Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2 – 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. galutinio sprendimo, kuriuo buvo paliktas nepakeistas 2022 m. birželio 8 d. preliminarus sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantui (atsakovui) A. K. 2021 m. gruodžio 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovas A. K. žvejojo ant ledo 5 skrituliais, masalui naudodamas žuveles, taip viršydamas daugiau nei du kartus leistiną mėgėjų žvejybos įrankių skaičių vienos žvejybos metu. Žvejybos metu sugavo 1 (vieną) lydeką. Žuvų ištekliams padaryta žala už 1 (vieną) lydeką siekia 240,00 Eur. Tuo pagrindu atsakovas A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį. Tą pačią dieną buvo surašytas ir žalos aplinkai paskaičiavimo aktas, kuriame nurodyta, kad apskaičiuota žalos aplinkai dydis yra 240,00 Eur ir atsakovui pasiūlyta iki 2022 m. gruodžio 27 d. savanoriškai atlyginti padarytą žalą. Minėtas aktas pasirašytinai įteiktas apeliantui (atsakovui) A. K., kuris taip pat patvirtino, kad sutinka atlyginti aplinkai padarytą žalą iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos. Apeliantas (atsakovas) A. K. taip pat šaukime protokolui surašyti nurodė pastabas, kuriomis prašė nustatytą 240,00 Eur dydžio žalą išdėstyti dalimis per kuo ilgesnį laikotarpį (per 1 (vienerius) metus), kadangi yra (duomenys neskelbtini).

13. 2022 m. sausio 6 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino atsakovą A. K. kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė 120,00 Eur dydžio nuobaudą. Taip pat buvo konfiskuoti atsakovui A. K. priklausantys daiktai – 3 (trys) skrituliai raudonai baltos spalvos su valo gale esančiais trišakiais kabliukais. Minėtas nutarimas atsakovo nebuvo skundžiamas, o paskirtą 120,00 Eur nuobaudą atsakovas A. K. sumokėjo 2022 m. sausio 25 d.

14. 2022 m. balandžio 25 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išsiuntė atsakovui A. K. pasiūlymą gera valia atlyginti 240,00 Eur padarytą žalą Nr. (3.0)-AD5-7305, kuriame nurodė, kad žuvų ištekliams padarytą žalą (240,00 Eur) atsakovas A. K. turi sumokėti per 40 dienų nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos. Taip pat nurodyta, kad atsakovas turi teisę ne vėliau kaip iki pasiūlyme nurodyto termino pabaigos pateikti motyvuotą prašymą dėl žalos aplinkai mokėjimo išdėstymo dalimis per 1 (vienerius) metus. Tačiau atsakovas A. K. apskaičiuotos 240,00 Eur žuvų ištekliams padarytos žalos savanoriškai neapmokėjo. Tuo pagrindu ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. K. 240,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. preliminariu sprendimu ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K. patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 240,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 240,00 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 8 d.) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo valstybės naudai 9,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu 2022 m. spalio 31 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. preliminarų sprendimą ir išdėstė preliminariu sprendimu priteistą 240,00 Eur žalos atlyginimo sumą šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą A. K. kas mėnesį mokėti po 40,00 Eur ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos naudai. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo A. K. valstybės naudai 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl apelianto argumentų

16. Apeliantas (atsakovas) A. K. pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. galutiniu sprendimu ir prašo panaikinti minėtą sprendimą ir nepriteisti žalos arba ją ženkliai sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus ir faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš paduoto apeliacinio skundo turinio matyti, jog didžioji dalis skunde dėstomų argumentų yra susiję su aplinkybėmis, kurios galimai buvo reikšmingos sprendžiant apelianto (atsakovo) atsakomybės klausimą pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, t. y. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme apeliantas (atsakovas) teigė, kad žvejojo su 3 (trimis) skrituliais, o 2 (du) skrituliai buvo palikti kaip atsarginiai (be masalo ir neįmerkti į vandenį), todėl nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomi teiginiai ir pateikiami argumentai, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi. Pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 6 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apeliantas (atsakovas) buvo pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, yra įsiteisėjęs, apeliantas (atsakovas) įstatymų nustatyta tvarka jo neskundė, priešingai, 2022 m. sausio 25 d. sumokėjo jam paskirtą 120,00 Eur dydžio administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas (atsakovas) su padarytu nusižengimu sutiko ir pripažino savo kaltę.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Nors šioje teisės normoje tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižengimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

18. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad apeliantas vykdė žvejybą draudžiamu būdu ir dėl tokių neteisėtų veiksmų Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 6 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas administracine nuobauda, teigtina, kad apelianto (atsakovo) neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamai civilinei bylai dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo turėjo prejudicinių faktų galią ir jų šioje civilinėje byloje įrodinėti iš naujo nereikėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas ginčydamas įsiteisėjusiu 2022 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės siekia kitokio jų teisinio įvertinimo, neatsižvelgdamas į tai, jog nutarimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas.

19. Apeliantas taip pat prašo nepriteisti 240,00 Eur žalos atlyginimo arba ją ženkliai sumažinti, atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) L. O. neleido atsakovui paleisti pagautą lydeką ir pats atnešė lydeką į krantą bei įdėjo ją į atsakovo kibirą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

21. Remiantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 63 straipsnio 1 dalimi, fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Prievolę atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą taip pat numato ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą.

22. Žalą aplinkai reglamentuoja specialūs teisės aktai, kuriuose įtvirtinta žalos aplinkai samprata savo bendraisiais požymiais atitinka bendrąją žalos sampratą civilinėje teisėje. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, siekdamas įrodyti žalą aplinkai kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nuostolių dydžių nustatymas žalos aplinkai atveju pasižymi tam tikra specifika, nes kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į tai, ar žalą padaręs subjektas laikėsi pareigos imtis priemonių išvengti žalos ir atkurti aplinkos būklę. Aiškindamas šios pareigos turinį ir taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. Ir tik nesant galimybės atkurti aplinkos būklę arba ją atkūrus tik iš dalies – atlyginti visus patirtus nuostolius.

23. Žalos aplinkai apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

24. Pagal CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą ir jo išimtis, nustatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostolių atlyginimo dydį gali sumažinti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Išimties taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

25. Pažymėtina, kad žalos aplinkai apskaičiavimo metodikose nustatyti dydžiai gali būti paneigiami tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

26. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 240,00 Eur žalos, o žalos gamtai apskaičiavimas buvo atliktas vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu neginčijo apskaičiuotos žalos, tačiau, apelianto teigimu, žala atsirado dėl trečiųjų asmenų, o būtent dėl (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų, todėl negalėjo būti priteista iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant byloje esančius duomenis matyti, kad apelianto pozicija dėl padarytos žalos yra nenuosekli ir prieštaringa. Paminėtina, kad surašius žalos aplinkai paskaičiavimo aktą, atsakovas patvirtino, kad sutinka atlyginti aplinkai padarytą žalą iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos bei tuo pačiu prašė nustatytą 240,00 Eur dydžio žalą išdėstyti dalimis per kuo ilgesnį laikotarpį (per 1 (vienerius) metus), t. y. apeliantas neprieštaravo dėl nustatytos žalos dydžio, tačiau savanoriškai neįvykdė nustatytos pareigos atlyginti padarytą žalą, o ieškovui pasikreipus į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo ir pirmosios instancijos teismui patenkinus tokius ieškovo reikalavimus, apeliantas pateikė prieštaravimus ir neigė padarytos žalos faktą. Be to, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog žalos galima buvo išvengti, kadangi sugauta lydeka buvo gyvybinga ir ją būtų galima paleisti. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovas nepaisė (duomenys neskelbtini) L. O. nurodymo viską palikti, atsakovas savavališkai sudėjo 5 žvejybos (skritulius) ir kitus įrankius į dėžę, o lydeką paliko ant ledo, t. y. apeliantas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant pašalinti neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Pažymėtina ir tai, kad Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ 6 punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala. Identišką padarytą žalos žuvų ištekliams atlyginimo principą numato ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 „Dėl Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 7 punktas, kuriame nurodyta, kad padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visas žvejojusio asmens sugautas ir laikomas tinklelyje ar kitoje talpoje arba kitais būdais apribojus jų laisvą judėjimą vandens telkinyje žuvis, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą. Taigi Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus, kad apeliantas vykdė žvejybą draudžiamu būdu, teigtina, jog apeliantui kilo prievolę atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju civilinė atsakomybė atsakovui kilo nepriklausomai nuo sugautos žuvies gyvybingumo.

27. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principo ir sumažinti iš atsakovo priteistą 240,00 Eur dydžio žalą. Apeliantas (atsakovas) nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo sunkią materialinę padėtį, neįrodinėjo negalėjimo visiškai atlyginti žalą aplinkybių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad, priteisus ieškovo prašomą žalos atlyginimą, jam atsirastų nepriimtinos ir itin sunkios pasekmes. Nepaisant minėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodomą gaunamą (duomenys neskelbtini) dydį (apie (duomenys neskelbtini)) išdėstė priteistos žalos atlyginimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigodamas atsakovą mokėti kas mėnesį po 40,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei priteistas žalos dydis, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo mėnesinė įmoka nesukelia neproporcingų ir / ar neprotingai sunkių pasekmių ir neprieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis), todėl nėra pagrindo minėtoje dalyje keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

29. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą galutinį sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

32. Kadangi apelianto (atsakovo) apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

33. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš apelianto (atsakovo) nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto (atsakovo) A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.