Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. patikslintą ieškinį atsakovams: J. R., G. M., V. Z., A. S., S. Z., K. Z., I. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti patikslintą ieškinį. Paaiškino, kad kalbėjo telefonu su beveik visais atsakovais. Jie visi nepritarė jam, tačiau jis atsižvelgė į visų jų išsakytas vizijas, t. y. kad atsakovai pageidavo, jog sklypai būtų suformuoti juostomis, jog jie galėtų privažiuoti prie tvenkinio. Kadangi G. M. naudojasi žemės sklypo dalimi, esančia dešinėje sklypo pusėje, jis pasirinko naudotis sklypo dalimi šalia jos naudojamos dalies, paliekant kitiems atsakovams pageidautą patekimą prie tvenkinio. Jam priklauso apie 17 arų žemės sklypo. Dalis žemės sklypo yra žemės ūkio naudmenos, dalis – želdiniai, kita dalis priklauso sodybai, kurioje gyvena atsakovė G. M.. Niekas iš atsakovų, išskyrus G. M., faktiškai sklype veiklos nevysto. Jis planavo savo dalyje statyti saulės elektrinę. Realiai jokių veiksmų dėl šio plano nėra atlikęs. Mano, kad pasirinkta sklypo dalis tiktų elektrinei rengti. Tiktų ir tuo atveju, jeigu atsakovai nuspręstų atidalinti sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovų pateiktas naudojimosi planas yra keistas. Jie nurodė, kad už jam siūlomo sklypo ploto darytų kelią patekti į jų sklypus. Tokiu atveju jo sklypas būtų siauras ir ilgas ir dėl savo vietos taptų nelikvidus. Tai būtų nesąžininga jo atžvilgiu.

Teismo posėdyje atsakovai nedalyvavo.

Teismo posėdyje atsakovų atstovas prašė netenkinti patikslinto ieškinio. Nurodė, kad pagal ieškovo siūlomą planą, jis įsiterptų į bendrą sklypą, o atsakovai norės atsidalinti į atskirus sklypus. Statyti saulės elektrinę užtenka atsakovų siūlomos sklypo dalies palei (duomenys neskelbtini) gatvę. Atsakovai darytų kelią per visą sklypą link tvenkinio. Ieškovo siūlomas variantas jiems trukdytų tą padaryti. Jei ieškovas nebūtų pareiškęs savo reikalavimo, atsakovai kelio nedarytų. Atsakovai ketina traukti burtus dėl sklypo rėžių. Sklypus formuotų statmenai (duomenys neskelbtini) gatvei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,8803 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). K. Z. priklauso 4/49 dalys, R. Z. – 4/49 dalys, I. L. – 1/7 dalis, S. Z. – 8/49 dalys, G. M. – 8/49 dalys, A. S. – 8/49 dalys, V. Z. – 7/49 dalys, J. R. – 3/49 dalys žemės sklypo.

Pagal ieškovo pateiktą Naudojimosi tvarkos planą jis naudotųsi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ (CBP-19397 priedas Nr. 2).

Atsakovai pateikė projektą, kurio siūlo atidalinti ieškovui žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (sklypo ribos pažymėtos raudona linija) (DOK-14624).

Priimant teismo sprendimą, vadovaujamasi nuosekliai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi turtu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2022 m. spalio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022).

Įvertinus šalių pateiktus naudojimo žemės sklypu tvarkos projektus, darytina išvada, kad ieškovo pateiktas projektas labiausiai atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovų nesutikimas su ieškovo reikalavimu ir jo siūlomu projektu nėra motyvuotas jokiomis objektyviomis priežastimis, o grindžiamas tik neapibrėžtais, emociniais motyvais. Atsakovai nesutiko su teismo siūlymu bandyti baigti bylą taikos sutartimi ar pasinaudoti teismine mediacija, į ką ieškovas žvelgė pozityviai. Teismas, taipogi nesėkmingai, siūlė šalims siekti bendro atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto. Nei vienas iš atsakovų, net ir pripažinus jų dalyvavimą būtinu, nesiteikė atvykti į teismo posėdį ir paaiškinti savo poziciją.

Atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovai svarsto daryti kelią per visą sklypą link tvenkinio. Tai patvirtina ieškovo teiginius, kad atsakovai jam minėjo, jog nori privažiavimo prie tvenkinio. Atsakydamas į teismo klausimą, atsakovų atstovas pripažino, kad jeigu ieškovas nebūtų kreipęsis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovai kelio link tvenkinio nedarytų, ko, pastebėtina, nepadarė per tiek metų iki šiol. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka, priešingai nei teigia atsakovai, netrukdytų jiems tiesti kelią. Kaip tik ieškovas naudotųsi sklypo dalimi, esančia toliausiai nuo patekimo link tvenkinio, atsižvelgiant į atsakovės G. M. faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį, esančią dešinėje ieškovo naudojamos dalies pusėje. Atsakovų atstovas pažymėjo, kad atsakovai ketina rengti projektą dėl žemės sklypų atidalijimo, nors to plano realumo advokatas negalėjo įvardinti. Pagal atsakovų viziją, jie formuotų savo sklypus statmenai (duomenys neskelbtini) gatvei. Būtent tokia atsakovų vizija ir atsispindi ieškovo siūlomoje naudojimosi tvarkoje, t. y. visi atsakovai ir ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimis, priklausomai nuo jiems priklausančių realių dalių, statmenai (duomenys neskelbtini) gatvei. Tokiu atveju, iš beveik visų atskirų sklypų būtų galima rengti privažiavimus prie tvenkinio.

Pagal atsakovų siūlomą projektą ieškovui priskirta naudoti sklypo dalis neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nėra racionalios priežasties, dėl kurios visi atsakovai naudotųsi sklypo dalimis, esančiomis statmenai (duomenys neskelbtini) gatvei, o vienas ieškovas – lygiagrečiai. Toks sklypo formavimas neatitiktų bendro teritorijoje esančių sklypų landšafto. Ieškovui priklauso tik 4/49 dalys sklypo, todėl, kaip pagrįstai pažymi ieškovas, toks sklypas būtų siauras ir ilgas, t. y. mažiau funkcionalus ir likvidus.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovų ketinimas pagal jų pateiktą projektą formuoti kelią link tvenkinio palei ieškovui priskirtiną sklypo dalį neatitiktų 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti redakcija nuo 2022 m. birželio 17 d.) 42 punkte numatyto sklypų formavimo kriterijaus.

Atsakovų būgštavimai dėl to, kad ieškovas gali rengti saulės elektrinę nėra pagrįsti, nes byloje nėra duomenų, kad toks ieškovo ketinimas šiuo metu turėtų realų pagrindą. Kaip nėra realiai pagrįsti ir atsakovų ketinimai atidalinti sklypus ir rengti privažiavimą prie tvenkinio. Kadangi šalys faktiškai neturi realių savo sklypo dalių panaudojimo planų (niekas, išskyrus atsakovę G. M., iki šiol faktiškai žemės sklypu nesinaudoja), jais ir negalima remtis kaip pagrindiniu aspektu, sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Atsižvelgiant į šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, faktiškai atsakovės G. M. naudojamą žemės sklypo dalį, į tai, kad iki šiol kiti atsakovai faktiškai nesinaudoja jokia konkrečia sklypo dalimi, iki šiol nebuvo poreikio rengti privažiavimą prie tvenkinio, ieškovo siūloma tvarka vienodai atitinka visų bendrasavininkų interesus, yra logiška, patogi visiems, netrukdo vienas kitam naudotis kitomis sklypo dalimis, į jas patekti, atitinka bendrą teritorijos landšaftą, nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, ieškovo reikalavimas nustatyti jo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 110 Eur žyminis mokestis. Tenkinus patikslintą ieškinį, iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteisiama po 15,71 Eur žyminio mokesčio.

Byloje susidarė 55,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš kiekvieno iš atsakovų – po 7,93 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti patikslintą ieškinį.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovo pateiktą naudojimo tvarkos planą, pagal kurį ieškovas R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ (1 731 m²), o atsakovai J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“ (27 072 m²).

Priteisti ieškovui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 15,71 Eur (penkiolika eurų 71 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 7,93 Eur (septynis eurus 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo nuorašą išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras (Nekilnojamojo turto registrui).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.