Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Paninos ir Margaritos Stambrauskaitės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) J. R., V. Z., A. S., S. Z., K. Z., I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams J. R., G. M., V. Z., A. S., S. Z., K. Z., I. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Z. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu atsakovams J. R., G. M., V. Z., A. S., S. Z., K. Z., I. L. (toliau – atsakovai) prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 2.8803 ha, iš jų ariamos žemės plotas – 2.1202 ha, užstatyta teritorija – 0.6280 ha, kitos žemės paskirties plotas – 0.131 ha (toliau – Žemės sklypas) tvarką pagal pateiktą naudojimosi tvarkos planą.

2. Nurodė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 4/49 dalys žemės sklypo, ieškovo prašoma naudotis žemės sklypo dalis (plane pažymėta „A”), ariama žemė, atitinka jam priklausančios žemės plotą. Ieškovas pažymėjo, jog neprašo nustatyti naudojimosi tvarkos plane „B” pažymėta žemės sklypo dalimi, kuria ir toliau naudotųsi bendru šalių susitarimu. Nurodė, kad bandė keletą kartų su kiekvienu iš atsakovų tartis dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, keli atsakovai teigiamai žiūrėjo į ieškovo pasiūlymą, tačiau likę atsakovai atmetė ieškovo prašymą be jokių argumentų. Ieškovo įsitikinimu, atsakovams nepriimtinas ieškovo siekis aktyviai naudotis Žemės sklypu, kuriame jis norėtų pastatyti saulės elektrinę.

3. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su siūloma naudojimosi tvarka nesutinka, yra susitarę žemės sklypą atidalinti natūra. Sklypo dalis „A“ trukdytų kitiems atidalinti savo dalis natūra, nebūtų galimybės padaryti privažiavimą prie sklypo dalių, todėl ieškovas gali savo dalį suformuoti lygiagrečiai (duomenys neskelbtini). Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, o kitas (ar kiti) reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: nustatė naudojimosi Sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą naudojimo tvarkos planą, pagal kurį ieškovas R. Z. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ (1 731 m²), o atsakovai J. R., G. M., V. Z., A. S., S. Z., K. Z., I. L., kartu naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“ (27 072 m²). Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Įvertinus šalių pateiktus naudojimo žemės sklypu tvarkos projektus, darytina išvada, kad ieškovo pateiktas projektas labiausiai atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus. Atsakovų nesutikimas su ieškovo reikalavimu ir jo siūlomu projektu nėra motyvuotas jokiomis objektyviomis priežastimis, o grindžiamas tik neapibrėžtais, emociniais motyvais.

4.2. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka, priešingai nei teigia atsakovai, netrukdytų jiems tiesti kelią. Kaip tik ieškovas naudotųsi sklypo dalimi, esančia toliausiai nuo patekimo link tvenkinio, atsižvelgiant į atsakovės G. M. faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį, esančią dešinėje ieškovo naudojamos dalies pusėje. Atsakovų atstovas pažymėjo, kad atsakovai ketina rengti projektą dėl žemės sklypų atidalijimo, nors to plano realumo advokatas negalėjo įvardinti. Pagal atsakovų viziją, jie formuotų savo sklypus statmenai (duomenys neskelbtini). Būtent tokia atsakovų vizija ir atsispindi ieškovo siūlomoje naudojimosi tvarkoje, t. y. visi atsakovai ir ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimis, priklausomai nuo jiems priklausančių realių dalių, statmenai (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju, iš beveik visų atskirų sklypų būtų galima rengti privažiavimus prie tvenkinio.

4.3. Pagal atsakovų siūlomą projektą ieškovui priskirta naudoti sklypo dalis neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nėra racionalios priežasties, dėl kurios visi atsakovai naudotųsi sklypo dalimis, esančiomis statmenai (duomenys neskelbtini), o vienas ieškovas – lygiagrečiai. Toks sklypo formavimas neatitiktų bendro teritorijoje esančių sklypų landšafto. Ieškovui priklauso tik 4/49 dalys sklypo, todėl, kaip pagrįstai pažymi ieškovas, toks sklypas būtų siauras ir ilgas, t. y. mažiau funkcionalus ir likvidus.

4.4. Pažymėtina ir tai, kad atsakovų ketinimas pagal jų pateiktą projektą formuoti kelią link tvenkinio palei ieškovui priskirtiną sklypo dalį neatitiktų 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti redakcija nuo 2022 m. birželio 17 d.) 42 punkte numatyto sklypų formavimo kriterijaus.

4.5. Kadangi šalys faktiškai neturi realių savo sklypo dalių panaudojimo planų (niekas, išskyrus atsakovę G. M., iki šiol faktiškai žemės sklypu nesinaudoja), jais ir negalima remtis kaip pagrindiniu aspektu, sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

4.6. Atsižvelgiant į šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, faktiškai atsakovės G. M. naudojamą žemės sklypo dalį, į tai, kad iki šiol kiti atsakovai faktiškai nesinaudoja jokia konkrečia sklypo dalimi, iki šiol nebuvo poreikio rengti privažiavimą prie tvenkinio, ieškovo siūloma tvarka vienodai atitinka visų bendrasavininkų interesus, yra logiška, patogi visiems, netrukdo vienas kitam naudotis kitomis sklypo dalimis, į jas patekti, atitinka bendrą teritorijos landšaftą, nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, ieškovo reikalavimas nustatyti jo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Apeliantai (atsakovai) J. R., V. Z., A. S., S. Z., K. Z., I. L. (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Teismas nustatė ieškovui priklausančios žemės 4/49 dalies naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą projektą. Bylos nagrinėjimo metu teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas bendrame žemės sklype turi 4/49 nuosavybės teises į dar 6 nekilnojamojo turto objektus: gyv. namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šią turto dalį, kaip ir dalį žemės sklypo, ieškovas yra paveldėjęs po savo tėvo V. Z. mirties. Akivaizdu, kad ta paveldėta turto dalis (pastatų dalis) yra bendroje jo 4/49 žemės sklypo dalyje. Tiek pagal visą bylos medžiagą, tame tarpe ir ieškovo pateiktą projektą, tiek pagal pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą žemės sklypo dalis po statiniais, t. y. jos dydis nėra žinomas. Tokiu būdu, teismo nustatyta ieškovui priklausančio žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka bei dydis negali būti pripažįstami teisingais. Teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą pažeidė kitų žemės sklypo bendrasavininkų teises bei sudarė ieškovui, kuris iš esmės nuslėpė duomenis apie paveldėtas turto dalis statiniuose, galimybę turėti didesnę žemės dalį.

5.2. Kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo teikiami duomenys apie žemės sklype esančius statinius, prašytina apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos duomenis apie statinius, esančius žemės sklype bei pilnus duomenis apie žemės sklypą, nes kaip matyti iš ieškovo pateikto išrašo iš nekilnojamojo turto registro pastarasis yra ne su visais duomenimis.

5.3. Šiuo atveju, esant iš viso 8 bendrasavininkams, visiems turint skirtingo dydžio žemės sklypo dalis, ir jiems nusistatant savo dalių naudojimosi tvarkas, galima situacija, kad kažkuriam iš jų gali atitekti po labai nedideles dalis abiejose jau ieškovui nustatytos dalies pusėse. Iš esmės, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo projektas yra racionalus. Šiuo atveju racionalumas turėtų būti grindžiamas atsižvelgiant į visų bendrasavininkų interesus, o ne išskiriant bei sudarant akivaizdžiai geresnes sąlygas tik vienam ieškovui.

5.4. Teismas, nurodydamas, kad tik viena iš bendrasavininkių G. M. realiai naudojasi savo žemės sklypo dalimi, neteisingai vertino šią aplinkybę. Pats ieškovas nuo nuosavybės įgijimo 2016 metais iš viso nesirūpino savo žemės sklypo dalimi, o visą žemės sklypą – pievą, statinius tvarko ir prižiūri visų bendrasavininkų žodiniu sutikimu G. M., kuri nors ir garbaus amžiaus, turi karvę bei arklį. Be to, esant būtinybei, pastarajai kas nors iš apeliantų padeda tvarkytis ūkyje.

6. Ieškovas R. Z. pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad:

6.1. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad aptariamo žemės sklypo plotą (2.8803 ha) sudaro: ariamos žemės plotas – 2.1202 ha, užstatyta teritorija – 0.6280 ha, kitos žemės paskirties plotas – 0.131 ha. Kaip ieškovo patikslintame ieškinyje buvo ir nurodyta, ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką Žemės sklypo ariamos žemės plotui (2.1202 ha), o ne visam žemės sklypo plotui, nes supranta, kad kitomis žemės sklypo ploto dalimis aktyviai naudojasi bendrasavininkė G. M. ir dėl to ieškovas neturi jokių pretenzijų. Pažymėtina, kad ieškovo prašoma naudotis žemės sklypo dalis (plane pažymėta „A”), ariama žemė, atitinka ieškovui priklausančios žemės plotą (1731 m2 = 2.1202 ha x 4/49). Ieškovas pažymi, jog neprašo nustatyti naudojimosi tvarkos plane „B” pažymėta žemės sklypo dalimi, kuria ir toliau naudotųsi bendru ieškovo ir atsakovų susitarimu.

6.2. Ieškovas akcentuoja, kad naudojimosi tvarka nustatyta tik ariamos žemės ploto daliai, o kitos žemės sklypo dalys – „užstatyta teritorija“ ir „kitos paskirties žemės plotas“, kitaip nei teigia apeliantai, nėra įtrauktos į Žemės sklypo ploto, kuris minimas naudojimosi tvarkoje, skaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašo nustatyti naudojimosi tvarkos statiniais, sklypo dalies po statiniais klausimas apskritai neaktualus ir yra už apeliacinio skundo dalyko ribų. Nepaisant to, kitaip nei teigia apeliantai sklypo dalis po statiniais taip pat yra aiški ir nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše – 0,6280ha. Šis aspektas buvo aptartas ir žodinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką tik ariamos žemės sklypo daliai ir prašoma dalis proporcingai atitinka turimą nuosavybės dalį bendrojoje Žemės sklypo dalinėje nuosavybėje, o naudojimosi tvarka atitinka visus kriterijus – (i) adekvatumo; (ii) teisėtumo; (iii) socialinės taikos ir proporcingumo; (iv) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo; (v) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, apeliantų argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.

6.3. Ieškovo pirmosios instancijos teismui tvirtinti pateiktoje naudojimosi tvarkoje, o taip pat ir bylos žodinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne kartą ieškovo pažymėta ir akcentuota, kad ieškovo dalis tikslingai pasirinkta toje vietoje, nes tarp tos dalies ir keliuko yra G. M. dirbama žemė. Palikta sklypo dalis tarp ieškovo ir keliuko atitinka G. M. priklausančią žemės ūkio naudmenų dalį, todėl nėra pagrindo teigti, kad kažkuriam iš savininkų gali atitekti po labai nedideles dalis abiejose jau ieškovui nustatytos dalies pusėse. Atitinkamai, apeliantų argumentas dėl žemės sklypo bendrasavininkų teisių pažeidimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

6.4. Ieškovas neginčija fakto, kad žemės sklypu ir statiniais, įskaitant ir ieškovui priklausančia dalimi, neatlygintai naudojasi G. M.. Ieškovas neturi jokių pretenzijų ir nereikalauja jokių kompensacijų dėl naudojimosi jam priklausančiais nekilnojamojo turto objektais. Nors apeliantai apeliaciniame skunde bando įrodyti, kad jie rūpinasi žemės sklypu, o ieškovas – ne, tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių faktą, kad jie rūpinasi bendru turtu labiau nei ieškovas. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį, kad būtent G. M., kuri ir realiai naudojasi žemės sklypu ir jo priklausiniais, neprisijungė prie teikiamo apeliacinio skundo. Atitinkamai, darytina išvada, kad G. M., kurią labiausiai ir faktiškai paliestų naudojimosi tvarkos nustatymas, sutinka su ieškovo pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir neturi jokių pretenzijų dėl naudojimosi tvarkos.

7. 2025 m. rugpjūčio 26 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovo prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui teikia 2025 m. balandžio 8 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio scenogramą, kurią prašo priimti. Nurodė, kad šį naują įrodymą teikia siekdamas įrodyti, kad visos aplinkybės dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, buvo aptartos teismo posėdžių metu ir pirmosios instancijos teismui buvo žinomos.

8. 2026 m. sausio 5 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovo prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovas teikia patikslintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kurį prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas didesnio aiškumo, pateikia patikslintą žemės sklypo planą su papildomu žymėjimu – raide „C“ pažymėta sklypo dalis atitinka G. M., kuri vienintelė praktiškai ir naudojasi žemės sklypu, nuosavybės teise priklausiančią arimo dalį. Atitinkamai, greta šios dalies yra nurodyta kita – „A“ žymėjimu pažymėta arimo dalis, kuria ieškovas nori naudotis. Visa kita informacija, kuri buvo pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, yra nepakitusi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

12. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovai pateikė teismui papildomus dokumentus – nekilnojamojo turto išrašus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo teikiami duomenys apie žemės sklype esančius statinius, todėl prašytina apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos duomenis apie statinius, esančius žemės sklype bei pilnus duomenis apie žemės sklypą, nes kaip matyti iš ieškovo pateikto išrašo iš nekilnojamojo turto registro pastarasis yra ne su visais duomenimis.

13. 2025 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2025 m. balandžio 8 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio scenogramą, kurią prašo priimti. Nurodė, kad šį naują įrodymą teikia siekdamas įrodyti, kad visos aplinkybės dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, buvo aptartos teismo posėdžių metu ir pirmosios instancijos teismui buvo žinomos.

14. 2026 m. sausio 5 d. ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė patikslintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kurį prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas didesnio aiškumo, pateikia patikslintą žemės sklypo planą su papildomu žymėjimu – raide „C“ pažymėta sklypo dalis atitinka G. M., kuri vienintelė praktiškai ir naudojasi žemės sklypu, nuosavybės teise priklausiančią arimo dalį. Atitinkamai, greta šios dalies yra nurodyta kita – „A“ žymėjimu pažymėta arimo dalis, kuria ieškovas nori naudotis. Visa kita informacija, kuri buvo pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, yra nepakitusi.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21, 22 punktai).

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

18. Susipažinusi su apeliantų pateiktais naujais įrodymais – nekilnojamo turto išrašais ir ieškovo pateiktu patikslintu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad šiuos įrodymus šalys galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo, priežasčių, dėl kurių anksčiau to nebuvo galima padaryti, šalys nenurodo, todėl, apeliacinės instancijos teismui nenustačius CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, teisėjų kolegija šių įrodymų nepriima.

19. Pasisakant dėl ieškovo pateiktos teismo posėdžio garso įrašo scenogramos pažymėtina, kad teismo posėdžių garso įrašai yra sudedamoji bylos medžiaga, su kuria gali susipažinti (perklausyti) visos bylos šalys, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl šio teikiamo įrodymo priėmimo.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

20. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas, Žemės sklypas), priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš 2,8803 ha ploto žemės sklypo K. Z. priklauso 4/49 dalys, R. Z. – 4/49 dalys, I. L. – 1/7 dalis, S. Z. – 8/49 dalys, G. M. – 8/49 dalys, A. S. – 8/49 dalys, V. Z. – 7/49 dalys, J. R. – 3/49 dalys (el. b. l. 3 – 4).

21. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą planą. Pagal pateiktą Naudojimosi tvarkos planą jis naudotųsi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ (el. b. l. 5 – 6).

22. Atsakovai pateikė projektą, kuriuo siūlo atidalinti ieškovui žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (sklypo ribos pažymėtos raudona linija) (el. b. l. 87).

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka vienodai atitinka visų bendrasavininkų interesus, yra logiška, patogi visiems, netrukdo vienas kitam naudotis kitomis sklypo dalimis, į jas patekti, atitinka bendrą teritorijos landšaftą, nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl ieškovo ieškinį tenkino ir nustatė tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką: ieškovas R. Z. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ (1 731 m²), o atsakovai J. R., G. M., V. Z., A. S., S. Z., K. Z., I. L., kartu naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“ (27 072 m²).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

24. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

25. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu visų pirma nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas Žemės sklype turi 4/49 nuosavybės teisės dalis į dar šešis nekilnojamojo turto objektus – statinius. Žemės sklypo dalis po šiais statiniais nėra žinoma. Tokiu būdu, teismo nustatyta ieškovui priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarka bei dydis negali būti pripažįstami teisingais, todėl teismui, tenkinus ieškovo reikalavimą, buvo pažeistos kitų žemės sklypo bendrasavininkų teisės.

26. Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai aptartus nesutikimo argumentus dėl ieškovo siūlomos naudojimosi Sklypu tvarkos nurodė tik apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

27. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

29. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai atsiliepimuose į ieškinį bei teismo posėdžių metu nurodė tik tai, kad su ieškovo pateiktu naudojimosi tvarkos nustatymo projektu nesutinka, kadangi nori įsirengti keliuką link tvenkinio, o nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką, jie to keliuko negalėtų įsirengti, be to, jiems trukdytų vėliau atsidalinti žemės sklypą, taip kaip jie nori, tačiau jokių kitų nesutikimo pagrindų ar argumentų, susijusių su minimais statiniais, nepateikė. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė bei nepagrindė, jog jiems anksčiau nebuvo žinoma apie Žemės sklype esančius statinius, todėl apeliantai nepagrįstai kaltina ieškovą, jog jis nuslėpė duomenis apie paveldėtas turto dalis statiniuose. Kaip jau nurodyta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl šioms apeliantų naujai apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jų pagrįstumo vertinimas negali būti apeliacijos dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl minėtų apeliantų argumentų šioje nutartyje plačiau nepasisako.

30. Apeliantai apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo pateiktas projektas yra racionalus, kadangi gali susiklostyti tokia situacija, kad kitiems žemės sklypo savininkams nusistatant naudojimosi tvarkas, kažkuriam iš jų atitektų po labai nedideles dalis abejose, jau ieškovui nustatytos dalies, pusėse. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, jog jo pateiktas planas nepažeidžia bendrasavininkų interesų ir apeliantai gali nusistatyti naudojimosi tvarką plano „B“ dalyje, o dešinėje pusėje esančią sklypo dalį palikti G. M.

31. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 4/49 dalys Žemės sklypo (23,51 a, 2 351 m²; ariamos žemės plotas – 17,31 a, 1 731 m² ), kurios buvo paveldėtos 2016 m. spalio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. 2377. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą planą, ieškovui nustatoma naudotis plane pažymėta „A“ dalimi, nurodė, jog ieškovo siūloma tvarka vienodai atitinka visų bendrasavininkų interesus, yra logiška, patogi visiems, netrukdo vienas kitam naudotis kitomis sklypo dalimis, į jas patekti, atitinka bendrą teritorijos landšaftą, nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija tokias pirmosios instancijos teismo išvadas vertina kaip pagrįstas.

33. Pirma, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantų nesutikimas su ieškovo reikalavimu ir jo siūlomu projektu nėra motyvuotas jokiomis objektyviomis priežastimis, o grindžiamas tik neapibrėžtais, emociniais motyvais. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas paaiškino, kad atsakovams netinka ieškovo pasiūlytas projektas dėl to, kad „A“ dalis užima tam tikrą juostą toliau nuo bendro sklypo ir įsiterpia į atsakovų bendrą sklypą. Atsakovų nuomone, atsidalinus pagal jų pasiūlytą variantą, jie išilgai sklypo darytų keliuką link vandens, kuris jungtų kitus sklypus. Todėl būtent ieškovo pasiūlymas trukdytų atsidalinti jiems ateityje taip, kaip jie nori, nes turėtų daryti keliuką kitur. Yra planas tiesti keliuką, tada kiekvienas galėtų privažiuoti prie savo sklypo. Jeigu ieškovas nebūtų inicijavęs bylos, tuomet atsakovai greičiausiai nebūtų pradėję tiesti keliuko, nes jiems būtų pakakę pasidalinti nuo (duomenys neskelbtini) ruožus. Jeigu ieškovas statytų elektrinę, atsakovams tuomet trukdytų ir ieškovas naudotų plotą kaip savo nuosavybę. Elektrinė yra pagrindė problema. Jeigu tik pavyzdžiui ieškovas norėtų auginti bulves, tuomet nebūtų jokių problemų. Plotas netaisyklingas, čia šitoj situacijoj man ir paaiškino, kad būtų dalinama ne lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), bet statmenai (duomenys neskelbtini). Statmenai link vandens telkinio. Kai kurie gautų tvenkinio krantą, kai kurie negautų (2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. iki 40 min.).

34. Taigi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovai savo nesutikimą su ieškovo pateiktu projektu iš esmės grindė tuo, kad nori įsirengti keliuką, skirtą privažiavimui prie tvenkinio bei sodybų, taip pat, jog ateityje atsakovams trukdytų atsidalinti Žemės sklypą, taip kaip jie nori. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovai iki šiol nesiėmė jokių veiksmų keliukui įsirengti ir atsakovų atstovo paaiškinimai pagrindžia, kad šią idėją iš esmės sąlygojo tik ieškovo inicijuotas procesas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka netrukdytų jiems tiesti kelio nuo (duomenys neskelbtini) iki tvenkinio, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jog atsakovai negalėtų tokio keliuko nusitiesti (pvz. statmenai (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad apeliantai apeliaciniame skunde iš esmės neginčija šios aplinkybės ir apie kelio tiesimą nieko nepasisako, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Tuo tarpu vertinant atsakovų siekį atsidalinti Žemės sklypą, pažymėtina, kad teismas 2025 m. kovo 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu uždavė atsakovų atstovui klausimą, ar atsakovai šioje byloje neplanuoja reikšti priešieškinio dėl atsidalinimo, tačiau atsakovai tokio noro neišreiškė, priešieškinio nereiškė, todėl abejotina apeliantų ketinimo atsidalinti Žemės sklypą realumu. Be to, net ir tuo atveju, jei ateityje šalys visgi norėtų atsidalinti Žemės sklypą, nėra duomenų, jog Žemės sklypo bendrasavininkai negalėtų to padaryti, tokių aplinkybių nepagrindė ir apeliantai, savo nesutikimą iš esmės argumentuodami tik tuo, kad negalėtų atsidalinti tik taip kaip jie nori, neatsižvelgdami į ieškovo teisėtus interesus.

35. Aplinkybę, kad apeliantų nesutikimas su ieškovo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu siejamas ne su objektyviomis aplinkybėmis, patvirtina ir tai, kad atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jei ieškovas neturėtų planų statyti elektrinę, o naudotų sklypą kitais tikslais, tuomet atsakovai sutiktų su ieškovo pateiktu naudojimosi tvarkos planu.

36. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia bendrasavininkų teises, kadangi kitiems Žemės sklypo savininkams nusistatant savo dalių naudojimosi tvarkas, kažkuriam iš jų gali atitekti labai nedidelės dalys abiejose jau ieškovui nustatytos dalies pusėse. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dešinėje pusėje yra palikta lygiai tiek žemės ūkio paskirties Žemės sklypo, kiek priklauso (duomenys neskelbtini), todėl sąžininga tiek ir palikti, nes realiai ji viena ir tik naudoja tą pusę, o likusia sklypo dalimi, žemės ūkio paskirties, nei vienas iš atsakovų nedirba/nenaudoja (2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 min. iki 25 min.). Nors apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tik G. M. viena realiai naudojasi savo žemės sklypo dalimi, tačiau kita vertus, apeliantai patys patvirtino, kad tik G. M. naudojasi dešine sklypo dalimi – augina karvę, arklį, o apeliantai iš esmės tik esant būtinybei padeda jai ūkyje. Be to, pritartina ieškovui, kad apeliantai nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kad jie vieni rūpinasi visu Žemės sklypu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei atsakovai norėtų nusistatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, apeliantai ją galėtų nusistatyti „B“ dalyje. Apeliantai apeliaciniame skunde nepagrindė, kad toks būdas būtų neįmanomas ir savo nesutikimą iš esmės grindžia tik prielaidomis.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo siūloma naudojimosi sklypu tvarka yra racionali, atitinkanti sklypo bendraturčių interesus, sklypo „A“ dalies plotas atitinka ieškovui nuosavybės teise priklausančią 4/49 dalį. Ieškovo siūlomoje naudojimosi sklypu tvarkoje nesuteikiamas išskirtinis prioritetas ieškovui, nepažeidžiamos kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas naudojimosi Žemės sklypu tvarką, pagrįstai ją nustatė pagal ieškovo pateiktą planą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Apibendrindama nurodytus motyvus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

41. Kadangi apelianto (atsakovų) apeliacinis skundas atmetamas, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Ieškovas prašo priteisti 1 197,70 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Todėl ieškovui iš kiekvieno apelianto lygiomis dalimis priteistina 1 197,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 199,62 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti apeliantų (atsakovų) J. R., V. Z., A. S., S. Z., K. Z. ir I. L. apeliacinį skundą.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 197,70 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 199,62 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 62 ct).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.