Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl asmens priverstinio iškeldinimo ir kitų savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

10. Ieškovė G. B. viešame registre yra įregistravusi asmeninės nuosavybes teises į nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, kurį po 1/2 idealiąją dalį asmeninės nuosavybės teise ieškovė valdo kartu su buvusiu sutuoktiniu atsakovu T. B., adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė asmeninės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą viešame registre įregistravo pateikus jo tvarkytojui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2020-10-07 išduotą pažymą (toliau – Pažyma).

11. G. B. 2020 m. gegužės 26 d. per notarę išsiuntė atsakovui T. B. pareiškimą su siūlymu pirmenybės teise pirkti jame nurodytus nekilnojamuosius daiktus.

Dėl Pažymos vertinimo ir bylos sustabdymo

13. Atsakovas teigia, kad tarp bylos šalių nėra išspręstas ginčas dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo nuosavybės teisės. Pažymi, kad atsakovas ginčija Pažymą, kurios pagrindu gyvenamasis namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kaip asmeninė ieškovės G. B. nuosavybė. Nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020-12-22 raštu „Dėl Jūsų prašymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2020-10-05 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) išduota G. B. neteisėtai, t. y. be žemės sklypo bendrasavininko T. B. sutikimo. Taip pat šiame rašte nurodoma, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimą ir 2020-12-11 surašė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) su išvada, jog pažyma išduota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat nurodoma, kad prie prašymo pateiktame 2020-06-29 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte nėra žemės sklypo bendrasavininkų parašų, projektas nepatvirtintas pas notarą ir nėra įregistruotas NTR registre. Taip pat mano, jog šioje byloje sprendžiant klausimą dėl apelianto priverstinio iškeldinimo pagal ieškovės pateiktą reikalavimą, iki nebus iš esmės išspręstas klausimas dėl Pažymos ir jos pagrindu nuosavybės teisės įgijimo, ši civilinė byla turėtų būti stabdytina.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje byloje spręstas pareiškėjo T. B. prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 5 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas apie Pažymą sužinojo 2020 m. lapkričio 14 d., pareiškėjo atstovas 2020 m. lapkričio 27 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti duomenis, kuriais vadovaujantis G. B. buvo išduota Pažyma, į minėtą prašymą Inspekcija atsakė 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad Pažyma išduota neteisėtai ir pareiškėjui išaiškino, jog Inspekcijai nėra galimybės kreiptis į teismą bei pasiūlė į teismą dėl pažeidimų išduodant pažymą kreiptis pareiškėjui. 2021 m. sausio 27 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas: 1) panaikinti Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų prašymo“; 2) įpareigoti Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą pripažinti netekusia galios 2020 m. spalio 5 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jos priėmimo momento. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. 2021 m. vasario 22 d. prašymu pareiškėjo atstovas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pripažinti netekusia galios Pažymą nuo jos priėmimo momento. Inspekcija į minėtą prašymą atsakė 2021 m. kovo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai nurodė, jog Inspekcija negali ginčyti Pažymos teismine tvarka bei pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo.

15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo T. B. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento ir VĮ „Registrų centras“, trečiasis asmuo G. B., kuriuo ieškovas prašo pripažinti negaliojančią 2020 m. spalio 5 d. pažymą apie statinio statyba be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jos priėmimo momento; panaikinti VĮ Registrų centro atliktą 289.27 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žymimo (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją nekilnojamojo turto kadastre; priteisti iš atsakovų ieškovo T. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas jau yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinį teismą tiek dėl inspekcijos 2020 m. gruodžio 22 d. rašto, tiek dėl 2020 m. spalio 5 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimą bei prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti. Šis teismas atitinkamai 2021 m. vasario nutartimi atsisakė priimti skundą, o 2021 gegužės 10 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą. 2021 gegužės 10 d. nutartis buvo apskųsta aukštesnei instancijai, tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartį paliko galioti, o skundą atmetė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad pareikštas reikalavimas negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1822-1043/2021 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl viešojo administravimo institucijos priimto akto teisėtumo (Pažymos), dėl ko atsakovas jau ne kartą kreipėsi į teismus, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui stabdyti šios civilinės bylos. Atsakovo bandymai inicijuoti Pažymos ginčijimą teisme buvo atmetami, remiantis Liteko sistemos duomenimis.

17. Atsakovas pateikė atskirą prašymą byloje sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2S-734-357/2021. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo bandymas atnaujinti procesą bylos šalių santuokos nutraukimo byloje teismų buvo atmestas (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-10619-907/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-734-357/2021). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo argumentai dėl privalomo šios civilinės bylos sustabdymo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl ieškovės nuosavybės fakto

18. Apeliantas teigia, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo įregistravimas viešajame registre nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovei vienai asmeninės nuosavybės teise priklauso minėtas nebaigtas statyti gyvenamasis namas.

19. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad gyvenamojo namo statyba buvo pradėta 2015 metais pagal parengtą projektą ir jo baigtumas (48 procentai) nuo 2016 metų iki 2019 metų pradžios nesikeitė; šalims bendru sutikimu nutraukiant santuoką ir teismui 2019 m. sausio 23 d. sprendimu tvirtinant jų 2019 m. sausio 3 d. patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys joje nepasisakė dėl nebaigtos statybos namo priklausomybės klausimo išsprendimo; šalys minėtoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje žemės sklypą, kur yra nebaigtos statybos gyvenamasis namas, pasidalino idealiomis dalimis, o dėl statinio dislokacijos sklype nepasisakė.

20. Atsakovas byloje remiasi aplinkybe, jog atsakovas T. B. gavo iš ieškovės per notarę siųstą 2020-05-26 pareiškimą, kad gali pasinaudoti pirmenybės teise ir iš ieškovės įsigyti 1/2 dalį žemės sklypo bei 1/2 dalį nebaigtos statybos gyvenamojo namo už nurodytą pinigų sumą. Ieškovė pasiūlymą įsigyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nebaigtos statybos gyvenamojo namo 1/2 dalį, laiko notarės rašytine klaida, nors tuo metu viešame registre jos asmeninės nuosavybės teisės į ginčo objektą dar nebuvo įteisintos, o teisinė padėtis pasikeitė tik nuo 2020-10-07. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tai, kad iki tol nesant šio fakto išviešinimo viešame registre, ieškovė pateikė atsakovui pasiūlymą įsigyti ir jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų dalį, šiandien jau nesukuria atsakovui jokių daiktinių teisių į minėtą nebaigtos statybos gyvenamąjį namą.

21. CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį - jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-872/2003; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje O. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-350/2006, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr.3K-3-474/2006 ir kt.).

22. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad šalių santuoka nutraukta remiantis Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimu (civ. byla Nr. eYT-510-641/2019), kuriuo taip pat išspręstas santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. vasario 23 d. ir tapo galutiniu bei įgijo res judicata galią.

23. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas nuosavybės teisės į nebaigtos statybos gyvenamąjį namą klausimas, atsakovas neįrodė, jog tokio pobūdžio ginčas būtų nagrinėjamas teisme, vadovaujantis Liteko sistemos duomenimis, tokių bylų nėra nagrinėjama, todėl visi atsakovo argumentai, susiję su ieškovės vardu registruoto turto nuosavybės klausimu, yra atmetami kaip nepagrįsti. Šioje byloje teismas sprendžia klausimą ne dėl šalių nuosavybės teisių į ginčo objektą, o dėl ieškovės pažeistų teisių gynybos.

24. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais. Aiškindamas ir taikydamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Seta“, bylos Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2009).

25. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas taip, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (Pažyma), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009).

26. Konstatuotina, kad nustačius, jog ieškovė G. B. viešame registre yra įregistravusi asmeninės nuosavybės teises į nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, kurį po 1/2 idealiąją dalį asmeninės nuosavybės teise ieškovė valdo kartu su buvusiu sutuoktiniu atsakovu T. B., adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui nenuginčijus Pažymos, šioje byloje negali būti kvestionuojama ieškovės nuosavybės teisė.

Dėl atsakovo iškeldinimo

27. Ieškovė G. B. 2020-05-26 per notarę išsiuntė atsakovui T. B. pareiškimą su siūlymu pirmenybės teise pirkti jame nurodytus nekilnojamuosius daiktus, tuo pačiu laikydama, kad nuo nurodytos datos pasibaigia ir atsakovo teisė naudotis gyvenamojo namo garažu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė prašo įpareigoti atsakovą atlaisvinti jai šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą (garažą), o laikinus tarp šalių buvusius panaudos santykius, kurių pagrindu atsakovas naudojosi garažu, laiko pasibaigusiais ir siekia iškeldinti atsakovą kartu su jam priklausančiu turtu, iš užimamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą laikyti teisinius santykius su atsakovu T. B. pasibaigusiais, ieškovė grindė tuo, jog ginčo patalpos jai yra reikalingos, kaip jų savininkei (CK 4.34 str.).

28. CK 4.37 str. 1 d. numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 str. 1 d., 4.95 str.).

29. Iškeldinimas iš gyvenamųjų (taip pat negyvenamųjų) patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (LAT 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Šiuo atveju ieškovė, nebūdama sutartinių teisinių santykių dalyvė, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieškovės turtu. CK 4.98 str. nurodyta, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovei (savininkei) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (LAT 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Ieškovė įrodė, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jos, kaip savininkės teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nustačius tokį pažeidimą, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 str. pagrindu.

30. Byloje nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ir teismo sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių patikslintos sutarties įsigaliojimo, atsakovas T. B. ir toliau naudojosi ginčo patalpa. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisinė situacija iš esmės pasikeitė nuo 2020-10-07, kuomet ieškovė savo vardu įregistravo nuosavybės teises į nebaigtos statybos gyvenamąjį namą. Šalių sutartiniai naudojimosi patalpa santykiai, jau nuo 2020-10-07 galėjo būti pratęsti tik esant savininkės (ieškovės) sutikimui arba kitu sudarymo būdu (CK 6. 192 str. 4 d.). Ieškovė aiškiai atsakovui buvo išreiškusi reikalavimą atlaisvinti jai priklausančias patalpas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo negyvenamąsias ir kitas patalpas (garažą), faktiškai atsakovas yra užėmęs savavališkai, todėl yra teisinis pagrindas priverstinai iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios ir kitos patalpos, nesuteikiant naudotojui kitos negyvenamosios patalpos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

32. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovės naudai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.