Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Aldonai Špakauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimoF

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos šalių procesinių dokumentų esmė.

ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. L. 4936,96 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1 tomas 66)

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Medžioklę ir su ja susijusius santykius reguliuoja Medžioklės įstatymas; šio Įstatymo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai detalizuoja ir sukonkretina šių teisinių santykių reguliavimą. Medžioklės įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako civiline, administracine arba baudžiamąja tvarka. Taisyklių 10.2.6 punkte nustatyta, kad prožektorius, kurie pritaisyti prie šautuvo leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių. Taigi šiuo atveju tykojant ir sumedžiojant tauriojo elnio patelę, pritaisytas prie šautuvo prožektorius buvo naudojamas neteisėtai. Taisyklių 21 punktas nustato, kad – prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Taisyklių 22 punktas nustato, kad – prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotus gyvūnus doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Taisyklių 58.2.1. punktas asmeniui turinčiam teisę medžioti draudžia būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jei nėra įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės; Taisyklių 58.2.3. punktas draudžia gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį; Taisyklių 58.13 punkte nustatytas draudimas – medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);

Pagal Taisyklių 74 punktą – šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai: pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 (58.2.1.) ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai (Taisyklių 74.1. punktas).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta teisinė atsakomybė asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo reikalavimus. Įstatyme reglamentuojama nuosavybės teisė į medžiojamuosius gyvūnus, medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo teisė, medžioklės plotų vienetų sudarymas ir teisės naudoti juose medžiojamų gyvūnų išteklius suteikimo tvarka, teisės medžioti suteikimas, atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus ir kt. Kai žala padaroma aplinkai, įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. AAĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (LAT 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-125/2014).

Konkrečiu atveju Atsakovas, pažeisdamas imperatyvias Medžioklės įstatymo pagrindu priimtų poįstatyminių teisės aktų, šiuo atveju – Taisyklių 10.2.6, 21, 22, 58.2.1., 58.13 punktų nuostatas, medžiojo neleistinu būdu ir priemonėmis, t. y. medžioklės metu neteisėtai naudojo prožektorių tykojant ir sumedžiojant tauriojo elnio patelę; prieš medžioklę neužpildė medžioklės lapo bei prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, medžioklės lape nenurodė, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota.

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai yra saugomi įstatymo. Laukiniai gyvūnai yra gamtos ištekliai ir valstybės nuosavybė. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos gamtai, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, padarytos žalos gamtai ištekliams apskaičiavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis (toliau ir – AAĮ) nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, o šio įstatymo 17 straipsnyje yra numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako civiline, administracine arba baudžiamąja tvarka.

AAĮ 1 straipsnio 21 punkte nurodyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių GGAS 2023 m. rugsėjo 30 d. 19.08 val. gavo pranešimą, apie nelegalią medžioklę be dokumentų, kurios metu buvo sumedžiotas elnias. Nurodytos medžiotojų pavardės. Departamento Šiaulių GGAS pareigūnai nustatė, kad A. L. 2023 m. rugsėjo 30 d. Kuršėnų urėdijos medžioklės plotų vienete (teisėtas medžioklės plotų naudotojas Kuršėnų miškų urėdijos medžiotojų būrelis, toliau - Būrelis) prie Rūdėnų k., Šiaulių r. (koordinatės: 6205958, 425463), būdamas šio Būrelio nariu ir medžiotoju (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), tykojant sumedžiojo tauriojo elnio patelę naudojant graižtvinį šautuvą TIKKA T3x, 3006 Springfield, Nr. 772664) su optika Bestsight, apšviečiant ant šio ginklo magnetu pritvirtintu prožektoriumi Hunter pro. Šia neteisėta veika Atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų 2000-06-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklės) Elektroninio dokumento nuorašas 2 10.2.6, 21, 22; 24.13; 58.2.1; 58.2.3; 58.13; 74.1 punktų reikalavimus bei padarė 4 936,96 Eur žalą laukinei gyvūnijai. Departamento Šiaulių GGAS pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos pirminio tyrimo ir apžiūros aplinkybės, patvirtintos fotonuotraukomis, iš kurio nustatyta, kad gautas pranešimas apie nelegalią medžioklę pasitvirtino (e. b. l. 1 tomas 68-73).

2023 m. spalio 1 d. Medžioklės patikrinimo akte Nr. PA-4318 nustatyta, kad patikrinimo metu rasta sumedžiota tauriojo elnio patelė neįrašyta į medžioklės lapą (medžioklės lapas Nr. 37) (e. b. l. 1 tomas 75-76).

Kuršėnų miškų urėdijos medžiotojų būrelio medžioklės lape, išduotame laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., kuriuo leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) A. L. organizuoti medžioklę (medžioti), paskutinis įrašas yra 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie sumedžiotą taurųjį elnią (e. b. l. 1 tomas 77-78).

Departamento 2024 m. sausio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AADANR_N-192-2024 (ROIK: 23222529309), Atsakovas buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1, 5 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus (medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse; gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas) (e. b. l. 1 tomas 86-91).

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartimi Departamento 2024 m. sausio 23 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Nutarimas įsiteisėjęs, bauda sumokėta. (e. b. l. 119-128).

LITEKO duomenimis 2025 m. vasario 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi nutarta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

2024 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nutarta administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. skundo netenkinti. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2024 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-192-2024, kuriuo A. L. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje, 8 dalyje, padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 800 Eur bauda bei taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 (trims) metams bei daiktų - graižtvinio šautuvo Tikka T3, 3006, Springfield (1 vnt.), optikos „Bestsigth 3*9*32 EG“ (1 vnt.), juodo medžiaginio diržo (1 vnt.), chaki spalvos dėklo (1 vnt.), prožektoriaus „Hunter“ su laikikliu (1 vnt.), lengvojo automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su reg. liudijimu Nr. Y 399974 konfiskavimas, palikti nepakeistą (e. b. l. 1 tomas 129-141).

LITEKO duomenimis 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarta administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nagrinėjamu atveju žala aplinkai apskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos (su vėlesniais pakeitimais) 6.1 punktu, pritaikius indeksavimo koeficientą – 1,624 (tauriojo elnio patelė 1 x 3040 Eur x 1, 624 koef. = 4 936,96 Eur).

Atsakovui buvo išsiųstas pasiūlymas atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuriuo pasiūlė žalą aplinkai atlyginti geranoriškai, o žalos dydis 4936,96 Eur (e. b. l. 1 tomas 115-116).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020, 60 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 33 punktas)

Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtai sumedžiojo gyvūną, pažeidė Medžioklės taisykles ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda), dėl šių neteisėtų veiksmų padaryta žala gamtai.

Taigi tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos šios būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir atsakovas yra atsakingas už savo veiksmais padarytą žalą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Nors šioje teisės normoje tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižengimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto.

Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad žala gamtai padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais padarant administracinį nusižengimą, pripažino jį kaltu ir nubaudė administracine nuobauda. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti kitoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu; administracinio teisės pažeidimo ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas dėl ieškovo reikalavimo iš dalies sutampa – atsakovo veiksmų neteisėtumas. Dėl to pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.

Taigi nustačius, kad atsakovas 2023 m. rugsėjo 30 d. Kuršėnų urėdijos medžioklės plotų vienete prie Rūdėnų k., Šiaulių r. (koordinatės: 6205958, 425463), būdamas šio medžiotojų Būrelio nariu ir medžiotoju (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), tykojant sumedžiojo tauriojo elnio patelę naudojant graižtvinį šautuvą TIKKA T3x, 3006 Springfield, Nr. 772664) su optika Bestsight, apšviečiant ant šio ginklo magnetu pritvirtintu prožektoriumi Hunter pro. ir šia neteisėta veika pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 10.2.6, 21, 22; 24.13; 58.2.1; 58.2.3; 58.13; 74.1 punktų reikalavimus, ir tuo padarė žalą aplinkai, atsakovui kyla deliktinė atsakomybė – jis privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą aplinkai.

Dėl priteistinos žalos dydžio

Atsakovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu neginčijo žalos padarymo fakto, tačiau ginčijo ieškovo prašomo priteisti žalos dydį, argumentuodamas tuo, kad atsakovas šiuo metu yra netekęs darbo, jo sutuoktinė gauna apie 750 Eurų, šeimoje auga dvi mažos mergaitės. Sutinka, kad atsakovas turi atlyginti padarytą žalą, bet mano, kad ta žala turi būti proporcinga. Mano, kad ir 1000 Eur suma yra labai rimta poveikio priemonė kaip kompensacija. Atsakovas medžioklėje pasinaudojo prožektoriumi, aukščiausias teismas nurodė, kad tai yra draudžiama priemonė tamsiu paros metu, bet jei atsakovas tą gyvūną būtų nušovęs už pusė valandos tai būtų visiškai kita situacija, todėl už tai susimokėti beveik penkis tūkstančius eurų yra neprotinga. Tad jei atsakovas būtų padaręs teisės pažeidimą prieš žmogų, prieš nuosavybę ar būtų atsiradusi kažkokia turtinė ar neturtinė žala, tai tokią žalą tikrai turėtų atlyginti, nes ji susijusi su teisės pažeidimu ir kažkokiu loginiu ryšiu, tačiau šiuo atveju jokio loginio ryšio nėra. Atsakovas jau ir taip neturės teisės tris metus medžioti, iš jo konfiskavo automobilį, medžioklinį ginklą. Nėra jokio ryšio tarp padaryto teisės pažeidimo ir paskirtos baudos, todėl žalos dydis galėtų būti mažinamas. Niekaip nėra suprantama kodėl nustatytas būtent toks koeficientas, o ne kitoks, kuris niekaip nėra motyvuojamas. Todėl prašo baudą sumažinti iki 1000 eurų ir išdėlioti šitos sumos išmokėjimą metų arba didesniam laikotarpiui, nes koks skirtumas ar tu žmogui, kurio sunki finansinė padėtis skirsi 5000 eurų baudą ar 1000 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai žala padaroma aplinkai, tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, panaikintas – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų :1) neigiamą gamtos elementų pokytį, ar 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (LAT 2008-09-30 nutartis byloje Nr.3K-3-433/2008.). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomu teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei būklei; 3) žemei; 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalis žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), tai pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 - 6.249 straipsniai.

Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 42 punktas).

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iš asmenų, kad šie aktyviai gilintų savo žinias ir įgūdžius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis.

Nagrinėjamu atveju žala aplinkai apskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos (su vėlesniais pakeitimais) 6.1 punktu, pritaikius indeksavimo koeficientą – 1,624 (tauriojo elnio patelė 1 x 3040 Eur x 1, 624 koef. = 4 936,96 Eur). Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad ieškovo apskaičiuota aplinkai padaryta 4936,96 Eur žala yra pagrįstai, todėl atsakovo prašymas sumažinti žalos dydį atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl priteistinos žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo dalimis

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui (Vilniaus apygardos teismo 2012-02-08 nutartis Nr. 2S-396-464/2012).

Atsakovas bei jo atstovas prašė žalos dydį sumažinti iki 1000 eurų ir šią sumą išdėstyti dalimis. Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad atsakovas turi 2 nepilnamečius vaikus (6 ir 11 metukų amžiaus). Atsakovas šiuo metu nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, sutuoktinės pajamos - apie 750 Eur/mėn. Šios pajamos yra vienintelės šeimos pajamos, iš kurių šeima turi ne tik pragyventi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu Darbo g. 12, Kuršėnai, Šiaulių r. sav. Akivaizdu, kad ieškovo reikalaujama sumokėti žalos suma yra didelė. Šiuo atveju netenkinus atsakovo prašymo sumažinti žalos dydį ir teismui priteisus ieškovo nurodomą žalos sumą ir atsakovui neturint galimybių sumokėti iš karto žalos atlyginimą, būtų pradėtas vykdymo procesas dėl žalos atlyginimo išieškojimo ir tokiu atveju nukentėtų atsakovo šeima bei jo nepilnamečių vaikų interesai.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į atsakovo turtinę padėtį, jo šeimyninę padėtį, į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad atsakovui A. L. 4936,96 Eur žalos atlyginimas išdėstytinas 24 metų laikotarpiui (CPK 284 straipsnio 1 dalis), atsakovas įpareigotinas atlyginti 4936,96 Eur sumą per 24 mėnesius, nustatant kas mėnesį mokėtinas įmokas po 205,00 Eur (pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos) iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, paskutinė įmoka – 221,96 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį tenkinus visiškai ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 4936,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas, kaip valstybės institucija, už ieškinį dėl žalos išieškojimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteisiama 111,00 Eur žyminio mokesčio(4936,96 x 0,03=148,11 x 0,75=111,08).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4936,96 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 96 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4936,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, priteistos 4936,96 Eur sumos mokėjimą dalimis – 24 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokamomis įmokomis po 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus) iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, paskutinė įmoka – 221,96 Eur (du šimtai dvidešimt vienas euras 96 ct).

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 111,00 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti atsakovui, kad tinkamai nevykdant mokėjimų pagal numatytą grafiką bent vieną mėnesį, ieškovas įgys teisę gauti vykdomąjį raštą ir teisę su vykdomuoju raštu kreiptis dėl priverstinio visos skolos išieškojimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.