..

3.2. Akcentuojama, kad liudytojo R. P. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis, kaip pats paliudijo teisme, serga, yra po insulto ir jam nustatyta (duomenys neskelbtini) procentų prarasto darbingumo. Teisminė psichiatrija apibūdina R. P. ligą kaip galvos smegenų kraujagyslių susirgimą. Taigi akivaizdu, kad aterosklerozė progresuoja ir yra labai rimta liga, o jau pradinėje stadijoje atsiranda atminties sutrikimai, dažniausiai dėl neseniai įvykusių įvykių. Insulto atveju didėja asmenybės defektas, atminties sutrikimai, gali pasireikšti kliedėjimo sindromai. Jeigu arterosklerozė derinama su lėtiniu alkoholizmu, stebimas moralinis-etinis defektas, atminties praradimas, neteisingas situacijos vertinimas, polinkis į fantazijas, žmogus gali būti lengvai įtikinamas. Nagrinėjamu atveju būtent šie požymiai ir atsispindi liudytojo R. P. parodymuose, todėl tokio asmens parodymais neturėjo būti vadovaujamasi kaltinant L. B. padarius veiką, kurios iš tikrųjų ji nepadarė. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad R. P. gėrė ant tilto kartu su liudytoju F. K. (F. K.) – jis apklaustas teisme nurodė, kad nieko negėrė, privažiavo tik pažiūrėti, ką veikia R. P.. Be to, pažymėjo, kad L. B. nepažįsta, o B. L., perduodančio naminę degtinę R. P., nematė. Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad niekas nematė degtinės perdavimo R. P., o iš kur jis paėmė degtinę nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė. Taigi L. B. kaltė šiame epizode grindžiama tik sergančio asmens žodžiais, todėl ji turėtų būti išteisinta, nes nepadarė nusikalstamos veikos.

3.3. Dėl antro L. B. inkriminuoto epizodo, cituojant BK 201 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nurodoma, kad L. B. neturėjo tikslo realizuoti, nes apie tai nėra duomenų byloje. Be to, ji negamino neteisėtai, nes nerasti jokie aparatai gamybai, taip pat nelaikė, negabeno gėrimų tikslu realizuoti bei apskritai nerealizavo, negamino, nelaikė ir negabeno – duomenų byloje apie šiuos veiksmus yra tik dėl kitų kaltinamųjų. Tuo tarpu su tokiais kitų kaltinamųjų veiksmais L. B. neturi jokių ryšių. Dar kartą atkreipiamas dėmesys, kad vienintelis pokalbis tarp L. B. su R. K., dėl kurio L. B. inkriminuojama prekyba alkoholiu, buvo dėl naujametinės dovanos L. B. šeimai, t. y. didelio butelio gamyklinės gamybos spiritinio gėrimo. Nepaisant to, siekiant susieti L. B. su kitais kaltinamaisiais, į bylą buvo pateikti įvairūs L. B. pokalbiai be datų ir jokios tvarkos, nesusieti su kitais kaltinamaisiais, tačiau jų (kitų kaltinamųjų) pokalbiai ir sekimo rezultatai nebuvo pateikti. Manoma, kad dėl nurodytų aplinkybių ikiteisminis tyrimas buvo atliktas aplaidžiai ir netinkamai, bet pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino, todėl prašoma išteisinti L. B. nepadarius jai inkriminuojamos veikos.

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad L. B. tėvo namuose rasti 5 buteliai jai priklausančių gėrimų nepaneigia to, jog kiekvienas suaugęs asmuo turi teisę turėti savo reikmėms dėžę ar dvi alkoholinių gėrimų. Be kita ko, nagrinėjamu atveju šių rastų alkoholinių gėrimų butelių pavadinimai nesutampa su gėrimų pavadinimais, rastais pas kitus kaltinamuosius. Taip pat, kaltinime yra neteisingai aiškinama BK 212 straipsnio 3 dalis – tai, kad etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų nereiškia, kad negalima turėti 5 butelių alkoholinių gėrimų savo reikmėms. BK 212 straipsnis tiesiogiai susijęs su BK 201 straipsnio 1 dalimi ir taikomas tik alkoholinių gėrimų gamybai bei prekybai, bet ne fizinių asmenų turėjimui gėrimus savo tikslams. Tuo tarpu leidžiamų turėti, rastų alkoholinių gėrimų kiekiui šis straipsnis L. B. atveju netaikomas ir ji turi būti išteisinta.

3.5. Akcentuojama, kad namas, kuriame rasti 5 buteliai alkoholinių gėrimų, nuosavybės teise priklauso B. L.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 137 straipsnio 1 dalimi, gyvenamųjų patalpų suteikimas alkoholinių gėrimų laikymui užtraukia atsakomybę patalpų savininkams. Taigi, savininkas ir atsako už paslėptus pas jį gėrimus, nesvarbu, kad juos nuo vyro paslėpė L. B., todėl dėl šio epizodo ji turi būti išteisinta. Laikymas savo namuose 5 butelių alkoholio savo reikmėms nėra nei baudžiamasis nusikaltimas, nei administracinis nusižengimas. Be kita ko, L. B. užsiima pieno produktų gamyba ir prekyba, taip pat parduoda kiaušinius, augina karves ir parduoda mėsą – visa tai patvirtinama pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais. Šia ūkine veikla, kuri registruota (duomenys neskelbtini), L. B. užsiima nuo 2001 m. iki dabar. Nepaisant to, jos pokalbiai su pieno produktų ir kiaušinių pirkėjais, dėl prekių pristatymo, buvo neteisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo.

4. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistoji L. B. prašė tenkinti apeliacinį skundą, nurodydama, jog yra nekalta, o degtinę turėjo savo reikmėms, neketindama jos parduoti. Nuteistosios L. B. gynėja palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, dėl pirmojo nusikaltimo pažymėdama, kad L. B. kaltę pagrindžia byloje surinkti duomenys, o dėl antrojo akcentuodama, jog BPK 154 straipsnyje numatytų priemonių taikymo metu gauti duomenys leido teismui pagrįstai teigti, kad L. B. su kitais asmenimis kalbėjo būtent apie jos turėtų stiprių alkoholinių gėrimų realizavimą, o ne apie pieno produktų ar kiaušinių pardavimo sąlygas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios L. B. ir jos gynėjos advokatės J. Savčenko apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-7-196-303/2022, 2K-44-489/2024). Nagrinėjamu atveju iš nuteistosios L. B. ir jos gynėjos apeliacinio skundo matyti, jog yra nesutinkama su ta skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalimi, kuria L. B. pripažinta kalta padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje – prašoma šią nuosprendžio dalį panaikinti ir L. B. išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

7. Nagrinėjamu atveju L. B. pripažinta kalta padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad veikdama bendrininkų grupe su B. L., realizavo naminį stiprų alkoholinį gėrimą bei neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, turėdama tikslą juos realizuoti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, L. B. kaltę dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų neigė – teisiamojo posėdžio metu sutikusi duoti parodymus, atsisakė atsakinėti į bet kokio turinio proceso dalyvių klausimus, nurodė nesutinkanti su liudytojo R. P. parodymais. Apeliaciniame skunde jo parodymus vertina kaip nenuoseklius, todėl nepatikimus, neigia tikslą realizuoti alkoholinius gėrimus. Vis tik, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną jų atskirai bei sugretinusi juos tarpusavyje, teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistosios L. B. kaltės konstatavimui dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo duomenų pakanka, jos veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

8. Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo. Nurodyti nusikalstamų veikų požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius, kad padaryta bent viena iš nurodytų veikų, t. y. naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) neteisėtas gaminimas, laikymas ar gabenimas, turint tikslą juos realizuoti, arba jų realizavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, kad šio nusikaltimo objektas – namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo, realizavimo tvarka; dalykas – namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ir techninis etilo alkoholis, jų skiediniai (mišiniai) ir (ar) aparatai jiems gaminti. Be to, šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamina, laiko, gabena ar realizuoja naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ar aparatus jiems gaminti, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290-719/2018).

9. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam nusikalstama veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-190-303/2022). Pastebėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-594/2024).

10. Baudžiamojoje byloje dėl pirmosios L. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos nustatyta, kad jai iš anksto susitarus su R. P., jog ji pastarajam už 10 EUR parduos 1 l naminės degtinės, B. L. 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 9.40 val., dviračiu į sutartą vietą netoli namų (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), nuvežė ir perdavė R. P. 1 l (dm³) talpos plastikinį butelį, su etikete „Švogerių“, su 0,5 l (dm³) stipriu naminiu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,5 procentų. L. B. teigimu, jos kaltė šiuo atveju grindžiama tik sergančio asmens žodžiais, todėl ji turėtų būti išteisinta, nes nepadarė nusikalstamos veikos.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo R. P. parodymais. Itin akcentuojamas jo patirtas insultas, dėl kurio asmuo neteko (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo, teigiama, kad insulto atveju didėja asmenybės defektas, atminties sutrikimai, gali pasireikšti kliedėjimo sindromai. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui, išsamiai įvertinusiam liudytojo R. P. būklę, abejonių dėl jo veiksnumo nekilo – jų neturi ir apeliacinės instancijos teismas. Vertinant asmens parodymus kaip patikimus, svarbu nustatyti, kad proceso metu parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021).

12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 8.30 val. nuėjo pas L. ir paprašė, jog ši jam duotų litrą naminės degtinės. Vis tik, sutikusi duoti, jos iškart nedavė ir nurodė eiti toliau nuo jos namų bei palaukti – po kurio laiko dviračiu atvažiavo L. tėvas B., kuris ir atvežė butelį degtinės. Paėmęs butelį, paskambino pažįstamam F. K. ir pasakė, kad gali pavaišinti degtine. Jam po kurio laiko atėjus ir kartu išgėrus 0,5 l naminės degtinės, pamatė, jog atvažiuoja policijos tarnybinis automobilis. Policijos pareigūnams jis papasakojo kaip į sutartą vietą atvežtas butelis, nurodė, kokiomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 20–22). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė prisimenantis, kad B. L. atvežė degtinę, jis paėmė ją, o tada policija atvažiavo. Į L. B. buvo pasikreipęs dėl to, jog nebuvo daugiau į ką kreiptis – žinojo, kad gali įsigyti gėrimų. Tai buvo pirmas kartas, kai pas ją pirko alkoholį. Tuo metu norėjo įsigyti 1 l naminės degtinės, su L. buvo sutaręs kainą – 10 EUR, tačiau jam vietoje nieks neperdavė, reikėjo paeiti toliau, apie 100 m, ir palaukti. F. K. nematė, kad atvežė jam degtinę, nes jis buvo toliau, prie tvenkinio (4 t., b. l. 150–151). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. P. nurodė jog 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 8.30 val. paskambino L. ir paprašė, jog ši jam parduotų litrą naminės degtinės. Jai sutikus, nurodė, jog R. P. lauktų ant tilto, esančio netoli jos namų – jam laukiant, dviračiu atvažiavo L. tėvas B., kuris ir atvežė butelį degtinės (1 t., b. l. 34–38).

13. Iš aptartų liudytojo R. P. parodymų matyti, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio proceso metu nuosekliai parodė, jog buvo su L. B. susitaręs iš jos įsigyti 1 l naminės degtinės už 10 EUR. L. B. nurodė liudytojui palaukti netoli jos namų. Netrukus B. L. dviračiu atvežė naminės degtinės butelį ir perdavė R. P.. Nors apeliaciniame skunde R. P. parodymai kritikuojami kaip nenuoseklūs, tačiau aktualu tai, jog jie skiriasi tik dalyje dėl įvykusio susitarimo – telefoninio pokalbio metu ar R. P. tiesiogiai bendraujant su L. B., atvykus pas ją į namus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks nesutapimas nėra esminis. Tuo tarpu liudytojo parodymai, susiję su esminėmis įvykio aplinkybėmis – pačiu naminės degtinės pirkimo faktu, sutarta kaina, asmeniu, iš kurio turėjo įsigyti, vieta, kurioje įvyko perdavimas, tarpusavyje sutampa. Taigi aplinkybes, susijusias su L. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, liudytojas R. P. nurodė nuosekliai, jos sutapo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio proceso metu, tad jomis abejoti pagrindo nėra. Juolab, jog šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

14. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta pareigūnė S. K. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 9.40 val. patruliavo su kitais tyrėjais (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai pamatė du stovinčius vyrus ir kilo įtarimas, jog šie gali vartoti alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta prie jų privažiuoti ir patikrinti informaciją. Pas R. P. buvo rastas 1 l talpos butelis „Švogerių“, kuriame buvo apie 0,5 l skaidraus skysčio, turinčio specifinį alkoholio kvapą. Įvykio metu kartu buvęs F. K. nurodė, kad nežino, kas tai yra ir kad tai priklauso ne jam, o R. P. paaiškino, jog tai – naminė degtinė, kurią iš anksto susitaręs įsigijo iš vietinės gyventojos L. B., tačiau į vietą jam atvežė ir perdavė L. tėvas B. L. (1 t., b. l. 47–51). 2024 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu, liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2024 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus šios pareigūnės kūno kamera darytą vaizdo įrašą, kuris, be kita ko, buvo peržiūrėtas ir pirmosios instancijos teisme, nustatytos tos pačios aplinkybės, kurias apklausiamas liudytoju nurodė R. P. (1 t., b. l. 39–40). Aptariami įrodymai buvo įvertinti skundžiamame nuosprendyje, todėl nėra pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik liudytojo R. P. parodymais.

15. Apeliacinės instancijos teismo vidinį įsitikinimą, jog 2023 m. rugsėjo 28 d. L. B. realizavo naminį stiprų alkoholinį gėrimą, sustiprina ir tai, kad įtariamuoju apklaustas B. L. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Iš 2024 m. balandžio 29 d. jo apklausos protokolo turinio matyti, jog B. L. išsamiai paaiškino, jog būtent dukra L. B. buvo jo paprašiusi nuvežti 1 litro talpos butelį, kuriame buvo apie 0,5 l naminės degtinės, R. P., kuris jo laukė ant tilto netoli jo namų (1 t., b. l. 185–187). Nors vėliau proceso metu B. L. siekė paneigti šiuos savo parodymus, teigė, jog neva tuo metu duodamas parodymus jautė spaudimą iš tyrėjos, tačiau būtent pirminius B. L. parodymus atitinka liudytojų R. P. ir S. K. parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų metu gauti įrodymai.

16. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę – bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Tad atsižvelgus į tai, kad B. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti aptarti L. B. kaltę patvirtinantys įrodymai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai buvo jais vadovautasi. Teisiamojo posėdžio metu B. L. parodymų keitimas ir kaltės neigimas vertintini kaip jo gynybinė versija, siekiant padėti dukrai L. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

17. Apeliaciniame skunde nesutinkama su L. B. inkriminuota atsakomybę sunkinančia aplinkybe – bendrininkavimu. Bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-511/2022, 2K-133-489/2023). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025).

18. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad L. B. iš anksto susitarus su R. P. dėl naminės degtinės pardavimo, ją R. P. į sutartą vietą nuvežė B. L.. Atsižvelgus į tai buvo pagrįstai spręsta, jog L. B. ir B. L. veikė kaip bendravykdytojai, savo susitarimą išreiškę konkliudentiniais veiksmais. L. B. ir B. L. suprato tiek savo, tiek vienas kito veiksmus, jiems pritarė ir norėjo taip veikti. Jie kartu aptartais veiksmais prisidėjo prie stipraus naminio alkoholinio gėrimo (naminės degtinės) realizavimo, atitinkamai pagrįstai konstatuota, jog veikė bendrai. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo spręsti, jog L. B. nepagrįstai konstatuota BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Priešingai, nei pažymima apeliaciniame skunde, L. B. bendrininkavimas yra inkriminuotas tik su savo tėvu B. L., t. y. nėra inkriminuojami jokie atlikti bendri veiksmai nei su R. K., nei su O. V., todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

19. Taigi, apeliacinės instancijos teismui L. B. kaltė ir veiksmų kvalifikacija dėl pirmojo BK 201 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo abejonių nekelia, todėl pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje pagrįstos ir teisingos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį.

20. Nagrinėjamu atveju L. B. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį nuteista ir už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2023 m. gruodžio 4 d. 12.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), laikė 5 vnt. butelių naminės degtinės, tiksliau 1 l (dm³) talpos plastikinį butelį su etikete „Gaspadorių“ 0,97 l (dm³) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu – namine degtine; 1 l (dm³) talpos plastikinį butelį su etikete „Rago“ 0,49 l (dm³) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu – namine degtine; 1,0 l (dm³) talpos plastikinį butelį, su etikete „Švogerių“ – 0,96 l (dm³) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu – namine degtine; 1 l (dm³) talpos plastikinį butelį, su etikete „Švogerių“, 0,96 l (dm³) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu – namine degtine; 1 l (dm³) talpos plastikinį butelį, su etikete „Herkus“, 0,99 l (dm³) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu – namine degtine; taip, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė iš viso 4,37 l (dm³) naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra nuo 46,9 procentų iki 47,2 procentų, iki tol, kol 2023 m. gruodžio 4 d., 12.20 val., minėtame name jį rado ir paėmė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde, prašant išteisinti nepadarius šios veikos, nurodoma, kad nerasti jokie aparatai gamybai, L. B. nelaikė, negabeno gėrimų tikslu realizuoti, užsiima tik pieno produktų gamyba bei prekyba, taip pat parduoda kiaušinius, mėsą, augina karves, o kaltinime yra neteisingai aiškinama BK 212 straipsnio 3 dalis, t. y. įstatymas nedraudžia laikyti stipriųjų alkoholinių gėrimų asmeniniam naudojimui. Taigi iš esmės viso proceso metu buvo neigiamas tik tikslo realizuoti kaltinime nurodyto kiekio naminio stipraus alkoholinio gėrimo turėjimas, tačiau nuteistoji neginčijo, jog aptariami rasti 5 buteliai su naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu – namine degtine, priklausė jai, dėl to ginčo byloje nėra.

21. Pagal BK 212 straipsnio 3 dalį, BK 201 straipsnyje nurodyti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai yra alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta užduotis atlikti objektų tyrimą dėl pas L. B., adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, virtuvės patalpose, krosnyje rastų įvairių 1 l talpų buteliuose esančio skysčio (1 t., b. l. 135–136). 2024 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad skystis, esantis minėtuose buteliuose, yra stiprus alkoholinis gėrimas (naminė degtinė), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 46,9 procentų – 47,2 procentų (1 t., b. l. 137–138), taigi viršija BK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą 18 procentų ribą.

22. L. B. teigimu, šiuos butelius tėvo B. L. gyvenamojoje namo dalyje ji slėpė nuo savo vyro, kad jis neišgertų. Iš esmės tapačias aplinkybes nurodė ir B. L.. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslas platinti (šiuo atveju parduoti naminį stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę) užfiksuotas objektyvaus pobūdžio duomenyse (pokalbiuose), kuriuos pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šie pokalbiai buvo pateikti į baudžiamąją bylą dėl to, jog buvo siekta susieti L. B. su kitais nuteistaisiais, atkreipiamas dėmesys, kad jie be jokių datų ir tvarkos, juose buvo kalbama apie nuteistosios prekybą pieno produktais, kiaušiniais, mėsa, kuria ji užsiima legaliai. Vis tik, teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka ir pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pokalbiai patvirtina L. B. tikslą gyvenamojoje vietoje laikytą naminę degtinę platinti, nuosprendyje nurodyta kiekviena analizuotų pokalbių data ir laikas, jie išdėstyti eilės tvarka nuo anksčiausio iki vėliausio, atitinkamai nurodytas ir asmuo, jei jis buvo nustatytas, su kuriuo L. B. kalbėjo.

23. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2023 m. spalio 17 d. – 2024 m. sausio 12 d. suvestinės matyti, jog L. B. telefoninių pokalbių metu vengė vartoti žodį „degtinė“, siekė nuslėpti tikrąjį objektą, apie kurį kalbama, jo neįvardinant. 2023 m. spalio 21 d. vykusio pokalbio metu, L. B. sakė, jog neturi „valstybinės“, bet turi „tą“, jog reikia prie jos priprasti. 2023 m. lapkričio 10 d. pokalbio metu, nenustatytam asmeniui įvardinus žodžius „degtinė“ ir „alus“, L. B. kritikavo, esą jis nemoka suktai kalbėti. Šis principas taikytas ir pokalbių tarp L. B. ir B. L. metu, pvz. 2023 m. spalio 19 d. B. L. teiraujasi dukros dėl prekės kiekio – „kilogramą – tai litrą?“ į ką L. B. atsako necenzūriniais žodžiais; 2023 m. lapkričio 10 d. pokalbio metu nuteistoji nurodo B. L., jog ateis „figūra“ ir jam tik „pusę kilogramo“ duotų, „<...> nes jis gali sumeluoti <...>“, o B. L. pasitikslina: „tai išeina visas litras?“ ir kt.. Tokių pokalbių visuma rodo, jog L. B. prašydavo tėvo B. L. atnešti ar perduoti ateinantiems asmenims dažniausiai konkrečiai nenurodomo objekto kilogramą ar pusę jo, tačiau iš B. L. klausimų ir nuteistosios atsakymų matyti, jog kilogramu buvo vadinamas litras, taip siekiant nuslėpti tikrąją pokalbio prasmę apie parduodamą naminę degtinę, kuri buvo rasta jos gyvenamojoje vietoje. Tai, jog pokalbių metu buvo turima omenyje ne nuteistosios deklaruojama legali prekyba, atsiskleidžia ir 2023 m. spalio 27 d. pokalbis su nenustatytu asmeniu metu. Jo metu buvo kalbama apie „0,7“ ir pakelį rūkalų, jų kainą. L. B. nurodė: „<...> geriau atsargiau telefonu kalbėk, o tai aš kitą kartą ragelio nekelsiu <...>“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks L. B. pasakymas apie pieno produktų pardavimą būtų nelogiškas. Be to, šio pokalbio metu L. B. nurodo, jog asmuo turės sumokėti 10 EUR, tačiau B. L. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 5 l pieno parduoda už 5 EUR, t. y. už litrą prašydavo 1 EUR, bet po litrą pieno dažniausiai nepardavinėdavo. Taigi, nei aptariamo pokalbio metu minimas kiekis – „0,7“, nei nurodoma kaina nėra būdinga prekybai pienu. Priešingai, tai atitinka nagrinėjamoje byloje nustatytą naminės degtinės R. P. pardavimo kainą – 10 EUR.

24. Naminės degtinės laikymą tikslu realizuoti, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina byloje esantys aplinkinių gyventojų pranešimai apie jau kurį laiką vykdomą tokią L. B. veiklą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajame policijos komisariate 2023 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas anoniminis (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymas atkreipti dėmesį į L. B. neteisėtus veiksmus. Teigiama, jog nepaisant spalio 14 d. kratos metu rastų daug litrų naminės degtinės, cigarečių, po poros dienų L. vėl pradėjo prekiauti alkoholiu, todėl prašoma pagalbos (1 t., b. l. 52). (4 t., b. l. 147–150). Pranešime minima kratos atlikimo diena (2022 m. spalio 14 d.) yra siejama su ankstesnio, L. B. atžvilgiu vykusio, ikiteisminio tyrimo pradžia, pasibaigusia Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu L. B. pripažinus kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje. Taip pat 2024 m. balandžio 1 d. gautas pranešimas, jog gyventoja L. B. prekiauja samagonu, nurodė, jog ji yra žinoma policijai (1 t., b. l. 160).

25. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad rastas naminis alkoholinis gėrimas (naminė degtinė) buvo išpilstytas skirtingų rūšių alaus buteliuose, kurių pavadinimai nesutampa su rastais pas kitus kaltinamuosius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodoma su pakuote susijusi aplinkybė nėra pakankama įrodyti, jog rastas alkoholis buvo skirtas asmeniniam naudojimui, o ne taip pat parduoti. Naminė degtinė visada laikoma ne originalioje taroje, ją iš esmės apsprendžia tik tūris, atitinkamai, ji gali būti laikoma tiek skirtingo tūrio, tiek ir skirtingų rūšių prekių taroje. Kita vertus, pastebėtina ir tai, jog tiek 2023 m. rugsėjo 28 d. R. P. parduotas alkoholis, tiek 2023 m. gruodžio 4 d. nuteistosios gyvenamojoje vietoje rastos naminės degtinės dalis buvo išpilstyta į tos pačios rūšies ir pavadinimo tarą – plastikinį butelį su etikete „Švogerių“.

26. Teisėjų kolegijos išvadų nekeičia ir apeliacinio skundo argumentas, jog namas, kuriame rasti 5 buteliai alkoholinių gėrimų, nuosavybės teise priklauso B. L., pasak apeliantės, dėl to jam pagal ANK 137 straipsnio 1 dalį turėtų kilti administracinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog cituojamame straipsnyje gyvenamųjų patalpų suteikimas alkoholinių gėrimų laikymui nėra siejamas su tikslu šiuos gėrimus platinti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, jog L. B. tokį tikslą turėjo, atitinkamai būtent jai, o ne jos tėvui kyla baudžiamajame įstatyme numatyta atsakomybė už neteisėtus veiksmus.

27. Apeliaciniame skunde, siekiant paneigti L. B. kaltę padarius BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nurodoma ir tai, kad ji neužsiėmė neteisėta gamyba, nes nerasti jokie tam skirti aparatai. Vis tik, BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai (naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) neteisėtas gaminimas, laikymas ar gabenimas, turint tikslą juos realizuoti, arba jų realizavimas) yra alternatyvūs, tad baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius, kad padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Nagrinėjamu atveju L. B. inkriminuojamas tik vienas požymis, t. y. laikymas, turint tikslą realizuoti, o ne gaminimas, kuriam ir yra reikalinga atitinkama įranga, aparatai, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. B. kalta dėl neteisėto laikymo naminių stiprių alkoholinių gėrimų, turint tikslą juos realizuoti, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria L. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo.

Dėl paskirtų bausmių ir jų bendrinimo

29. Apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui – nuteistąją L. B. išteisinti. Tokiu atveju yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-458/2020, 7 punktas).

30. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

31. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad skirdamas L. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Be to, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, L. B. asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

32. BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas L. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika, padaryta 2023 m. rugsėjo 28 d.), padarymą skyrė 60 MGL (3 000 EUR) baudą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika, padaryta 2023 m. gruodžio 4 d.), padarymą skyrė 70 MGL (3 500 EUR) dydžio baudą.

33. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajai L. B. bausmes, atsižvelgė į tai, kad ji padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatė ir atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog ji nusikalstamą veiką, įvykdytą 2023 m. rugsėjo 28 d., padarė veikdama bendrininkų grupe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atitinkamai buvo įvertinta ir tai, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog L. B. anksčiau vieną kartą teista už analogiškos veikos padarymą (1 t., b. l. 163–164), vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, L. B. per šį laikotarpį bausta tris kartus, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 165–167), registruota Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (4 t., b. l. 144), duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Be to, skirdamas bausme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į realizuoto bei turint tikslą realizuoti laikytos naminės degtinės kiekį, L. B. veiksmus, kai ji po 2023 m. rugsėjo 28 d. jos gyvenamojoje vietoje atliktos kratos ir toliau, turėdama tikslą realizuoti, laikė naminę degtinę.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įvertinus L. B. charakterizuojančių duomenų visumą ir jos padarytų neteisėtų veiksmų pobūdį, už nusikaltimų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymą tinkamiausios bausmių rūšys, kuriomis galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra baudos. Pažymėtina, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai L. B. už jos nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, artimos inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytų bausmių minimumams. Tokių rūšių ir dydžių bausmės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežtos ir nepažeidžia proporcingumo principo. Paskyrus švelnesnes bausmes nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas, kuris negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties.

35. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti baudžiamajame įstatyme aiškiai apibrėžiant nusikalstamas veikas ir už jų atlikimą numatant atitinkamas bausmes. L. B., be kita ko, būdama teista už tokios pat nusikalstamos veikos padarymą, suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jai pačiai, tačiau tai nesulaikė jos nuo pakartotinių nusikalstamų veikų padarymo, todėl turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį poreikį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

36. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, L. B. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (6 000 EUR) dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, teisingai taikė bausmių dalinio sudėjimo būdą – paskirtos bausmės subendrintos nuteistajai L. B. palankesniu, t. y. dalinio bausmių sudėjimo, būdu, prie griežtesnės – 70 MGL (3 500 EUR) dydžio baudos, paskirtos pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2023 m. gruodžio 4 d.), pridedant dalį švelnesnės bausmės, t. y. 50 MGL dydžio baudos, ir L. B. paskirta subendrinta 120 MGL (6 000 EUR) dydžio bauda. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino tiek nuteistąją L. B. charakterizuojančius duomenis, tiek ir aplinkybes, susijusias su konkrečiomis padarytomis nusikalstamomis veikomis, taip pat ir L. B. laikytos naminės degtinės kiekį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek bausmių bendrinimo būdas, tiek pridedamos bausmės dydis buvo parinktas įmanomai palankiausias nuteistajai L. B., todėl skirti dar švelnesnes bausmes nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios L. B. ir jos gynėjos advokatės Jevgenijos Savčenko apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.